CP v2

Tag: Skėriai

  • Odesos srityje užfiksuota klajojanti skėrių patelė, dėdama kiaušinius į dirvą: ar gresia antplūdis?

    Odesos srityje, Žemutinio Dniestro nacionalinio gamtos parko teritorijoje, užfiksuota klajojanti skėrių rūšis Locusta migratoria, kai patelė dėjo kiaušinius į dirvą. Apie stebėjimą pranešė ornitologas Sergėjus Kuročkinas, pasidalijęs nuotraukomis ir paaiškinęs, kodėl vabzdžiai pasirenka būtent tokį būdą.

    Pasak specialisto, kiaušinių dėjimas po žeme padeda būsimoms lervoms išvengti išdžiūvimo, staigių temperatūros svyravimų ir dalies natūralių priešų. Patelė trumpomis tvirtomis kiaušdėčio ataugomis praskiria dirvožemio daleles, įleidžia pilvelio galą į gruntą ir kiaušinius apgaubia putotomis išskyromis, kurios sukietėja.

    Taip susiformuoja vadinamoji ootekė – kapsulė, sutvirtinanti aplinkines žemės daleles ir apsauganti sankabą. Regiono klimato sąlygomis klajojanti skėrių rūšis dažniausiai žiemoja kiaušinio stadijoje, o pavasarį, įšilus dirvai, išsirita lervos.

    Lervos iš pradžių būna be sparnų ir savo išvaizda primena suaugėlius, tik mažesnius. Skėrių vystymasis vyksta su nepilna metamorfoze, todėl nėra lėliukės stadijos, kaip, pavyzdžiui, drugiams: augdami vabzdžiai kelis kartus neriasi, kol pasiekia suaugėlio stadiją.

    Eksperto teigimu, vienas toks stebėjimas savaime dar nereiškia, kad regionui gresia skėrių antplūdis. Klajojanti skėrių rūšis Odesos srities šlapynėse ir prie vandens esančiose žolynų buveinėse laikoma natūraliu gyventoju, o esant mažam gausumui individai dažnai laikosi išsisklaidę ir nekrenta į akis.

    Vis dėlto ši rūšis turi savybę, kuri ir kelia daugiausia nerimo – fazinį kintamumą. Ilgą laiką didesnėms populiacijoms telkiantis vienoje vietoje, gali keistis elgsena, spalva ir kiti požymiai: susiformuoja vadinamoji bandos fazė, kai lervos juda tankiais būriais, o suaugę vabzdžiai gali sudaryti migruojančius spiečius.

    „Vienos patelės, dedančios kiaušinius, fiksavimas nėra masinio dauginimosi įrodymas“, – sakė Sergėjus Kuročkinas.

    Jo teigimu, rizikai įvertinti reikalingi sistemingi vabzdžių ir kiaušinių sankabų apskaitos duomenys, taip pat informacija apie augalijos būklę, dirvos drėgnumą ir oro sąlygas. Viena nuotrauka gali būti vertingas gamtinės būklės dokumentas, tačiau ji nėra patikima prognozė kitam sezonui.

    Ornitologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skėriai yra svarbi mitybos grandinės dalis: didesnius tiesiasparnius lesa įvairūs paukščiai, įskaitant varnėnus, startas ir plėšriuosius paukščius. Taip augalų biomasė, kurią vartoja vabzdžiai, virsta maistu kitiems gyvūnams, o ekosistemoje persipina augalų, vabzdžių ir paukščių ryšiai.

    Kartu pabrėžiama, kad natūralūs priešai ne visada pajėgūs sustabdyti staigius populiacijos šuolius, jei susiklosto itin palankios sąlygos. Būtent todėl tiksliai nurodyta stebėjimo vieta, data ir užfiksuotas elgesys moksliniu požiūriu yra svarbūs, tačiau galutines išvadas apie antplūdžio grėsmę gali pateikti tik nuoseklūs stebėjimai.

  • Odesoje miestą užplūdo dideli žiogai: ornitologas paaiškino, kodėl tai ne skėriai

    Odesoje gyventojai pastarosiomis dienomis užfiksavo neįprastą vaizdą: miesto centre, parkuose ir prie apšviestų pastatų masiškai pasirodė dideli vabzdžiai, kuriuos dalis žmonių palaikė skėrių antplūdžiu. Socialiniuose tinkluose plito įrašai apie tariamą „ataką“, tačiau specialistai ragina neskubėti daryti išvadų.

    Ornitologas Sergejus Kuročkinas teigia, kad daugeliu atvejų tai buvo pilkojo žiogo ilgansparnė forma (Decticus verrucivorus), vienas stambiausių tikrųjų žiogų Eurazijoje. Nors iš tolo jie gali priminti skėrius, šis vabzdys nėra tipiškas augalėdis kenkėjas ir dažniau elgiasi kaip plėšrūnas.

    „Daugelis miestiečių tai priėmė kaip skėrių antplūdį, tačiau iš tikrųjų mieste pasirodė pilkojo žiogo ilgansparnė forma“, – sakė S. Kuročkinas.

    Anot ornitologo, ilgansparnė forma išsivysto ne visada, o tik susiklosčius palankioms sąlygoms. Kai žiema būna švelni, pavasaris šiltas ir drėgnas, o populiacijos tankis didelis, daliai individų išauga ilgesni sparnai, leidžiantys aktyviau skristi ir plisti į naujas teritorijas.

    Tokiomis aplinkybėmis žiogai palieka įprastas buveines ir gali pasirodyti net tankiai apgyvendintose vietose. Miestuose jų judėjimą papildomai keičia dirbtinis apšvietimas, nes naktiniai vabzdžiai orientuojasi pagal dangaus šviesulius, o ryškūs žibintai trikdo navigaciją.

    Specialistas aiškina, kad dėl to vabzdžiai masiškai telkiasi prie apšviestų gatvių, vitrinų ar pastatų, dažnai nukrenta ant šaligatvių ir lieka iki ryto. Tuomet suveikia miesto ekosistemos grandinė: auštant paukščiai greitai išnaudoja netikėtai atsiradusį maisto šaltinį.

    Odesoje, pasak stebėjimų, ypač aktyvūs buvo varnėnai, taip pat pastebėtos varnos ir net naminiai žvirbliai. Pastarieji paprastai lesa smulkesnį grobį, tačiau šįkart, kai stambūs vabzdžiai buvo lengvai pasiekiami, taip pat juos gaudė, ypač maitindami jauniklius.

    „Paukščiai, ypač perintys ir maitinantys jauniklius, greitai pasinaudojo baltymingu maistu, kuris tiesiog gulėjo ant asfalto“, – sakė S. Kuročkinas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pilkieji žiogai dažniausiai minta kitais smulkiais vabzdžiais, vikšrais, amarais ir kitais bestuburiais, todėl gali veikti kaip natūralūs tam tikrų rūšių gausos reguliuotojai. Tai nereiškia, kad jų masinis pasirodymas mieste nekelia nepatogumų, tačiau jis nebūtinai rodo žemės ūkiui pavojingą skėrių protrūkį.

    Tuo pačiu primenama, kad vabzdžių populiacijų svyravimai yra cikliški ir dažnai siejami su meteorologinėmis sąlygomis. Šiltesnės žiemos ir ilgi šilti sezonai kai kurioms rūšims sudaro geresnes išlikimo bei dauginimosi sąlygas, todėl panašūs reiškiniai gali kartotis.

  • Odesoje sunerimo dėl „skėrių“ antplūdžio: ekspertas paaiškino, kas iš tiesų užplūdo miestą

    Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis paplito vaizdai iš Odesos, kur gatvėse, šaligatviuose ir parkuose žmonės fiksavo didelių vabzdžių sankaupas. Dalis gyventojų sunerimo, kad tai gali būti skėrių antplūdis, galintis sukelti rimtų padarinių.

    Tačiau specialistai ragina nepainioti rūšių: pasak Ukrainos žiniasklaidoje cituojamo ornitologo, mieste pastebėti vabzdžiai nėra skėriai. Jo teigimu, Odesoje masiškai pasirodė pilkieji žiogai, kurie skiriasi ir išvaizda, ir elgsena.

    Eksperto aiškinimu, staigesnį pilkųjų žiogų gausėjimą galėjo lemti švelnesnė žiema bei šilta ir drėgna pavasario pradžia. Tokios sąlygos daugeliui vabzdžių palankios, nes didina išgyvenamumą ir spartina dauginimąsi.

    Jei populiacija tam tikroje teritorijoje išauga, dalis žiogų gali įgyti vadinamąją ilgiasparnę formą, kuri geriau prisitaikiusi skristi didesnius atstumus. Tai reiškia, kad vabzdžiai aktyviau migruoja, ieškodami naujų vietų.

    Pasak ornitologo, žiogai dažnai migruoja naktį ir orientuojasi pagal dangaus šviesulius. Miesto dirbtinis apšvietimas gali klaidinti, todėl vabzdžiai neretai sutraukiami į ryškiau apšviestas vietas, kur jų sankaupos tampa itin pastebimos.

    Tokiais atvejais įspūdis, kad „miestą užplūdo skėriai“, gali susidaryti vien dėl to, kad vabzdžiai susitelkia viešose erdvėse, o ne todėl, kad tai būtų žemės ūkiui pavojinga skėrių migracija.

    Pilkasis žiogas dažniau yra plėšrus vabzdys: minta smulkesniais vabzdžiais, lervomis, kai kuriais augalų kenkėjais, todėl ekosistemoje atlieka reguliuojantį vaidmenį. Be to, jis yra svarbi mitybos grandinės dalis, nes tampa maistu paukščiams.

    Skėriai paprastai siejami su visai kitu reiškiniu: tai dieną aktyvūs žolėdžiai, kurie palankiomis sąlygomis buriasi į didelius būrius ir gali niokoti pasėlius. Būtent toks elgesys ir kelia didžiausią riziką, kai kalbama apie „skėrių antplūdžius“.

    Skiriamasis požymis, į kurį atkreipia dėmesį specialistai, yra ūsai: žiogai dažniausiai turi ilgesnius, o skėrių ūsai trumpesni. Taip pat skiriasi kūno sandara ir judėjimas, nors paprastam stebėtojui iš pirmo žvilgsnio šie vabzdžiai gali pasirodyti panašūs.

    Specialistų vertinimu, pilkieji žiogai žmonių nepuola. Vis dėlto paimtas į rankas vabzdys gali gintis ir įkąsti ar stipriau suspausti žandikauliais, tačiau toks įkandimas nėra nuodingas ir paprastai didesnės grėsmės nekelia.

    Ekspertai ragina gyventojus vengti panikos ir, jei vabzdžių sankaupų daug, pirmiausia kreiptis į vietos tarnybas ar gamtos specialistus, kurie gali tiksliau įvertinti situaciją ir, jei reikia, pasiūlyti priemones viešosioms erdvėms prižiūrėti.