Šaltis prie lango, juntamas skersvėjis ties rėmu ar ryte rasojantys stiklai dažniausiai reiškia, kad šiluma iš namų keliauja greičiau, nei turėtų. Tai ne tik komforto, bet ir energijos sąnaudų klausimas, nes pro nesandarias vietas patalpos vėsta, o šildymo sistema turi dirbti intensyviau.
Prieš investuojant į naujus langus verta pradėti nuo paprastų patikrų ir pigių sprendimų. Dažnai problemą sukelia nusidėvėjusios tarpinės, netinkamai sureguliuotas varčios prispaudimas ar šalčio tilteliai ties palange ir lango sandūra su siena.
Pirmiausia atlikite testus
Pirmas žingsnis – įsitikinti, ar langas sandariai užsidaro. Paprastas būdas yra popieriaus lapo testas: įdėkite lapą tarp varčios ir rėmo, uždarykite langą ir pabandykite jį ištraukti.
Jei lapas slysta lengvai, prispaudimas gali būti per silpnas. Taip pat verta delnu lėtai perbraukti per rėmo kraštus, palangę ir vietą, kur langas jungiasi su siena, nes būtent ten dažnai jaučiamas šalčio „dvelksmas“.
Dar vienas signalas – drėgmė ir pelėsis. Jei kondensatas nuolat kaupiasi ant stiklo iš vidaus, dažniausiai kalta per didelė drėgmė patalpoje, prasta oro apykaita arba šalti paviršiai. Jei drėgmė kaupiasi tarp stiklo paketų, tai gali reikšti stiklo paketo sandarumo praradimą ir tokio paketo keitimo poreikį.
Reguliavimas ir tarpinės dažnai išsprendžia
Daugelyje šiuolaikinių plastikinių ir dalyje medinių langų galima sureguliuoti furnitūrą taip, kad varčia labiau prisispaustų prie rėmo. Kai kuriuose modeliuose tai siejama su vadinamuoju žiemos ir vasaros režimu, tačiau mechanizmai skiriasi, todėl svarbu neperveržti.
Per stipriai padidinus prispaudimą tarpinės gali greičiau susidėvėti, o pats langas pradėti sunkiau užsidaryti. Jei varčia kliūna, „nusėdo“, rankena sukasi sunkiai arba uždarymui reikia jėgos, saugiau kviesti meistrą, nes priežastis gali būti vyrių, reguliavimo taškų ar net montavimo klaidos.
Ne mažiau dažna problema – susidėvėjusios tarpinės: jos kietėja, suplokštėja, sutrūkinėja ar vietomis atsiklijuoja. Tarpinių keitimas paprastai yra vienas pigiausių būdų pagerinti sandarumą, tačiau svarbu parinkti tinkamą profilį ir storį, kad langas po keitimo neužsiveržtų per stipriai.
Papildoma izoliacija ir svarbi pusiausvyra
Kai langas sutvarkytas, komfortą gali padidinti papildomi sprendimai, kurie sukuria papildomą oro sluoksnį tarp stiklo ir patalpos. Tam pasitarnauja šilumą sulaikančios roletų sistemos, plisuotos užuolaidos ar lauko žaliuzės, tačiau jos nekompensuos tikro nesandarumo.
Prie šalto grindų ruožo prie balkono durų ar lauko durų dažnai padeda tankesnės užuolaidos ir nuo skersvėjo saugantys voleliai. Vis dėlto užuolaidos neturėtų dengti radiatoriaus, nes taip šiluma lieka prie lango, o kambarys šyla lėčiau.
Prieš šildymo sezoną verta patikrinti ir radiatorius: ar nereikia nuorinti, ar jis šyla tolygiai, ar nėra užsikimšimų. Praktinis sprendimas yra šilumą atspindinti plokštė ar kilimėlis už radiatoriaus, ypač kai jis sumontuotas ant išorinės sienos – taip dalis šilumos mažiau „išeina“ į mūrą.
Sandarindami langus nepamirškite vėdinimo. Užklijuoti orlaidės ar uždengtos ventiliacijos angos gali greitai atnešti kitą bėdą – nuolatinį kondensatą, drėgmę ir pelėsį, o tai blogina ir pastato būklę, ir savijautą.
Praktiškas įprotis šildymo sezono metu – trumpas, bet intensyvus vėdinimas, kai kelioms minutėms plačiai atveriami langai. Taip oras greitai pasikeičia, o sienos ir baldai nespėja smarkiai atvėsti, todėl komfortas dažnai išlieka, o drėgmės lygis krenta.
