Tag: Škoda

  • „Volvo Cars“ rado naują vadovą: „Škoda“ bosas perima vairą, kai akcijos smigo 40 proc.

    „Volvo Cars“ rado naują vadovą: „Škoda“ bosas perima vairą, kai akcijos smigo 40 proc.

    Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“ paskelbė radusi būsimą prezidentą ir generalinį direktorių: juo taps „Volkswagen“ grupės prekės ženklo „Škoda“ vadovas Klausas Zellmeris. Bendrovė jam patikėjo užduotį užbaigti pertvarką laikotarpiu, kai šiemet „Volvo Cars“ akcijų kaina krito maždaug 40 proc.

    Teigiama, kad Klausas Zellmeris pareigas pradės eiti ne vėliau kaip 2027 metų spalio 1 dieną. Iki tol dabartinis vadovas Håkanas Samuelssonas liks poste ir prižiūrės perdavimą, kad pereinamasis laikotarpis būtų sklandus ir nepakenktų vykdomiems pokyčiams.

    Naujasis vadovas į „Volvo Cars“ ateina sukaupęs daugiau nei trijų dešimtmečių patirtį automobilių pramonėje. Nuo 2022 metų jis vadovavo „Škoda“, o anksčiau dirbo „Volkswagen“ lengvųjų automobilių valdyboje ir daugiau nei 20 metų buvo siejamas su „Porsche“ veikla, įskaitant darbus Vokietijoje ir Šiaurės Amerikoje.

    „Klausas Zellmeris sujungia gilią automobilių pramonės kompetenciją, tarptautinę vadovavimo patirtį ir aiškų rezultatų rekordą transformacijų metu“, – sakė „Volvo Cars“ valdybos pirmininkas Ericas Li.

    „Po beveik 100 metų „Volvo Cars“ gebėjimas iš naujo atrasti save yra ir įspūdingas pasiekimas, ir nuolatinis iššūkis“, – sakė Klausas Zellmeris.

    Kas laukia „Volvo Cars“ pertvarkoje

    Bendrovė pastaraisiais metais koregavo strategiją dėl besikeičiančių rinkos sąlygų ir spaudimo pelningumui. Håkanas Samuelssonas prie „Volvo Cars“ vairo sugrįžo 2025 metų balandį, kai įmonei teko tvarkytis su JAV tarifų poveikiu, nes didelė dalis į JAV tiekiamų automobilių buvo gaminama Europoje.

    Tuomet buvo pradėtas 1,6 milijardo eurų kaštų ir grynųjų pinigų planas, sumažinta 3 000 darbo vietų ir atsisakyta ankstesnio įsipareigojimo iki 2030 metų tapti visiškai elektrine marke. Tai atspindi platesnę Europos gamintojų tendenciją lanksčiau derinti elektrifikaciją su paklausa ir reguliaciniais reikalavimais skirtingose rinkose.

    Naujausiame etape „Volvo Cars“ siekia veiklos pelno maržą pakelti virš 8 proc., kai 2025 metais ji siekė 3,5 proc. Planuojama 13 modelių elektrifikuota gama, atskiriant pasiūlą Vakarų rinkoms ir Kinijai, taip pat didesnis rėmimasis daugumos akcininku „Geely“ tiekimo grandinėje.

    Rinkos spaudimas ir skirtingos kryptys

    „Volvo Cars“ situacija išryškina vieną svarbiausių sektoriaus problemų: vieno universalaus modelio ar vienos strategijos nebeužtenka, kai rinkas skiria tarifai, subsidijų politika, įkrovimo infrastruktūra ir vartotojų lūkesčiai. Dėl to gamintojai vis dažniau kuria regioniškai pritaikytus modelius ir platformas.

    Bendrovė taip pat susiduria su krentančiais pardavimais, o investuotojai jautriai reaguoja į perėjimo prie elektrifikacijos kaštus, kainų konkurenciją ir prekybos barjerus. Tokiose sąlygose vadovo pasirinkimas iš didžiosios automobilių industrijos, turinčio ir premium, ir masinės gamybos patirties, laikomas bandymu grąžinti stabilumą ir pagreitinti pertvarką.

  • Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje spalio pabaigoje į maršrutus planuojama išleisti pirmuosius naujus 18 metrų ilgio „Solaris Trollino 18“ troleibusus. Jie etapais keis seniausias „Vilniaus viešojo transporto“ eksploatuojamas Čekoslovakijoje pagamintas „Škoda 14Tr“, kurios, kaip numatyta, nuo 2027 metų keleivių nebeveš.

    Šiuo metu pirmasis troleibusas jau pristatytas į Antakalnio troleibusų parką, kur vyksta pasirengimas bandymams. Prieš pradedant vežti keleivius, kiekviena transporto priemonė turės pereiti gamyklinius patikrinimus, bandomuosius važiavimus mieste ir procedūras, būtinas kasdienei eksploatacijai.

    Testai prieš išleidžiant į gatves

    Bandomųjų važiavimų metu tikrinama, kaip troleibuso sistemos veikia realiomis eismo sąlygomis, įvertinamas energijos vartojimas, stabdymo, durų, informavimo ir kitos saugai svarbios funkcijos. Į maršrutus troleibusai bus išleidžiami tik užbaigus visą parengimo ciklą.

    Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad parko atnaujinimo tikslas yra apčiuopiamas kasdienėje keleivių patirtyje, o kartu tai ir baigiamasis senųjų „Škoda 14Tr“ atsisakymo etapas. Miesto vadovų teigimu, investicijos į transporto priemones turi eiti išvien su infrastruktūros atnaujinimu.

    Kas keisis keleiviams

    Nauji žemagrindžiai 18 metrų troleibusai pritaikyti vežti apie 110 keleivių. Transporto priemonėse numatytos USB-C jungtys, kondicionavimo sprendimai, vietos dviračiams, erdvės keleiviams su negalia ir informaciniai ekranai.

    Saugumui diegiama vaizdo stebėjimo sistema su 17 kamerų, apimančių saloną ir išorę. Taip pat numatyta galimybė be kontaktinio tinklo nuvažiuoti iki 20 kilometrų, kas praktikoje suteikia daugiau lankstumo valdant srautus, remonto darbus ar laikinus maršrutų pakeitimus.

    Kiek kainuoja ir kiek bus naujų

    Iš viso „Vilniaus viešasis transportas“ užsakymu gaminamas 81 naujas „Solaris Trollino 18“ troleibusas, kurie miestą pasieks etapais iki metų pabaigos. Sutarties dėl šio pirkimo vertė siekia 62,26 mln. eurų, o finansavimas užtikrinamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko lėšomis.

    Šis etapas papildo anksčiau įgyvendintą parko atnaujinimą, kai Vilniuje pradėjo važiuoti 91 naujas 12 metrų „Škoda 32Tr“ troleibusas. Įgyvendinus abu etapus, sostinės parką sudarys 172 nauji troleibusai, o dalis seniausių modelių bus nuosekliai išimama iš eksploatacijos.

    Miesto viešojo transporto atnaujinimas siejamas ir su platesniais Europos miestų tikslais mažinti taršą bei triukšmą, o elektrinis transportas laikomas viena pagrindinių krypčių. Vilniuje kartu numatomi ir elektrinių bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimai, tačiau troleibusai išlieka svarbia stuburo dalimi maršrutuose, kuriuose reikalingas didelis pralaidumas piko metu.

  • „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ grupė skelbia, kad naujieji mažieji ir įperkamesni elektromobiliai Europoje sulaukė itin didelio pirkėjų dėmesio – užsakymų skaičius jau perkopė 70 000. Į šį ketvertą įeina „Volkswagen“ ID. Polo, „Volkswagen“ ID. Cross, „Skoda“ Epiq ir „Cupra“ Raval.

    Gamintojas nurodo, kad šių modelių paklausa reikšmingai viršijo lūkesčius, o vien ID. Polo esą surinko apie 25 000 užsakymų. Likusi dalis pasidalijo tarp „Skoda“ ir „Cupra“ modelių, o papildomas impulsas prognozuojamas dėl ketvirtojo šeimos nario – ID. Cross – starto.

    Kas vilioja pirkėjus?

    Esminis argumentas – kaina ir dydis, pritaikytas miestui. Vokietijoje šių elektromobilių kaina startuoja maždaug nuo 27 500 eurų, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl jie taikosi į pirkėjus, kuriems iki šiol elektromobiliai atrodė per brangūs.

    Įtampos rinkoje netrūksta: Europoje sparčiai daugėja konkurentų, ypač mažesnių elektrinių hečbekų ir krosoverių segmente, o gamintojai vis dažniau kovoja ne tik technologijomis, bet ir finansinėmis sąlygomis. Tai verčia tradicinius prekių ženklus greičiau plėsti biudžetinių modelių pasiūlą.

    Baterijos, nuotolis ir įkrovimas

    Šeimos techninė bazė panaši: siūlomos dvi baterijų kryptys, pradedant 32 kilovatvalandžių ličio geležies fosfato baterija. Tokia versija orientuota į kasdienes keliones mieste ir priemiestyje, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 290 kilometrų pagal WLTP.

    Norintiems didesnio lankstumo siūlomas 52 kilovatvalandžių nikelio, mangano ir kobalto baterijos variantas, kuris WLTP cikle gali siekti apie 450 kilometrų. Visų keturių modelių pavara – priekinė, o galia, priklausomai nuo versijos, numatoma nuo maždaug 84 iki 163 kilovatų.

    Įkrovimo parametrai šiame segmente vertinami kaip konkurencingi: mažesnė baterija gali priimti iki 90 kilovatų galią, o 10–80 proc. įkrovimas trunka apie 27 minutes. Didesnė baterija gali krautis iki 105 kilovatų ir tą patį intervalą pasiekia maždaug per 24 minutes.

    Ką tai reiškia Europai?

    Didelis užsakymų skaičius rodo aiškią tendenciją: masinei elektromobilių plėtrai Europoje kritinis veiksnys tampa kaina, o ne vien maksimalus nuotolis. Pirkėjai vis dažniau renkasi kompaktiškus modelius, kurie kasdienėms kelionėms pakankami, o kaina artėja prie vidaus degimo variklius turinčių alternatyvų.

    „Volkswagen“ grupei ši sėkmė svarbi ir strategiškai, nes Europoje spaudimą kelia tiek tradiciniai konkurentai, tiek sparčiai augantis Kinijos gamintojų pasiūlos segmentas. Kuo daugiau pirkėjų įtraukiama į žemesnę kainų kategoriją, tuo labiau tikėtina, kad elektromobiliai taps įprastu, o ne išskirtiniu pasirinkimu.

  • Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas pasirinko gamintoją naujiems miesto tramvajams, kurie turėtų tapti ilgiausiais tokio tipo riedmenimis Lenkijoje. Konkursą laimėjo Lenkijos bendrovė „PESA“, aplenkusi konkurentą iš Čekijos „Škoda“.

    Šis pirkimas miestui buvo ypač svarbus, nes ankstesnis bandymas įsigyti naujus tramvajus buvo nutrūkęs dėl per didelių pasiūlymų ir biudžeto neatitikimo. Antrojo konkurso metu užsakovas pakoregavo finansavimo ribas, kad procedūra būtų sėkmingai užbaigta.

    Laimėjusio pasiūlymo vertė siekia apie 122 milijonus eurų, o planuotas biudžetas buvo kiek mažesnis. Sprendimą lėmė ne tik kaina, bet ir techniniai kriterijai, įskaitant triukšmo lygį ir kitas eksploatacines savybes.

    „Laimėjo itin įdomus Lenkijos gamintojo pasiūlymas, siūlantis modernius techninius sprendimus, paremtus ilgamečiu įdirbiu daugelyje Lenkijos ir Europos miestų“, – sakė Maciejus Lisickis.

    Naujieji tramvajai bus penkių sekcijų, apie 46,8 metro ilgio, su keturiais varomaisiais vežimėliais. Skelbiama, kad vienu reisu jie galės vežti iki 321 keleivio, iš jų 100 sėdimų vietų, o likusios vietos bus stovimos.

    Numatoma, kad tai bus žemagrindžiai tramvajai su septyniomis plačiomis durimis kiekvienoje pusėje, pritaikyti greitesniam keleivių srautui piko metu. Miestas taip pat akcentuoja didesnį prieinamumą ir patogumą skirtingų poreikių keleiviams.

    Gamintojas įsipareigojo diegti šiuolaikines saugos priemones, paremtas vaizdo kameromis, radarais ir LiDAR jutikliais. Tokios sistemos viešajame transporte vis dažniau naudojamos siekiant geriau aptikti kliūtis ir padėti vairuotojui sudėtingose eismo situacijose.

    Keleiviams planuojami ir kasdieniai patogumai: moderni informavimo sistema su 17 ekranų, oro kondicionavimas bei USB-C ir USB-A jungtys įrenginiams įkrauti. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa standartu didesniuose Europos miestuose, atnaujinančiuose viešojo transporto parką.

    Projektą ketinama finansuoti paskola, susieta su nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemonėmis, o dokumentus turės patikrinti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos. Pasirašius sutartį, „PESA“ per trejus metus turės pristatyti visus užsakytus tramvajus.

  • Gdanskas taikosi į rekordą: „GAiT“ nori 47 metrų tramvajų, konkurentai siūlo 122 mln. eurų

    Gdanskas taikosi į rekordą: „GAiT“ nori 47 metrų tramvajų, konkurentai siūlo 122 mln. eurų

    Gdanskas ruošiasi ambicingam viešojo transporto atnaujinimui ir gali tapti miestu, kuriame kursuos ilgiausi tramvajai Lenkijoje. Miesto vežėjas „GAiT“ paskelbė konkursą 20 dvipusių, žemagrindžių tramvajų, kurių ilgis siektų 45–47 metrus.

    Toks sprendimas siejamas su augančiais keleivių srautais ir noru didinti pralaidumą populiariausiuose maršrutuose, ypač piko metu. Ilgesnės sąstato koncepcijos Europoje dažnai pasirenkamos kaip alternatyva dažnesniems reisams, kai trūksta vairuotojų ar riboja infrastruktūra.

    Naujas bandymas po brangių pasiūlymų

    Šis pirkimas miestui nėra pirmas bandymas: ankstesniame konkurse pasiūlymai viršijo planuotą biudžetą, todėl procedūras teko kartoti. Šį kartą gauti du pasiūlymai, kurie, kaip skelbiama, labiau atitinka finansines galimybes.

    Dėl sutarties varžosi PESA Bydgoszcz S.A. ir „Škoda“. Pasiūlymų vertė nurodoma 524 166 000 zlotų, tai yra maždaug 122 000 000 eurų, o kitas pasiūlymas – simboliškai didesnis.

    Kas keistųsi keleiviams

    Planuojama, kad naujieji tramvajai galėtų vežti daugiau nei 300 keleivių: nurodoma apie 96 sėdimas ir iki 220 stovimų vietų. Žemagrindė konstrukcija turėtų palengvinti įlipimą, o automatinė klimato kontrolė – kelionių komfortą karščio bangų metu.

    Techninėje specifikacijoje minimi USB-C ir USB-A įkrovimo lizdai, informavimo sistema su ekranais, taip pat reikalavimas įrengti po mažiausiai septynerias duris kiekvienoje pusėje. Kraštinės durys turėtų būti ypač plačios, kad greitėtų įlaipinimas ir išlaipinimas stotelėse.

    Numatytos vietos vežimėliams ir sprendimai žmonėms su judėjimo negalia, įskaitant specialias sėdimas vietas. Tokie reikalavimai atitinka pastarųjų metų tendenciją viešajame transporte daugiau dėmesio skirti universaliam dizainui ir greitesniam keleivių srautų judėjimui.

    Kada galėtų pasirodyti gatvėse?

    Konkurso sąlygose numatyta, kad laimėtojas turės 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo pristatyti tramvajus pagal pagrindinį užsakymą. Tai reiškia, kad pirmieji ilgiausi sąstatai mieste galėtų pasirodyti po maždaug trejų metų, jei procedūros vyks sklandžiai.

    Vis dėlto vien ilgio nepakanka: tokio dydžio tramvajams būtina tinkama infrastruktūra, įskaitant stotelių peronus, depo pajėgumus ir kai kurių trasų pralaidumą. Būtent šie veiksniai dažnai lemia, ar rekordiniai modeliai realiai tampa kasdiene miesto transporto dalimi.