Šuolis obligacijų rinkoje
Jungtinės Karalystės vyriausybės obligacijų pajamingumai antradienį šoktelėjo į daugiametes aukštumas, investuotojams reaguojant į politinę įtampą dėl ministro pirmininko Keiro Starmerio ateities. Rinkoje tokie judesiai reiškia brangesnį valstybės skolinimąsi, nes obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis.
10 metų trukmės obligacijų pajamingumas prekybos metu buvo pakilęs iki maždaug 5,10 proc., o ilgesnės trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumai taip pat kilo. Analitikai tai sieja su išaugusia politinės rizikos priemoka, kurią investuotojai prideda prie JK turto.
Politinis spaudimas ir parlamento matematika
Spaudimas K. Starmeriui didėjo po to, kai, žiniasklaidos duomenimis, daugiau kaip 70 valdančiosios Leiboristų partijos parlamentarų ragino jį trauktis. Šie raginimai suintensyvėjo po vietos savivaldos rinkimų, kuriuose leiboristai patyrė reikšmingų praradimų.
Nors vietos rinkimai nekeičia parlamento sudėties, dalis partijos narių juos vertina kaip protesto signalą prieš vyriausybės politikos kryptį. Pagal leiboristų vidaus procedūras, lyderystės iššūkiui inicijuoti reikia, kad tam pritartų 20 proc. frakcijos narių, todėl vien politinio nepasitenkinimo neužtenka, jei jis neperauga į formalų procesą.
„Šalis tikisi, kad mes toliau valdysime ir spręsime problemas. Būtent tai ir darome“, – sakė vienas vyriausybės atstovų, komentuodamas, kad ministrų kabinete lyderystės klausimas nebuvo atvirai keliamas.
Kodėl rinkos taip jautriai reaguoja
Finansų rinkoms svarbiausia ne vien tai, ar premjeras išliks poste, bet ir tai, kokia ekonominė bei fiskalinė kryptis būtų pasirinkta pasikeitus lyderiui. Investuotojai ypač jautriai vertina riziką, kad vyriausybė galėtų didinti skolinimąsi, o tai reikštų didesnę obligacijų pasiūlą ir spaudimą pajamingumams kilti.
Strategai pabrėžia, kad politinis neapibrėžtumas JK pastaraisiais metais ne kartą tiesiogiai persikėlė į obligacijų rinką. Kai rinkos pradeda abejoti politikos tęstinumu, brangsta ne tik naujas skolinimasis, bet ir gali didėti visos ekonomikos finansavimo kaina, nes orientyras yra valstybės skola.
Dalis rinkos dalyvių taip pat perspėja, kad didesnis pajamingumų kilimas gali sustiprinti svaro spaudimą, o tai reikštų brangesnį importą ir papildomus iššūkius infliacijos valdymui. Tuo pat metu tokia dinamika skirtingai veikia įmones: į vidaus rinką orientuoti verslai dažniau nukenčia, o tarptautines pajamas gaunančios bendrovės kartais laimi dėl valiutos pokyčių.
„Rinka balsuoja dabar, ir tas verdiktas nėra gražus: investuotojai prideda politinės rizikos priemoką“, – teigė vienos finansų įmonės strategas, vertindamas obligacijų išpardavimo priežastis.
Politinei įtampai tęsiantis, dėmesys kryps į tai, ar raginimai trauktis peraugs į formalų lyderystės iššūkį, ir kaip vyriausybė komunikuos apie biudžeto drausmę. Rinkoms tai tampa pagrindiniu klausimu, nuo kurio priklausys ir skolinimosi kainos, ir platesnis investuotojų pasitikėjimas JK turtu.
