CP v2

Tag: Skolos finansavimas

  • Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Verslo komunikacijos platforma „Bird“, anksčiau žinoma kaip „MessageBird“, pritraukė apie 410 mln. eurų skolos finansavimą ir kartu pabrėžė persiorientavimą į dirbtinį intelektą. Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 1 000 piko metu iki 120.

    Finansavimo paketą sudaro maždaug 364 mln. eurų terminuota paskola ir apie 46 mln. eurų atnaujinama kredito linija. Sandorį vedė „JPMorgan“, „Capital One“ ir „Citi“, o iš viso dalyvavo septyni bankai.

    „Bird“ pabrėžia, kad šios lėšos nėra skirtos agresyviai plėtrai ar naujoms rinkoms užkariauti. Pasak bendrovės, finansavimas pirmiausia turi užtikrinti likvidumą esamiems akcininkams, tarp jų ir dabartiniams bei buvusiems darbuotojams.

    Nyderlanduose įkurta įmonė ilgą laiką buvo siejama su vieninga infrastruktūra, leidžiančia verslams bendrauti su klientais el. paštu, SMS, „WhatsApp“ ir balsu. Tačiau įkūrėjas Robertas Visas pastaruoju metu akcentuoja pasikeitusią klientų struktūrą ir tai, kad DI vis labiau keičia tiek produktą, tiek vidinius procesus.

    Bendrovė teigia, kad darbuotojų mažėjimą lėmė automatizacija visoje organizacijoje, o ne atsitraukimas nuo veiklos. Vienas ryškesnių signalų apie krypties pasikeitimą buvo ir anksčiau skelbti atleidimai, kai įmonė pranešė apie planus iš esmės peržiūrėti verslą DI bumo fone.

    Šiandien „Bird“ siekia pozicionuotis augančioje vadinamųjų DI agentų rinkoje, kur programinės sistemos gali savarankiškai atlikti veiksmus: siųsti žinutes, skambinti, valdyti el. paštą ar vykdyti užduotis be sudėtingų integracijų. Bendrovė tvirtina atnaujinusi sprendimų paketą, kad tokie agentai galėtų veikti jos tinkle, įskaitant ir ryšio paslaugas.

    Pasak „Bird“, pernai pelnas visoje grupėje siekė apie 150 mln. eurų. Anksčiau bendrovė buvo pritraukusi dideles investicijas augimo etape: 2021 metais skelbta apie 800 mln. JAV dolerių pritraukimą, o 2020 metais įmonė buvo įvardijusi planą išauginti komandą iki 1 000 žmonių.

    „Tai kryptis, kuria juda pasaulio ekonomika, o mes parodėme, kaip automatizacija gali veikti. Mes automatizavome ne tam, kad mažintume darbuotojų skaičių, o kad dirbtume produktyviau, ir dėl to darbuotojų skaičius natūraliai sumažėjo“, – sakė Robertas Visas.

    „Pusė programėlių jūsų telefone remiasi mūsų infrastruktūra, bet šį verslą valdome su gerokai mažesne komanda nei anksčiau. To nepadarytum be automatizacijos, kuri prieš kelerius metus būtų skambėjusi neįtikėtinai“, – pridūrė jis.

    Skolos finansavimo pasirinkimas vietoje naujo akcijų platinimo rodo, kad „Bird“ šiame etape svarbiau stabilizuoti kapitalo struktūrą ir suteikti likvidumo esamiems akcininkams. Tuo pat metu bendrovė bando įrodyti, kad mažesnė komanda, paremta DI ir automatizacija, gali išlaikyti didelės apimties ryšių infrastruktūrą ir kurti naujus produktus.

  • „ID Finance“ gavo 21 mln. eurų iš „nordIX“: taip planuoja sparčiau auginti skolinimą Ispanijoje

    „ID Finance“ gavo 21 mln. eurų iš „nordIX“: taip planuoja sparčiau auginti skolinimą Ispanijoje

    Finansinių technologijų bendrovė „ID Finance“ užsitikrino 21 mln. eurų skolos finansavimo liniją iš Vokietijos turto valdytojos „nordIX“. Lėšos bus nukreiptos į vartojimo paskolų verslo plėtrą Ispanijoje ir didesnį naujų paskolų išdavimą skaitmeninėje platformoje.

    „ID Finance“ įkurta 2015 metais Barselonoje ir veikia Ispanijoje bei Meksikoje, kur teikia skaitmenines finansines paslaugas, daugiausia orientuotas į vartojimo kreditavimą. Bendrovė skelbia, kad Ispanijoje turi daugiau nei 3,7 mln. registruotų naudotojų ir siūlo mažas, trumpalaikes vartojimo paskolas internetu.

    Naujoji finansavimo linija, pasak įmonės, bus naudojama papildomoms per platformą išduodamoms paskoloms finansuoti ir kredito portfeliui didinti. Tokie sandoriai paprastai didina kapitalo prieinamumą, leidžia palaikyti augantį paskolų srautą ir mažina priklausomybę nuo vieno finansavimo šaltinio.

    Per pirmąjį metų pusmetį „ID Finance“ Ispanijoje suteikė daugiau nei 190 mln. eurų vartojimo paskolų ir nurodė apie 100 mln. eurų pajamų. Skolos finansavimo priemonės dažnai pasirenkamos kaip alternatyva nuosavam kapitalui, nes leidžia greičiau plėsti paskolų knygą, tačiau kartu reikalauja disciplinuoto rizikos valdymo, kad portfelio kokybė išliktų stabili.

    „ID Finance“ bendraįkūrėjas ir vadovas Borisas Batine teigia, kad susitarimas yra dar vienas žingsnis plečiant alternatyvaus skolinimo platformą Ispanijoje. Jis akcentuoja, kad didesnė skolinimo apimtis turėtų padėti finansuoti daugiau naujų išdavimų ir toliau auginti portfelį.

    „Didindami skolinimo pajėgumą galėsime finansuoti daugiau naujų paskolų ir tęsti portfelio plėtrą. „nordIX“ parama taip pat rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų veiklos modeliu, rezultatais Ispanijoje ir disciplinuotu požiūriu į rizikos valdymą“, – sakė Borisas Batine.

    Bendrovė pabrėžia, kad 21 mln. eurų priemonė yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama diversifikuoti institucinio kapitalo šaltinius. Vartojimo kreditavimo rinkoje tai laikoma svarbiu konkurenciniu veiksniu, nes finansavimo kaina ir stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai skolintojas gali didinti apimtis ir kokias sąlygas pasiūlyti klientams.

  • Mars Growth Capital kuria skolų fondą Europai: startuoliams – iki 230 mln. eurų finansavimas

    Bendra MUFG Bank ir „Liquidity Capital“ įmonė Mars Growth Capital paskelbė kurianti du naujus skolų fondus – Japonijai ir Europai. Europai skirtas Mars Europe Fund planuoja suteikti iki maždaug 230 mln. eurų skolinto kapitalo sparčiai augantiems startuoliams.

    Tokio tipo finansavimas dažniausiai patrauklus bendrovėms, kurios nori pritraukti lėšų neatskiesdamos akcininkų dalies, kaip tai nutinka pritraukiant rizikos kapitalą. Skola gali būti naudojama plėtrai, apyvartinėms lėšoms ar įėjimui į naujas rinkas, tačiau kartu reikalauja drausmingo pinigų srautų planavimo.

    Mars Growth Capital veiklą pradėjo 2021 metais, pasitelkdama MUFG Bank tarptautinį tinklą ir patirtį skolinto kapitalo srityje. „Liquidity Capital“ prisideda sprendimais, paremtais DI, kurie automatizuoja kreditavimo vertinimą ir leidžia greičiau priimti sprendimus dėl finansavimo.

    Vienas pastarųjų Mars Growth Capital sandorių Europoje – Ispanijos sveikatos technologijų startuolis „Top Doctors“, pritraukęs apie 8 mln. eurų. Bendrovė vysto platformą, kuri pacientams padeda greičiau pasiekti medicinos specialistus ir valdyti konsultacijas skaitmeniniu būdu.

    Į Europą fondas plečiasi po to, kai, pasak bendrovės, sulaukta didesnio susidomėjimo iš Europos įmonių. Mars Growth Capital teigia sieksianti pasiūlyti ne tik skolos finansavimą, bet ir platesnį MUFG grupės paslaugų spektrą, įskaitant pagalbą ruošiantis viešam akcijų platinimui.

    Mitsubishi UFJ Financial Group yra viena didžiausių pasaulio finansų grupių, įsikūrusi Tokijuje ir veikianti dešimtyse valstybių. „Liquidity Group“, įkurta 2018 metais, vysto technologiją, kuri skolos finansavimo procesą daro greitesnį ir labiau standartizuotą vidutinės bei vėlyvos stadijos įmonėms.

  • Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.

    Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.

    Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.

    Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.

    Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.

    Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.

    Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.

    Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.

  • Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietija išlaikė vienos svarbiausių Europos technologijų investicijų rinkų statusą. Per šešis mėnesius šalies technologijų bendrovės pritraukė apie 6,3 mlrd. eurų per 267 sandorius, o didžiausi čekiai keliavo į brandesnes ir kapitalui imlias įmones.

    Bendras vaizdas rodo aiškią koncentraciją: didelę dalį sumos sugeneravo keli itin stambūs sandoriai, o likusi rinka išliko aktyvi, tačiau su mažesniais ankstyvos stadijos raundais. Tokia dinamika būdinga dabartiniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kai investuotojai dažniau renkasi aiškesnį pajamų potencialą ir greitesnį mastelio didinimą.

    Robotika išsiveržė į priekį

    Didžiausią postūmį finansavimo statistikai suteikė robotikos sektorius. Pirmoje vietoje atsidūrė „Neura Robotics“, paskelbusi apie iki maždaug 1,3 mlrd. eurų siekiantį C serijos finansavimą, skirtą gamybos plėtrai ir pažintinių robotų kūrimui.

    Robotikos bangą sustiprino ir kitos Vokietijos įmonės, dirbančios su autonominėmis sistemomis bei pramonės automatizacija. Investuotojams tai signalas, kad Europoje greitėja vadinamosios fizinės DI krypties komercializacija, kai programinė įranga glaudžiai susiejama su sensoriais ir realaus pasaulio veiksmais.

    Finansų technologijos ir energetikos platformos

    Antra pagal įtaką finansavimo rezultatams tapo finansų technologijų kryptis, tačiau svarbią dalį čia sudarė skolos finansavimas. „Cloover“ pritraukė apie 1,1 mlrd. eurų skolos lėšų, kurias planuoja naudoti decentralizuotos energetikos projektų finansavimui ir platformos plėtrai Europoje.

    Tarp didesnių finansavimo gavėjų išsiskyrė ir investavimo infrastruktūrą kurianti „Upvest“, pranešusi apie maždaug 115 mln. eurų finansavimą. Tokie sandoriai rodo, kad bankai, brokeriai ir turto valdytojai vis dar ieško būdų greičiau diegti skaitmeninius investavimo produktus, mažinant veiklos sąnaudas ir automatizuojant procesus.

    Gynyba, kosmosas ir klientų aptarnavimo automatizavimas

    Ryškų dėmesį pritraukė gynybos technologijos ir saugumas, kur didžiausias sandoris buvo „Stark“ pritraukti 500 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja programiškai valdomas nepilotuojamas sistemas ir gamybos pajėgumų didinimą, o tokie prioritetai atspindi platesnę Europos tendenciją daugiau investuoti į suverenius gynybos pajėgumus.

    Į dešimtuką pateko ir kosmoso technologijų bendrovė „Isar Aerospace“, užbaigusi 270 mln. eurų D serijos raundą, taip pat branduolinės sintezės kryptimi dirbanti „Focused Energy“, pritraukusi apie 220 mln. eurų. Greta jų matyti ir verslo procesų automatizavimo kryptis: klientų aptarnavimo sprendimus kurianti „Parloa“ paskelbė apie maždaug 325 mln. eurų D serijos finansavimą, siekdama plėtros JAV ir Europoje.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada paprasta: Vokietijos technologijų rinka juda dviem greičiais. Viena kryptis – keli itin stambūs sandoriai robotikoje, gynyboje ir finansų infrastruktūroje, kita – platus ankstyvos stadijos projektų srautas, kuriam vis dažniau keliami griežtesni augimo ir efektyvumo reikalavimai.

    Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio finansavimo gavėjai Vokietijoje buvo „Neura Robotics“, „Cloover“, „Stark“, „Parloa“, „Isar Aerospace“, „Focused Energy“, „Quantum Systems“, „Finn“, „Upvest“ ir „Taktile“. Šis sąrašas gerai parodo, kur investuotojai šiuo metu mato greičiausią kelią į mastelį: autonomija, saugumas, finansų infrastruktūra ir skaitmenizuotos paslaugos.