CP v2

Tag: Škotija

  • Škotija prieš pasaulio čempionatą spaudžia JAV: kodėl hagis uždraustas nuo 1979 metų?

    Škotija prieš pasaulio čempionatą spaudžia JAV: kodėl hagis uždraustas nuo 1979 metų?

    Škotijos mėsos gamintojai prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą ragina JAV peržiūrėti taisykles ir leisti prekiauti hagiu, kuris šalyje uždraustas jau kelis dešimtmečius. Kampaniją inicijavo Perto apylinkėse veikianti įmonė „Simon Howie Butchers“, kviečianti atnaujinti importo reikalavimus tradiciniam patiekalui.

    Hagis laikomas vienu ryškiausių škotų virtuvės simbolių, ypač minint Roberto Bernso vakarą ir kitomis progomis, kai pabrėžiama nacionalinė tapatybė. Klasikinis receptas siejamas su avių subproduktais, svogūnais, avižiniais dribsniais ir prieskoniais, o patiekalas tradiciškai gaminamas apvalkale.

    Kodėl hagis JAV uždraustas?

    JAV draudimas siejamas su federaliniais maisto saugos reikalavimais dėl tam tikrų gyvūninių subproduktų, ypač avių plaučių. JAV Žemės ūkio departamentas tokio ingrediento naudojimą maistui riboja, todėl įprastinės sudėties hagis negali būti importuojamas ir parduodamas JAV rinkoje.

    Škotijos gamintojai pabrėžia, kad draudimas praktiškai užkirto kelią eksportui, nors JAV yra viena patraukliausių rinkų maisto produktams su aiškia kilmės istorija. Pastaraisiais metais tarptautinėje prekyboje ryškėja tendencija, kai didelę vertę sukuria būtent regioniniai, autentiški produktai, tačiau jie dažnai susiduria su skirtingų šalių reguliacinėmis kliūtimis.

    Kampanija taikosi į futbolo sirgalius

    Kampanija išryškėjo tuo metu, kai Škotija pirmą kartą nuo 1998 metų vėl pateko į pasaulio futbolo čempionatą, vyksiantį JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Iniciatoriai tikisi, kad didelis sirgalių srautas ir dėmesys čempionatui padės sukurti politinį bei visuomeninį spaudimą peržiūrėti taisykles.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad kampaniją viešai palaiko škotų žurnalistas ir laidų vedėjas Gordonas Smartas, o sirgaliams dalijami atributikos elementai su šūkiu apie hagį. Organizatoriai akcentuoja, kad klausimas jiems yra ne vien apie maistą, bet ir apie tradicijų matomumą tarptautinėje scenoje.

    „Mūsų ryšys su amerikiečiais senas ir šiltas, todėl kviečiame JAV priimti šį patiekalą ir peržiūrėti draudimą“, – teigė „Simon Howie Butchers“ atstovai.

    Ar įmanomas kompromisas?

    Praktiškai greičiausias kelias į JAV rinką dažniausiai būtų recepto adaptacija, kai atsisakoma draudžiamų sudedamųjų dalių, tačiau tai kelia klausimą, ar produktas vis dar būtų laikomas tradiciniu hagiu. Kita vertus, maisto pramonėje įprasta taikytis prie skirtingų šalių reikalavimų, o alternatyvios sudėtys kartais tampa atskira produkto kategorija.

    Kol kas nėra ženklų, kad draudimas būtų skubiai atšauktas, tačiau kampanija tikisi išnaudoti čempionato suteikiamą dėmesį ir sugrąžinti diskusiją į politinę darbotvarkę. 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas prasidės birželio 11 dieną ir baigsis liepos 19 dieną.

  • Škotijoje parduodama privati sala su dvaru už 1 500 000 eurų: vienas kasdienis nepatogumas

    Škotijoje į pardavimą pateko privati Harboro sala su gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais. Skelbime nurodoma, kad 9,7 hektaro valdą siūloma įsigyti už maždaug 1 500 000 eurų.

    Sala yra netoli Krinano kaimo ir nuo kranto ją skiria apie 300 metrų, todėl pasiekti žemyną galima per kelias minutes valtimi. Iš šalies tai atrodo kaip visiška izoliacija, tačiau praktiškai artimiausios paslaugos ir infrastruktūra yra ranka pasiekiamos.

    Kas įrengta saloje?

    Pagrindinis objektas skelbime yra trijų miegamųjų namas, kurį dabartiniai savininkai po įsigijimo kapitaliai atnaujino. Namas turi vandentiekį, elektrą ir internetą, o komunikacijos atvestos kabeliais ir vamzdžiais, nutiestais jūros dugnu.

    Vienas aiškiai įvardijamas trūkumas yra dujų nebuvimas, todėl šildymui ir daliai buities sprendimų tenka ieškoti alternatyvų. Savininkai teigia naudojantys saloje augančią medieną kaip kurą.

    Ką reiškia kasdienybė privačioje saloje?

    Pasak savininkų, gyvenimas čia reikalauja disciplinos: pritrūkus kasdienių produktų ar panorėjus užsukti į artimiausią užeigą, tenka sėsti į valtį. Visgi didesnės parduotuvės, kaip nurodoma, pasiekiamos per maždaug 20 minučių kelio automobiliu, todėl tai nėra atoki vieta „be ryšio su pasauliu“.

    Didžiausias kasdienis nepatogumas, kurį jie išskiria, yra paprastas, bet skaudus: pamiršti automobilio raktus namuose. Tokiu atveju reikia grįžti atgal valtimi, o tai greitai primena, kad logistika saloje tampa gyvenimo dalimi.

    Artėjant audroms, jie iš anksto pasirūpina atsargomis, ypač šaldiklyje, kad kelias dienas būtų galima gyventi savarankiškai. Savininkų teigimu, per pastaruosius devynerius metus buvo vos dvi audros, kurios realiai sutrukdė saugiai pasiekti krantą.

    Šią vietą jie apibūdina kaip išskirtinai ramią, turtingą paukščių ir laukinės gamtos. Anot jų, kartą ruonis buvo „apsigyvenęs“ net kelioms savaitėms, o tokie epizodai esą ir kuria salos patrauklumą.

    Vis dėlto sprendimas parduoti salą siejamas ne su nusivylimu, o su gyvenimo planų pokyčiais: pora nori persikelti arčiau šeimos pietų Anglijoje. Dėl to unikalus objektas su išvystyta buitine infrastruktūra dabar ieško naujų šeimininkų, pasirengusių priimti salos logistikos taisykles.

  • Škotijos žaidimų industrijos atstovai Pagėgiuose: jaunimui atvėrė 3D žaidimų kūrimo užkulisius

    Škotijos žaidimų industrijos atstovai Pagėgiuose: jaunimui atvėrė 3D žaidimų kūrimo užkulisius

    Gegužės 5 dieną Pagėgių atvirojoje jaunimo erdvėje „PAJE“ apsilankė svečiai iš Škotijos, dirbantys vaizdo žaidimų kūrimo srityje. Jaunimas susitiko su Cian Roche, Škotijos žaidimų asociacijos vadovu, žaidimų aplinkos menininke Ashley Wilkinson ir vertėja Martyna Kubiliūte.

    Susitikimo metu dalyviams pristatyta 3D žaidimų kūrimo eiga nuo pirminės idėjos iki galutinio dizaino sprendimų. Svečiai paaiškino, kaip praktikoje formuojama žaidimo koncepcija, kuriami vizualiniai sprendimai ir derinami skirtingų sričių specialistų darbai.

    Kaip gimsta 3D žaidimas?

    Renginyje aptartos pagrindinės žaidimų industrijos rolės ir jų kasdienė veikla: dizainerių, programuotojų, 3D menininkų, animatorių ir garso kūrėjų. Jaunimui pabrėžta, kad žaidimų kūrimas yra komandinis procesas, kuriame svarbios tiek techninės žinios, tiek kūrybinis mąstymas ir komunikacija.

    Pasak svečių, žaidimų kūrimo srityje vertinami ne vien programavimo įgūdžiai, bet ir gebėjimas spręsti problemas, dirbti su terminais, priimti grįžtamąjį ryšį bei nuosekliai tobulinti idėją. Taip pat akcentuota, kad pradėti galima nuo paprastesnių projektų ir palaipsniui kaupti darbų aplanką, kuris dažnai tampa svarbiausiu argumentu stojant ar ieškant pirmojo darbo.

    Savivaldybės dėmesys jaunimo kompetencijoms

    Svečius jaunimo erdvėje pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė ir Jaunimo reikalų koordinatorė Irena Jurgutienė. Susitikime pabrėžta tarptautinių iniciatyvų svarba ugdant jaunimo kūrybiškumą ir stiprinant šiuolaikines kompetencijas, kurios vis dažniau reikalingos darbo rinkoje.

    „Tokie susitikimai jaunimui leidžia realiai pamatyti, kokios profesijos egzistuoja šiuolaikinėje kūrybinių technologijų rinkoje ir kokiais keliais galima į jas ateiti“, – sakė Greta Bušniauskaitė.

    Praktinis renginio pobūdis ir tiesioginis bendravimas su žaidimų kūrimo srities atstovais dalyviams suteikė progą aiškiau suprasti, kuo skiriasi skirtingi vaidmenys žaidimų komandoje ir kokių gebėjimų reikia norint įsitvirtinti industrijoje. Organizatoriai tikisi, kad tokios patirtys paskatins jaunimą drąsiau rinktis kūrybinių technologijų kryptį ir ieškoti būdų ją išbandyti praktiškai.

  • 5 000 metų paslaptis Škotijoje: po ežeru aptiko keistos dirbtinės salos pamatus

    5 000 metų paslaptis Škotijoje: po ežeru aptiko keistos dirbtinės salos pamatus

    Dirbtinės salos dažnai siejamos su šiuolaikiniais megaprojektais, tačiau Škotijos ežeruose tokie statiniai atsirado gerokai anksčiau. Archeologai Lewiso saloje esančiame Loch Bhorgastail ežere aptiko įrodymų, kad viena nedidelė dirbtinė sala buvo pradėta formuoti daugiau kaip prieš 5 000 metų, vėlyvajame neolite.

    Tokio tipo statiniai Škotijoje vadinami kranogais. Ilgą laiką manyta, kad dauguma jų buvo statomi ir perstatomi daugiausia geležies amžiuje bei vėlesniais laikotarpiais, tačiau nauji duomenys rodo, kad dalis kranogų ištakų siekia daug ankstesnį laikotarpį.

    Kas rasta po akmenų sluoksniu

    Tyrėjai po salos akmeniniu viršutiniu sluoksniu aptiko medines konstrukcijas, kurios sudarė pirminį pagrindą. Radiokarboninis datavimas parodė, kad seniausias statybų etapas siekia maždaug prieš 5 000 metų.

    Archeologų vertinimu, pirmiausia buvo įrengta apvali medinė platforma, ant kurios sukrauta šakų ir žabų danga. Vėliau, maždaug po 2 000 metų, konstrukcija buvo papildomai stiprinama, o salą dar labiau sutvirtino akmenys.

    Nauja technologija atvėrė dugną

    Vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad svarbi kranogo dalis yra sekliame, drumstame vandenyje, kur fotografuoti ir tiksliai fiksuoti padėtį gerokai sudėtingiau. Tokiose sąlygose nukenčia vaizdo ryškumas, o įprasti palydovinio pozicionavimo signalai po vandeniu neveikia.

    Problemai spręsti pasitelkta stereofotogrametrija: naras plaukė tiksliai suplanuota trajektorija su dviem plačiakampėmis, silpnam apšvietimui pritaikytomis kameromis, pritvirtintomis prie vieno rėmo. Surinkti kadrai leido sudaryti detalų trimatį modelį ir tiksliau suplanuoti kasinėjimus bei mėginių ėmimą.

    „Fotogrametrija yra labai veiksminga giliame vandenyje, bet mažesniame nei vieno metro gylyje dažnai kyla problemų. Tai gerai žinoma archeologų frustracija“, – sakė Sautamptono universiteto jūrinės archeologijos specialistas Fraseris Sturtas.

    Ką tai keičia archeologijoje

    Šis atvejis svarbus ne tik dėl amžiaus. Jis parodo, kad derinant povandeninį filmavimą, fotogrametriją ir klasikinius kasinėjimo metodus galima patikimai tirti objektus, kurių dalis slypi po vandeniu, ir vertinti juos kaip vientisą struktūrą.

    Tiksli kranogo paskirtis vis dar diskutuojama, tačiau aplinkoje rasti neolitinės keramikos fragmentai ir kitos žmogaus veiklos žymės leidžia manyti, kad sala buvo naudojama ilgą laiką. Tyrėjų teigimu, tai dar vienas įrodymas, kad žmonės kraštovaizdį aktyviai formavo jau prieš tūkstantmečius.

  • Škotijoje aptiko žmogaus sukurtą salą: ji senesnė už Stounhendžą ir glumina archeologus

    Škotijoje aptiko žmogaus sukurtą salą: ji senesnė už Stounhendžą ir glumina archeologus

    Škotijos Hebridų salyne, Liuso saloje esančiame Loch Bhorgastail ežere, archeologai patvirtino netikėtą atradimą: nedidelė akmenų sala iš tiesų yra žmogaus sukurta konstrukcija, vadinama kranogu. Tokios dirbtinės salos buvo statomos ežeruose ir pelkėse, ypač dabartinės Škotijos ir Airijos teritorijose, tačiau šis atvejis išsiskiria amžiumi.

    Naujesni radiokarboninio datavimo tyrimai rodo, kad dalis kranogų gali būti kilę iš neolito laikotarpio. Tai reiškia, jog kai kurios tokios konstrukcijos buvo įrengtos daugiau nei prieš 5 000 metų, dar iki Stounhendžo komplekso užbaigimo etapų Pietų Anglijoje.

    Po sala – milžiniška platforma

    Didžiausias netikėtumas tyrėjų laukė po akmenimis: po sala aptikta vientisa medinė platforma, sudėta iš storų rąstų, šakų ir žabų sluoksnių. Nustatyta, kad jos skersmuo siekia apie 23 metrus, o pati konstrukcija įrengta seklioje ežero dalyje ir vėliau apdėta akmenimis, suformuojant salą.

    Toks mastas keičia ankstesnį vaizdą, esą kranogams pakakdavo pavienių medienos elementų stabilizacijai. Šiuo atveju matyti kruopštus planavimas, didelis darbo organizavimo mastas ir gebėjimas suvaldyti sudėtingą statybą vandenyje, kas leidžia kalbėti apie pažangius to meto inžinerinius įgūdžius.

    Vieta naudota tūkstantmečius

    Tyrimai rodo, kad sala nebuvo vienkartinis projektas. Ankstyviausi sluoksniai siejami su mediena ir žabais, o maždaug po 2 000 metų, bronzos amžiuje, konstrukcija stiprinta papildomais akmenų ir augalinių medžiagų sluoksniais, vėliau fiksuoti ir geležies amžiaus veiklos pėdsakai.

    Toks daugiasluoksnis naudojimas leidžia manyti, kad vieta buvo svarbi kelioms kartoms, o jos reikšmė galėjo kisti. Viena vertus, kranogai kai kur laikomi gyvenvietėmis ar prieglobsčio vietomis, kita vertus, dalis jų galėjo atlikti reprezentacinę ar ritualinę funkciją.

    Ką išdavė radiniai vandenyje

    Vandenyje aplink salą aptikta šimtai neolito laikų keramikos fragmentų, tarp jų dubenų ir kitų indų liekanų. Kai kuriuose fragmentuose tyrėjai nustatė su maistu siejamus pėdsakus, o tai sustiprina prielaidą, kad čia galėjo vykti bendruomeniniai susibūrimai, vaišės ar ceremonijos.

    Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: kodėl neolito bendruomenės ryžosi milžiniškam darbui, kad vidury ežero sukurtų dirbtinę salą. Tyrėjai pažymi, kad toks projektas reikalavo daug medienos ir akmenų, transporto sprendimų bei nuoseklaus planavimo, tad kranogas greičiausiai turėjo išskirtinę socialinę, politinę arba religinę reikšmę.

    Šiuolaikinėje archeologijoje tokie objektai vis dažniau tiriami taikant fotogrametriją ir kitus nuotolinius metodus, leidžiančius tiksliai fiksuoti struktūras sekliose vandens aplinkose ir mažinti intervenciją į trapų kultūrinį sluoksnį. Tai padeda ne tik atkurti statybos etapus, bet ir tiksliau suprasti, kaip per tūkstantmečius keitėsi šių vietų funkcija.

  • Kur Europoje vasarą pabėgti nuo kaitros: 5 kryptys, kur dažniau prireiks megztinio nei kondicionieriaus

    Europoje karščio bangos pastaraisiais metais kartojasi vis dažniau, o kai kuriose pietų šalyse vasaros dienomis temperatūra peržengia ribą, kai kelionės tampa varginančios. Todėl dalis keliautojų ieško alternatyvų: vietų, kur oras išlieka švelnesnis, o miestuose mažiau perkaitusių gatvių ir tvankių naktų.

    Keliautojų rekomendacijose vis dažniau dominuoja šiaurės kryptys ir aukštikalnės, kur vėsesnį klimatą lemia Atlanto įtaka arba didelis aukštis virš jūros lygio. Tai nereiškia, kad ten visada bus šalta, tačiau tikimybė pataikyti į alinantį karštį gerokai mažesnė nei Viduržemio jūros regione.

    Invernesas, esantis Škotijos aukštumose, dažnai vadinamas vartais į kalnuotus kraštovaizdžius ir ežerų regioną. Vasarą čia paprastai būna vėsiau nei didžiojoje Europos dalyje, o vakarais temperatūra neretai krenta tiek, kad praverčia šiltesnis drabužis.

    Miestas patogus kaip bazė dienos išvykoms: nuo pasivaikščiojimų Ness upės pakrantėmis iki maršrutų link Loch Neso apylinkių. Netoliese esantys istoriniai objektai ir pėsčiųjų takai aukštumose leidžia suderinti miestą ir gamtą vienoje kelionėje.

    Tinjis Prancūzijos Alpėse išsiskiria dideliu aukščiu, todėl net vidurvasarį čia dažnai vyrauja gaivesnis oras. Tokiose vietovėse klimatas keičiasi greitai: saulėtos valandos gali būti šiltos, bet šešėlyje ir vakare juntamas kalnų vėsumas.

    Vasarą regionas tampa žygių ir aktyvaus poilsio centru: populiarūs pasivaikščiojimai aplink kalnų ežerus, panoraminiai keltuvai ir dviračių maršrutai. Didesnis aukštis taip pat reiškia, kad būtina pasiruošti permainingiems orams ir turėti sluoksniuojamus drabužius.

    Alandų salos Baltijos jūroje vilioja ramesniu tempu ir jūrine vėsa, kuri vasarą dažnai sušvelnina karščio pikus. Tai kryptis tiems, kas nori vandens, žalumos ir kelionių dviračiu, bet nenori didmiesčių spūsčių.

    Archipelagas garsėja pakrančių maršrutais, miškais ir nedideliais miesteliais, kuriuose dominuoja medinė architektūra. Dėl salų geografijos čia natūraliai daugiau vėjo, o vakarai gali būti pastebimai vėsesni nei diena.

    Kristiansanas pietų Norvegijoje laikomas vienu šiltesnių šalies miestų, tačiau net ir čia vasaros karščiai paprastai būna saikingesni nei pietų Europoje. Jūrinis klimatas padeda išlaikyti komfortiškesnę temperatūrą, ypač vakare.

    Miestas žinomas uosto atmosfera, baltais mediniais namais ir galimybe derinti miestą su pakrantės išvykomis. Aplink esantis Sørlandet regionas dažnai pasirenkamas norint ramios atostogų nuotaikos, bet be tvankaus karščio.

    Groningenas Nyderlandų šiaurėje yra mažiau turistinis nei Amsterdamas, tačiau išlaiko gyvą miestietišką pulsą dėl studentų bendruomenės. Vasarą čia dažnai vyrauja švelnesnė šiluma, palanki ilgoms dienos išvykoms pėsčiomis ar dviračiu.

    Kanalai, istorinė architektūra ir kompaktiškas centras leidžia daug pamatyti be didelių atstumų. Šiaurinė šalies dalis taip pat dažniau dovanoja gaivesnį vėją, todėl net šiltesnė diena gali būti lengviau pakeliama.

    Renkantis vėsesnes kryptis verta prisiminti, kad kalnuose ir prie jūros orai kinta greičiau, todėl patogiausia keliauti sluoksniuojant aprangą. Taip pat pravartu iš anksto pasitikrinti sezoninius temperatūrų vidurkius ir kritulių tikimybę, nes vėsa dažnai ateina kartu su didesne drėgme.

    Keliautojai, norintys išvengti minios, gali planuoti atostogas ankstyvą vasarą arba rugsėjį, kai daugelyje regionų išlieka malonus oras, bet mažėja turistų srautai. Toks pasirinkimas dažnai leidžia sutaupyti ir apgyvendinimui, ir skrydžiams.

  • Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukrainos prašymu Škotijos vyriausybė nusprendė perduoti daugiau kaip 220 naudotų žvejybos tinklų, kurie bus pritaikyti apsaugai nuo dronų. Apie siuntą skelbta po to, kai informaciją paviešino Jungtinės Karalystės ambasada Kyjive.

    Nurodoma, kad tinklai surinkti iš lašišų auginimo ūkių ir anksčiau buvo laikomi perdirbimui. Visa siunta sveria apie 280 tonų, o jos parengimo ir logistikos išlaidos siekia maždaug 250 000 eurų.

    Kodėl žvejybos tinklai tapo gynybos priemone?

    Iš pirmo žvilgsnio tokia parama gali atrodyti neįprasta, tačiau karo realijos ją pavertė praktišku sprendimu. Tinklai naudojami kaip fizinė kliūtis, galinti sutrikdyti mažų bepiločių skrydį ir sumažinti smūgio tikslumą.

    Pastaraisiais metais fronte ypač išaugo pigių dronų kamikadzių ir improvizuotų atakų mastas, todėl ieškoma priemonių, kurias būtų galima greitai įrengti dideliais kiekiais. Tinklai leidžia palyginti nebrangiai pridengti kelius, logistikos maršrutus ir svarbią infrastruktūrą.

    „Ukrainos ministras dėl bendruomenių plėtros tiesiogiai kreipėsi į Škotiją, prašydamas naudotų tinklų, kuriuos būtų galima perdaryti į antidronines užtvaras viešuosiuose keliuose Rytų Ukrainoje“, – sakė Škotijos vyriausybės užsienio reikalų sekretorius Angusas Robertsonas.

    Tinklų tuneliai virš kelių

    Ukrainoje vis dažniau įrengiamos tinklais dengiamos atkarpos, primenančios tunelius virš kelių. Tokia konstrukcija skirta sumažinti riziką transportui, kuris tampa dažnu nedidelių dronų taikiniu.

    Tinklai taip pat naudojami pridengti artilerijos pozicijas, sandėlius, ryšių ar energetikos infrastruktūrą, o kai kuriais atvejais ir civilinius objektus. Tokios priemonės nepakeičia priešlėktuvinės gynybos, tačiau gali padėti apsaugoti nuo dalies atakų ir laimėti laiko reagavimui.

    Škotijos sprendimas nėra vienintelis: panašūs naudotų žvejybos tinklų perdavimai Ukrainai anksčiau buvo organizuoti ir kitų Europos šalių. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai gynybai ieškoma greitai pritaikomų, lengvai gaunamų sprendimų, galinčių sumažinti dronų grėsmę.