Tag: Skovilio skalė

  • Pamirškite įprastas paprikas: 13 išskirtinių paveldinių aitriųjų, kurios nustebins derliumi

    Paveldinės aitriosios paprikos vis dažniau tampa daržininkų atradimu: jos išsiskiria spalvomis, formomis ir skonių įvairove, o sėklos neretai perduodamos iš kartos į kartą. Tokios veislės paprastai laikomos stabiliai išsilaikiusiomis dešimtmečius, tačiau jų derlius gali būti mažiau nuspėjamas nei hibridų.

    Skirtingai nei dauguma komercinių hibridų, paveldinės veislės dažnai būna prisitaikiusios prie konkrečių regionų, todėl verta rinktis tas, kurios atitinka jūsų klimato sąlygas. Lietuvoje geriausi rezultatai paprastai pasiekiami šiltnamyje arba šiltoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, nes paprikoms reikia ilgesnio šilumos periodo.

    Ko tikėtis auginant?

    Paprikoms reikalinga saulė, šilumą kaupianti vieta ir gerai drenuojama, derlinga žemė. Daigai paprastai auginami iš anksto, o į lauką sodinama tik stabiliai atšilus, nes šaltos naktys stabdo augimą ir didina ligų riziką.

    Derėjimo laikas labai skiriasi: vienos veislės pradžiugina po 70–90 dienų, kitos pilną brandą pasiekia per 110–120 dienų. Auginant vazonuose dalį augalų galima peržiemoti patalpose, taip pratęsiant vegetaciją ir kitą sezoną greičiau sulaukiant derliaus.

    13 išskirtinių veislių idėjos

    Aji charapita – mažytė, uogą primenanti Amazonės kilmės paprika, kuri pasižymi saldžiai aštriu skoniu ir ryškiu aromatu. Kompaktiški krūmeliai pakenčia dalinį pavėsį, o pirmo derliaus dažnai sulaukiama maždaug per 70–110 dienų.

    Alma paprika – švelnesnė, apvali, pritūpusi veislė, dažnai siejama su Vengrijos paprikos tradicija. Dėl nedidelio augalo ūgio ji patogi mažesniems šiltnamiams, o vaisiai paprastai pasirodo per 70–79 dienas ir tinka džiovinimui bei malimui.

    Padrón – Ispanijos virtuvėje gerai žinoma tapų paprika, kuri dažniausiai valgoma žalia, bet paraudusi tampa aštresnė. Tai ankstyvesnė veislė, galinti žydėti ir derėti kelias savaites iš eilės, nors jai dažnai prireikia daugiau maisto medžiagų.

    Goat Horn – ilgi, kartais susisukantys kajeno tipo vaisiai, nokdami ryškiai raudonuoja. Šiai veislei būtina pilna saulė ir purus, derlingas dirvožemis, o derliaus langas gali būti labai platus – nuo maždaug 60 iki 210 dienų, priklausomai nuo šilumos ir priežiūros.

    Datil – vaisiško aštrumo paprika, kurios aitrumas dažnai siekia 100 000–300 000 Skovilio vienetų. Ji mėgsta šiltas ir drėgnas sąlygas, o iki brandos neretai prireikia apie 90 dienų, todėl Lietuvoje dažniausiai geriausiai jaučiasi šiltnamyje.

    Carliston banana – saldžiarūgštė bananinės paprikos krypties veislė, išvesta Turkijoje ir vertinama dėl gausesnio derliaus. Vaisius dažnai galima skinti maždaug po 75 dienų nuo persodinimo, o pačios paprikos tinka ir rauginimui.

    Biquinho – Brazilijoje mėgstama mažytė, lašo formos, labai švelni paprika, kartais vadinama saldžiais lašeliais. Jai svarbus stabilus laistymas ir pilna saulė, o geromis sąlygomis augalas gali užmegzti šimtus mažų vaisių.

    Skoniui ir išvaizdai vienu metu

    Habanada – veislė, sukurta Cornell universitete, siekiant išlaikyti habanero aromatą, bet be aitrumo. Ryškiai oranžiniai vaisiai paprastai prinoksta maždaug per 100 dienų, o pats augalas tinka ir lysvei, ir vazonams, jei tik pakanka saulės.

    Mad Hatter – įspūdingos formos, saldžiai citrusinio profilio paprika, dažnai giriama dėl lengvo auginimo ir gausaus derėjimo. Dėl dekoratyvios išvaizdos ji neretai naudojama salotoms ir šviežiam patiekalų pagardinimui.

    Jigsaw – margalapė, dekoratyvi veislė su tamsiais, vėliau raudonuojančiais vaisiais, kurių aitrumas didėja jiems bręstant. Daigai dažnai sudygsta per 10–14 dienų, o derlius prasideda apie 90 dieną, ypač jei dirva derlinga ir laidi.

    Macedonian rezha – dūminio skonio paprika, kurios vaisių paviršius atrodo tarsi išraižytas. Ji mėgsta saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą, o derliaus dažnai sulaukiama maždaug po 75 dienų.

    Fish pepper – XIX amžių siekianti veislė su Karibų šaknimis, vertinama už margus lapus ir spalvingą, dryžuotą vaisių virsmą iki ryškiai raudonos. Augalas paprastai užauga iki maždaug 75 centimetrų, o iki subrendimo prireikia apie 80 dienų.

    Sugar Rush Peach – Velse atsiradusi, persikinės spalvos paprika, kurią išskiria tropiškai saldus skonis ir švelniai dūminis aštrumas. Nors veislė laikoma ankstyvesne, pilnai subręsti ji dažnai užtrunka apie 120 dienų, todėl itin svarbi šiluma ir saulė.

    Renkantis paveldines paprikas verta įvertinti sezono trukmę ir vietą: dalis veislių geriausiai atsiskleidžia tik šiltnamyje, ypač jei vasara vėsesnė. Tačiau būtent jos dažnai atsidėkoja ne vien derliumi, bet ir skoniais, kurių nepasiūlo standartinės parduotuvinės veislės.

  • Mėgstate aštrų maistą? Aitriausios čili paprikos pagal Skovilio skalę ir saugumo taisyklės

    Čili paprikų aštrumas matuojamas Skovilio skale, kuri nurodo kapsaicino koncentraciją ir žymima SHU vienetais. Palyginimui, jalapenai dažniausiai siekia apie 2 500–8 000 SHU, todėl daugeliui atrodo „aštrūs“, nors pasaulyje egzistuoja kelis šimtus kartų intensyvesnės veislės.

    Labai didelio aštrumo čili gali sukelti ne tik deginimo pojūtį burnoje, bet ir stiprų gleivinių dirginimą, pykinimą, skrandžio skausmą ar kvėpavimo takų diskomfortą. Tokios paprikos virtuvėje turėtų būti traktuojamos kaip stipriai dirginanti žaliava, o ne įprastas prieskonis.

    Aštriausios veislės: ką reiškia SHU

    Viena garsiausių pasaulyje ypač aitrių veislių yra Carolina Reaper, kurios aštrumas paprastai nurodomas apie 1 570 000 SHU. Ši veislė išpopuliarėjo kaip rekordinė ir iki šiol minima kalbant apie čili „viršūnę“, nors skirtingų vaisių aštrumas gali svyruoti priklausomai nuo auginimo sąlygų.

    Kita itin aštri veislė yra Trinidad Moruga Scorpion: atskiri vaisiai gali priartėti prie maždaug 2 000 000 SHU ribos, tačiau praktikoje rodikliai neretai kinta. Tai viena priežasčių, kodėl net patyrę aštraus maisto mėgėjai ragauja labai mažais kiekiais.

    Į šį elitinį sąrašą dažnai įtraukiama ir Naga Viper, kurios aštrumas nurodomas apie 1 380 000 SHU. Ji išvesta kryžminant kelias žinomas veisles, todėl laikoma „selekcinio aštrumo“ pavyzdžiu, kai tikslas yra maksimalus intensyvumas.

    Kaip saugiai elgtis virtuvėje

    Pjaustant čili didžiausia rizika yra kapsaicino patekimas ant odos, į akis ar ant nosies gleivinės. Net ir vidutinio aštrumo paprikos gali sukelti ilgai trunkantį deginimą, todėl po kontakto rankas būtina kruopščiai nuplauti muilu, nepamirštant panagių.

    Ypač svarbu po čili nelieskite akių, veido ar mažų vaikų, nes kapsaicino likučiai lengvai persikelia nuo pirštų. Jei namuose yra mažamečių, čili ruošimą verta planuoti taip, kad po pjaustymo nereikėtų iškart jų perrengti ar maitinti rankomis.

    Mažiems vaikams labai aštrios paprikos neturėtų būti patiekiamos kaip priedas prie patiekalų. Jų organizmas jautresnis, o nemalonūs pojūčiai gali būti stipresni ir užsitęsti, todėl aštrumą geriau didinti atsargiai ir atsižvelgiant į amžių bei sveikatos būklę.

    Auginimas namuose: nuo sėklų iki derliaus

    Čili paprikas galima auginti tiek vazonuose balkone, tiek šiltnamyje ar atvirame grunte, tačiau joms reikia šilumos ir daug šviesos. Dažniausiai sėja pradedama žiemos pabaigoje, o daigams svarbu palaikyti daugiau nei 20 laipsnių šilumą ir vengti skersvėjų.

    Augindami namuose, žydėjimo metu galite padėti apdulkinimui: švelniai pernešti žiedadulkes teptuku, imituojant vabzdžių darbą. Į gruntą paprikas paprastai sodina tik praėjus šalnų rizikai, o geram derliui svarbi derlinga, laidžiai drenuojama žemė.

    Derlius dažniausiai imamas vasaros pabaigoje ar rudenį, o sunokimą lengviausia atpažinti pagal ryškią veislės spalvą. Jei dalis vaisių nespėja sunokti iki vėsesnių orų, jie gali prinokti ir nuskinti, laikomi sausai bei šilčiau, tačiau geriausias skonis išlieka, kai paprikos prinoksta ant krūmo.

    Sunokusias čili galima džiovinti ir laikyti sveikas arba sumalti į miltelius. Taip pat jos tinka užpilams aliejuje, tačiau ruošiant tokius produktus būtina laikytis švaros ir atsargumo, nes kapsaicinas lengvai dirgina odą net ir po paruošimo.