Tag: Skraidantys automobiliai

  • „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ Teksase pristatė naujos kartos „Roadster“ ir pademonstravo versiją su šaltojų dujų varikliais, sukurtais pasitelkiant „SpaceX“ technologijas. Per renginį automobilis atliko įspūdingą triuką ir, anot pristatymo, pademonstravo skrydžio galimybes, tačiau finansų analitikai vertina atsargiai.

    Po pristatymo rinkoje netrūko euforijos: „Tesla“ akcijų kaina trumpam kilo, nes investuotojus sužavėjo technologinis šou ir sugrįžęs dėmesys prekės ženklui. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien emocija ilgalaikio augimo neužtikrina, o naujasis modelis greičiausiai liks nišinis.

    Inžinerinis šou, o ne pardavimų variklis

    Rinkos komentatoriai „Roadster“ pristatymą apibūdino kaip dėmesį prikaustantį inžinerinį momentą, kurio tikslas yra priminti apie „Tesla“ inovatyvumą. Tokie renginiai dažnai veikia kaip rinkodara: jie kelia prekės ženklo matomumą ir gali trumpam sustiprinti investuotojų lūkesčius.

    „Tai antraštes kuriantis inžinerinis pasirodymas, skirtas įaudrinti auditoriją ir sustiprinti „Tesla“ inovacijų pasakojimą“, – sakė vartojimo sektoriaus analitikė Mamta Valechha.

    Kitas vertinimas akcentuoja, kad skraidymo funkcija šiuo metu turi daugiau simbolinės nei praktinės vertės, nes masinei rinkai svarbiausi yra kaina, patikimumas, aptarnavimas ir teisės aktų reikalavimų laikymasis. Dėl to „Roadster“ labiau taikosi į kolekcininkus ir technologijų entuziastus, o ne į didelius pardavimų kiekius.

    „Didelio masto skraidančių automobilių plėtra artimiausioje ateityje mažai tikėtina, nes galioja tos pačios oro erdvės taisyklės kaip orlaiviams, o Europoje reikėtų sertifikavimo pagal EASA reikalavimus“, – sakė ING ekonomistas Rico Lumanas.

    Reguliavimas ir sauga: didžiausios kliūtys

    Net jei technologija veiktų, kelias iki legalaus naudojimo būtų ilgas. Skrydžiui skirtos funkcijos paprastai nepatenka į įprastą kelių transporto reguliavimą, o bet koks sprendimas, artimas orlaiviui, gali pareikalauti aviacijos sertifikavimo, saugos bandymų ir aiškių eksploatavimo taisyklių.

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra nurodžiusi, kad bet kuri transporto priemonė, skirta veikti kaip orlaivis, turi atitikti taikomus aviacijos saugos reikalavimus. Priklausomai nuo konstrukcijos, gali atsirasti ir pilotavimo kvalifikacijos klausimas, o tai dar labiau ribotų potencialių pirkėjų ratą.

    Be to, oro erdvė Europoje ir taip tampa vis intensyviau naudojama dėl augančios dronų rinkos. Dėl šios priežasties institucijos, tikėtina, vengs scenarijaus, kuriame atsirastų dideli nekontroliuojamų skraidančių transporto priemonių srautai miestuose.

    „Dideli nekontroliuojamų skraidančių automobilių kiekiai vargu ar būtų toleruojami dėl saugos priežasčių“, – sakė Rico Lumanas.

    Gamybos terminai, lūkesčiai ir „Tesla“ spaudimas

    Elonas Muskas yra sakęs, kad gamyba turėtų prasidėti 2028 metais, o rezervacijos jau atidarytos, nors skraidanti „Rocket“ versija, kaip skelbta, prieinama tik su kvietimu. Galutinės kainos kol kas nepaskelbtos, o tai reiškia, kad vertinti realią paklausą rinkai dar per anksti.

    „Roadster“ pirmą kartą buvo pristatytas 2017 metais, o pažadai apie galimą skrydį buvo kartojami ir anksčiau, tačiau modelio startas ne kartą vėlavo. Dėl to analitikai atkreipia dėmesį į reputacijos ir įgyvendinimo riziką: kuo ilgiau pažadai lieka demonstracijų lygyje, tuo sunkiau palaikyti investuotojų pasitikėjimą.

    Tuo pat metu „Tesla“ patiria spaudimą brangias technologines ambicijas paversti apčiuopiamu pelnu. Rinkoje dažnai pabrėžiama, kad bendrovės vertinimas stipriai susijęs su autonominio vairavimo, humanoidinio roboto „Optimus“ ir DI taikymo gamyboje pažanga, todėl vienas įspūdingas sportinis modelis bendro vaizdo nepakeis.

    Viešojoje erdvėje vėl pasirodė ir spėlionės dėl galimo „Tesla“ ir „SpaceX“ glaudesnio suartėjimo, nes „Roadster“ sprendimai siejami su „SpaceX“ technologijomis. Tačiau konkrečių sprendimų ar patvirtintų planų dėl sandorio nėra, todėl tokios kalbos išlieka spekuliatyvios.

    Galiausiai, naujojo „Roadster“ sėkmė greičiausiai bus matuojama ne tuo, kiek jis sugeneruos pajamų, o tuo, kiek padės „Tesla“ išlaikyti inovatoriaus įvaizdį. Praktinis proveržis prasidėtų tik tuomet, jei dalis pristatytų technologijų būtų pritaikyta masiniuose modeliuose be neįveikiamų kainos ir reguliavimo barjerų.

  • Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Dar XX amžiaus 3 dešimtmetyje laikraščių iliustracijose ir futuristų tekstuose XXI amžius buvo vaizduojamas kaip technologijų rojus, kuriame skraido automobiliai, namuose dirba robotai, o žmonės reguliariai keliauja į kosmosą. Dalis šių prognozių pasirodė stulbinamai taiklios, tačiau nemažai idėjų taip ir liko fantazijų lygmenyje.

    Tarp dažniausiai kartotų vizijų dominavo įsitikinimas, kad technika iš esmės išspręs kasdienius rūpesčius ir pakeis miestų infrastruktūrą. Tuometinė pažanga aviacijoje ir elektrifikacijoje kūrė jausmą, kad ribų beveik nėra, todėl ateitis atrodė neišvengiama ir optimistiška.

    Skraidantys automobiliai: prototipai yra, masiškumo nėra

    Vienas ryškiausių motyvų buvo skraidantys automobiliai, turėję pakeisti tradicines gatves ir spūstis. Buvo tikimasi, kad žmonės judės oro koridoriais, leisdamiesi ant pastatų stogų, o kelių tinklas taps atgyvena.

    Šiandien skraidančių automobilių idėja nėra išnykusi, tačiau ją stabdo praktiniai barjerai: sauga, triukšmas, energijos sąnaudos, sertifikavimas ir eismo valdymas. Nors kuriami įvairūs prototipai, masinis sprendimas miestams kol kas atrodo labiau nišinis nei kasdienis.

    Namų robotai: dalis pažadų išsipildė tyliai

    Praėjusio amžiaus pradžioje populiaru buvo piešti robotus, kurie gamina maistą, valo namus ir prižiūri vaikus. Nors tokios universalios mašinos, kokias įsivaizdavo futuristai, neatsirado, dalį funkcijų perėmė siauresnės paskirties įrenginiai.

    Kasdienybėje įsitvirtino robotai dulkių siurbliai, išmanūs buities prietaisai, namų automatika ir virtualūs asistentai, o pastaraisiais metais sparčiai plinta ir DI sprendimai. Vis dėlto tai labiau atskirų užduočių automatizavimas, o ne vienas žmogų visur pakeičiantis namų robotas.

    Kosmoso užkariavimas: pažanga greita, bet brangi

    Dar prieš šimtmetį buvo tikima, kad iki XXI amžiaus pradžios žmonės gyvens Mėnulyje ir keliaus tarp planetų tarsi įprastomis atostogomis. Vėliau kosminių skrydžių era šias viltis sustiprino, tačiau realybėje didžiausiu iššūkiu tapo kaina, rizikos ir sudėtinga logistika.

    Šiandien kosmoso sektorius išgyvena naują etapą: daugėja privačių iniciatyvų, aktyviai vystomos pakartotinai naudojamos raketos, o palydovinės sistemos tapo svarbia ryšių ir stebėsenos infrastruktūra. Vis dėlto nuolatinės gyvenvietės už Žemės ribų kol kas lieka ateities planuose, o ne kasdienybėje.

    Įdomu tai, kad tiksliausios prognozės dažnai buvo ne apie įspūdingus skrydžius, o apie komunikaciją. Jau tuomet buvo svarstoma apie vaizdo pokalbius, nešiojamus ryšio įrenginius, primenančius išmaniuosius telefonus, ir apsipirkimą neišeinant iš namų.

    Būtent šios idėjos šiandien yra tapusios norma, o jas dar labiau sustiprino spartus interneto, mobiliųjų įrenginių ir debesų kompiuterijos augimas. Tai primena, kad technologinė pažanga dažnai ateina ne kaip viena didelė revoliucija, o kaip daug mažų patobulinimų, kurie per laiką pakeičia visą gyvenimo būdą.