Atšalus orams, namus šildantys krosnimis ar židiniais vėl skaičiuoja, kokį kurą rinktis, kad būtų šilta ir nereikėtų permokėti. Kietmedžio malkų etalonu daug kas laiko skroblą, nes jis tankus, kietas ir pasižymi didele šilumine verte.
Vis dėlto rinkoje vis dažniau minima ir mažiau įprasta alternatyva – robinija, dažnai vadinama akacija. Tai itin tanki mediena, kuri gerai išdžiovinta gali konkuruoti su ąžuolu ar uosiu, o kai kuriais atvejais kainuoja mažiau už populiariausius pasirinkimus.
Kas lemia, kiek šilumos gausite
Praktikoje daug ką nulemia ne vien rūšis, o medienos drėgnumas ir tankis. Kuo malkos sausesnės, tuo didesnė jų šiluminė vertė ir tuo mažiau energijos sudeginama vandeniui išgarinti, todėl mažėja dūmingumas ir suodžių kaupimasis.
Robininė akacija laikoma viena sunkiausių Europoje plačiau paplitusių malkinių rūšių, o jos tankis, priklausomai nuo drėgnumo ir matavimo, dažnai nurodomas apie 700–870 kilogramų kubiniame metre. Gerai išdžiovintų, maždaug 20 proc. drėgnumo malkų šiluminė vertė paprastai siejama su maždaug 4,0 kilovatvalandės iš kilogramo.
Valstybinių miškų pateikiamuose skaičiavimuose robinijos energinė vertė dažnai prilyginama ąžuolui ir uosiui, o nuo skroblo atsilieka nedaug. Tai reiškia, kad renkantis robiniją galima tikėtis ilgesnio žarijų laikymosi ir lėtesnio degimo, jei malkos paruoštos tinkamai.
Į ką atkreipti dėmesį perkant
Nors robinija vertinama dėl šilumos, ji turi ir praktinių niuansų. Dėl storos, giliai suaižėjusios žievės kai kurios partijos gali palikti daugiau pelenų, ypač jei polenuose daug žievės ir mažiau švarios medienos.
Prekiautojai neretai pabrėžia, kad svarbiausia ne tai, kiek metų malkos gulėjo, o ar jos pasiekė apie 20 proc. drėgnumą arba mažiau. Tai paprastai pasiekiama, kai malkos sukapotos, laikomos po stogu, gerai vėdinamoje vietoje ir apsaugotos nuo tiesioginio lietaus.
Dar vienas aspektas – robinija yra labai kieta ir neretai sunkiai skaldoma rankiniu būdu, todėl daliai pirkėjų patogiau ją įsigyti jau sukapotą. Taip pat, kaip ir kai kurios kitos kietmedžio rūšys, ji gali kibirkščiuoti, todėl saugiausia ją kūrenti uždarose krosnelėse ar židinių kapsulėse.
Kodėl ji tampa populiari
Malkų kainas lemia regionas, paruošimo lygis ir transportas, todėl vieno universalaus palyginimo nėra. Vis dėlto robinija kai kuriose vietovėse rinkoje pasirodo kaip ekonomiškesnė alternatyva už skroblą ar buką, neprarandant svarbiausio kriterijaus – šilumos.
Energetikos ir aplinkosaugos rekomendacijos taip pat akcentuoja efektyvų kūrenimą: sausos malkos, tinkamas oro padavimas ir reguliari dūmtraukio priežiūra mažina taršą ir padeda išnaudoti kuro potencialą. Todėl renkantis robiniją svarbiausia ne pavadinimas, o reali kokybė ir paruošimas kūrenimo sezonui.
