Tag: Skrydžių bilietai

  • Pigi vasaros kelionė: ekspertų patarimai, kaip sutaupyti skrydžiams, traukiniams ir viešbučiams

    Pigi vasaros kelionė: ekspertų patarimai, kaip sutaupyti skrydžiams, traukiniams ir viešbučiams

    Kelionių kainos kyla, bet paklausa nemažėja

    Artėjant vasaros atostogoms europiečiai vis dažniau susiduria su brangesniais skrydžiais ir apgyvendinimu, tačiau kelionių planų atsisakyti neskuba. Kelionių rinką spaudžia išaugusios transporto sąnaudos, paklausos šuoliai piko metu ir ribota pasiūla populiariausiuose maršrutuose.

    „Mastercard“ ekonomikos instituto kelionių tendencijų apžvalgos rodo, kad Europa išlieka viena patraukliausių krypčių pasaulyje, o didieji miestai, tokie kaip Paryžius, Amsterdamas ar Briuselis, ir toliau traukia srautus. Tai reiškia, kad kainų jautrumas didėja, o keliautojai ieško gudresnių būdų sutaupyti.

    Skrydis ar kelionė sausuma?

    Tyrimai Europoje fiksuoja, kad skrydžių bilietai kai kuriais maršrutais brango dviženkliu tempu, ypač jei kelionė planuojama paskutinę minutę ir su papildomu bagažu. Vis daugiau aviakompanijų taiko bazinių tarifų modelį, kai mažiausia kaina dažnai apima tik mažą rankinį krepšį, o už vietos pasirinkimą ir lagaminą tenka primokėti.

    Dėl to keliautojams vis dažniau apsimoka lyginti galutinę kainą, o ne tik pirmą matomą tarifą, ir ieškoti alternatyvių oro uostų netoliese. Traukinių bilietų kainos daugelyje maršrutų kyla lėčiau, o ankstyvas pirkimas gali smarkiai sumažinti išlaidas, ypač perkant ribotą kiekį akcinių bilietų.

    Kelionė sausuma taip pat leidžia sutaupyti oro uostų pervežimams ir sumažina riziką dėl skrydžių atšaukimų ar vėlavimų, kurie piko sezonu tampa dažnesni. Vis dėlto yra krypčių, kur traukinys gali kainuoti brangiau nei skrydis, todėl sprendimą verta grįsti konkrečiais skaičiais ir kelionės trukme.

    Ar paketinis poilsis gali būti saugesnis?

    Augant skrydžių tvarkaraščių pokyčių ir atšaukimų skaičiui, dalis keliautojų renkasi paketines keliones, kurias organizatorius parduoda kaip vieną paslaugą su skrydžiu ir apgyvendinimu. Vartotojų teisių ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais keliautojui paprastai lengviau atgauti pinigus arba gauti alternatyvą, jei kelionę sutrikdo vežėjo ar organizatoriaus problemos.

    „Šią vasarą verta svarstyti paketines keliones, nes jos geriausiai apsaugo visą atostogų kainą, jei sutrikimų būtų daugiau“, – sakė vartotojų kelionių srities ekspertas Rory Boland.

    Net ir planuojantiems savarankiškai patariama įsivertinti, ar pasirinktas tarifas leidžia keisti datas, kokios yra atšaukimo sąlygos, ir ar apgyvendinimas turi aiškias grąžinimo taisykles. Kainų skirtumas tarp lanksčių ir nelanksčių pasiūlymų kartais atsiperka vien dėl mažesnės rizikos.

    Arčiau namų ir trumpesnės kelionės

    Eurostato duomenys rodo, kad didžioji dalis europiečių kelionių išlieka žemyne, o išvykos į kitas šalis dažnai kainuoja gerokai daugiau nei poilsis savo valstybėje. Todėl populiarėja trumpesnės išvykos, kelionės į kaimynines šalis ir vadinamosios atostogos namuose, kai dėmesys skiriamas vietinėms patirtims.

    Apgyvendinimo platformų duomenys taip pat signalizuoja tendenciją keliauti mažesniais atstumais ir dažniau dalintis kaštais didesnėse grupėse. Kelių šeimų ar draugų kompanijos neretai išsinuomoja vieną būstą, taip sumažindamos kainą žmogui ir lengviau suvaldydamos maisto bei transporto išlaidas.

    Kada planuoti, kad būtų pigiau?

    Skrydžių paieškos ir bilietų palyginimo platformų analizė rodo, kad pigiausi vasaros langai dažnai susidaro tarp mokslo metų pabaigos ir pagrindinių atostogų pikų. 2026 metais vienu palankesnių laikotarpių įvardijama birželio 29 dieną–liepos 5 dieną trunkanti savaitė, kai dalyje maršrutų pasiūla būna geresnė, o kainos kiek ramesnės.

    Kelionės biudžetą labiausiai didina ne tik bilietai, bet ir išlaidos atvykus, todėl patariama iš anksto pasitikrinti viešojo transporto kainas, pagrindinių lankytinų vietų bilietus ir maitinimo vidurkius. Net jei skrydis pigus, brangus miestas gali greitai „suvalgyti“ visą sutaupymą.

    Norint sutaupyti kasdienėms išlaidoms, dažniausiai padeda paprasti sprendimai: daugiau vaikščioti pėsčiomis, rinktis vietinį maistą ne turistiniuose taškuose ir numatyti rezervą nenumatytoms išlaidoms. Tokia praktika leidžia išlaikyti kokybiškas atostogas net ir tada, kai bendras kelionių kainų lygis kyla.

  • Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italijos tyrimas dėl bagažo kainodaros

    Italijos konkurencijos priežiūros institucija AGCM pradėjo formalų tyrimą dėl „easyJet Airline Company Limited“ taikomų bagažo kainų pateikimo skrydžių rezervavimo kanaluose. Reguliuotojas įtaria, kad keleiviai galėjo būti klaidinami dėl tikrosios paslaugos kainos ir pasirinkimų.

    Tyrimo centre – tai, kaip oro bendrovė savo interneto svetainėje ir mobiliojoje programėlėje suformuoja ir parodo registruoto bagažo mokesčius. Anot AGCM, rezervavimo metu vartotojams galėjo būti sudaromas iškreiptas įspūdis, kiek jie iš tikrųjų moka.

    Kas, anot reguliuotojo, galėjo klaidinti

    AGCM teigimu, perkant bilietus į abi puses sistema kaip numatytąjį pasirinkimą galėjo automatiškai pridėti registruotą bagažą ir sporto įrangą. Vietoje aiškaus pasirinkimo kiekvienai kelionės atkarpai keleiviams esą galėjo būti rodoma bendra, vidutine logika pagrįsta paslaugos kaina.

    Reguliuotojas pabrėžia, kad keleiviai, norėję bagažą įsigyti tik vienai skrydžio krypčiai, galėjo būti priversti stabdyti pirkimo procesą ir keisti nustatymus. Tokia praktika, institucijos vertinimu, gali mažinti vartotojų gebėjimą pastebėti alternatyvas ir priimti informuotą sprendimą.

    „Tyrimu bus vertinama, ar rezervavimo sistema sukūrė neaiškias kainodaros sąlygas ir apribojo vartotojų galimybes pasirinkti“, – nurodė AGCM.

    Kontekstas: su oro bendrovėmis Italija elgiasi griežtai

    Italijos institucijos pastaraisiais metais aktyviai prižiūri aviacijos sektorių, ypač kai kalbama apie vartotojams svarbiausią informaciją: galutinę kainą, papildomus mokesčius ir kompensacijas. AGCM atskirai pabrėžia, kad tai ne pirmas kartas, kai „easyJet“ atsiduria reguliuotojų akiratyje.

    2021 metais AGCM skyrė baudą „easyJet“, taip pat „Ryanair“ ir „Volotea“ dėl to, kad keleiviams už atšauktus skrydžius, kai Italija atšaukė COVID-19 kelionių ribojimus, nebuvo pasiūlytas pinigų grąžinimas, o vietoje to buvo teikiami kuponai. Šį sprendimą vėliau patvirtino ir regioninis administracinis teismas Romoje, atmesdamas „easyJet“ skundą 2025 metais.

    AGCM taip pat buvo pritaikiusi sankcijas „Ryanair“ dėl dominuojančios padėties, susijusios su skrydžių pardavimu per agentūras, vertindama techninių ir procedūrinių kliūčių taikymą. Tai rodo, kad institucija nuosekliai vertina rinkos praktiką ne tik kainų, bet ir prieinamumo požiūriu.

    Ką keleiviai gali padaryti dabar

    Nors tyrimo baigtis dar neaiški, vartotojų teisių ekspertai dažnai pataria bilieto pirkimo metu ypač atidžiai tikrinti, ar papildomos paslaugos nėra pažymėtos iš anksto, o kainos pateikiamos už kiekvieną skrydžio segmentą. Praktikoje didžiausi skirtumai dažniausiai atsiranda būtent perkant skrydžius į abi puses, kai patogumo vardan nustatymai pritaikomi automatiškai.

    Jei keleivis pastebi, kad bagažas ar kitos paslaugos buvo pridėtos ne jo iniciatyva, verta išsisaugoti pirkimo eigos ekrano kopijas ir galutinį kainos išskaidymą. Tokie įrodymai vėliau gali būti svarbūs sprendžiant ginčus su paslaugos teikėju ar kreipiantis į vartotojų teisių institucijas.

    „easyJet“ viešo komentaro apie pradėtą tyrimą kol kas nepateikė.

  • Ar Europai gresia aviacinio kuro trūkumas: kodėl Lietuva ramesnė, bet bilietai brangsta

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėjo, kad dalyje Europos po kelių savaičių gali pritrūkti aviacinio kuro Jet A-1. Tokios žinutės rinkoje greitai virsta kainų šuoliais, o oro linijoms kuras išlieka viena didžiausių išlaidų eilučių.

    Tuo pat metu kai kurios šalys jau ieško alternatyvių tiekimo kelių: Jungtinė Karalystė sušvelnino taisykles ir leidžia importą, kai kuras pagamintas iš rusiškos naftos, bet perdirbtas trečiosiose šalyse. Vokietija dėl tiekimo papildymo kreipėsi į Izraelį.

    Ar Lietuvai gresia rizika?

    Lenkijoje infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas teigė nematantis požymių, kad šaliai grėstų aviacinio kuro trūkumas. Situaciją švelnina tai, kad didelė Jet A-1 poreikio dalis regione remiasi vietinių perdirbėjų pajėgumais ir stabiliais naftos tiekimo srautais.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika labiau priklauso nuo maršrutų: net jei kuras šalies oro uostuose prieinamas, lėktuvas gali nusileisti oro uoste, kuriame galioja apribojimai. Tokie ribojimai jau buvo fiksuoti dalyje Italijos oro uostų, kai buvo įvedami tankavimo limitai.

    Naujos ES taisyklės ir jų poveikis

    Nuo 2025 metų pradžios Europos Sąjungoje įsigaliojo taisyklės, ribojančios vadinamąjį tankeringą, kai lėktuvai prisipila kuro atsargai pigesniame oro uoste. Aviacijos sektorius kritikuoja, kad tai mažina lankstumą, ypač kai kainos skirtingose šalyse stipriai skiriasi.

    Kita vertus, pilni bakai ne visada reiškia sutaupymą: sunkesnis orlaivis sunaudoja daugiau degalų ir didina emisijas, todėl ekonominis efektas ne visuomet teigiamas. Įvardijama ir galimybė, kad taisyklės galėtų būti laikinai švelninamos, jei rinkoje realiai pasireikštų tiekimo sutrikimai.

    Kodėl brangsta bilietai?

    Tarptautinė oro vežėjų asociacija IATA skaičiuoja, kad kuras vidutiniškai sudaro apie 26,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, 2026 metų kovo mėnesį Jet A-1 kaina buvo pakilusi iki 137 proc. virš lygio, fiksuoto 2026 metų sausio 1 dieną.

    Banko Gospodarstwa Krajowego analitikas Hubertas Pylińskis nurodo, kad toks kuro pabrangimas, jei kitos sąnaudos nesikeistų, galėtų reikšti maždaug 37 proc. didesnius veiklos kaštus. Pasak jo, siekdamos išlaikyti pelningumą, oro linijos dalį šio brangimo jau perkelia keleiviams.

    Jungtinėse Valstijose, remiantis United States Bureau of Labor Statistics duomenimis, balandį skrydžių bilietų kainos buvo 20,7 proc. didesnės nei prieš metus ir 21,6 proc. didesnės nei 2025 metų gruodį. Ekspertai tai sieja ir su tuo, kad dalis JAV oro linijų mažiau taiko kuro kainų rizikos valdymą, todėl kainų svyravimus pajunta greičiau.

    Europoje kainų šuolį švelnina konkurencija, ypač žemų sąnaudų vežėjų, taip pat plačiau naudojamas kainų fiksavimas ateities sandoriais. Vis dėlto regione tikimasi nuosaikesnio brangimo, o kai kuriomis kryptimis kainas gali kelti ir geopolitika, ypač ilgųjų nuotolių maršrutuose.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri sutrikdė Persijos įlankos tranzitinių centrų darbą ir pakeitė keleivių srautus tarp Europos ir Azijos. Dėl to dalis bendrovių, įskaitant didžiuosius Europos vežėjus, koreguoja tvarkaraščius: mažina reisų dažnį arba optimizuoja maršrutus.

    Rinkos vertinimu, kuro tiekimo situacija artimiausiu metu gali išlikti įtempta, tačiau masinių skrydžių atšaukimų vien dėl kuro stokos neturėtų būti. Jei aukštos kainos užsitęstų ilgiau nei metus, bilietų brangimas galėtų sumažinti paklausą, o tai ilgainiui sumažintų ir paties kuro trūkumo riziką.

  • Naujoji „Riyadh Air“ startuoja liepą: bilietai į Rijadą iš Londono jau prekyboje

    Naujoji „Riyadh Air“ startuoja liepą: bilietai į Rijadą iš Londono jau prekyboje

    Naujoji Saudo Arabijos oro bendrovė „Riyadh Air“ skelbia, kad komercinius skrydžius pradės 2026 metų liepą, o bilietus maršrutui tarp Londono ir Rijado jau galima įsigyti. Bendrovė siekia tapti antruoju šalies nacionaliniu vežėju ir stiprinti Rijado, kaip tarptautinio aviacijos mazgo, vaidmenį.

    „Riyadh Air“ buvo pristatyta 2023 metais, tačiau iki šiol didžioji dalis skrydžių vyko bandomuoju režimu. Bendrovė nurodo, kad nuo 2025 metų spalio kasdien skraidė tarp Rijado ir Londono Hitrou oro uosto, tačiau šie reisai buvo skirti darbuotojams ir atrinktoms grupėms, kad būtų galima „iššlifuoti“ aptarnavimo procesus.

    Kur planuojami skrydžiai?

    Be Londono, „Riyadh Air“ planuoja plėstis ir į kitus Europos miestus, tarp jų – Mančesterį ir Madridą. Taip pat įvardijamos kryptys Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, įskaitant Džedą, Kairą ir Dubajų, o tai leidžia numanyti ambiciją konkuruoti dėl tranzitinių keleivių srautų.

    Bendrovė viešai deklaruoja tikslą iki 2030 metų pasiekti daugiau nei 100 krypčių tinklą. Toks mastas svarbus ne tik turizmui, bet ir verslo kelionėms, nes Rijadas siekia pritraukti tarptautines įmones ir renginius, o oro susisiekimas yra vienas kertinių infrastruktūros veiksnių.

    Ką turėtų žinoti keliautojai?

    Keliautojams aktualus ir saugumo kontekstas regione. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje fiksuotos žinios apie incidentus ir perimtus objektus regione, todėl prieš kelionę verta pasitikrinti naujausias Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų tarnybos ir kitų Europos valstybių rekomendacijas, ypač dėl konkrečių Saudo Arabijos teritorijų.

    „Riyadh Air“ startas vyksta tuo metu, kai Artimųjų Rytų vežėjai išlieka vieni svarbiausių Europos keleivių tranzito partnerių skrydžiams į Aziją ir Afriką. Naujas žaidėjas rinkoje gali reikšti daugiau pasirinkimo, tačiau praktinę vertę lems kainos, tvarkaraščiai, jungiamųjų skrydžių patogumas ir realiai pasiekiamas krypčių tinklas.

    Plėtrą turėtų palengvinti ir bendradarbiavimas su kitomis oro bendrovėmis: „Riyadh Air“ yra skelbusi apie bendrus skrydžių kodus su tokiais partneriais kaip „Air France“, KLM ir „Virgin Atlantic“. Tokie susitarimai paprastai leidžia patogiau planuoti maršrutus ir kaupti lojalumo programų taškus skirtinguose tinkluose.

    Augant skrydžių pasiūlai, Saudo Arabija taip pat aktyviai reklamuoja turizmą: nuo istorinių objektų prie Rijado iki Hegros archeologinių vietovių ir kurortų Raudonosios jūros pakrantėje. Vis dėlto keliautojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti vizų, aprangos, elgesio viešose vietose ir kitus vietos reikalavimus, kurie šalyje išlieka griežtesni nei daugelyje Europos krypčių.

  • Skrydžių bilietai šią vasarą gali pigti: dalis oro linijų mažina kainas, bet rizikų dar netrūksta

    Skrydžių bilietai šią vasarą gali pigti: dalis oro linijų mažina kainas, bet rizikų dar netrūksta

    Bilietų kainos kai kur traukiasi

    Artėjant vasaros atostogoms dalis keliautojų Europoje pastebi kainų pokyčius: kai kuriuose maršrutuose skrydžių bilietai atpigo, nors aviacijos sektorių spaudžia brangstantys kaštai. Tai siejama su oro linijų pastangomis išlaikyti paklausą ir užpildyti lėktuvus intensyviausiu sezono metu.

    Remiantis „Financial Times“ analize, atlikta pagal „Google Flights“ platformoje skelbiamas pigiausias kainas, bilietai į populiarias Pietų Europos kryptis nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios kai kur atpigo. Skelbiama, kad dalyje krypčių kainos krito 10 proc. ar daugiau.

    Kainų mažėjimas fiksuotas, pavyzdžiui, skrydžiuose iš Londono Hitrou į Nicą, iš Mančesterio į Palmą ir iš Londono Getviko į Barseloną. Kai kur nuosmukis buvo dar ryškesnis: skrydžių tarp Milano ir Madrido kainos, vertinant pigiausius pasiūlymus, sumažėjo iki 44 proc.

    Kuro kaštai ir taisyklės dėl priemokų

    Šį sezoną aviacijos rinkoje įtampa nemažėja dėl reaktyvinių degalų tiekimo rizikų Europoje ir išaugusių kainų. Tokie veiksniai paprastai kelia spaudimą bilietų kainoms, tačiau oro linijos ne visada gali ar nori visą augimą perkelti keleiviams.

    Europos Komisija pastaruoju metu atkreipė dėmesį į praktiką, kai po bilieto įsigijimo bandoma pridėti papildomas degalų priemokas. Komisijos pozicija primena, kad keleiviui turi būti pateikiama galutinė mokėtina kaina, apimanti neišvengiamus ir numatomus mokesčius bei rinkliavas.

    „Visi, kurie parduoda lėktuvų bilietus, privalo aiškiai rodyti galutinę kainą, kurią mokės keleivis“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Į ją turi įeiti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei papildomi kaštai, o degalų priemokos pridėjimas po pirkimo negali būti pagrįstas“, – teigė jis.

    Paklausa auga, bet skrydžiai karpomi

    Nepaisant antraščių apie trikdžius, europiečių noras keliauti išlieka didelis. Europos kelionių komisijos tyrimas rodo rekordinį susidomėjimą kelionėmis regione: šį sezoną keliauti planuoja 82 proc. europiečių.

    Vis dėlto planuojant atostogas išlieka svarbi rizika dėl tvarkaraščių pokyčių. Skelbiama, kad vien šį mėnesį pasaulio vežėjai atšaukė apie 13 000 suplanuotų skrydžių, o tai reiškia mažiau pasiūlos ir didesnę tikimybę, kad kelionės planus teks koreguoti.

    Europoje vienas didžiausių pavyzdžių – „Lufthansa Group“, kuri, siekdama mažinti reaktyvinių degalų kaštų poveikį, atšaukė 20 000 skrydžių. Apie maršrutų optimizavimą ar pajėgumų mažinimą pranešė ir kiti vežėjai, tarp jų Turkish Airlines, British Airways ir KLM.

    Tuo pat metu tolimesnėms kryptims kainų dinamika gali būti priešinga: konsultacijų bendrovės „Teneo“ apžvalgoje nurodoma, kad kai kuriuose maršrutuose, ypač tarp Europos ir Azijos, ekonominės klasės bilietų kainos vidutiniškai išaugo apie 24 proc., o tai – didžiausias šuolis per penkerius metus.

  • Europos Komisija smogia avialinijoms: po pirkimo kuro priemokų nebus – ką daryti keleiviams?

    Europos Komisija smogia avialinijoms: po pirkimo kuro priemokų nebus – ką daryti keleiviams?

    Europos Komisija paskelbė gaires transporto sektoriui, kuriose aiškiai nurodoma: už Europos Sąjungoje įsigytą skrydžio bilietą avialinijos negali vėliau pareikalauti papildomų kuro priemokų, net jei degalų kainos staigiai šokteli dėl geopolitinių įvykių. Komisijos vertinimu, keleiviui pirkimo metu turi būti pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Pasak Komisijos, bilieto kaina turi apimti visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius, rinkliavas bei priemokas. Jei vežėjas po pirkimo prideda kuro priemoką, tai laikoma nepateisinama praktika, nes keičia sutartines sąlygas keleiviui jau priėmus sprendimą ir sumokėjus.

    „Volotea“ atvejis ir pasekmės

    Komisijos pozicija išryškėjo po to, kai Ispanijos pigių skrydžių bendrovė „Volotea“ pastarosiomis savaitėmis taikė iki 14 eurų siekiančias priemokas, siejamas su aviacinio kuro kainų šuoliu. Bendrovė aiškino, kad likus maždaug savaitei iki skrydžio peržiūri rinkos kainas ir, joms pakilus, prideda privalomą mokestį, o kainoms kritus žada grąžinti skirtumą.

    Vartotojų teisių gynėjai Ispanijoje paragino įvertinti, ar tokia tvarka neprieštarauja vartotojų apsaugos ir kainodaros skaidrumo principams. Komisijos gairės signalizuoja, kad panašios praktikos plitimas kitose bendrovėse galėtų sulaukti griežtesnio reguliuotojų dėmesio.

    „Kiekvienas, kas parduoda lėktuvo bilietus, privalo visada nurodyti galutinę kainą, kurią sumokės keleivis. Įsigijus bilietą pridėti kuro priemoką negalima pateisinti“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Atšaukimai ir keleivių teisės

    Komisija taip pat priminė, kad keleivių teisės atšaukus skrydį išlieka galioti. Tokiais atvejais keleivis gali rinktis pinigų grąžinimą, skrydžio maršruto pakeitimą arba pargabenimą, taip pat jam priklauso pagalba oro uoste, kurią turi užtikrinti vežėjas.

    Pastaruoju metu dalis Europos vežėjų mažino skrydžių apimtis, argumentuodami staigiai išaugusiomis sąnaudomis ir maršrutų nuostolingumu. Tačiau Komisija pabrėžia, kad vien aukšta kuro kaina savaime nereiškia aplinkybių, dėl kurių būtų galima nemokėti keleiviams priklausančios kompensacijos.

    „Yra skirtumas tarp aukštų aviacinio kuro kainų ir kuro trūkumo. Kainų svyravimą turi valdyti pačios avialinijos“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Kada kompensacija vis tiek priklauso?

    Pagal ES keleivių teisių taisykles, vežėjai nuo piniginės kompensacijos gali būti atleisti tik įrodę, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti. Komisijos aiškinimu, kuro trūkumas konkrečioje vietoje galėtų būti laikomas tokia aplinkybe, tačiau bendras kainų šuolis dėl tarptautinės krizės paprastai nėra pripažįstamas išimtimi.

    Svarbi riba – atšaukimas likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo. Tokiais atvejais, jei nėra pripažintų ypatingų aplinkybių, keleiviui paprastai priklauso ne tik alternatyvus kelionės sprendimas ar pinigų grąžinimas, bet ir piniginė kompensacija pagal ES taisykles, priklausanti nuo skrydžio atstumo ir situacijos.

    Keleiviams, gavusiems reikalavimą primokėti po bilieto įsigijimo, ekspertai pataria išsaugoti visą susirašinėjimą, mokėjimo patvirtinimus ir kainos ekrano kopijas pirkimo metu. Tokie įrodymai praverčia kreipiantis į vežėją, nacionalines vartotojų teisių institucijas ar sprendžiant ginčą ne teismo tvarka.

  • Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Kodėl atsiranda priemoka?

    Ispanijos oro linijų bendrovė „Volotea“ Europoje pradėjo taikyti papildomą mokestį, kurį keleiviai gali pamatyti jau po to, kai bilietas būna nupirktas. Maksimali tokios priemokos suma siekia 14 eurų.

    Europos Komisija, atsakydama į žurnalistų paklausimą, pabrėžė, kad toks kainos keitimas po pirkimo gali kelti rimtų abejonių dėl atitikties Europos Sąjungos taisyklėms. Esminis principas vartotojui paprastas: perkant turi būti aiški galutinė mokėtina suma.

    Ką sako ES taisyklės?

    Europos Komisija primena, kad pagal ES reglamentą dėl oro susisiekimo paslaugų bilietus parduodantys verslai privalo nurodyti galutinę kainą jau pirkimo metu. Ji turi apimti visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius, rinkliavas bei kitus privalomus mokėjimus.

    „Pagal ES reglamentą kiekvienas, kas parduoda lėktuvo bilietus, pirkimo metu turi pateikti galutinę mokėtiną kainą, įskaitant visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius bei rinkliavas“, – nurodė Europos Komisija.

    Komisijos vertinimu, vien degalų kainų svyravimai savaime nėra pakankamas pagrindas reikalauti papildomos priemokos už bilietą, kuris jau įsigytas. Be to, dalis Europos oro linijų įprastai taiko finansines priemones, leidžiančias sumažinti staigių kuro kainų pokyčių riziką.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad praktika prašyti priemokos po pirkimo gali būti vertinama ir per vartotojų apsaugos prizmę. Tokiais atvejais gali kilti klausimų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ar nesąžiningų sutarčių sąlygų, ypač jei keleiviui nėra suteikiama aiški ir reali galimybė atsisakyti be nuostolių.

    Vis dėlto sprendimus, ar konkreti praktika pažeidžia taisykles, paprastai priima nacionalinės institucijos, kurios kiekvieną situaciją vertina individualiai. Lietuvoje tokius ginčus galėtų nagrinėti vartotojų teisių apsaugą prižiūrinčios institucijos.

    Atšaukti skrydžiai ir kompensacijos

    Keleiviams aktualus ir kitas aspektas: jei skrydžiai būtų atšaukiami, oro linijoms gali tekti taikyti keleivių teisių apsaugos taisykles, įskaitant kompensacijas. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad vien didelės sąnaudos ar rinkos svyravimai nebūtinai pateisina atsisakymą mokėti priklausančias išmokas.

    Ši tema ypač svarbi vasaros sezono kontekste, kai bilietai perkami iš anksto, o keleiviai tikisi stabilios galutinės kainos ir aiškių taisyklių dėl papildomų mokesčių. Dėl to bet kokie pokyčiai po pirkimo gali tapti ne tik reputacine, bet ir teisine rizika pačioms oro linijoms.

  • Europos Komisija įspėja: kuro priemokos po bilieto pirkimo gali pažeisti ES taisykles

    Kaina turi būti galutinė

    Europos Komisija perspėja, kad avialinijų praktika po bilieto įsigijimo papildomai priskaičiuoti kuro priemokas gali prieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams. Pasak Komisijos, parduodant skrydžio bilietą vartotojui turi būti aiškiai pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Komisija pabrėžia, kad į galutinę kainą turi būti įtraukti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei kiti privalomi mokėjimai. Tai reiškia, kad keleivis pirkimo metu turi matyti realią sumą, kurią mokės, be vėlesnių netikėtų priedų.

    Kuro kainos argumentas kelia abejonių

    Komisijos vertinimu, pastarosiomis savaitėmis aukštos aviacinio kuro kainos rinkoje buvo pakankamai prognozuojamos. Dėl to oro vežėjai, jei mato išaugusias sąnaudas, turėtų koreguoti skelbiamas bilietų kainas iš anksto, o ne grįžti prie jau parduotų bilietų.

    Kaip pavyzdys viešai minėta Ispanijos bendrovė „Volotea“, įvedusi papildomą mokestį, kuris gali būti pritaikytas keleiviui jau po pirkimo. Maksimali tokios priemokos riba buvo įvardyta iki 14 eurų.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis Europos oro linijų paprastai draudžiasi nuo kuro kainų svyravimų iš anksto. Tokie finansiniai instrumentai gali sumažinti staigių kainų šuolių poveikį, todėl argumentas apie būtinybę vėliau didinti jau parduotų bilietų kainą ne visada atrodo pagrįstas.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Komisija nurodo, kad bilieto kainos didinimas po rezervacijos gali kelti klausimų ir pagal ES direktyvas, susijusias su nesąžininga komercine veikla bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis. Vis dėlto šių taisyklių laikymąsi pirmiausia prižiūri nacionalinės institucijos, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai, susidūrę su papildomais mokesčiais po pirkimo, turėtų atidžiai peržiūrėti vežėjo sąlygas ir išsaugoti pirkimo patvirtinimą su nurodyta kaina. Jei kyla ginčas, svarbu turėti įrodymus, kokia galutinė suma buvo pateikta pirkimo momentu.

    Atskira tema yra skrydžių atšaukimai dėl išaugusių sąnaudų. Komisijos pozicija, apie kurią viešai kalbėjo už transportą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas, tokiais atvejais keleivių teisės į kompensacijas iš esmės išlieka, o vien kuro kainų šuolis nebūtinai laikytinas pakankamu pagrindu jų nemokėti.

  • „Spirit Airlines“ bankrotas: skrydžiai sustabdyti, o JAV keleiviai gali pajusti brangstančių bilietų erą

    Kas nutiko „Spirit Airlines“

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ gegužės 2 dieną oficialiai paskelbė bankrotą ir nedelsdama sustabdė veiklą. Dėl skolų ir neįvykdytų įsipareigojimų jos turtui buvo pritaikytos teisinės priemonės kreditorių naudai, o dalis orlaivių liko skirtinguose oro uostuose.

    Keleiviams tai reiškė staigų realybės patikrinimą: dalis bilietų neteko galiojimo, o suplanuoti maršrutai buvo atšaukti praktiškai per naktį. Tokiose situacijose avialinijų bankrotai paprastai sukelia grandininę reakciją visoje rinkoje, nes iš jos trumpam dingsta dalis sėdimų vietų pasiūlos.

    Skolos, nepavykusios derybos ir brangus kuras

    Įmonė jau kurį laiką bandė derėtis su kreditoriais ir JAV Transporto departamentu, ieškodama finansinio gelbėjimo. Buvo svarstoma galimybė pasiskolinti iš federalinio biudžeto, tačiau dėl didelių skolų ir prastėjančių pinigų srautų sprendimų rasti nepavyko.

    Kaip vienas iš spaudimą didinusių veiksnių įvardytas smarkus aviacinio kuro kainos šuolis po karinių įvykių Artimuosiuose Rytuose. Bendrovei tai tapo ypač skausminga, nes ji, kaip teigiama, neturėjo pakankamo finansinio „pagalvės“ ir apsidraudimo priemonių, kad atlaikytų staigų sąnaudų šuolį.

    Poveikis keleiviams ir rinkai

    Po veiklos sustabdymo konkurentai pasiūlė riboto laikotarpio nuolaidas, kad padėtų daliai keleivių persiorientuoti į kitus skrydžius. Taip pat buvo padedama įguloms grįžti į bazinius oro uostus, o valdžios institucijos patikino, kad bilietus turėję keleiviai galės tikėtis kompensacijų pagal galiojančias procedūras.

    Vis dėlto didžiausias pokytis gali būti ne vienkartiniai nepatogumai, o ilgalaikė kryptis: „Spirit Airlines“ buvo vienas rinkos žaidėjų, kuris agresyviai spaudė kainas žemyn. Kai toks konkurentas pasitraukia, likusioms bendrovėms dažnai sumažėja paskata palaikyti itin žemus tarifus, ypač maršrutuose, kur alternatyvų mažiau.

    Ką rodo skaičiai

    Skelbiama, kad nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų sausio pabaigos bendrovė pervežė apie 28 mln. keleivių. „Spirit Airlines“ parke buvo maždaug 130 orlaivių, kurie, priklausomai nuo teisinių ir finansinių sprendimų, gali būti grąžinti lizingo bendrovėms arba parduoti, kad būtų padengta dalis skolų.

    Toks mastas rodo, kad tai ne nišinis bankrotas: iš rinkos trumpuoju laikotarpiu iškrenta reikšminga dalis pigių vietų pasiūlos. Dėl to keleiviai gali dažniau matyti mažiau akcijų, didesnius papildomų paslaugų mokesčius ir sparčiau kylančias kainas piko laikotarpiais.

  • „Ryanair“ vadovas perspėja: brangstant naftai šią žiemą Europoje gali bankrutuoti 2–3 oro bendrovės

    „Ryanair“ vadovas perspėja: brangstant naftai šią žiemą Europoje gali bankrutuoti 2–3 oro bendrovės

    Didžiausios Europoje oro linijų grupės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary perspėjo, kad išaugus naftos kainoms šią žiemą žemyne gali neišsilaikyti dvi ar trys oro bendrovės. Jo teigimu, didžiausią riziką patiria vežėjai, kurių sąnaudas labiausiai spaudžia reaktyvinių degalų brangimas ir ribotos galimybės apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Interviu Italijos dienraščiui Il Sole 24 Ore M. O’Leary sakė, kad vien per balandį dėl su karo rizikomis siejamų energijos kainų pokyčių „Ryanair“ papildomai patyrė apie 43 000 000 eurų degalų sąnaudų. Jo vertinimu, jei kainos išliks aukštos, kritinis laikotarpis daliai rinkos žaidėjų gali ateiti spalio ar lapkričio mėnesiais.

    „Jei nafta išliks tokiame lygyje, spalio ar lapkričio mėnesiais dvi ar trys Europos oro bendrovės gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    M. O’Leary kaip galimai pažeidžiamas įvardijo „Wizz Air“ ir „airBaltic“, taip pat atvirai pripažino, kad konkurentų pasitraukimas būtų palankus jo bendrovei dėl mažesnės konkurencijos. Vis dėlto tokie pareiškimai aviacijos rinkoje neretai vertinami ir kaip spaudimo priemonė, ypač kai vežėjai varžosi dėl keleivių srautų ir oro uostų mokesčių sąlygų.

    „Wizz Air“ atmetė šiuos teiginius ir pareiškė, kad bendrovės finansinė padėtis esą yra stabili. Bendrovė pabrėžė, kad turi reikšmingą likvidumą, lėktuvų finansavimą planuoja į priekį ir yra viena geriau nuo degalų kainų svyravimų apsidraudusių oro linijų sektoriuje.

    „Tai yra aiškiai stabili veikla“, – teigiama „Wizz Air“ atstovo komentare.

    Kas labiausiai kelia riziką oro linijoms?

    Degalai daugeliui oro bendrovių sudaro vieną didžiausių kintamųjų kaštų dalių, todėl staigūs naftos kainų šuoliai tiesiogiai mažina pelningumą. Rizika ypač išauga tada, kai kainos kyla greitai, o dalis vežėjų neturi pakankamai apsidraudimo sandorių arba jų apsidraudimo laikotarpis baigiasi prieš pat žiemos sezoną, kai paklausa Europoje paprastai būna silpnesnė.

    Dar vienas veiksnys yra finansavimo kaina ir lėktuvų nuomos sąlygos. Aukštesnės palūkanos ir griežtesni lizingo reikalavimai reiškia, kad mažesnį grynųjų rezervą turintiems vežėjams sunkiau išlaikyti parką ir vykdyti plėtrą, o bet koks pajamų smukimas gali greitai virsti likvidumo problema.

    Latvija suteikė paskolą „airBaltic“

    „airBaltic“ atsidūrė dėmesio centre ir dėl sprendimų Latvijoje: šį mėnesį šalies parlamentas pritarė 30 000 000 eurų trumpalaikei paskolai, skirtai sušvelninti neigiamą konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį bendrovės finansinei padėčiai. Nurodoma, kad paskola turi būti grąžinta iki rugpjūčio 31 dienos.

    „airBaltic“ yra Latvijos nacionalinis vežėjas, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, o mažumos dalį turi „Lufthansa Group“. Bendrovės pagrindinė bazė yra Rygoje, taip pat ji vysto veiklą Taline, Vilniuje ir Tamperėje, vykdydama daugiausia trumpųjų nuotolių skrydžius Europoje.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Jei dalis vežėjų būtų priversti mažinti apimtis ar pasitraukti, keleiviai dažniausiai pirmiausia tai pajunta per sumažintą maršrutų pasirinkimą ir retesnius skrydžius, ypač regioniniuose oro uostuose. Ilgesniu laikotarpiu mažesnė konkurencija kai kuriose kryptyse gali didinti bilietų kainas, nors kainodarą stipriai veikia ir sezoniškumas bei degalų rinkos dinamika.

    Kita vertus, aviacijos rinka Europoje yra linkusi persitvarkyti: maršrutus dažnai perima kiti vežėjai, o oro uostai, siekdami atstatyti pasiūlą, taiko paskatas naujiems skrydžiams. Todėl bankroto scenarijus nebūtinai reiškia ilgalaikį susisiekimo sutrikimą, bet trumpuoju laikotarpiu gali sukelti daugiau neapibrėžtumo dėl tvarkaraščių ir kainų.