CP v2

Tag: Skrydžių kainos

  • Brangsta skrydžiai ir retėja reisai: Irano konfliktas vėsina Pietryčių Azijos turizmo vasarą

    Brangsta skrydžiai ir retėja reisai: Irano konfliktas vėsina Pietryčių Azijos turizmo vasarą

    Turizmas vėl spaudžiamas

    Pietryčių Azijos turizmas po pandemijos pagaliau rodė aiškius atsigavimo ženklus, tačiau nauja įtampa tarptautinėse rinkose vėl kelia nerimą. Dėl Irano konflikto pasekmių brangstant energijai, daugėja skrydžių sutrikimų, o kelionių planai tampa ne tokie užtikrinti.

    Regionas, ilgą laiką traukęs keliautojus palyginti pigiomis kelionėmis, hostelių kultūra ir paplūdimiais, vasarą pasitinka su papildomu spaudimu. Turizmo sektoriui tai ypač jautru, nes vasaros sezonas daugelyje krypčių yra vienas svarbiausių metų laikotarpių.

    Kainos kyla, paklausa svyruoja

    Konflikto poveikis pirmiausia jaučiamas per degalų kainas ir logistiką: brangstant reaktyviniams degalams, oro linijoms sudėtingiau išlaikyti ankstesnius tarifus. Dalis bendrovių peržiūri tvarkaraščius, mažina reisų skaičių arba koreguoja maršrutus, kad išvengtų rizikingų oro erdvių.

    Turizmo institucijos ir verslai regione fiksuoja, kad keliautojai vis dažniau atideda sprendimus ir bilietus perka vėliau nei įprastai. Tai rodo mažesnį pasitikėjimą planuojant keliones, o kainų svyravimai dar labiau skatina laukti paskutinės minutės pasiūlymų.

    Smūgis šalims, priklausomoms nuo keliautojų

    Tokiose šalyse kaip Tailandas, Vietnamas ar Kambodža turizmas yra reikšminga ekonomikos dalis ir didelis darbo vietų šaltinis. Kai mažėja atvykstančiųjų srautai, poveikį pajunta ne tik viešbučiai ar kelionių organizatoriai, bet ir transporto, maitinimo bei smulkaus verslo grandinė.

    Kambodžoje, Siem Rype, pastaraisiais mėnesiais fiksuoti ryškūs lankytojų srautų pokyčiai, o Tailande institucijos skelbė apie kritimą, ypač kai kuriuose atvykstamojo turizmo segmentuose. Svarbi detalė regionui ir tai, kad turistų išlaidos atneša užsienio valiutos įplaukas importui jautrioms ekonomikoms.

    „Tai, kad per penkerius metus turizmo sektoriui tenka atlaikyti ir pandemiją, ir karo sukeltą sukrėtimą, yra labai skaudu“, – sakė „The Lantau Group“ atstovas Jitsai Santaputra.

    Kas labiausiai keičiasi keliautojams

    Skrydžių kainas aukštyn stumia ne vien degalų brangimas, bet ir ilgesni maršrutai, atsirandantys dėl oro erdvės ribojimų ir saugumo sprendimų. Kai kurie persėdimų taškai tampa mažiau patogūs, o daliai krypčių prireikia daugiau laiko ir didesnių sąnaudų.

    Regiono viduje didesnės degalų kainos kelia ir vietinio susisiekimo kaštus, todėl brangsta taksi bei pavežėjimo paslaugos. Verslai įspėja, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais kelionės dažnai tampa pirmąja išlaidų kategorija, kurios žmonės atsisako arba ją mažina.

    Turizmo paslaugų teikėjai Vietname pastebi ir dar vieną tendenciją: dalis keliautojų renkasi pigesnius viešbučius bei trumpesnes viešnages, o pažeidžiamiausias lieka pats biudžetinis segmentas. Tai didina konkurenciją ir spaudžia kainas ten, kur pelno maržos ir taip mažiausios.

    „Tai išbalansuos visą industriją“, – sakė Vietname apgyvendinimo paslaugas teikianti Le Tuyet Lan.

  • Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas energijos rinkose pastaraisiais mėnesiais pakėlė aviacinių degalų sąnaudas, o tai tiesiogiai atsispindi bilietų kainose. Vis dėlto dalis pigių skrydžių bendrovių Europoje trumpuoju laikotarpiu ėmėsi priešingo žingsnio ir kai kuriuose maršrutuose bilietus atpigino.

    Skrydžių kainų palyginimo platformos „FlightsFinder.com“ analizė rodo, kad atskirais atvejais „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „easyJet“ tarifai sumažėjo maždaug 10–30 proc. Tai labiausiai pastebima populiariuose maršrutuose iš Jungtinės Karalystės į pietų Europos kryptis, kur vežėjai bando paskatinti paklausą.

    „Mūsų kainų istorija rodo nuoseklų kainų mažėjimą per pastaruosius mėnesius, tačiau tai nėra ilgalaikė tendencija“, – sakė „FlightsFinder.com“ įkūrėjas Shahabas Siddiqui.

    Ekspertai tokį kainų mažinimą aiškina konkurencine taktika: kai keliautojai dėl geopolitinės rizikos ir bendro ekonominio neapibrėžtumo atideda planus, vežėjai stengiasi išlaikyti lėktuvų užpildymą. Trumpiems reisams tai ypač svarbu, nes pigių skrydžių modelis remiasi dideliais keleivių srautais ir greita lėktuvų apyvarta.

    Degalų fiksavimas neamžinas

    Viena svarbiausių priežasčių, leidžiančių daliai bendrovių laikinai siūlyti mažesnes kainas, yra degalų kainų rizikos valdymas, kai iš anksto fiksuojama ar ribojama kuro kaina tam tikram laikotarpiui. Tačiau pasibaigus tokiems susitarimams, kaštai gali staigiai išaugti ir kainos šoktels net ir Europos viduje.

    „Šie susitarimai vėliau šiais metais baigsis, o tai gali sukelti visuotinį kainų šuolį daugelyje Europos maršrutų“, – teigė Sh. Siddiqui.

    Ilgųjų skrydžių šuolis iki 300 proc.

    Nors daliai keliautojų Europoje dar pavyksta rasti palankesnių pasiūlymų, tolimieji maršrutai į Aziją brangsta sparčiausiai. „FlightsFinder.com“ duomenimis, kai kuriuose koridoriuose tarp Europos ir Azijos kainos per kelias savaites pakilo beveik 300 proc., nes vežėjai susiduria su maršrutų korekcijomis, ilgesniu skrydžio laiku ir didesnėmis kuro sąnaudomis.

    Pavyzdžiui, Londono–Singapūro krypties vidutinė kaina, platformos vertinimu, šoktelėjo nuo maždaug 600 eurų iki beveik 1 800 eurų. Panašaus masto brangimas fiksuotas ir Londono–Bankoko maršrute, o kai kurių krypčių bilietai pirmyn ir atgal priartėjo prie 2 800 eurų.

    Dalies vežėjų atsakas skiriasi: vieni kelia kainas arba taiko papildomus mokesčius, kiti mažina reisų skaičių, nes išaugusios sąnaudos mažina pelningumą. „FlightsFinder.com“ nurodo, kad kai kurios bendrovės taip pat įvedė nedidelius, apie 10 eurų, priedus vidutinio ir ilgo nuotolio skrydžiams.

    Ką daryti keleiviams

    Kelionių rinkos stebėtojai perspėja, kad dėl aplinkinių oro erdvių ribojimų ir didesnės rizikos kai kurie skrydžiai gali trukti 1–4 valandomis ilgiau, o dalis maršrutų tampa netiesioginiai. Tai didina vėlavimų riziką ir mažina persėdimų patikimumą, ypač dideliuose tranzito mazguose.

    Keliautojams patariama planuoti ilgesnius persėdimo laikus, dažnai rekomenduojant ne mažiau kaip 3 valandas, bei rinktis lankstesnes bilietų sąlygas. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti konkrečios aviakompanijos taisykles dėl keitimų ir kompensacijų, nes už Europos Sąjungos ribų apsaugos standartai gali skirtis.

    Dar viena praktiška rekomendacija, ypač ilguose maršrutuose su persėdimais, yra keliauti kuo lengviau: dėl peradresuotų skrydžių didėja bagažo sistemos apkrova ir pamestų lagaminų rizika. Jei bagažas registruojamas, keliautojai vis dažniau naudoja sekiklius, tokius kaip „Apple AirTag“, kad prireikus greičiau rastų daiktus.

  • Goa praranda užsienio turistus: kodėl kadaise populiarų Indijos kurortą jie keičia pigesniais

    Indijos Goa, ilgą laiką laikyta vienu garsiausių šalies pajūrio kurortų, pastaraisiais metais vis rečiau patenka į užsienio keliautojų maršrutus. Nors lankytojų srautai iš Indijos vidaus auga, vietos turizmo sektorius fiksuoja aiškų atvykstančiųjų iš užsienio sumažėjimą.

    Goa, esanti šalies pietvakariuose Konkanio regione, dešimtmečius traukė poilsiautojus iš Europos, o 1960–1970 metais buvo tapusi hipių kultūros ir ilgų kelionių simboliu. Kurorto įvaizdį formavo paplūdimiai, jūros gėrybės ir plati apgyvendinimo pasiūla nuo paprastų svečių namų iki prabangių viešbučių.

    Skaičiai rodo skirtingas kryptis

    Vietos turizmo institucijų duomenys rodo, kad užsienio turistų srautai per kelerius metus pastebimai sumenko. Pavyzdžiui, 2017 metais Goa apsilankė beveik 900 000 užsieniečių, o vėlesniu laikotarpiu šis skaičius krito maždaug iki 500 000.

    Tuo pat metu vidaus turizmas, priešingai, augo. Skaičiuojama, kad keliautojų iš kitų Indijos regionų Goa srautas padidėjo nuo 6,8 milijono 2016 metais iki daugiau nei 10 milijonų 2025 metais, taip pakeisdamas tradicinį sezoniškumą ir paklausos struktūrą.

    Kodėl užsieniečiai renkasi kitas šalis?

    Vietos verslai pabrėžia, kad užsienio turistai paprastai atvyksta ilgesniam laikui ir daugiau išleidžia smulkiesiems prekybininkams, restoranams bei pramogoms. Tuo tarpu vidaus turistai dažniau renkasi kelionių paketus su apgyvendinimu ir maitinimu, todėl dalis pinigų lieka už įprastų vietos paslaugų ribų.

    Kaip viena iš priežasčių įvardijamas bendras neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje, kuris veikia kelionių planavimą. Prie to prisideda ir pandemijos laikotarpio pasekmės, taip pat išaugusios kelionių sąnaudos, ypač susijusios su skrydžių kainomis, kurios jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus.

    Kelionių organizatoriai ir turistai taip pat akcentuoja praktinius barjerus: vizų procedūros kai kam atrodo pabrangusios ir tapusios lėtesnės. Be to, Goa viešbučių kainos kilo augant vidaus paklausai, o vietinio transporto įkainiai, ypač taksi, neretai kritikuojami dėl aukštų tarifų.

    Dar vienas svarbus veiksnys yra alternatyvų gausa regione. Pietų ir Pietryčių Azijoje keliautojai lengvai palygina kainas, skrydžių pasiūlą ir paslaugų kokybę, todėl dalis europiečių ar kitų šalių turistų dažniau pasirenka Tailandą ar Šri Lanką, kur bendras atostogų biudžetas gali būti mažesnis.

    Kaip Goa bando susigrąžinti dėmesį?

    Goa turizmo sektoriaus atstovai pripažįsta, kad užsienio rinkose reikia atnaujinti kurorto komunikaciją ir aiškiau pristatyti, kuo jis išsiskiria. Teigiama, kad rengiami reklaminiai turai Europoje, siekiant priminti apie Goa kaip pajūrio kryptį ne tik trumpoms, bet ir ilgesnėms atostogoms.

    Ekspertai pastebi, kad tolesnė sėkmė priklausys nuo kelių dalykų: konkurencingų skrydžių, skaidresnių vietinio transporto kainų, subalansuotos apgyvendinimo pasiūlos ir gebėjimo išlaikyti kokybės bei kainos santykį. Kol kas vidaus turizmas kurortą palaiko, tačiau užsienio keliautojų mažėjimas lieka jautrus signalas vietos ekonomikai.

  • „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie rekordinį pelną po mokesčių, per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos pasiekusį 2,26 mlrd. eurų. Tai yra 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o rezultatą, pasak įmonės, lėmė išaugusios bilietų kainos ir išliekanti kelionių paklausa.

    Bendrovės pajamos tuo laikotarpiu augo iki 15,54 mlrd. eurų, o vienam keleiviui tenkančios pajamos didėjo 7 proc. „Ryanair“ nurodė, kad vidutinės kainos kilo apie 10 proc., o veiklos sąnaudos augo lėčiau, todėl pavyko išlaikyti pelningumą net ir esant įtampos pilnai rinkai.

    Keleivių srautas per metus didėjo 4 proc. ir siekė 208,4 mln. Vis dėlto „Ryanair“ pripažino, kad augimą ribojo vėluojantys „Boeing“ orlaivių pristatymai, dėl kurių bendrovė negalėjo taip sparčiai didinti pajėgumų, kaip planavo.

    Artimieji Rytai didina nežinomybę

    Oro bendrovė perspėjo, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos rinkų svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių visam aviacijos sektoriui. „Ryanair“ pabrėžė, jog bet koks eskalavimas prie strategiškai svarbių naftos gabenimo maršrutų gali paveikti kuro kainas ir skrydžių planavimą.

    „Manau, kainos išliks aukštesnės ilgiau, o tai „Ryanair“ padeda, nes turime stiprią kuro kainų fiksavimo strategiją“, – sakė finansų vadovas Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ taip pat teigė, kad yra užsitikrinusi apie 80 proc. kuro poreikio dabartiniams finansiniams metams, iš anksto fiksuodama kainą maždaug 62 eurų už barelį lygyje, su dalimi apsidraudimo sandorių iki 2027 metų balandžio. Tokia praktika, plačiai taikoma didžiųjų vežėjų, leidžia laikinai sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį.

    Prognozių vengia, vasarą vertina atsargiai

    Nors vasaros užsakymų tendencijas „Ryanair“ vadina gana tvirtomis, įmonė atsisakė pateikti detalią 2026–2027 metų pelno prognozę. Kaip priežastys įvardijamas ribotas matomumas dėl bilietų kainų, vartotojų paklausos ir kuro sąnaudų, kurios gali greitai kisti dėl geopolitikos.

    Bendrovė atkreipė dėmesį ir į pirkėjų elgseną: vis dažniau skrydžiai užsakomi arčiau išvykimo datos. Tokia tendencija pastaraisiais metais tapo įprasta Europoje, kai keliautojai, reaguodami į kainų svyravimus ir ekonominį neapibrėžtumą, planus linkę keisti paskutinę minutę.

    „Boeing“ vėlavimai dar ribos augimą

    „Ryanair“ prognozuoja, kad šiemet perveš apie 216 mln. keleivių, kai į rikiuotę palaipsniui bus įtraukiami papildomi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai. Tačiau bendrovė perspėja, jog orlaivių stygiaus ir tiekimo grandinių sutrikimų problema aviacijoje gali išlikti dar kelerius metus.

    Įmonės vertinimu, ribota pasiūla rinkoje gali ir toliau palaikyti didesnes bilietų kainas, ypač vežėjams, kurie turi masto pranašumą ir tvirtą balansą. „Ryanair“ taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl generalinio direktoriaus Michaelo O’Leary sutarties pratęsimo, kas galėtų reikšti jo vadovavimą iki 2032 metų.

  • „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    Ginčas dėl mokesčio lengvatos

    „Ryanair“ viešai sukritikavo „Fraport Greece“, valdančią 14 regioninių oro uostų Graikijoje, ir pareiškė, kad operatorė elgiasi kaip monopolį turinti bendrovė. Pigių skrydžių bendrovė teigia, jog dalis Graikijos Vyriausybės sprendimų, skirtų paskatinti skrydžius ir turizmą, realiai nepasiekia nei oro linijų, nei keleivių.

    Oro bendrovės teigimu, valstybės numatytas 75 proc. sumažinimas oro uostų modernizavimo ir plėtros mokesčiui turėjo mažinti kaštus ir atpiginti keliones. Tačiau „Ryanair“ kaltina, kad „Fraport Greece“ esą paliko šią naudą sau, taip padidindama savo pelną.

    Kodėl minimas Salonikų maršrutų mažinimas?

    Konfliktas įsiliepsnojo po to, kai „Ryanair“ paskelbė apie sprendimą 2026 metų žiemos sezonui nebevykdyti trijų orlaivių bazės veiklos Salonikuose, Makedonijos oro uoste. Bendrovė aiškina, kad sprendimą lėmė smarkiai išaugę oro uosto mokesčiai.

    „Ryanair“ tvirtina, kad po pandemijos oro uosto rinkliavos esą buvo padidintos 66 proc., o tai, pasak bendrovės, tiesiogiai mažina maršrutų pelningumą. Oro bendrovė pabrėžia norinti augti Graikijoje, tačiau tam, jos vertinimu, būtinos konkurencingos rinkliavos ir skaidrus valstybės lengvatų pritaikymas.

    „Ryanair“ raginimas Graikijos valdžiai

    Savo pareiškime „Ryanair“ ragina Graikijos Vyriausybę „nutraukti „Fraport Greece“ monopolį“, argumentuodama, kad konkurencija oro uostų valdyme ir kainodaroje galėtų padėti didinti susisiekimą bei ištisus metus palaikyti turizmo srautus. Bendrovė taip pat lygina situaciją su kitomis Europos šalimis, kur, jos teigimu, oro uostų mokesčiai mažinami, o kai kur atsisakoma papildomų aviacijos mokesčių, siekiant skatinti augimą.

    „Ryanair“ pozicija tokia: jei „Fraport Greece“ įšaldytų rinkliavas ir realiai pritaikytų 75 proc. lengvatą visoms oro linijoms ir keleiviams, tai padėtų didinti pasiūlą, pritraukti investicijų ir gerinti susisiekimą tarp regionų.

    „Fraport Greece“ atsakymas

    „Fraport Greece“ savo ruožtu viešai nurodė, kad apie „Ryanair“ sprendimą dėl Salonikų bazės buvo informuota tik tą pačią dieną, kai jis paskelbtas. Bendrovė taip pat akcentavo, kad pranešimai buvo skelbiami Atėnuose, o ne pačiuose Salonikuose, kuriuos sprendimas paveikia tiesiogiai.

    Operatorė atmeta „Ryanair“ argumentus dėl oro uostų mokesčių ir plėtros rinkliavos, teigdama, kad jie yra nepagrįsti ir naudojami kaip pretekstas. „Fraport Greece“ aiškina, jog žiemos skrydžių apimčių mažinimas Salonikuose esą labiau susijęs su pačios „Ryanair“ komercine strategija, veiklos modeliu ir pelningumo kriterijais.

    Bendrovė pabrėžia, kad „Ryanair“ išlieka svarbus partneris, o Salonikų oro uoste šiuo metu dirba daugiau nei 40 oro linijų. Pasak operatorės, per šias partnerystes miestas ir Makedonijos regionas turi susisiekimą su daugiau nei 33 šalimis ir 93 kryptimis, o „Fraport Greece“ įsipareigoja toliau užtikrinti infrastruktūros ir paslaugų kokybę.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Keleiviams tokie ginčai dažniausiai atsispindi per maršrutų pasiūlos pokyčius ir sezoniškumą: jei oro linijos mažina bazes ar skrydžių dažnį, kai kurios kryptys gali tapti retesnės arba brangesnės. Kita vertus, jei mokesčių lengvatos būtų plačiai pritaikytos ir sumažintų bendrą kaštų lygį, tai galėtų padidinti skrydžių skaičių ir sustiprinti konkurenciją.

    Artimiausiu metu situaciją lems tai, ar Graikijos valdžia ir oro uostų operatorė keis mokesčių taikymo praktiką, ir ar oro linijos matys pagrindą grąžinti pajėgumus žiemos sezonu. Kol kas abi pusės laikosi priešingų pozicijų, o viešas konfliktas rodo, kad įtampa dėl oro uostų rinkliavų Europoje išlieka viena jautriausių aviacijos rinkos temų.

  • Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair generalinis direktorius Michaelas O’Leary perspėja, kad daliai Europos oro linijų vasara gali tapti lemtinga, jei aviacinio kuro kainos išliks aukštos. Jo teigimu, ypač pažeidžiami mažesni vežėjai, turintys silpnesnius finansinius rezervus ir ribotas galimybes apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Pasak M. O’Leary, reaktyvinių lėktuvų kuras „Jet A-1“ nuo kovo pabrango nuo maždaug 74 eurų iki apie 139 eurų už barelį. Toks šuolis smarkiai didina skrydžių savikainą prieš pat intensyviausią vasaros kelionių sezoną, kai oro bendrovės tikisi didžiausių pajamų.

    Kodėl kuras taip brangsta

    Kuro kainų šuolį Europoje kursto sutrikęs naftos tiekimas po įtampos Persijos įlankoje ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, kuriuo įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Kai tiekimas susiaurėja, rinkoje greitai kyla ne tik žalios naftos, bet ir perdirbtų produktų, įskaitant aviacinį kurą, kainos.

    Europos Komisija tuo pat metu ieško būdų, kaip mažinti platesnį energijos šoką, tačiau greitų sprendimų, kurie akimirksniu numuštų aviacinio kuro kainas, rinkoje paprastai nebūna. Net ir suvaldžius logistiką, degalų kainos į bilietų kainodarą persiduoda su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu.

    Kaip reaguoja oro bendrovės ir keleiviai

    Oro linijos jau imasi taupymo priemonių ir koreguoja tvarkaraščius, nes kuras daugeliui vežėjų sudaro vieną didžiausių sąnaudų eilučių. Kai kainos kyla, įmonės dažniau mažina mažiau pelningus maršrutus, rečiau skraidina tam tikromis savaitės dienomis arba didina kainas keleiviams.

    Dalį papildomų kaštų vežėjai bando perkelti į bilietų kainas ar kuro priemokas, tačiau konkurencija Europos rinkoje riboja galimybes staigiai branginti skrydžius. Dėl to didžiausia rizika kyla toms bendrovėms, kurios neturi efektyvaus sąnaudų valdymo, lėčiau užpildo lėktuvus arba yra labiau priklausomos nuo trumpųjų maršrutų.

    „Jei šią vasarą aukštos kainos išliks ilgiau, dalis mūsų konkurentų Europoje gali susidurti su rimtais finansiniais sunkumais“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Ryanair vadovas mano, kad spaudimas nesumažės, kol neatsistatys laivyba per Hormūzo sąsiaurį ir rinkoje neatsiras aiškesnis tiekimo stabilumo signalas. Keleiviams tai reiškia didesnę tikimybę matyti brangesnius bilietus, retesnius skrydžius kai kuriuose maršrutuose ir intensyvesnes oro bendrovių pastangas mažinti sąnaudas visoje grandinėje.

  • „Skyscanner“ atskleidė, kada ir kur pigiausia keliauti Europoje 2026 metų vasarą: datos ir kryptys

    „Skyscanner“ atskleidė, kada ir kur pigiausia keliauti Europoje 2026 metų vasarą: datos ir kryptys

    Kada 2026 metų vasarą keliauti pigiausia?

    Artėjant vienam intensyviausių kelionių sezonų, skrydžių paieškos platforma „Skyscanner“ paskelbė vasaros tendencijų apžvalgą, paremtą skrydžių kainų ir paklausos duomenimis. Joje išskiriamas laikotarpis, kada Europoje 2026 metų vasarą tikėtina rasti palankiausius pasiūlymus.

    Platformos skaičiavimais, pigiausia savaitė kelionėms vasarą yra nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos. Šis laikotarpis patenka į ankstyvą atostogų bangą, kai paklausa dar nėra pasiekusi vasaros piko.

    „Jei vis dar galvojate palaukti ir pažiūrėti, tai ženklas nustoti laukti ir pradėti ieškoti: geriausias langas gali būti arčiau ir pigesnis, nei manote“, – teigiama „Skyscanner“ apžvalgoje.

    Taip pat išskiriama, kad pigiausia savaitės diena skristi dažniau būna penktadienis. Nors tai gali skirtis priklausomai nuo krypties ir išvykimo oro uosto, praktikoje kainoms daug įtakos daro ne tik diena, bet ir išankstinio pirkimo laikas bei skrydžių užpildymas.

    Populiariausios kryptys Europoje

    „Skyscanner“ populiariausių krypčių sąraše tarp keliautojų iš Jungtinės Karalystės dominavo Europos miestai, o pirmoje vietoje atsidūrė Malaga Ispanijoje. Tai viena paklausiausių vasaros krypčių dėl klimato, paplūdimių ir gero susisiekimo.

    Pagal apžvalgoje pateiktus duomenis, vidutinė skrydžio į Malagą kaina siekia apie 205 eurus, o nakvynės kainos prasideda maždaug nuo 231 euro. Pigiausia savaitė kelionei į Malagą įvardijama nuo rugpjūčio 31 dienos iki rugsėjo 6 dienos, o pigiausia išvykimo diena dažniau būna antradienis.

    Antrą vietą užėmė Faro Portugalijoje, Algarvės regiono kryptis, dažnai pasirenkama dėl kurortų ir ilgo sezono. „Skyscanner“ nurodo, kad vidutinė skrydžio kaina į Faro yra apie 223 eurus, o apgyvendinimas nuo maždaug 236 eurų, pigiausią laiką taip pat siejant su rugpjūčio 31 dienos ir rugsėjo 6 dienos savaite.

    Tarp ryškesnių Europos krypčių išskiriama ir Ibiza, kur vidutinė skrydžio kaina siekia apie 209 eurus, o viešbučių paros kaina, remiantis apžvalga, gali būti apie 365 eurus. Sąraše taip pat minimos Korfu, Milanas, Roma, Splitas ir Lisabona.

    Kur ieškoti biudžetinių skrydžių?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad keliautojams, kurie nori sutaupyti, verta žvalgytis ne tik į populiariausius kurortus, bet ir į mažiau akivaizdžias kryptis. Ypač akcentuojami birželis ir rugsėjis, kai oras daugelyje Europos vietų vis dar vasariškas, o kainų spaudimas mažesnis.

    Birželio mėnesiui kaip vienas pigiausių pasirinkimų įvardijamas Popradas Slovakijoje, kur vidutinė skrydžio kaina nurodoma apie 64 eurus. Tarp pigesnių alternatyvų taip pat minimi Ščecinas ir Liublinas Lenkijoje, kur bilietai, remiantis „Skyscanner“, gali kainuoti atitinkamai apie 68 ir 72 eurus.

    Rugsėjį, kuris apžvalgoje įvardijamas kaip dar šiek tiek pigesnis nei birželis, skrydis į Popradą vidutiniškai siektų apie 62 eurus. Kaip kainai palankios kryptys taip pat minimi Dortmundas Vokietijoje, Lodzė ir Ščecinas Lenkijoje, kur vidutinės kainos apžvalgoje pateikiamos maždaug nuo 67 iki 80 eurų.

    Nors tokios ataskaitos padeda susidaryti kryptį, kelionių ekspertai dažnai primena, kad galutinę kainą lemia ir lankstumas. Kelių dienų poslinkis, alternatyvus oro uostas ar trumpesnė viešnagė neretai leidžia reikšmingai sumažinti išlaidas net ir piko laikotarpiu.