Tag: Skrydžių maršrutai

  • Krokuvos Balicų oro uostas gerina rekordus: birželį 1 374 235 keleiviai, planas 15 mln iki 2026-ųjų

    Didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas Krokuvoje, vadinamas Kraków-Balice, birželio mėnesį aptarnavo 1 374 235 keleivius. Tai yra 16 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatas dar labiau sustiprina prognozes, kad artimiausiais metais oro uostas gali pasiekti naujus istorinius rekordus.

    Per pirmąjį metų pusmetį oro uostas jau aptarnavo 6 996 238 keleivius. Toks tempas rodo, kad tikslas auginti srautus iki 15 mln. keleivių per metus iki 2026 metų yra realistiškas, ypač turint omenyje tradiciškai stiprų vasaros sezoną.

    „Nuo metų pradžios oro uostas aptarnavo 6 996 238 keleivius, o liepą ir rugpjūtį kartu galime aptarnauti net iki 3 mln. žmonių“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukasz Strutyński.

    Vasaros skrydžių programa apima 172 maršrutus į 118 miestų 38 šalyse. Tarp akcentuojamų naujovių minimi PLL LOT skrydžiai į Madridą, Barseloną, Romą ir Gdanską, o žemų sąnaudų vežėjai plečia krypčių sąrašą, atliepdami išaugusią paklausą poilsinėms ir miestų kelionių kryptims.

    Oro uostas taip pat stiprina procesus keliaujantiems už Šengeno ribų. Birželį pasienio tarnyba čia įrengė penkias papildomas keleivių patikros vietas su biometrinių nuotraukų kameromis, kad eilės piko metu būtų trumpesnės, ypač skrendant į Jungtinę Karalystę ar tokias kryptis kaip Turkija, Izraelis, Balkanų šalys.

    Dar viena kryptis – pagalba keliautojams, kurie prieš pat skrydį susiduria su dokumentų problema. Oro uoste jau dvejus metus veikia laikinojo paso išdavimo punktas, skirtas tiems, kurių dokumentai baigė galioti, buvo pamesti ar pavogti.

    Skelbiama, kad nuo 2024 metų birželio išduota apie 6 000 vienkartinei kelionei skirtų laikinųjų pasų. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama per atostogų sezoną, kai keliautojų srautai ir skrydžių intensyvumas pasiekia metinį piką.

  • Prahos oro uostas pripažintas geriausiu „Routes Europe 2026“: ką lemia rekordai ir nauji maršrutai

    Prahos oro uostas pripažintas geriausiu „Routes Europe 2026“: ką lemia rekordai ir nauji maršrutai

    Prahos Vaclavo Havelo oro uostas pelnė bendrą pagrindinį „Routes Europe 2026“ apdovanojimą ir pirmą kartą pripažintas svarbiausiu šių metų laureatu. Nugalėtojus rinko vertinimo komisija, o apdovanojimai šiemet įteikti Italijos mieste Riminyje vykusiame aviacijos ir maršrutų plėtros forume.

    „Routes Europe“ apdovanojimai skirti oro uostams, avialinijoms ir turizmo institucijoms, kurios išsiskiria naujų krypčių pritraukimu, rinkodara bei partneryste su vežėjais. Šiame renginyje paprastai vertinama ne vien keleivių patirtis, bet ir tai, kaip efektyviai vystomas susisiekimas, didinami dažniai ir sėdimų vietų pasiūla.

    Kas laimėjo skirtingose kategorijose

    Oro uostų apdovanojimai skirstomi pagal metinį keleivių srautą, todėl lyginami panašaus masto centrai. Kategorijoje iki 5 mln. keleivių nugalėjo Florencijos oro uostas, o tarp didžiausių, aptarnaujančių daugiau nei 20 mln. keleivių, triumfavo Atėnų tarptautinis oro uostas.

    Prahos oro uostas laimėjo 5–20 mln. keleivių kategorijoje, o vėliau buvo išrinktas ir bendru nugalėtoju. Toks sprendimas rodo, kad komisija itin palankiai įvertino ne tik rezultatus, bet ir strategiją, kaip oro uostas plečia maršrutų tinklą bei bendradarbiavimą su vežėjais.

    Rekordiniai srautai ir grįžimas virš ikipandeminio lygio

    Prahos oro uostas skelbia, kad 2025 metais aptarnavo 17,8 mln. keleivių. Tai buvo 8,5 proc. daugiau nei 2024 metais, o srautai jau peržengė ir ikipandeminį lygį, kuris daugeliui Europos oro uostų tapo svarbiu atsigavimo barometru.

    Toks augimas svarbus ir avialinijoms, nes didesnė paklausa leidžia pagrįsti dažnesnius skrydžius, didesnius orlaivius arba naujas kryptis. Oro uostams tai reiškia didesnes pajamas iš aviacinių ir neaviacinių veiklų, o regionui – platesnes turizmo ir verslo jungtis.

    „Esant didelei Europos oro uostų konkurencijai, abu apdovanojimai yra reikšmingas pasiekimas, kurį labai vertiname“, – sakė Prahos oro uosto aviacijos verslo plėtros vykdomasis direktorius Jiří Vyskoč.

    „Mūsų ilgalaikė strategija, paremta atviru bendradarbiavimu su partneriais, apima ne tik naujų krypčių atidarymą, bet ir sėdimų vietų pasiūlos bei skrydžių dažnių didinimą esamuose maršrutuose, taip stiprinant oro uosto pasiekiamumą ir konkurencingumą“, – teigė jis.

    Stiprinamas susisiekimas: nauji vežėjai ir tolimieji skrydžiai

    Oro uostas nurodo, kad 2025 metais buvo paremti 46 nauji maršrutai ir 24 naujos kryptys, o veiklą pradėjo 12 naujų oro linijų bendrovių. Iš viso Prahoje tuo metu jau veikė 89 vežėjai, o tai didina konkurenciją ir keliautojams, ir verslui.

    Tarp įvardytų naujų jungčių minimi skrydžiai į Seulą su „Asiana Airlines“, į Abu Dabį su „Etihad Airways“, į Torontą su „Air Canada“ bei į Šardžą su „Air Arabia“. Taip pat planuojami tolimojo nuotolio maršrutai, tarp jų skrydžiai į Filadelfiją su „American Airlines“ ir į Taipėjų su „STARLUX Airlines“, kuriuos oro uostas sieja su 2026 metų plėtra.

    Renginyje įteiktas ir geriausios avialinijos apdovanojimas, kurį trečius metus iš eilės pelnė „Jet2“. Toks nuoseklus įvertinimas paprastai rodo sėkmingą maršrutų planavimą, paklausos valdymą ir gebėjimą pelningai plėsti tinklą, ypač sezoniškose kryptėse.

    „Routes Europe 2026“ forumo pabaigoje paskelbta ir kito renginio kryptis: 2027 metų renginio šeimininko pareigos perduotos Fraport TAV Antalijos oro uostui Turkijoje. Tokie renginiai laikomi svarbia platforma, kur oro uostai ir vežėjai derina planus dėl naujų krypčių, dažnių ir bendrų rinkodaros projektų.

  • „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    Oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad 2026 metų žiemos sezonu stabdys savo bazės veiklą Salonikuose ir iš regiono atitrauks tris lėktuvus. Kartu bendrovė mažins skrydžių apimtis Atėnų oro uoste ir koreguos žiemos tvarkaraštį visoje Graikijoje.

    Pasak „Ryanair“, sprendimą lėmė, jų teigimu, nekonkurencingi oro uostų įkainiai, kuriuos taiko „Fraport Greece“ ir Atėnų oro uostas. Bendrovė akcentuoja, kad būtent ne sezono metu mokesčiai esą labiausiai riboja pigių skrydžių modelį ir mažina maršrutų gyvybingumą.

    Kas keičiasi 2026 metų žiemą?

    Įmonė skelbia, kad dėl pertvarkos Graikijoje bus sumažinta apie 700 000 keleivių vietų, tai sudarytų maždaug 45 proc. mažiau nei 2025 metų žiemos sezonu. Taip pat numatoma atsisakyti 12 maršrutų, dalį jų nutraukiant iš Salonikų, dalį iš Atėnų ir Chanijos.

    Viešai įvardijami maršrutai, kurių atsisakoma, apima skrydžius iš Salonikų į Berlyną, Chaniją, Frankfurtą-Haną, Geteborgą, Irakliją, Žemutinį Reino regioną, Poznanę, Stokholmą, Veneciją-Treviso ir Zagrebą. Taip pat nutraukiamas maršrutas Atėnai–Milanas-Bergamas bei Chanija–Pafosas.

    „Ryanair“ taip pat paskelbė, kad žiemos laikotarpiu stabdys skrydžius iš Chanijos ir Iraklijo oro uostų. Bendrovė tai sieja su žiemos sezono paklausos jautrumu kainai, kai net ir nedidelis kaštų augimas gali lemti maršrutų pelningumo praradimą.

    Mokesčiai ir ADF lengvata

    „Ryanair“ argumentuoja, kad Graikijos valdžios sprendimas sumažinti oro uosto plėtros mokestį 75 proc. nuo 2024 metų lapkričio mėnesio keleiviams realios naudos, jų teigimu, neatnešė. Bendrovė nurodo, kad įkainių sumažėjimas, jos vertinimu, nebuvo perkeltas į bilietų kainas, o liko oro uostų operatorių pajamose.

    Įmonė taip pat tvirtina, kad „Fraport Greece“ taikomi mokesčiai yra daugiau nei 66 proc. didesni nei prieš pandemiją, o Atėnų oro uostas planuoja tolesnius įkainių didinimus žiemos sezonui. Tokios aplinkybės, anot „Ryanair“, Graikijos oro uostus daro mažiau patrauklius konkuruojant dėl pigių skrydžių žiemą.

    Ką „Ryanair“ siūlo mainais?

    Bendrovė pranešė Graikijos vyriausybei pateikusi plėtros planą, kuriuo per penkerius metus tikisi padidinti keleivių srautą iki 12 mln. per metus. Plane minimi 10 naujų orlaivių, investicija, viršijanti 930 mln. eurų, ir 50 naujų maršrutų.

    Tačiau „Ryanair“ pabrėžia, kad šio plano įgyvendinimas priklausytų nuo oro uostų mokesčių įšaldymo ir nuo to, ar sumažintas oro uosto plėtros mokestis realiai atsispindės keleiviams siūlomose kainose. Įmonė taip pat nurodo dalį pajėgumų perkelsianti į rinkas, kurias laiko konkurencingesnėmis, pavyzdžiui, Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją.

    „Ryanair apgailestauja pranešdama apie bazės uždarymą Salonikuose ir mažinimą Atėnuose 2026 metų žiemą, dėl ko Graikijoje bus prarasta 700 000 vietų ir 12 maršrutų, taip pat stabdoma veikla Chanijoje ir Iraklije ne sezono metu“, – sakė „Ryanair“ komercijos vadovas Jasonas McGuinnessas.

    „Šie sumažinimai, kurių buvo galima išvengti, yra tiesioginė pasekmė to, kad oro uostai neperdavė mokesčio sumažinimo keleiviams, ypač Salonikuose, kur „Fraport Greece“ padidino įkainius 66 proc. nuo 2019 metų“, – sakė J. McGuinnessas.

    „Lėktuvai bus perkelti į Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją, kur oro uostai keleiviams realiai perdavė valdžios sprendimus mažinti mokesčius, o tai žiemą didina susisiekimą, turizmą ir darbo vietas“, – sakė J. McGuinnessas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad aviacijoje žiemos sezonas išlieka itin jautrus mokesčių ir oro uostų kainodaros pokyčiams. Pigių skrydžių bendrovės, optimizuodamos kaštus, lėktuvus ir maršrutus dažniau perkelia ten, kur įkainiai žemesni, o oro uostai aktyviau taiko paskatas išlaikyti srautus ištisus metus.

  • „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ svarsto galimybę dalyje maršrutų įvesti tarpinius degalų papildymo sustojimus, jei paskirties oro uostuose pritrūktų reaktyvinių degalų. Apie tokį pasirengimą, pristatydamas pirmojo ketvirčio rezultatus, pranešė grupės vadovas Carstenas Spohras.

    Tokie sustojimai leistų išlaikyti pelningiausius tolimųjų skrydžių maršrutus net ir esant sutrikusiai tiekimo grandinei. Sprendimas nėra naujas aviacijoje, tačiau pastarosiomis savaitėmis jis vėl įgauna aktualumo dėl augančios rizikos degalų tiekimui Europoje.

    Kodėl auga kuro stygiaus rizika

    Problemos šaknis siejama su tanklaivių srautų sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga dalis pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos. Kadangi Europa dalį reaktyvinių degalų importo gauna per šį maršrutą, bet koks ilgiau trunkantis trikdis gali greitai sumažinti komercines atsargas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kritinis veiksnys yra ne tik kaina, bet ir fizinis prieinamumas konkrečiuose oro uostuose. Net jei degalų bendrai sistemoje pakanka, logistika ir tiekimo grafikai gali lemti laikinus trūkumus tam tikruose regionuose.

    Kaip atrodytų tarpiniai sustojimai

    Carstenas Spohras pabrėžė, kad bendrovė dar nepasiekė taško, kai tokie sustojimai būtų privalomi, tačiau planai rengiami iš anksto. Paprasta logika tokia: jei neįmanoma saugiai pasiekti galutinio oro uosto su turimu degalų kiekiu, pasirenkamas papildymo taškas pakeliui.

    Praktikoje tai gali reikšti ilgesnę kelionės trukmę ir sudėtingesnį tvarkaraščių valdymą, nes į skrydžio planą įtraukiamas papildomas nusileidimas, aptarnavimas ant žemės ir pakilimas. Oro linijoms tai taip pat didina veiklos sąnaudas, o keleiviams gali reikšti didesnę vėlavimų riziką, ypač jei oro uostai pradeda veikti arti pajėgumų ribos.

    „Jei su turimu degalų kiekiu nepasiekiate paskirties oro uosto, tuomet tenka daryti degalų papildymo sustojimus. Mes dar ne ten, bet, žinoma, tam ruošiamės“, – sakė Carstenas Spohras.

    Ką „Lufthansa“ jau patyrė ir ko tikisi

    Bendrovės vadovas nurodė, kad praėjusią savaitę „Lufthansa“ kai kuriuose skrydžiuose buvo priversta daryti degalų papildymo sustojimus Namibijoje, nes Keiptaune, pasak jo, nebuvo degalų. Panašių atvejų, kaip teigiama, pasitaikė ir anksčiau, o tai rodo, kad problema gali būti ne vien teorinė.

    Grupės finansų vadovas Tillas Streichertas teigė, kad bent iki birželio, įskaitant ir šį mėnesį, degalų tiekimas, ypač pagrindiniuose grupės mazguose, laikomas visiškai užtikrintu. Vis dėlto, jei situacija pablogėtų, tarp galimų priemonių būtų svarstomi sustojimai atrinktuose maršrutuose į Aziją, Afriką ir kitomis kryptimis.

    Kartu „Lufthansa“ nurodo, kad bendras veiklos fonas išlieka sudėtingas dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų. Grupė prognozuoja, kad 2026 metais papildomos sąnaudos dėl brangesnio kuro gali siekti apie 1 700 000 000 eurų, o tai didina spaudimą bilietų kainoms ir maršrutų pelningumui.

    „Lufthansa“ skelbia, kad yra apsidraudusi daugiau nei tris ketvirtadalius reikalingo degalų kiekio, taip ribodama trumpalaikį kainų šuolių poveikį. Tačiau apsidraudimas neišsprendžia fizinio prieinamumo problemos, todėl planuojamos priemonės labiau orientuotos į operacinį atsparumą.

    Jei degalų krizė Europoje gilėtų, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį neatsistatytų, tarpiniai sustojimai galėtų tapti dažnesniu reiškiniu. Tokiu atveju keliautojams reikėtų tikėtis ilgesnių skrydžių laikų, didesnės tvarkaraščių kaitos ir galimo bilietų brangimo, ypač tolimuosiuose maršrutuose.