Skrzydłokwiatas (Spathiphyllum) yra vienas populiariausių kambario augalų, tačiau rudenį jis dažnai pradeda „liūdėti“: lapai svyra, gali gelsti ar džiūti galiukai. Dažniausia priežastis – pasikeitęs namų mikroklimatas, kai mažėja šviesos, o patalpose pradeda sausėti oras.
Šis augalas natūraliai auga drėgnuose atogrąžų miškuose, todėl geriausiai jaučiasi esant išsklaidytai šviesai ir tolygiai, bet ne per šlapiai drėgnam substratui. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus, o perlaistymas neretai baigiasi šaknų puviniu, todėl rudenį svarbiausia rasti balansą.
Jei skrzydłokviatui trūksta vandens, lapai aiškiai nusvyra ir praranda stangrumą, tačiau tai dar nereiškia, kad reikia „užpilti“ vazoną. Patikimiau pirmiausia patikrinti žemę: jei viršutinis kelių centimetrų sluoksnis pradžiūvęs, galima laistyti saikingai, kad vanduo neužsistovėtų vazono dugne.
Rugsėjį, kai augalas dar aktyviai reaguoja į priežiūrą, kai kurie augintojai pasitelkia paprastą namų priemonę – trąšą iš maistinės želatinos. Želatina siejama su azoto šaltiniu, o azotas svarbus lapų masei ir ryškesnei žalumai, todėl tokia priemonė dažniau minima kaip pagalba augalui, kai jis nusilpęs.
Vis dėlto čia verta laikytis saiko: per didelis tręšimas, ypač rudenį ir žiemą, gali augalui pakenkti, o perteklinės maisto medžiagos kartais skatina druskų kaupimąsi substrate. Jei norite išbandyti želatinos tirpalą, jis turėtų būti labai silpnas ir naudojamas retai, stebint, kaip reaguoja lapai ir ar žemė neįgauna nemalonaus kvapo.
Dažniausiai rekomenduojamas paruošimas paprastas: šaukštą želatinos ištirpinti stiklinėje karšto vandens, išmaišyti ir papildyti keliais stiklinėmis drungno vandens, tada atvėsinti iki kambario temperatūros. Tokiu tirpalu augalą siūloma laistyti maždaug kas 2–4 savaites, tačiau praktiškiau tai daryti rečiau ir tik tada, kai skrzydłokwiatas aiškiai rodo nusilpimo požymius.
Rudenį ne mažiau svarbu pasirūpinti oro drėgme, nes prasidėjęs šildymo sezonas gali greitai išsausinti patalpas. Skrzydłokwiatui padeda drėkintuvas, padėklas su vandeniu ir akmenukais po vazonu, taip pat reguliarus lapų nuvalymas nuo dulkių, kad augalas efektyviau „kvėpuotų“ ir geriau panaudotų šviesą.
Jei lapai gelsta, o žemė nuolat šlapia, tai signalas patikrinti šaknis ir vazono drenažą. Tokiu atveju vien trąšos nepadės: gali reikėti sumažinti laistymą, pakeisti substratą į pralaidesnį ar persodinti, kad šaknys neirtų.
Svarbiausia taisyklė paprasta: rugsėjį skrzydłokwiatą verta paruošti žiemai ne staigiais eksperimentais, o stabilia rutina – mažiau tiesioginės saulės, saikingas laistymas, daugiau drėgmės ir atsargus tręšimas. Taip augalas lengviau pereina į lėtesnį sezoną ir pavasarį greičiau atgauna jėgas.