CP v2

Tag: Skubioji medicinos pagalba

  • Alytaus ir Suvalkų medikai stiprina taktinės medicinos pasirengimą: ką keis pasienyje?

    Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikai kartu su Suvalkų ligoninės bendruomene surengė bendrus taktinės medicinos įgūdžių mokymus. Juose daug dėmesio skirta veiksmams ekstremaliose situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o resursai gali būti riboti.

    Mokymus vedė Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai, akcentavę, kaip koordinuoti darbą masinių sužeidimų scenarijuose ir užtikrinti sklandų komandinį veikimą. Pasak organizatorių, pacientų srautų valdymas, triage principai ir saugi evakuacija tampa ypač svarbūs regionuose, kuriuose pagalbos teikimas gali apimti ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

    Ko mokėsi medikai?

    Praktinėse užduotyse aptarti taktinės medicinos pagrindai, sprendimų priėmimas kritiniu metu bei pirmoji pagalba sudėtingomis sąlygomis. Taip pat nagrinėta, kaip nustatyti prioritetus, organizuoti paciento perdavimą ir užtikrinti aiškią komunikaciją tarp skirtingų grandžių.

    Mokymų metu medikai atliko situacijų analizę ir aptarė alternatyvius sprendimo būdus, kurie praverčia, kai įprasta pagalbos grandinė patiria trikdžių. Toks pasirengimas, anot projekto partnerių, padeda sutarti dėl bendrų veiksmų standartų ir sumažina klaidų riziką, kai realiomis sąlygomis įtampa ir laiko spaudimas didžiausi.

    Tarpvalstybinio projekto dalis

    Mokymai yra bendros iniciatyvos, kurią įgyvendina Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Dr. Ludwiko Rydygierio Suvalkų vaivadijos ligoninė ir projekto socialiniai partneriai, dalis. Projekte dalyvauja ir Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė.

    Projektas vykdomas siekiant stiprinti pasienio regiono skubiosios medicinos pasirengimą ir užtikrinti, kad kritinėse situacijose veiktų aiškūs, suderinti ir praktikoje išbandyti algoritmai. Tokia kryptis atitinka platesnes Europos tendencijas, kai sveikatos sistemos atsparumas vis dažniau vertinamas per pasirengimo krizėms, logistikos ir tarpžinybinio bendradarbiavimo prizmę.

    Modernizuojama laboratorija

    Kartu su mokymais tęsiamas ir kitas projekto etapas Alytuje: baigiamas klinikinės diagnostinės laboratorijos remontas. Ligoninėje jau įrengti nauji analizatoriai, atnaujintos dangos, modernizuoti elektros ir IT tinklai, parengti vėdinimo sprendimai bei įrangos prijungimo taškai.

    Numatoma pajungti ir laboratorijos pneumatinių tyrimų siuntų stotelę, kuri bus sujungta su Priėmimo skyriaus ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus stotimis. Tikimasi, kad tai sutrumpins laiką nuo mėginio paėmimo iki atsakymo gavimo ir leis operatyviau priimti sprendimus dėl skubios pagalbos.

    Projektas finansuojamas pagal Interreg VI-A Lietuva–Lenkija programą, jo trukmė numatyta 24 mėnesiai. Bendras biudžetas siekia 1 999 023,75 eurų, iš jų Alytaus ligoninei tenka 694 260 eurų, o 555 408 eurų finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

  • Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje po modernizacijos pradėjo veikti atnaujinti Skubiosios medicinos pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai. Ligoninė tikisi, kad pokyčiai leis greičiau priimti pacientus, aiškiau valdyti srautus ir užtikrinti saugesnes sąlygas tiek gydomiems žmonėms, tiek personalui.

    Vienas didžiausių projekto akcentų – išplėstas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius, kurio plotas dabar viršija 1 300 kvadratinių metrų. Atnaujintos apžiūros patalpos, registratūra ir laukimo erdvės, taip pat įdiegti šiuolaikiniai vėdinimo, kondicionavimo ir informacinių technologijų sprendimai, svarbūs kasdieniam darbui ir infekcijų kontrolei.

    Skyriaus veikla suorganizuota pagal aiškias funkcines zonas, kad procesai būtų sklandesni nuo paciento atvykimo iki sprendimo dėl tolimesnio gydymo. Numatyta atskira personalo poilsio erdvė, infekcinė zona, stebėjimo ir konsultacijų dalys, o tai padeda mažinti spūstis ir išvengti nereikalingų judėjimų skyriuje.

    Praktinis pokytis, kurį turėtų pajusti ir pacientai, ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, – atskirti srautai atvykstantiems greitosios automobiliu ir atvykstantiems savarankiškai. Įrengta atskira įvažiavimo ir išvažiavimo vieta, kad transportas neužstrigtų, o kritinės būklės pacientai kuo greičiau pasiektų medikus.

    Taip pat padidintas stebėjimo lovų skaičius nuo 8 iki 15, o ateityje numatoma tolesnė plėtra pagal poreikį. Didesnė stebėjimo vietų apimtis svarbi tuomet, kai pacientui reikia kelių valandų būklės sekimo, papildomų tyrimų ar sprendimo, ar būtinas guldymas į stacionarą.

    Modernizacijoje didelis dėmesys skirtas infekcijų prevencijai: įrengta infekcinė zona su atskiromis palatomis, kad būtų lengviau atskirti pacientus, kuriems įtariamos užkrečiamos ligos. Tokie sprendimai ypač aktualūs po pandemijos, kai ligoninės visoje Europoje peržiūrėjo skubios pagalbos skyrių planavimą, siekdamos sumažinti kryžminės infekcijos riziką.

    Įdiegta ir telemedicinos stotelė, leidžianti nuotoliniu būdu konsultuotis su Kauno klinikų specialistais. Tokia praktika dažniausiai pasiteisina sudėtingais atvejais, kai sprendimų reikia greitai, o regioninėms ligoninėms svarbu turėti galimybę operatyviai gauti aukštesnio lygio konsultaciją.

    Atnaujintas ir Reanimacijos bei intensyvios terapijos skyrius: sutvarkytos patalpos, planuojama naudoti modernesnę medicininę įrangą. Tai reikšminga pacientams, kuriems būtina nuolatinė gyvybinių funkcijų stebėsena ir intensyvus gydymas, kai kiekviena minutė gali turėti įtakos prognozei.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai Artūras Visockis, Valdas Tumelis ir Ričardas Bagdanavičius, administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Seimo narys Karolis Podolskis ir kiti svečiai. Savivaldybė pabrėžė, kad investicijos į skubiąją mediciną tiesiogiai susijusios su gyventojų saugumu ir regiono paslaugų prieinamumu.

    „Tai strategiškai svarbus projektas visam regionui, nes nuo skubios pagalbos darbo dažnai priklauso, kaip greitai žmogus sulauks būtinos pagalbos ir kaip sėkmingai pavyks stabilizuoti jo būklę“, – sakė Povilas Isoda.

    Skelbiama, kad projektas kainavo beveik 5 mln. eurų ir buvo orientuotas į greitesnę, saugesnę bei kokybiškesnę pagalbą. Ligoninė tikisi, kad modernizuoti skyriai sustiprins pasirengimą tiek kasdieniams pacientų srautams, tiek didesnio masto situacijoms, kai skubios pagalbos poreikis išauga staigiai.