CP v2

Tag: Skubioji pagalba 112

  • Įsidėmėkite nelaimės atvejui: 15 paprastų taisyklių, kurios vieną dieną gali išgelbėti gyvybę

    Ekstremalioje situacijoje net ir ramiausi žmonės gali sutrikti, todėl iš anksto žinomos pirmosios pagalbos ir saugaus elgesio taisyklės padeda laimėti brangaus laiko. Vis dėlto jos nepakeičia medikų ar gelbėtojų darbo, tad kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu ir skambinkite telefonu 112.

    Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpuoja nenormaliai, svarbiausia kuo greičiau įvertinti būklę ir pradėti gaivinimą. Skubios pagalbos dispečeris gali telefonu nurodyti veiksmų seką, todėl ryšį verta palaikyti įjungus garsiakalbį.

    Stipriai kraujuojant svarbiausia yra nuolatinis spaudimas žaizdai, nes būtent kraujo netekimas per kelias minutes gali tapti kritinis. Jeigu tvarstis permirksta, jo nenuiminėkite, o dėkite papildomą sluoksnį ir toliau spauskite.

    Jei žmogus praradęs sąmonę, bet kvėpuoja, jį reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad kvėpavimo takai išliktų atviri ir žmogus neužspringtų. Išimtis yra situacijos, kai įtariama stuburo trauma, pavyzdžiui, po kritimo iš aukščio ar eismo įvykio.

    Gaisro metu išeinant iš patalpų, jei tik įmanoma, duris už savęs verta uždaryti, nes tai lėtina ugnies ir dūmų plitimą. Jei patalpoje daug dūmų, judėkite kuo arčiau grindų, o liftu nesinaudokite.

    Užuodus dujas negalima junginėti elektros prietaisų ir kurti kibirkšties, todėl šviesos jungiklių geriau neliesti. Saugiausia išeiti į lauką, perspėti aplinkinius ir skambinti 112 iš saugios vietos.

    Perkaitimo ar šilumos smūgio atveju žmogų būtina kuo greičiau perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą, atsegti veržiančius drabužius ir pradėti vėsinti. Jei būklė sunki, žmogus prastai reaguoja ar netenka sąmonės, būtina skubi medikų pagalba.

    Įlūžus ledui svarbu nepanikuoti ir bandyti išsilaikyti paviršiuje remiantis krūtine į ledo kraštą. Patikimiausia ropoti į tą pusę, iš kurios atėjote, nes ten ledas jau buvo išlaikęs jūsų svorį, o išlipus būtina šliaužti ar ropoti toliau nuo eketės.

    Jeigu automobilis atsidūrė vandenyje, nereikėtų laukti, kol salonas prisipildys, nes tuomet atidaryti duris bus daug sunkiau. Pirmiausia atsekite diržą, pabandykite atidaryti langą ir kuo greičiau evakuokitės, o vaikų atveju pirmiausia atsekite ir iškelkite juos.

    Įkandus galimai nuodingai gyvatei, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo mažiau judinti įkandimo vietą, kad nuodai lėčiau plistų. Nerekomenduojama žaizdos pjauti ar siurbti, o geriausias sprendimas yra kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos.

    Įtariant apsinuodijimą nežinoma medžiaga, savarankiškai sukelti vėmimo nereikėtų, nes tai gali pabloginti būklę. Skambinant 112 verta tiksliai pasakyti, kas ir kada galėjo būti suvartota, kiek sveria žmogus ir kokie simptomai pasireiškė.

    Anglies monoksidas yra itin pavojingas, nes neturi kvapo ir gali greitai sukelti sąmonės netekimą. Įtariant apsinuodijimą smalkėmis būtina nedelsiant išeiti į gryną orą ir pagalbą kviesti jau iš lauko, negrįžtant atgal į patalpas.

    Perkūnijos metu nesaugu slėptis po pavieniu medžiu ar būti atvirose vietose, ypač šalia vandens telkinių. Patikimiausia slėptuvė yra pastatas arba automobilis, o jei tokios galimybės nėra, reikėtų pritūpti žemiau ir vengti kontaktų su metaliniais daiktais.

    Jei giliai įsmigo žvejybos kabliukas, jo negalima staigiai rauti, nes galima dar labiau sužaloti audinius. Žaizdą reikėtų pridengti ir kreiptis į medikus, ypač jei kabliukas yra veido, akies ar rankos sąnario srityje.

    Patekus į atgalinę jūros srovę, plaukti tiesiai į krantą prieš srovę dažnai reiškia greitai išsekti. Saugiau plaukti lygiagrečiai krantui, kol išplauksite iš srovės, ir tik tada sukti kranto link.

    Jei iš elektros lizdo ar kištuko sklinda svilėsių kvapas, jo liesti nereikėtų, nes gali kilti gaisras arba ištikti elektros smūgis. Jei tai galima padaryti saugiai, atjunkite elektrą skydelyje ir kvieskite kvalifikuotą specialistą.

    Gelbėjimo tarnybos nuolat pabrėžia, kad kritiniais atvejais didžiausia klaida yra delsti ir bandyti viską išspręsti pačiam. Kuo tiksliau nurodyta vieta, aiškiai apibūdinti simptomai ir ramus veiksmų vykdymas pagal dispečerio instrukcijas dažnai lemia rezultatą.

  • Ugniagesiai skelbia neraminančią statistiką: gelbėjimo darbų šiemet šoktelėjo beveik trečdaliu

    Ugniagesiai skelbia neraminančią statistiką: gelbėjimo darbų šiemet šoktelėjo beveik trečdaliu

    Ugniagesių gelbėtojų darbas Lietuvoje vis dažniau reiškia ne gaisrų gesinimą, o techninę pagalbą žmonėms, pagalbą po audrų ir darbą eismo įvykiuose. Sausio–rugpjūčio mėnesiais jie atliko 12 070 gelbėjimo darbų, tai yra 29,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Didžiausią dalį sudarė pagalba buityje: fiksuota 5 714 iškvietimų. Iš jų 3 227 kartus teikta techninė pagalba, o 2 857 darbai buvo susiję su nuvirtusių medžių ir nulūžusių šakų šalinimu po vėjo, lietaus ar sniego.

    Techninės pagalbos poreikis išaugo kartais

    Lyginant su praėjusiais metais, techninės pagalbos iškvietimų šuolis ypač ryškus. Pernai per aštuonis mėnesius atliktas 1 281 techninės pagalbos darbas, iš jų 1 067 kartus šalinti nuvirtę medžiai ir šakos.

    Šiemet tokio pobūdžio darbų fiksuota 2,5 karto daugiau, arba 151,9 proc. daugiau. Tai rodo, kad ekstremalesni orai ir dažnesnės liūtys bei stipresni vėjai vis labiau apkrauna tarnybas, o gyventojai dažniau kreipiasi dėl padarinių šalinimo.

    Pagalba medikams ir darbas avarijose

    Dar 3 798 kartus ugniagesiai gelbėtojai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Dažniausiai pagalbos reikėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojams: tokių iškvietimų buvo 2 469, tai yra 20,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Eismo įvykiuose ugniagesių pagalbos prireikė 1 279 kartus. Naudodami specialią gelbėjimo įrangą, jie išlaisvino 104 nukentėjusius žmones ir ištraukė 25 žuvusiuosius.

    Nelaimės vandenyje nemažėja

    Per aštuonis šių metų mėnesius ugniagesiams 232 kartus teko dirbti vandenyje, iš jų 40 darbų atlikta ant ledo. Gelbėjimo darbų metu iš vandens telkinių ištraukti 70 nuskendusių žmonių, tarp jų trys vaikai, o išgelbėti 29 gyventojai, tarp jų vienas vaikas.

    Vien vasarą iš vandens ištraukti 38 nuskendę žmonės, tai sudaro 54 proc. visų šiemet užfiksuotų atvejų. Vyrai sudarė 74 proc. visų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nuskendusiųjų skaičius per aštuonis mėnesius padidėjo penkiais, arba 7,7 proc. Daugiausia nuskendusiųjų šiemet užfiksuota Kauno apskrityje, toliau rikiuojasi Vilniaus, Panevėžio ir Klaipėdos apskritys.

    „Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112“, – primena ugniagesiai gelbėtojai.

    Specialistai pabrėžia, kad gelbėti vandenyje reikia tik įvertinus savo galimybes, o saugiausia skęstančiajam paduoti arba numesti plūduriuojantį daiktą, padėti jam išlipti nerizikuojant savo gyvybe. Tarnybos taip pat ragina maudytis tik pažįstamose vietose, nešokti į nepatikrintą vandenį ir nuolat prižiūrėti vaikus, net jei prie kranto atrodo saugu.

  • Pranešimas apie galimą sprogmenį: ką daryti iškart, kada skambinti 112 ir ko vengti

    Kaip reaguoti gavus grasinimą

    Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir nepriimti skubotų sprendimų. Vien žinutė ar skambutis dar nereiškia, kad grėsmė yra reali, todėl veiksmai turi būti apgalvoti ir suderinti su pareigūnų rekomendacijomis.

    Pirmiausia patariama informuoti atsakingus asmenis organizacijoje ir kuo greičiau pasitarti su policija. Policijai galima skambinti telefonu +370 700 60 000 ir vadovautis nurodymais, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 reikėtų skambinti tuomet, kai randamas įtartinas daiktas ar siunta, matomi kiti galimos realios grėsmės požymiai arba taip nurodo pareigūnai. Tokiais atvejais svarbu aiškiai pasakyti vietą, situacijos detales ir laikytis operatoriaus instrukcijų.

    Jei įtartinas daiktas pastebėtas, jo negalima liesti, judinti ar bandyti atidaryti. Taip pat būtina neleisti prie jo artintis kitiems žmonėms, o teritorijoje, jei įmanoma, riboti judėjimą, kol atvyks tarnybos.

    Kaip išsaugoti informaciją tyrimui

    Jeigu gaunamas grasinantis el. laiškas, žinutė ar telefono skambutis, svarbu neištrinti gautos informacijos ir jos nepersiųsti. Reikėtų išsaugoti duomenis, kurie gali būti reikšmingi tyrimui, ir užsirašyti kuo daugiau detalių apie siuntėją ar skambinusį asmenį.

    Atvykus pareigūnams būtina tiksliai vykdyti jų nurodymus ir suteikti visą turimą informaciją. Toks nuoseklus elgesys padeda greičiau įvertinti riziką, užtikrinti žmonių saugumą ir efektyviau ištirti grasinimo aplinkybes.

  • Oro pavojaus signalas Panevėžyje: kur eiti į priedangą ir kokių klaidų vengti pirmiausia

    Lietuvoje veikianti gyventojų perspėjimo sistema skirta tam, kad žmonės grėsmės atveju kuo greičiau gautų aiškius nurodymus. Panevėžio miesto savivaldybė primena, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų, galimą drono grėsmę ar kitą pavojingą situaciją.

    Priedangos yra skirtos trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojus ar galimos karinės grėsmės požymiai. Jų tikslas – sumažinti riziką nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo, griūvančių konstrukcijų ir sprogimo bangos poveikio.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus oficialų perspėjimą, rekomenduojama nedelsti ir vykti į artimiausią priedangą arba kitą saugią uždarą vietą. Priedangų vietos mieste skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir programėlėje „LT72“.

    Jei pažymėtos priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės artimiausią pastatą ir slėpkitės jo viduje. Tinkamos vietos dažniausiai yra daugiabučio rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, laiptinė ar kita patalpa be langų.

    Jeigu nėra galimybės nusileisti į požemines patalpas, saugiausia yra pasitraukti į vidinę pastato dalį kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: tarp žmogaus ir lauko turėtų būti bent dvi sienos.

    Dažniausios rizikos ir paprasti veiksmai

    Praktikoje žmonėms dažnai pavojingiausi yra ne tiesioginiai smūgiai, o antriniai veiksniai: išdužę langai, skeveldros, krintančios nuolaužos ir smūgio banga. Dėl to rizikinga likti prie langų, vitrinų, balkonų ar atvirose erdvėse.

    Jei turite laiko, uždarykite langus ir pasitraukite nuo stiklo konstrukcijų, o užuolaidos ar žaliuzės gali sumažinti skylančio stiklo sklaidą. Svarbiausia yra greitai pasirinkti uždarą ir kuo labiau nuo išorės atskirtą vietą.

    Jei pavojus užklupo lauke ar automobilyje

    Jeigu perspėjimo metu esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausio pastato ir venkite atvirų vietų. Taip pat rekomenduojama nesibūriuoti ir nestovėti šalia vitrinų ar lengvų konstrukcijų.

    Pastebėjus įtartiną droną ar nežinomą objektą, patariama prie jo nesiartinti ir informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112. Tokiose situacijose ypač svarbu nekelti papildomos rizikos sau ir aplinkiniams.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje taip, kad netrukdytumėte specialiųjų tarnybų judėjimui. Jeigu įmanoma, palikite automobilį ir pasitraukite į artimiausią uždarą pastatą.

    Savivaldybė ragina sekti tik oficialią informaciją ir neplatinti nepatvirtintų pranešimų socialiniuose tinkluose. Taip pat verta iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį 72 valandoms, kad prireikus sprendimus būtų lengviau priimti be skubos.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Didėjant įvairių incidentų ir hibridinių grėsmių rizikai, vis daugiau žmonių susiduria su situacijomis, kai reikia reaguoti greitai: danguje pastebimas dronas, telefone pasirodo perspėjimas apie oro pavojų arba viešoje vietoje randamas įtartinas daiktas. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, nepasikliauti gandais ir vadovautis oficialiomis rekomendacijomis.

    LT72 – oficiali gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informavimo sistema – pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl smalsumo ir skubos. Artėjimas prie įtartinų objektų, filmavimas ar informacijos sklaida socialiniuose tinkluose gali ne tik kelti pavojų, bet ir trukdyti tarnyboms.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus droną, pirmiausia rekomenduojama pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Jei yra galimybė, rinkitės patalpą be langų arba tokią vietą, kuri sumažina riziką nuo galimų skeveldrų ir smūgio bangos.

    Nukritusio ar nusileidusio drono liesti negalima, taip pat nereikėtų prie jo artintis ar bandyti perkelti į kitą vietą. Apie situaciją būtina pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, kuo tiksliau nurodant vietą ir aplinkybes.

    LT72 taip pat ragina nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, jei tai gali atskleisti tikslią vietą ar kitus jautrius duomenis. Tokia informacija kartais panaudojama vertinant objektų išsidėstymą ar tarnybų veiksmus, todėl saugiausia ją perduoti tik atsakingoms institucijoms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau pereiti į saugiausią įmanomą vietą. Tinkamiausios vietos yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, kur galima sumažinti sužeidimų riziką.

    Esant oro pavojaus signalui, rekomenduojama klausytis oficialių pranešimų, sekti institucijų nurodymus ir be būtinybės neiti į lauką. Taip pat patariama neapkrauti ryšio linijų skambučiais ir žinutėmis, kad kritiniu metu ryšys išliktų prieinamas pagalbos tarnyboms.

    Jei perspėjimas užklumpa darbo vietoje, mokykloje ar prekybos centre, verta laikytis objekto atsakingų asmenų nurodymų ir judėti į numatytas saugias zonas. Svarbu, kad sprendimus lemtų ne smalsumas, o saugumo logika: atstumas nuo langų ir kuo daugiau masyvių konstrukcijų tarp jūsų ir galimos grėsmės.

    Radote įtartiną daiktą?

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo nekenksmingas. Saugiausia yra pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, išlaikant saugų atstumą, ir perspėti šalia esančius žmones nesiartinti.

    Apie radinį reikia nedelsiant pranešti numeriu 112, aiškiai apibūdinant vietą, aplinką ir tai, kas pastebėta. Kol atvyks pareigūnai, patariama stengtis užtikrinti, kad kiti asmenys nepriartėtų, tačiau patiems nebandyti „saugoti“ daikto iš arti.

    Gyventojams taip pat naudinga iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo ar ugdymo įstaigos. LT72 programėlėje pateikiami veiksmai įvairių grėsmių atvejais ir kiti praktiniai patarimai, todėl pasiruošimas dar iki incidento gali lemti greitesnę ir saugesnę reakciją.

  • Ekstremali situacija: ką daryti pirmosiomis minutėmis ir kokį 72 valandų krepšį namuose verta turėti

    Kodėl svarbiausios pirmos minutės?

    Ekstremali situacija gali kilti staiga, todėl pirmiausia svarbu išlikti ramiems ir įvertinti, ar jums negresia tiesioginis pavojus. Jei kyla gaisras, matote dūmus, girdite sprogimus ar jaučiate stiprų dujų kvapą, nedelskite pasitraukti į saugią vietą ir perspėti kitus.

    Jei esate patalpose, įvertinkite, ar saugu likti viduje, ar būtina evakuotis. Lauke svarbu atsitraukti nuo pastatų, stiklinių vitrinų, elektros laidų ir kitų objektų, kurie gali kelti papildomą riziką.

    Oficiali informacija ir ryšys

    Patikimiausia informacija ekstremalios situacijos metu yra oficialūs pranešimai per radiją, institucijų kanalus ir skubios pagalbos perspėjimus telefone. Venkite gandų socialiniuose tinkluose, nes jie dažnai plinta greičiau nei patikrinami faktai ir gali paskatinti neteisingus sprendimus.

    Ryšiui apkraunant tinklus, skambučiai ne visada pavyksta, todėl verta naudoti trumpąsias žinutes ir susitarti su artimaisiais dėl iš anksto numatyto susitikimo taško. Jei turite galimybę, namuose laikykite baterijomis maitinamą radiją ir atsargines baterijas.

    Kada skambinti 112?

    Skubios pagalbos numeriu 112 reikėtų skambinti tada, kai yra reali grėsmė gyvybei, sveikatai ar turtui, pavyzdžiui, gaisro, avarijos, smurto, staigaus sveikatos sutrikimo ar pavojingo įvykio atveju. Skambinant trumpai ir aiškiai pasakykite vietą, kas nutiko, kiek yra nukentėjusiųjų ir kokios pagalbos reikia.

    Jei situacija nėra skubi, verta ieškoti oficialių nurodymų, kaip elgtis konkrečiu atveju, ir neužimti linijos tiems, kam pagalba būtina nedelsiant. Taip pat svarbu vykdyti gelbėjimo tarnybų, policijos ar kitų atsakingų institucijų nurodymus.

    72 valandų atsargų principas

    Praktikoje dažnai rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad nutrūkus tiekimui ar paslaugoms nereikėtų skubiai ieškoti maisto, vandens ar vaistų. Tai ypač aktualu, kai sutrinka elektros tiekimas, ryšys, šildymas arba apribojamas judėjimas.

    Tokios atsargos paprastai apima geriamą vandenį, ilgai negendančius maisto produktus, būtinus vaistus, higienos priemones, žibintuvėlį, baterijas, įkroviklius, pirmosios pagalbos rinkinį ir dokumentų kopijas. Jei šeimoje yra kūdikių ar lėtinių ligų turinčių žmonių, atsargos turi būti pritaikytos jų poreikiams.

    „Svarbiausia turėti aiškų planą šeimai ir žinoti, kur rasti patikimą informaciją, nes panika ir delsimas dažnai sukelia daugiau problemų nei pati situacija“, – sako civilinės saugos specialistai.

    Gyventojams pravartu iš anksto aptarti, kas atsakingas už vaikus, augintinius ir vyresnius šeimos narius, jei tektų skubiai išeiti iš namų. Taip pat verta pasitikrinti, ar turite veikiančius dūmų detektorius, gesintuvą ir ar žinote, kur namuose atjungti elektrą, vandenį ar dujas.

  • Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastaraisiais metais dronų skrydžių daugėja: juos naudoja filmavimui, siuntų bandymams, infrastruktūros apžiūrai, o kartais ir neaiškiais tikslais. Pamačius neįprastai besielgiantį ar įtartinos paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir pirmiausia pasirūpinti savo saugumu.

    Jei dronas skraido žemai, juda chaotiškai, ilgai kabo vienoje vietoje ar artėja prie žmonių, nedelsdami pasitraukite į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų, o slėpdamiesi laikykitės dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridorių.

    Priėję prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono galite rizikuoti, nes įrenginys gali turėti pavojingų detalių, baterijų pažeidimų ar kitų rizikų. Nesiartinkite, nebandykite jo paimti, gaudyti ar sunaikinti, taip pat nelieskite jokių šalia esančių dalių.

    Jeigu įmanoma, stebėkite drono kryptį ir judėjimą iš saugaus atstumo. Turimą informaciją ar vaizdus fiksuokite tik tiek, kiek tai netrukdo pasislėpti, ir jų neviešinkite, nes tokia medžiaga gali paskatinti klaidinančią informaciją ar padėti piktavaliams.

    Apie įtartiną situaciją praneškite telefonu 112, nurodykite vietą, laiką, drono kryptį, skrydžio aukštį ir tai, ar jis kelia tiesioginę grėsmę žmonėms. Taip pat vykdykite atsakingų institucijų nurodymus ir sekite oficialius pranešimus, o šalia esantiems vaikams, senjorams ir gyvūnams padėkite kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

    Jei esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga iš viršaus, pavyzdžiui, po tiltu ar stogu, ir likite transporto priemonėje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte galimų skeveldrų ar smūgio bangos riziką, o ilgesnei situacijai verta turėti paruoštą skubios pagalbos rinkinį su vandeniu, dokumentais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

  • Pastebėtas dronas ar gautas oro pavojaus signalas: LT72 primena, ką daryti per pirmas minutes

    Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema LT72 atnaujino rekomendacijas, kaip elgtis keliuose dažniausiuose rizikos scenarijuose: pastebėjus droną, gavus pranešimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Specialistai pabrėžia, kad pirmos minutės svarbiausios ne herojiškiems veiksmams, o ramiai savisaugai ir aiškiam ryšiui su tarnybomis.

    Pastebėjus droną ar kitą neįprastą objektą danguje, rekomenduojama nedelsiant pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Reikėtų laikytis toliau nuo langų, balkonų ir atvirų erdvių, nes net ir nedidelis sprogimas ar nuolaužos gali sukelti pavojų šalia esantiems žmonėms.

    LT72 nurodo nesiartinti prie nukritusio drono ar jo detalių, jų neliesti ir nebandyti pernešti. Apie situaciją svarbu pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112, nurodant vietą ir tai, ką tiksliai matėte.

    Taip pat raginama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, ypač jei matyti tiksli vieta ar judėjimo kryptis. Tokie įrašai gali klaidinti, kelti paniką ar net padėti piktavaliams įvertinti situaciją realiu laiku.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu, pirmiausia rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir kuo greičiau slėptis. Saugiausia vieta yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, o jei tokios nėra, verta rinktis kuo labiau nuo išorės atitvertą erdvę.

    Kol galioja oro pavojaus signalas, be būtinybės nereikėtų eiti į lauką, o ryšio linijų svarbu neapkrauti skambučiais. Vietoj to patariama trumpais pranešimais informuoti artimuosius, kad esate saugūs, ir toliau laukti oficialių nurodymų.

    Radus įtartiną daiktą, LT72 principas paprastas: nelieskite, atsitraukite ir perspėkite kitus. Rekomenduojama pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, kad netyčia nepriartėtumėte prie galimai pavojingos zonos, ir iškart pranešti numeriu 112.

    Kol atvyksta pareigūnai, patariama neleisti žmonėms artintis prie radinio, tačiau patiems nebandyti jo „saugoti“ iš arti. Svarbiausia išlaikyti saugų atstumą ir aiškiai perduoti informaciją tarnyboms.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. LT72 primena, kad pasirengimas iš anksto sumažina sumaištį kritiniu momentu, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Be to, naudinga telefone turėti įdiegtą LT72 programėlę, kurioje pateikiami veiksmai skirtingų grėsmių atvejais ir aktualūs patarimai. Tokia informacija gali būti ypač svarbi, kai situacija keičiasi greitai, o patikimi nurodymai padeda išvengti klaidų.

  • Ignalinos rajone dėl galimo oro pavojaus: ką daryti pamačius droną ir kur slėptis

    Ignalinos rajone dėl galimo oro pavojaus: ką daryti pamačius droną ir kur slėptis

    Lietuvos kariuomenė paskelbė perspėjimą apie tikėtiną oro pavojų ir ragina gyventojus išlikti ramius bei iš anksto numatyti saugią vietą. Pabrėžiama, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį droną ar kitą įtartiną objektą, prie jo artintis negalima.

    Ignalinos rajono savivaldybė informavo, kad visose rajono mokyklose mokiniai ir mokytojai turi vykti į priedangas. Įstaigų darbuotojams nurodoma trauktis į saugias vietas, esančias toliau nuo langų, ir laukti tolesnių nurodymų.

    Specialistai primena, kad dronas ar jo nuolaužos gali kelti grėsmę ne tik dėl galimo sprogmens, bet ir dėl to, kad objektas gali būti naudojamas žvalgybai arba turėti pavojingų medžiagų. Dėl to svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti patiems „įsitikinti“, kas tai.

    Pastebėjus droną, rekomenduojama pasitraukti į uždarą patalpą, laikytis atokiau nuo langų ir, jei įmanoma, stebėti situaciją iš saugaus atstumo. Apie droną ar įtartiną radinį reikia nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnybų numeriu 112, nurodant tikslią vietą ir kuo daugiau aiškių detalių.

    Apie pavojaus pabaigą žadama informuoti atskiru pranešimu. Kol kas gyventojai raginami vadovautis oficialiais nurodymais, neplatinti nepatikrintos informacijos ir laikytis civilinės saugos rekomendacijų.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Ką daryti nedelsiant?

    Pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia išlikti ramiems ir veikti nuosekliai. Skuboti sprendimai, bandymai filmuoti ar artintis prie galimo pavojaus gali kelti riziką tiek jums, tiek aplinkiniams.

    Pirmas žingsnis visais atvejais yra vadovautis oficialiais pranešimais ir įvertinti situaciją aplinkoje. Jei išgirdote sirenas ar gavote pranešimą telefone, laikykite tai signalu kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laukti tolesnės informacijos.

    Pastebėtas dronas: kaip elgtis?

    Jei matote neįprastai besielgiantį droną, ypač virš svarbių objektų ar gyvenamųjų teritorijų, rekomenduojama nebandyti jo sekti ir nesiartinti prie galimos nusileidimo vietos. Saugiausia pasirinkti priedangą ir stebėti situaciją iš atstumo.

    Apie įtartiną droną verta pranešti skubios pagalbos numeriu 112, nurodant kuo tikslesnę vietą, laiką ir kryptį. Jei įmanoma, įsidėmėkite drono išvaizdą, tačiau nefotografuokite ir nefilmuokite taip, kad dėl to rizikuotumėte savo saugumu.

    Oro pavojaus perspėjimas ir įtartinas daiktas

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, prioritetas yra greitai rasti artimiausią saugią vietą, pavyzdžiui, priedangą ar pastato vidines patalpas be langų. Kuo mažiau laiko praleiskite lauke ir venkite langų, balkonų bei atvirų erdvių.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar bandyti apžiūrėti iš arti negalima. Atsitraukite į saugų atstumą, perspėkite šalia esančius žmones ir skambinkite 112, o iki tarnybų atvykimo stenkitės apriboti kitų patekimą į vietą.

    Druskininkų savivaldybė primena, kad tokiose situacijose padeda paprasta taisyklė: ramybė, atstumas ir oficiali informacija. Iš anksto pravartu žinoti artimiausios priedangos vietą ir susitarti su šeima dėl veiksmų plano, jei perspėjimas užkluptų netikėtai.