CP v2

Tag: Skulptūra

  • Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    DI ateina į marmuro karjerus

    Italijos Kararos marmuro karjeruose šimtmečius gyvavusį amatą vis dažniau papildo dirbtinis intelektas ir pramoniniai robotai. DI padedami sprendimai leidžia iš marmuro luitų išpjauti sudėtingas formas pagal skaitmeninius brėžinius, o tai keičia pačią skulptūros kūrimo eigą.

    Praktikoje procesas prasideda nuo idėjos ar vaizdo, kuris paverčiamas trimačiu failu. Programinė įranga sugeneruoja įrankio judėjimo trajektorijas, o robotinė ranka, laikydamasi tikslių komandų, atlieka didžiąją dalį akmens šalinimo darbų.

    Kas lieka žmogui?

    Technologijas šioje srityje plėtojančios bendrovės „LITIX“ ir „ROBOTOR“ teigia, kad automatizavimas gali atverti marmuro skulptūrą platesniam ratui kūrėjų. Idėja paprasta: žmogus suformuluoja sumanymą, o mašina padeda jį paversti fiziniu objektu net tada, kai pats autorius neturi ilgamečių akmenskaldžio įgūdžių.

    „Tikslas yra sudaryti galimybę sukurti kažką iš savo idėjos, net jei neturi tam reikalingų įgūdžių“, – sakė „LITIX“ ir „ROBOTOR“ įkūrėjas bei vadovas Giacomo Massari.

    Pasak kūrėjų, robotai gali perimti iki 99 proc. grubaus formavimo, o meistrams lieka apdailos darbai: paviršiaus išbaigimas, faktūra, smulkiausios detalės ir meninė korekcija. Taip skulptoriaus darbas po truputį slenka nuo fizinės jėgos ir įrankių valdymo link projektavimo, programavimo ir galutinio rezultato kuravimo.

    Kartu pabrėžiama ir saugos dimensija: marmuro apdirbimas yra fiziškai sunkus ir rizikingas, todėl automatizuotos staklės bei robotai gali mažinti traumų tikimybę ir ilgalaikes sveikatos problemas. Vis dėlto amatininkų bendruomenėje tokia transformacija kelia ir nerimą dėl tradicinių įgūdžių nuvertėjimo.

    Ar mašina gali kurti meną?

    Diskusija Kararoje neapsiriboja darbo vietų klausimu. Kai skaitmeninė idėja vis tiksliau ir greičiau paverčiama akmeniu, vis dažniau klausiama, kur baigiasi amatas ir prasideda menas, o taip pat kas laikytinas autoriumi.

    Italų menininkas Davide Quayola, savo praktikoje naudojantis algoritmus ir robotus, pabrėžia, kad robotas jam nėra savarankiškas kūrėjas. Jo požiūriu, mašina veikiau yra įrankis, kuriuo išplečiama menininko gestų ir sprendimų amplitudė, o kūrybinė kontrolė lieka žmogui.

    „Iš tiesų jaučiu, kad viską visiškai kontroliuoju“, – sakė Davide Quayola.

    Toks požiūris padeda atskirti du sluoksnius: fizinį darbą ir kūrybinę intenciją. Net kai robotas atlieka didžiausią dalį pjovimo, žmogus vis tiek apibrėžia, kokios taisyklės valdo procesą, kokią estetiką turi turėti rezultatas ir kada darbas laikomas baigtu.

    Kararos marmuras ir toliau išlieka simboliu, siejamu su istorine skulptūros tradicija, tačiau technologijos į šią medžiagą įneša naują logiką. Tikėtina, kad artimiausiais metais vis svarbesnė taps ne vien rankų meistrystė, bet ir gebėjimas valdyti skaitmeninį modeliavimą, įrankių trajektorijas bei DI paremtą optimizavimą.

    Tačiau esminis klausimas lieka atviras: jei mašina gali preciziškai iškalti formą, kur tiksliai prasideda menas. Atsakymas, panašu, vis dažniau bus ieškomas ne karjere ar dirbtuvėse, o kūrėjo sprendimuose ir tame, ką jis nori pasakyti galutiniu darbu.

  • Kaune pastatė netikėtą Kauno pilies maketą: pamatysite, ko istorija jau nebegrąžins

    Kauno viešosiose erdvėse atsirado naujas kūrinys, leidžiantis kitaip pažvelgti į vieną svarbiausių miesto simbolių. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurta skulptūrinė kompozicija sumažintu masteliu atkuria Kauno pilį, kaip ji galėjo atrodyti XV amžiuje.

    Pasak kūrėjų, maketas skirtas ne tik estetikai, bet ir istoriniam pasakojimui: šiandien prie pilies matomi fragmentai ne visada leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie visą tvirtovės apimtį. Todėl kompozicija parodo ir tai, kas per šimtmečius sunyko ar buvo prarasta, o lankytojui suteikia galimybę vienu žvilgsniu aprėpti visumą.

    Makete pabrėžiama Kauno pilies reikšmė Lietuvos gynybinių pilių sistemoje ir jos vaidmuo miesto raidoje. Į kompoziciją įtraukiami ir kiti istoriniai akcentai, susiejantys Kauną su Vytauto Didžiojo laikotarpio tvirtovių tradicija.

    „Istorinius objektus dažnai pažįstame tik iš atskirų išlikusių fragmentų, todėl ne visada lengva įsivaizduoti jų visumą. Šiuo darbu norėjosi parodyti, kaip Kauno pilis atrodė Vytauto Didžiojo laikais“, – sakė skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas.

    Kompozicija pritaikyta ir taktiliniam pažinimui: ją galima liesti, todėl daugiau galimybių atsiveria regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi Europos miestuose, siekiant, kad kultūros paveldas būtų suprantamas ne tik per tekstą ar vaizdą, bet ir per pojūčius.

    Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie objektai padeda istoriją perkelti iš archyvų į kasdienę miesto patirtį. Idėja paprasta: ne vien informacinė lentelė, o aiškus, lengvai „perskaitomas“ vaizdas, kuris tampa patogia priemone ir edukacijoms, ir ekskursijoms.

    „Kauno pilį žino kiekvienas, tačiau šiandien matome tik dalį to, kas čia stovėjo prieš šimtmečius. Šis maketas leidžia pamatyti pilį kaip visumą ir geriau suprasti jos mastą bei reikšmę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno pilies maketas tęsia autoriaus darbų seriją, skirtą neišlikusiems miesto objektams ir jų atminčiai. Anksčiau Kaune jau atsirado keli bronziniai istorinių pastatų ir vietų miniatiūriniai įamžinimai, įkurdinti skirtingose miesto erdvėse, kad istorija būtų pasiekiama ne vien muziejuose, bet ir kasdieniuose maršrutuose.

    Miesto programa, kurios rėmuose įgyvendinami tokie kūriniai, išlieka atvira naujoms idėjoms. Kūrėjai kviečiami siūlyti darbus, galinčius papildyti Kauno viešąsias erdves ir sustiprinti miesto, kaip atviros galerijos po atviru dangumi, tapatybę.

  • Kaune gimsta skulptūros UNESCO modernizmui: kviečia pamatyti, kaip granito luitai virsta menu

    Kaune įsibėgėjo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kuriame apie 20 Lietuvos ir užsienio menininkų po atviru dangumi kuria naujas granito skulptūras, įkvėptas Kauno modernizmo. Kūrybinė aikštelė įsikūrusi „Garliavos granito“ teritorijoje Vytauto g. 2B, o organizatoriai kviečia gyvai stebėti, kaip iš masyvių akmens blokų gimsta kūriniai miestui.

    Nuo rugsėjo 2 dienos lankytojai darbo dienomis laukiami nuo 16 iki 18 valandos. Čia galima iš arti pamatyti visą procesą: nuo pirmųjų pjūvių ir grubaus formavimo iki momentų, kai aiškiai išryškėja būsimos skulptūros siluetas ir detalės.

    Simpoziumo organizatoriai pabrėžia, kad tai reta proga susipažinti su skulptoriaus amatu, kuris dažniausiai lieka už dirbtuvių ar galerijų durų. Aikštelėje lankytojai gali pamatyti naudojamus akmens apdirbimo įrankius, skirtingas technikas, pabendrauti su autoriais ir sužinoti, kaip jie savo kūriniuose interpretuoja Kauno architektūrą.

    „Profesionalų menininkų kūryba miestui yra didelė pridėtinė vertė. Norime, kad jų idėjos neliktų tik eskizais ar eksponatais galerijose ar dirbtuvėse. Menas skirtas visiems“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šių metų simpoziumo tema – Kauno modernizmas, dažnai apibūdinamas kaip optimizmo architektūra. Menininkai atvyko iš įvairių šalių, tarp jų Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Bulgarijos, Kanados, Graikijos ir Sakartvelo, todėl kūriniuose atsiskleidžia skirtingos meninės mokyklos, patirtys ir požiūriai.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kūrybos aikštelėje dirbama galingais akmens apdirbimo įrankiais, todėl gali būti triukšminga, o ore pasitaiko akmens dulkių. Dėl to rekomenduojama rinktis patogius drabužius ir avalynę, kurių negaila susitepti.

    Skulptūras planuojama užbaigti iki rugsėjo 13 dienos, o vėliau jos turėtų atsirasti Kauno viešosiose erdvėse. Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe, o bendra projekto vertė siekia apie 477 000 eurų.

  • Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse birželio 9 dieną 18 valandą vilniečiai kviečiami į atnaujintos viešosios erdvės prie fontano su skulptūra „Pumpuras“ atidarymą. Po ilgesnės pertraukos atnaujinta vieta pristatoma kaip bendruomenės susitikimų taškas ir vienas ryškesnių rajono simbolių.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokios erdvės svarbios ne tik miesto centrui, bet ir miegamiesiems rajonams, kuriuose kasdienis viešųjų vietų patogumas tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Atnaujinimas siejamas ir su pastaraisiais metais mieste stiprėjančia kryptimi investuoti į mažesnes, bet gyventojams reikšmingas kaimynystės erdves.

    „Karoliniškėse yra vietų, kurios gyventojams reiškia daugiau nei tik dar vieną viešąją erdvę. „Pumpuras“ – vienas tokių simbolių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo renginys planuojamas kaip šventė įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai žada veiklas šeimoms, vaikams ir kaimynams, taip pat bendruomenės įsitraukimą skatinančias iniciatyvas, kad atnaujinta erdvė neliktų vien formaliu infrastruktūros projektu.

    Numatyta, kad renginyje bus pramogų vaikams, kūrybinių veiklų ir užsiėmimų, o vietos bendruomenės įstaigos prisistatys gyventojams. Šventinę programą papildys jaunimo kolektyvai ir pasirodymai, kurie, kaip tikimasi, padės sugrąžinti į šią vietą įprotį susitikti gyvai.

    Skulptūra „Pumpuras“ Karoliniškėse įrengta 1979 metais, ją sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Rausvo granito kūrinys siejamas su gyvybės, augimo ir atsinaujinimo simbolika, todėl atnaujinant erdvę akcentuota ir paveldėto rajono tapatumo išsaugojimo idėja.

    Tvarkant aplinką buvo siekta suderinti du tikslus: išlaikyti gyventojams atpažįstamą ženklą ir kartu pritaikyti erdvę šiandieniams poreikiams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia patogesnį judėjimą, aiškesnę erdvės logiką, daugiau vietų prisėsti ir galimybę erdve naudotis ne tik progomis, bet ir kasdien.

    Gyventojai kviečiami atvykti su šeima, kaimynais ir draugais, o atnaujinta fontano erdvė pristatoma kaip vieta, kurioje turėtų būti gera sustoti tiek trumpam, tiek ilgiau. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas padės sustiprinti kaimynystės ryšius ir sugrąžins gyvybę vienai žinomiausių Karoliniškių vietų.

  • Londono centre per naktį išdygo paslaptinga skulptūra: Banksy patvirtino, kad tai jo darbas

    Londono centre per naktį išdygo paslaptinga skulptūra: Banksy patvirtino, kad tai jo darbas

    Londono centre, Waterloo Place, per naktį atsirado nauja skulptūrinė instaliacija, netrukus sukėlusi spėliones, ar tai nėra dar vienas garsiojo gatvės menininko Banksy kūrinys. Jau netrukus autorius patvirtino, kad skulptūra yra jo darbas.

    Instaliacijoje vaizduojamas kostiumu vilkintis vyras, žengiantis nuo postamento krašto, o rankose laikomas vėliavos stiebas taip uždengia veidą, tarsi figūra būtų apakinta savo paties simbolio. Kūrinys pastatytas netoli kitų istorinių memorialų ir maždaug už kelių šimtų metrų nuo Dauningo gatvės, kur įsikūrusi Jungtinės Karalystės politinė valdžia.

    Pirmosios nuotraukos socialiniuose tinkluose pasklido dar prieš oficialų patvirtinimą, o įtarimus kurstė ir ant skulptūros apačios matomas autoriaus parašas. Vis dėlto Banksy paprastai savo autorystę įtvirtina viešu įrašu oficialiuose kanaluose, todėl iki patvirtinimo dalis meno bendruomenės ragino neskubėti daryti išvadų.

    „Tai mano darbas“, – patvirtino Banksy, prisiimdamas autorystę dėl netikėtai Londone pasirodžiusios skulptūros.

    Naujoji instaliacija atitinka Banksy kūrybai būdingą kryptį: politinę ir socialinę kritiką, perteikiamą paprastais, bet stipriais simboliais. Vyras su vėliava, dengiančia akis, interpretuojamas kaip užuomina į aklą lojalumą ir saviapgaulę, o žingsnis nuo postamento krašto leidžia įžvelgti perspėjimą apie sprendimus, vedančius į aklavietę.

    Banksy kūriniai Londone neretai sukelia ir praktinių klausimų: kaip greitai jie bus apsaugoti, ar netaps vandalizmo taikiniu ir kam galiausiai priklausys viešoje erdvėje atsiradęs objektas. Gatvės meno atvejais Jungtinėje Karalystėje nuolat susiduria trys interesai: autoriaus intencija, viešasis interesas ir komercinė kūrinių vertė.

    Pastaraisiais metais Banksy vardas dažnai minimas ir dėl bandymų atskleisti jo tapatybę, tačiau pats menininkas nuosekliai saugo anonimiškumą. Ši strategija laikoma ne tik kūrybine pozicija, bet ir praktine apsauga, nes dalis jo intervencijų į viešąją erdvę formaliai gali kelti teisinių ginčų.

    Naujoji skulptūra, atsiradusi strategiškai jautrioje Londono vietoje, dar kartą parodė, kaip greitai Banksy darbai iš miesto detalės virsta tarptautine naujiena. Kartu tai priminimas, kad gatvės menas šiandien konkuruoja su tradicinėmis institucijomis dėl dėmesio ir daro įtaką viešoms diskusijoms ne mažiau nei politiniai pareiškimai.