CP v2

Tag: Skulptūros

  • Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasų Senamiesčio pasaže šį rudenį turėtų atsirasti nauja skulptoriaus ir rašytojo Mykolo Saukos skulptūra „Choras“. Kūrinys taps dar vienu akcentu šalia Zarasų krašto muziejaus padalinio Kraštiečių muziejaus, kur veikia Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija.

    Projektas siejamas su Zarasų rajono savivaldybės pasirengimu 2028 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Miestui tai ne tik vienkartinis įvykis, bet ir proga nuosekliai stiprinti viešųjų erdvių kokybę, kultūros infrastruktūrą ir kultūrinį turizmą.

    Kas yra „Choras“?

    „Choras“ yra 35 skulptūrinių portretų kompozicija, kuri iš tolo gali atrodyti kaip vientisa žmonių grupė, tačiau priėjus atsiveria skirtingi bruožai ir charakteriai. Pavadinimas referuoja į antikinės tragedijos chorą, kai kolektyvinis balsas komentuoja įvykius ir kuria moralinį, emocinį foną.

    Skulptūroje vaizduojami realūs žmonės, tačiau jų tapatybės žiūrovui neatskleidžiamos. Tokia autoriaus pasirinkta strategija kviečia ne atpažinti, o interpretuoti: spėti istorijas, susieti veidus su patirtimis ir kurti savą pasakojimą.

    Kaip gimė portretų grupė

    Didžioji dalis portretų buvo sukurta 2019–2020 metais, kai pradžioje atsirado molinių galvų grupė, vėliau perkelta į patvaresnę formą. Kompozicija anksčiau buvo pristatyta meno mugėje „Art Vilnius“, o 2026 metais papildyta dar trimis naujais portretais.

    „Galima būtų sakyti, kad tie veidai tapo mano kompanija karantino metu. Norėjau lipdyti jų daug, kol iš jų pasidarys grupė ir stebėti, kaip skirtingi bruožai ir charakteriai veikia vienas kitą“, – sakė Mykolas Sauka.

    Pasak menininko, šiemet prie kompozicijos pridėti portretai, vaizduojantys Zarasų krašto žmones, suteikia kūriniui aiškesnį ryšį su vieta. Tokie įvietinti sprendimai viešajame mene dažnai didina gyventojų įsitraukimą ir padeda naujam objektui tapti bendruomenės tapatybės dalimi.

    Kodėl tai svarbu Zarasams

    Viešosios skulptūros miestuose vis dažniau vertinamos ne vien kaip estetiniai objektai, bet ir kaip kultūrinės traukos taškai, skatinantys lankytojų srautus bei diskusijas. Zarasų atveju „Choras“ papildo formuojamą šiuolaikinio meno maršrutą ir sustiprina Kraštiečių muziejaus kryptį, orientuotą į krašto kūrėjus.

    Rengiantis 2028 metų programai, tokie projektai padeda kurti tęstinumą: miestas ne tik organizuoja renginius, bet ir palieka ilgalaikius, kasdien matomus kultūros ženklus. Planuojama, kad Mykolo Saukos „Choras“ Senamiesčio pasaže bus pastatytas jau šį rudenį.

  • Kauno Aleksote išdygo netikėtas meno ansamblis: šešios skulptūros keičia Liepų alėją

    Kauno Aleksote, Liepų alėjoje, lankytojus pasitinka naujas meno akcentas po atviru dangumi. Čia įrengtas skulptoriaus Gintario Juozo Česiūno šešių kūrinių ansamblis, tapęs naujausiu programos „Kauno akcentai“ projektu.

    Skulptūros išdėstytos palei pagrindinį alėjos taką, todėl einant jos atsiveria viena po kitos. Ansamblį sudaro kūriniai „Pynė“, „Dialogas“, „Paukštė“, „Langai“, „Lašas“ ir „Skrydis“.

    Vienas motyvas jungia visus kūrinius

    Autorius pabrėžia, kad skulptūrose persipina žmogaus, gamtos ir judėjimo temos, o skirtingos formos sukuria vientisą pasakojimą. Nuo dviejų figūrų dialogo iki paukščio ar skrydžio interpretacijų, alėjoje kuriama nuosekli meninė patirtis.

    „Visas skulptūras jungia viena esminė detalė – skylės. Nuo seno akmenys su skylėmis buvo laikomi ypatingais gamtos sukurtais ženklais, saugančiais žmogų. Yra tikima, kad radus tokį akmenį, jis atneš laimę, tad šia kompozicija savotiškai visiems linkiu atrasti laimės“, – sakė Gintaris Juozas Česiūnas.

    Kas yra „Kauno akcentai“?

    „Kauno akcentai“ – iniciatyva, skirta šiuolaikiniam menui ir dizaino objektams miesto viešosiose erdvėse, kai idėjos siūlomos kartu numatant konkrečią įgyvendinimo vietą. Programoje gali atsirasti ne tik skulptūros, bet ir mažosios architektūros sprendimai ar kiti meniniai projektai.

    „Programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę menininkų idėjoms tapti miesto dalimi. Jų kūriniai papildo viešąsias erdves ir suteikia joms savitumo. Kuo daugiau kokybiško meno turime mieste, tuo įdomesnis ir įvairesnis tampa pats Kaunas“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ne tik kaip estetinė miesto puošmena, bet ir kaip priemonė atgaivinti kasdienius maršrutus, skatinti pėsčiųjų judėjimą bei stiprinti rajonų tapatybę. Liepų alėjoje įkurdintas ansamblis papildo viešųjų erdvių meno žemėlapį ir kviečia sustoti ne tik praeinant, bet ir sąmoningai patiriant aplinką.

  • Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Rugsėjo 18–21 dienomis Zarasų atstovai lankėsi Prancūzijos mieste partneriame Ballan-Miré. Vizito metu aptartos naujos bendradarbiavimo kryptys, o svarbiausiu akcentu tapo Zarasų krašto menininko Sauliaus Savicko sukurto skulptūrinio ansamblio „Amitié Draugystė“ atidengimas.

    Susitikime Ballan-Miré savivaldybėje abiejų miestų delegacijos kalbėjosi apie partnerystės stiprinimą per praktines iniciatyvas. Daugiausia dėmesio skirta jaunimo mainams, kurie, savivaldybių atstovų vertinimu, gali tapti ilgalaikiu ryšius palaikančiu pagrindu.

    Skulptūrinio kūrinio pristatymas ir atidengimas tapo viešnagės kulminacija. Ansamblį Ballan-Miré bendruomenei pristatė miesto meras Thierry Chailloux ir mero pavaduotoja kultūros bei tarptautinių ryšių klausimais Anne Métay.

    „Šis kūrinys yra meninis dviejų miestų draugystės simbolis, kuris kasdien primins apie partnerystę ir bendras vertybes“, – sakė Thierry Chailloux.

    Ansamblis sukurtas pavasarį, menininkui kūrybinės viešnagės metu dirbant Ballan-Miré. Vienoje kūrinio dalyje atpažįstami Luaros krašto motyvai: Šero upė, senasis malūnas, pilys ir vietos peizažas.

    Kitoje dalyje atsispindi Zarasų krašto ženklai: Šventosios upė, ežerai, žuvų motyvai, Zarasų herbo detalės ir ąžuolo lapais apipintas Rūpintojėlis. Trečioji dalis sujungia augalijos ir paukščių simbolius, tarsi vizualiai „susiūlančius“ abi bendruomenes.

    Ant kūrinio lentelės pavadinime susitinka du žodžiai, reiškiantys draugystę, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Zarasų delegacija vizito metu taip pat susipažino su Ballan-Miré ir aplinkinio regiono kultūra bei paveldu, o kūrinys nuo šiol taps nuolatiniu šios partnerystės ženklu miesto erdvėje.

  • 11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    Turkijos pietryčiuose, Karahantepės archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko maždaug 11 000 metų senumo akmeninę kompoziciją, vaizduojančią žmogų, sėdintį ant lamparto nugaros. Šis siužetas laikomas išskirtiniu, nes ankstyvojo neolito mene plėšrūnai dažniau vaizduojami kaip medžioklės grobis, o ne gyvi ir galingi gyvūnai.

    Apie 70 centimetrų aukščio skulptūra rasta mažoje, maždaug 3 metrų skersmens konstrukcijoje su grindimis iš plokščių akmenų. Ji gulėjo ant akmeninės suolo pavidalo platformos, einančios palei sieną, o tai leidžia manyti, kad erdvė galėjo būti skirta susibūrimams ar ritualinėms praktikoms.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmet Nuri Ersoy, pristatydamas radinį, pabrėžė, kad tai neįprasto stiliaus ir iki šiol Karahantepėje nematyta skulptūrinė kompozicija. Archeologai kol kas vengia galutinių išvadų, nes šio laikotarpio bendruomenės nepaliko rašytinių šaltinių, kurie padėtų tiesiogiai paaiškinti simboliką.

    Ypač intriguoja tai, kad ankstesniuose Karahantepės radiniuose buvo fiksuotas atvirkštinis motyvas, kai žmogus savo nugara neša lampartą, o gyvūnas atrodo gyvas. Naujoji scena, kur žmogus tarsi „valdo“ plėšrūną, gali rodyti kintančias reikšmes arba skirtingus pasakojimus toje pačioje simbolinėje tradicijoje.

    Lampartas Karahantepėje yra vienas dažniausiai pasikartojančių vaizdinių: jis randamas tiek reljefuose ant akmens elementų, tiek atskirose trimatėse skulptūrose. Archeologas Necmi Karul yra atkreipęs dėmesį, kad nuolatinis žmonių ir plėšrūnų sugretinimas gali liudyti ne vien praktinį santykį su gyvūnais, bet ir gilesnes idėjas apie galią, pavojų, globą ar bendruomenės tapatybę.

    Kodėl Karahantepė taip svarbi?

    Karahantepė priklauso Taş Tepeler, vadinamųjų Akmeninių kalvų, kompleksui Šanliurfos regione ir yra maždaug už 30 kilometrų nuo garsiojo Göbekli Tepe. Abi vietovės siejamos su ankstyvuoju neolitu, kai žmonės Artimuosiuose Rytuose sparčiai perėjo nuo klajokliško medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo prie sėslesnių bendruomenių.

    Šio laikotarpio paminklinių statinių, akmeninių suolų, žmonių ir gyvūnų atvaizdų gausa rodo, kad sudėtingos socialinės ir ritualinės praktikos atsirado anksčiau, nei ilgą laiką buvo manyta. Karahantepėje sistemingi kasinėjimai vyksta nuo 2019 metų, o atradimų dinamika leidžia tikėtis, kad panašių, iki šiol neregėtų kompozicijų dar bus aptikta.

    Ką gali reikšti jojantis žmogus?

    Mokslininkai pabrėžia, kad bet kokios interpretacijos apie konkrečius dievus, mitus ar apeigas šiandien tėra hipotezės. Vis dėlto plėšrūno, vaizduojamo ne kaip sumedžioto, o kaip gyvo ir galingo, pasirinkimas gali atspindėti simbolinį santykį su laukine gamta, kur baimė ir pagarba egzistavo greta.

    Naujas radinys papildo ankstesnį Karahantepės rinkinį, kuriame jau yra ir įspūdingų monumentalių figūrų. Ši skulptūra, vaizduojanti žmogų ant lamparto, gali tapti svarbia detale bandant suprasti, kaip ankstyvojo neolito bendruomenės apibrėžė žmogaus vietą gamtoje ir kaip kūrė vaizdinius, išlikusius iki mūsų dienų.

  • Kaunas vėl traukia menininkus: 20 granitinių skulptūrų papuoš erdves, investuoja 477 tūkst. eurų

    Kaune iki rugsėjo 13 dienos vyksta Tarptautinis skulptūros simpoziumas, skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiam Kauno modernizmui. Antrus metus iš eilės menininkai kuria skulptūras, kurios vėliau papildys miesto viešąsias erdves.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet kūrybiniame procese dalyvauja 20 profesionalių skulptorių iš Lietuvos ir užsienio. Jų idėjos atrinktos iš daugiau kaip 150 paraiškų, vertinant originalumą, pritaikomumą viešosioms erdvėms ir technines įgyvendinimo galimybes.

    „Svarbu ne tik saugoti tai, ką paveldėjome, bet ir kurti tai, kas taps miesto dalimi“, – sakė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

    Simpoziumo tema siejama su tarpukario Kauno architektūra, dažnai vadinama optimizmo architektūra. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda didinti UNESCO statusą turinčio paveldo matomumą ir kuria šiuolaikinės skulptūros dialogą su miesto urbanistika.

    Šių metų dalyvių geografija plati: atvyksta kūrėjai iš Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Kanados ir Graikijos. Lietuvai atstovauja keli gerai žinomi skulptoriai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose ir parodose.

    Skulptūros kuriamos UAB „Garliavos granitas“ teritorijoje Garliavoje, kur menininkams suteikti maždaug 2 kubinių metrų granito blokai. Per keturias savaites jie turi parengti pilnai užbaigtus darbus, kurie vėliau bus perkelti į Mažąjį ąžuolyną ar kitas Kauno vietas.

    Projektui numatyta apie 477 tūkst. eurų. Didžiausią dalį, 458 tūkst. eurų, skiria Kauno miesto savivaldybė, o likusi suma tenka Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus indėliui.

    Lėšos skiriamos medžiagoms, technikai, kūrėjų darbo ir apgyvendinimo sąlygoms, taip pat renginiams visuomenei. Organizatorių teigimu, kiekvienam autoriui skiriamas vienkartinis 8 tūkst. eurų honoraras.

    „Turime autorių iš skirtingų šalių, todėl jų darbai taps tarptautiniu dialogu su Kauno architektūra ir istorija“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.

    Simpoziumą lydi ir viešos veiklos: parodos, pristatymai, edukacinės dirbtuvės bei diskusijos apie šiuolaikinę skulptūrą ir viešąjį meną. Organizatoriai planuoja, kad įvairiose veiklose iš viso dalyvaus apie 4 500 žmonių.

    Tarp įžanginių iniciatyvų minimos skulptorės ir pedagogės Sigitos Dackevičiūtės organizuotos molio lipdymo dirbtuvės vaikams. Taip pat rengiamos edukacijos suaugusiesiems, kuriose modernizmo architektūros pažinimas derinamas su praktiniais užsiėmimais.

    Viešųjų erdvių meno projektai pastaraisiais metais Europoje vis dažniau siejami ne tik su estetika, bet ir su miesto tapatybe bei kultūrine diplomatija. Kauno atvejis išsiskiria tuo, kad šiuolaikinė skulptūra čia tiesiogiai reaguoja į UNESCO saugomą architektūros paveldą, o sukurti kūriniai lieka miestui kaip ilgalaikė investicija.

  • Marijampolėje atidengta nauja skulptūra: šalia gimnazijos įamžintas miesto krepšinio 100-metis

    Marijampolėje atidengta nauja skulptūra: šalia gimnazijos įamžintas miesto krepšinio 100-metis

    Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijos kieme, atidengta nauja skulptūra, skirta Marijampolės krepšinio 100-mečiui ir Marijampolės krepšinio mėgėjų lygos 15-os metų sukakčiai. Vieta pasirinkta neatsitiktinai: būtent čia, pasak organizatorių, prieš daugiau nei šimtmetį buvo žaidžiamos pirmosios krepšinio rungtynės mieste.

    Į atidengimo ceremoniją susirinko krepšinio bendruomenė, sirgaliai, rėmėjai ir miestiečiai, kuriems krepšinis yra svarbi Marijampolės tapatybės dalis. Renginyje dalyvavo meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Seimo narys Karolis Podolskis, tarybos nariai.

    Skulptūra kaip miesto atminties ženklas

    Pasak miesto vadovų, skulptūra simboliškai sujungia skirtingas Marijampolės krepšinio kartas ir primena, kad sporto tradicijos kuriamos ne tik arenose. Tokie ženklai viešose erdvėse tampa nuolatiniu priminimu apie žmones, pergales ir bendruomeniškumą, kuris ilgus metus augino miesto sporto kultūrą.

    Renginyje akcentuota ir istorinė Rygiškių Jono gimnazijos reikšmė Marijampolei: tai viena seniausių ir miestui svarbiausių ugdymo įstaigų. Skulptūros atsiradimas gimnazijos kieme pabrėžia švietimo ir sporto ryšį, kai jaunimo iniciatyvos ir bendruomenės palaikymas padeda tradicijoms išlikti gyvoms.

    MKML vaidmuo ir bendruomenės palaikymas

    Marijampolės krepšinio mėgėjų lyga įvardyta kaip ilgalaikė bendruomenės iniciatyva, kasmet suburianti vis daugiau žaidėjų ir sirgalių. Tokios mėgėjiškos lygos Lietuvoje dažnai tampa vieta, kur krepšinis išlieka prieinamas skirtingo amžiaus žmonėms, o sportas virsta socialiniu ryšiu tarp skirtingų miesto grupių.

    Renginio metu vicemerui Artūrui Visockiui taip pat įteiktos padėkos už palaikymą ir pagalbą idėjai tampant realybe. Nuo šiol skulptūra turėtų tapti dar viena traukos vieta Marijampolėje ir nuolatiniu priminimu apie šimtmetį skaičiuojančią miesto krepšinio istoriją.

  • Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Du skulptūros milžinai po viena piramide

    Paryžiaus Luvre atidaryta paroda, kurioje vienoje erdvėje sugretinami Mikelandželas ir Auguste’as Rodinas. Kuratoriai kviečia žiūrovus stebėti ne epochų skirtumus, o tai, kas abiem meistrams buvo svarbiausia: gyvą žmogaus kūną ir jo vidinę energiją.

    Ekspozicijoje pristatoma apie 200 kūrinių ir su kūryba susijusių objektų: marmuro bei bronzos skulptūros, gipso modeliai, terakotos darbai, liejiniai ir piešiniai. Luvras parodą kūrė kaip dialogą, kuriame kūriniai „kalbasi“ tarpusavyje, o ne rikiuojami pagal chronologiją.

    Kodėl Mikelandželas ir Rodinas lyginami

    Šiuos autorius skiria maždaug 350 metų, tačiau jų kūryboje nuolat grįžtama prie tos pačios užduoties: kaip išjudinti „negyvą“ medžiagą taip, kad ji atrodytų kvėpuojanti. Parodoje akcentuojama, kad skulptūrose svarbi ne tik anatomija, bet ir būsena: įtampa, kančia, susikaupimas ar svajonė.

    Pasak Rodino muziejaus kuratorės ir vienos iš parodos sudarytojų Chloé Ariot, Mikelandželo kalba išaugo iš Renesanso ir tapo manierizmo pranaše, o Rodinas savo laikotarpiu laužė nusistovėjusius skulptūros kanonus. Toks sugretinimas leidžia pamatyti, kaip skirtingomis priemonėmis siekiama panašaus emocinio poveikio.

    „Mikelandželas labai aiškiai priklauso Renesanso tradicijai, o Rodinas savo epochoje iš esmės apvertė skulptūros taisykles“, – sakė Chloé Ariot.

    Paroda peržengia muziejaus sienas

    Luvras pabrėžia, kad paroda nėra vien formali dviejų autorių kūrinių „dvikova“. Greta skulptūrų ir piešinių siūloma platesnė, tarpdisciplininė perspektyva, primenanti, kad kūno vaizdavimas skulptūroje visuomet buvo susijęs ir su idėjomis apie žmogų, jo psichologiją bei laikmečio estetines normas.

    Pastaruoju metu didieji Europos muziejai vis dažniau renkasi būtent tokį formatą, kai parodos kuriamos kaip dialogas tarp skirtingų epochų ir meno krypčių. Tai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir tuo pačiu suteikia naują kontekstą klasikiniams kūriniams, kurie dažnai atrodo „žinomi iš anksto“.

    „Ši paroda tam tikra prasme yra dviejų didžių skulptorių duetas, todėl ir programoje norėjome dueto idėjos“, – sakė Luvro scenos menų skyriaus vadovas Lucas Bouniol-Laffont.

    Paroda Mikelandželas Rodinas „Gyvieji kūnai“ Luvre veiks iki 2026 metų liepos 20 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps proga ne tik pamatyti retai vienoje vietoje sutelktus darbus, bet ir iš naujo apmąstyti, kaip per šimtmečius keitėsi žmogaus kūno vaizdavimo kalba.

  • Palangoje atidaroma Andrzej Tadeusz Król paroda: muzikinės skulptūros ir kūrybinės dirbtuvės

    Antano Mončio meno muziejuje Palangoje 2026 metais gegužės 16 dieną 17 valandą atidaroma Varšuvoje gyvenančio menininko Andrzej Tadeusz Król (g. 1948) paroda „NE/AKIVAIZDŪS RYŠIAI“. Lankytojams pristatomos skulptūros, piešiniai, fotografijos ir filmuota medžiaga, atskleidžianti autoriaus kūrybos procesą bei kontekstus.

    Parodos ašis – menininko ryšys su skulptoriumi Antanu Mončiu (1921–1993), kurio mokiniu jis buvo, taip pat studijos Tarptautiniame universitete Paryžiuje. Ekspozicijoje bus ir skulptūrų, sukurtų 1984 metais A. Mončio studijoje Paryžiuje, kurios leidžia iš arčiau pamatyti kūrybinės tąsos ir įtakų giją.

    Kuratoriai pabrėžia, kad A. Mončys savo darbuose plėtojo skambančių objektų idėją, o A. T. Król šią kryptį pasuko dar toliau. Menininkas skulptūras pavertė muzikiniais instrumentais ir pavadino juos Vspakais, remdamasis lenkų kalbos žodžiu wspak, reiškiančiu „atvirkščiai“.

    Parodos atidarymo proga muziejuje numatytos kūrybinės dirbtuvės, kuriose autorius kartu su lietuvių atlikėjais Donatu Bielkausku (DONIS) ir Karoliu Vaičiuliu kurs muzikinį pasirodymą. Skambesiui bus pasitelkti eksponuojami objektai, tad lankytojai galės patirti skulptūrą ne tik kaip vizualų, bet ir kaip garsinį kūrinį.

    Parodos globėjas – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, parodą kuruoja Marta Płońska-Król. Partneriai: Palangos miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) ir Pajūrio naujienos.

    Muziejaus darbo laikas – nuo antradienio iki sekmadienio, 11.00–17.00 valandos. Paroda veiks nuo 2026 metais gegužės 16 dienos iki birželio 15 dienos.

  • Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Tarptautinis vaikų kūrybinių darbų konkursas Wave on Wave-2026 šiemet surengtas jau dvyliktą kartą. Juo siekiama skatinti mokinius mąstyti apie technologijų įtaką kultūrai ir menui, kartu ugdant jų kūrybinius gebėjimus.

    2026 metais konkurso tema buvo XX amžiaus technologijos, pasirinkta minint Lietuvos radijo 100-metį. Organizatoriai akcentavo, kad technologijų raida keitė ne tik kasdienybę, bet ir meno formas, nuo fotografijos iki garso įrašų ir transliacijų.

    Konkurse dalyvavo keturios šalys: Latvija, Honkongas, Estija ir Lietuva. Iš viso pateikti 377 darbai iš 64 ugdymo įstaigų, todėl konkurencija buvo itin didelė.

    Vertinimo komisija darbus lygino pagal atlikimo techniką ir amžiaus grupes, o šiais metais įtraukė ir naują kategoriją – mišri technika. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją ugdyme derinti tradicines priemones su šiuolaikiniais sprendimais ir įvairiomis medžiagomis.

    Ryškiai pasirodė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Keramikos ir Dailės studijų mokiniai. Pirmąsias vietas skulptūros kategorijoje pelnė Rimgailė Maskoliūnaitė 6–10 metų amžiaus grupėje ir Agnė Cicėnaitė 16–19 metų grupėje.

    Antroji vieta 16–19 metų amžiaus skulptūros grupėje atiteko Jogai lei Maskoliūnaitei. Moksleivius konkursui ruošė meninio ugdymo mokytoja metodininkė Jolita Bužinskienė.

    Organizatorių teigimu, tokie konkursai padeda jauniesiems kūrėjams ne tik pristatyti savo darbus tarptautinei auditorijai, bet ir mokytis reflektuoti technologijų istoriją bei jos poveikį meninei raiškai. Ignalinos mokinių pasiekimai dar kartą parodė, kad regionuose ugdomi talentai sėkmingai konkuruoja plačiame tarptautiniame kontekste.

  • Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Kauno Ąžuolyno parke atsirado naujas viešosios erdvės meno kūrinys – skulptoriaus Vytauto Naručio sukurta skulptūrinė kompozicija Pažadai. Objektas papildė miesto galeriją po atviru dangumi ir kviečia praeivius trumpam sustoti, atkreipti dėmesį į kasdienius pažadus bei jų vertę.

    Skulptūra sukurta iš korteno ir nerūdijančio plieno, o jos forma primena iš vieno taško kylančius ir ore besiskleidžiančius ratilus. Kūrinyje akcentuojama mintis, kad pažadai neretai gimsta lengvai, tačiau jų ištesėjimas reikalauja laiko ir pastangų, todėl dalis jų tiesiog išsisklaido kasdienybės sraute.

    „Pažadai“ yra švelniai satyrinis žvilgsnis į mums visiems pažįstamus žodžius, kuriuos ištariame spontaniškai, bet ne visada paverčiame veiksmais, – sakė kūrinio autorius Vytautas Narutis.

    Vieta skulptūrai pasirinkta neatsitiktinai: Ąžuolyno parkas laikomas viena simboliškiausių Kauno erdvių, kur gamtos ilgaamžiškumas susitinka su miesto kasdienybe. Šimtamečių ąžuolų fonas sustiprina kūrinio siunčiamą žinutę apie laikinumą ir atsakomybę už ištartą žodį.

    Šis meno objektas įrengtas kaip Kauno miesto viešųjų erdvių iniciatyvų tąsa, kai miestas sąmoningai pildo skulptūrų ir meninių akcentų žemėlapį. Tokie kūriniai tampa ne tik vizualiniais orientyrais, bet ir pokalbio tema, padedančia miestiečiams naujai pamatyti įprastas erdves.

    „Kauno akcentai“ – atviru konkursu grįsta Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, kviečianti profesionalius menininkus kurti objektus viešosioms miesto erdvėms. Savivaldybės duomenimis, per visą programos laikotarpį Kaune įgyvendinta daugiau kaip 150 meninių idėjų, kurios formuoja atpažįstamą ir nuolat atsinaujinantį miesto veidą.