CP v2

Tag: Skulptūros

  • Marijampolėje atidengta nauja skulptūra: šalia gimnazijos įamžintas miesto krepšinio 100-metis

    Marijampolėje atidengta nauja skulptūra: šalia gimnazijos įamžintas miesto krepšinio 100-metis

    Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijos kieme, atidengta nauja skulptūra, skirta Marijampolės krepšinio 100-mečiui ir Marijampolės krepšinio mėgėjų lygos 15-os metų sukakčiai. Vieta pasirinkta neatsitiktinai: būtent čia, pasak organizatorių, prieš daugiau nei šimtmetį buvo žaidžiamos pirmosios krepšinio rungtynės mieste.

    Į atidengimo ceremoniją susirinko krepšinio bendruomenė, sirgaliai, rėmėjai ir miestiečiai, kuriems krepšinis yra svarbi Marijampolės tapatybės dalis. Renginyje dalyvavo meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Seimo narys Karolis Podolskis, tarybos nariai.

    Skulptūra kaip miesto atminties ženklas

    Pasak miesto vadovų, skulptūra simboliškai sujungia skirtingas Marijampolės krepšinio kartas ir primena, kad sporto tradicijos kuriamos ne tik arenose. Tokie ženklai viešose erdvėse tampa nuolatiniu priminimu apie žmones, pergales ir bendruomeniškumą, kuris ilgus metus augino miesto sporto kultūrą.

    Renginyje akcentuota ir istorinė Rygiškių Jono gimnazijos reikšmė Marijampolei: tai viena seniausių ir miestui svarbiausių ugdymo įstaigų. Skulptūros atsiradimas gimnazijos kieme pabrėžia švietimo ir sporto ryšį, kai jaunimo iniciatyvos ir bendruomenės palaikymas padeda tradicijoms išlikti gyvoms.

    MKML vaidmuo ir bendruomenės palaikymas

    Marijampolės krepšinio mėgėjų lyga įvardyta kaip ilgalaikė bendruomenės iniciatyva, kasmet suburianti vis daugiau žaidėjų ir sirgalių. Tokios mėgėjiškos lygos Lietuvoje dažnai tampa vieta, kur krepšinis išlieka prieinamas skirtingo amžiaus žmonėms, o sportas virsta socialiniu ryšiu tarp skirtingų miesto grupių.

    Renginio metu vicemerui Artūrui Visockiui taip pat įteiktos padėkos už palaikymą ir pagalbą idėjai tampant realybe. Nuo šiol skulptūra turėtų tapti dar viena traukos vieta Marijampolėje ir nuolatiniu priminimu apie šimtmetį skaičiuojančią miesto krepšinio istoriją.

  • Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Du skulptūros milžinai po viena piramide

    Paryžiaus Luvre atidaryta paroda, kurioje vienoje erdvėje sugretinami Mikelandželas ir Auguste’as Rodinas. Kuratoriai kviečia žiūrovus stebėti ne epochų skirtumus, o tai, kas abiem meistrams buvo svarbiausia: gyvą žmogaus kūną ir jo vidinę energiją.

    Ekspozicijoje pristatoma apie 200 kūrinių ir su kūryba susijusių objektų: marmuro bei bronzos skulptūros, gipso modeliai, terakotos darbai, liejiniai ir piešiniai. Luvras parodą kūrė kaip dialogą, kuriame kūriniai „kalbasi“ tarpusavyje, o ne rikiuojami pagal chronologiją.

    Kodėl Mikelandželas ir Rodinas lyginami

    Šiuos autorius skiria maždaug 350 metų, tačiau jų kūryboje nuolat grįžtama prie tos pačios užduoties: kaip išjudinti „negyvą“ medžiagą taip, kad ji atrodytų kvėpuojanti. Parodoje akcentuojama, kad skulptūrose svarbi ne tik anatomija, bet ir būsena: įtampa, kančia, susikaupimas ar svajonė.

    Pasak Rodino muziejaus kuratorės ir vienos iš parodos sudarytojų Chloé Ariot, Mikelandželo kalba išaugo iš Renesanso ir tapo manierizmo pranaše, o Rodinas savo laikotarpiu laužė nusistovėjusius skulptūros kanonus. Toks sugretinimas leidžia pamatyti, kaip skirtingomis priemonėmis siekiama panašaus emocinio poveikio.

    „Mikelandželas labai aiškiai priklauso Renesanso tradicijai, o Rodinas savo epochoje iš esmės apvertė skulptūros taisykles“, – sakė Chloé Ariot.

    Paroda peržengia muziejaus sienas

    Luvras pabrėžia, kad paroda nėra vien formali dviejų autorių kūrinių „dvikova“. Greta skulptūrų ir piešinių siūloma platesnė, tarpdisciplininė perspektyva, primenanti, kad kūno vaizdavimas skulptūroje visuomet buvo susijęs ir su idėjomis apie žmogų, jo psichologiją bei laikmečio estetines normas.

    Pastaruoju metu didieji Europos muziejai vis dažniau renkasi būtent tokį formatą, kai parodos kuriamos kaip dialogas tarp skirtingų epochų ir meno krypčių. Tai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir tuo pačiu suteikia naują kontekstą klasikiniams kūriniams, kurie dažnai atrodo „žinomi iš anksto“.

    „Ši paroda tam tikra prasme yra dviejų didžių skulptorių duetas, todėl ir programoje norėjome dueto idėjos“, – sakė Luvro scenos menų skyriaus vadovas Lucas Bouniol-Laffont.

    Paroda Mikelandželas Rodinas „Gyvieji kūnai“ Luvre veiks iki 2026 metų liepos 20 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps proga ne tik pamatyti retai vienoje vietoje sutelktus darbus, bet ir iš naujo apmąstyti, kaip per šimtmečius keitėsi žmogaus kūno vaizdavimo kalba.

  • Palangoje atidaroma Andrzej Tadeusz Król paroda: muzikinės skulptūros ir kūrybinės dirbtuvės

    Antano Mončio meno muziejuje Palangoje 2026 metais gegužės 16 dieną 17 valandą atidaroma Varšuvoje gyvenančio menininko Andrzej Tadeusz Król (g. 1948) paroda „NE/AKIVAIZDŪS RYŠIAI“. Lankytojams pristatomos skulptūros, piešiniai, fotografijos ir filmuota medžiaga, atskleidžianti autoriaus kūrybos procesą bei kontekstus.

    Parodos ašis – menininko ryšys su skulptoriumi Antanu Mončiu (1921–1993), kurio mokiniu jis buvo, taip pat studijos Tarptautiniame universitete Paryžiuje. Ekspozicijoje bus ir skulptūrų, sukurtų 1984 metais A. Mončio studijoje Paryžiuje, kurios leidžia iš arčiau pamatyti kūrybinės tąsos ir įtakų giją.

    Kuratoriai pabrėžia, kad A. Mončys savo darbuose plėtojo skambančių objektų idėją, o A. T. Król šią kryptį pasuko dar toliau. Menininkas skulptūras pavertė muzikiniais instrumentais ir pavadino juos Vspakais, remdamasis lenkų kalbos žodžiu wspak, reiškiančiu „atvirkščiai“.

    Parodos atidarymo proga muziejuje numatytos kūrybinės dirbtuvės, kuriose autorius kartu su lietuvių atlikėjais Donatu Bielkausku (DONIS) ir Karoliu Vaičiuliu kurs muzikinį pasirodymą. Skambesiui bus pasitelkti eksponuojami objektai, tad lankytojai galės patirti skulptūrą ne tik kaip vizualų, bet ir kaip garsinį kūrinį.

    Parodos globėjas – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, parodą kuruoja Marta Płońska-Król. Partneriai: Palangos miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) ir Pajūrio naujienos.

    Muziejaus darbo laikas – nuo antradienio iki sekmadienio, 11.00–17.00 valandos. Paroda veiks nuo 2026 metais gegužės 16 dienos iki birželio 15 dienos.

  • Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Tarptautinis vaikų kūrybinių darbų konkursas Wave on Wave-2026 šiemet surengtas jau dvyliktą kartą. Juo siekiama skatinti mokinius mąstyti apie technologijų įtaką kultūrai ir menui, kartu ugdant jų kūrybinius gebėjimus.

    2026 metais konkurso tema buvo XX amžiaus technologijos, pasirinkta minint Lietuvos radijo 100-metį. Organizatoriai akcentavo, kad technologijų raida keitė ne tik kasdienybę, bet ir meno formas, nuo fotografijos iki garso įrašų ir transliacijų.

    Konkurse dalyvavo keturios šalys: Latvija, Honkongas, Estija ir Lietuva. Iš viso pateikti 377 darbai iš 64 ugdymo įstaigų, todėl konkurencija buvo itin didelė.

    Vertinimo komisija darbus lygino pagal atlikimo techniką ir amžiaus grupes, o šiais metais įtraukė ir naują kategoriją – mišri technika. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją ugdyme derinti tradicines priemones su šiuolaikiniais sprendimais ir įvairiomis medžiagomis.

    Ryškiai pasirodė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Keramikos ir Dailės studijų mokiniai. Pirmąsias vietas skulptūros kategorijoje pelnė Rimgailė Maskoliūnaitė 6–10 metų amžiaus grupėje ir Agnė Cicėnaitė 16–19 metų grupėje.

    Antroji vieta 16–19 metų amžiaus skulptūros grupėje atiteko Jogai lei Maskoliūnaitei. Moksleivius konkursui ruošė meninio ugdymo mokytoja metodininkė Jolita Bužinskienė.

    Organizatorių teigimu, tokie konkursai padeda jauniesiems kūrėjams ne tik pristatyti savo darbus tarptautinei auditorijai, bet ir mokytis reflektuoti technologijų istoriją bei jos poveikį meninei raiškai. Ignalinos mokinių pasiekimai dar kartą parodė, kad regionuose ugdomi talentai sėkmingai konkuruoja plačiame tarptautiniame kontekste.

  • Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Kauno Ąžuolyno parke atsirado naujas viešosios erdvės meno kūrinys – skulptoriaus Vytauto Naručio sukurta skulptūrinė kompozicija Pažadai. Objektas papildė miesto galeriją po atviru dangumi ir kviečia praeivius trumpam sustoti, atkreipti dėmesį į kasdienius pažadus bei jų vertę.

    Skulptūra sukurta iš korteno ir nerūdijančio plieno, o jos forma primena iš vieno taško kylančius ir ore besiskleidžiančius ratilus. Kūrinyje akcentuojama mintis, kad pažadai neretai gimsta lengvai, tačiau jų ištesėjimas reikalauja laiko ir pastangų, todėl dalis jų tiesiog išsisklaido kasdienybės sraute.

    „Pažadai“ yra švelniai satyrinis žvilgsnis į mums visiems pažįstamus žodžius, kuriuos ištariame spontaniškai, bet ne visada paverčiame veiksmais, – sakė kūrinio autorius Vytautas Narutis.

    Vieta skulptūrai pasirinkta neatsitiktinai: Ąžuolyno parkas laikomas viena simboliškiausių Kauno erdvių, kur gamtos ilgaamžiškumas susitinka su miesto kasdienybe. Šimtamečių ąžuolų fonas sustiprina kūrinio siunčiamą žinutę apie laikinumą ir atsakomybę už ištartą žodį.

    Šis meno objektas įrengtas kaip Kauno miesto viešųjų erdvių iniciatyvų tąsa, kai miestas sąmoningai pildo skulptūrų ir meninių akcentų žemėlapį. Tokie kūriniai tampa ne tik vizualiniais orientyrais, bet ir pokalbio tema, padedančia miestiečiams naujai pamatyti įprastas erdves.

    „Kauno akcentai“ – atviru konkursu grįsta Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, kviečianti profesionalius menininkus kurti objektus viešosioms miesto erdvėms. Savivaldybės duomenimis, per visą programos laikotarpį Kaune įgyvendinta daugiau kaip 150 meninių idėjų, kurios formuoja atpažįstamą ir nuolat atsinaujinantį miesto veidą.

  • Raguvos aikštėje vėl stovi Šv. Florijonas: po žiemos gedimo skulptūra pakeista nauja kopija

    Raguvos miestelio aikštėje vėl iškilo Šv. Florijono skulptūra, nuo seno laikoma simboliniu Raguvos sergėtoju nuo gaisrų. Po to, kai žiemos pabaigoje pastebėta, jog paminklas dėl prastos būklės ėmė krypti ir tapo nesaugus, skulptūra buvo nukelta, o jos vietoje netrukus atsirado nauja kopija.

    Raguvos seniūnija skelbė, kad 2025 metų sausio pabaigoje skulptūra pradėjo judėti, todėl sprendimas ją laikinai nuimti buvo priimtas pirmiausia dėl saugumo. Pasak vietos atstovų, taip siekta išvengti rizikos, kad paminklas galėtų nuvirsti ir sužaloti žmones arba apgadinti aplinką.

    Istorija siekia XIX amžių

    Šv. Florijono skulptūra Raguvos centre stovi nuo XIX amžiaus, o pirmasis šios skulptūros autorius minimas Žigas. Bėgant laikui medinė skulptūra neišvengiamai dėvėjosi, o restauravimai ne visuomet galėjo sustabdyti atmosferos poveikio sukeltus pažeidimus.

    1970 metais, kai ankstesnė skulptūra jau buvo itin prastos būklės, ji buvo pakeista kopija. Tuometinę senosios skulptūros versiją sukūrė skulptorius Giedrius Plechavičius, tačiau ir ši kopija per dešimtmečius patyrė gamtos bei laiko poveikį.

    Naują kopiją kūrė Kęstutis Krasauskas

    Naująją Šv. Florijono skulptūrą šįkart sukūrė buvęs panevėžietis skulptorius Kęstutis Krasauskas. Darbai, kaip nurodoma Raguvos bendruomenės pateikiamoje informacijoje, buvo planuojami taip, kad skulptūra sugrįžtų iki Šv. Florijono dienos, minimos gegužės 4 dieną.

    Kūrėjams teko dirbti sparčiau, kad drožybos ir polichromavimo darbai būtų užbaigti laiku. Balandžio pabaigoje, padedant statybos specialistams, naujai parengta skulptūra buvo užkelta ir tvirtai pritvirtinta įprastoje vietoje miestelio aikštėje.

    Senasis Florijonas keliaus į muziejų

    Atnaujinta, naujai polichromuota skulptūra dabar vėl matoma pagrindinėje Raguvos erdvėje ir, kaip tikimasi, tarnaus ilgus metus. Tuo metu anksčiau stovėjęs paminklas neliks pamirštas: jis bus perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui.

    Toks sprendimas leidžia išsaugoti ir parodyti ankstesnį Raguvos simbolį kaip kultūros ir vietos istorijos liudijimą. Vietos bendruomenei tai taip pat svarbus ženklas, kad miestelio aikštės akcentas ne tik atnaujintas, bet ir įprasmintas platesniame krašto paveldo kontekste.