CP v2

Tag: Skurdas

  • Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Ambicingas tikslas iki 2050 metų

    Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu teigia sieksianti, kad Europos Sąjungoje per 25 metus būtų panaikintas skurdas. Šie pareiškimai nuskambėjo Komisijai pristačius pirmąją didelę kovos su skurdu strategiją, orientuotą į 2050 metus.

    Strategija numato mažinti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį, tačiau didžioji dalis priemonių remiasi rekomendacijomis ir gerosios praktikos gairėmis. Tai reiškia, kad valstybėms narėms siūloma keisti politiką, bet nenumatoma plačiai taikomų privalomų teisinių įpareigojimų.

    Kiek žmonių paliečia skurdas?

    Komisija pabrėžia, kad problema išlieka didelė: apie 92,7 mln. žmonių Europos Sąjungoje yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Tai sudaro beveik penktadalį visų ES gyventojų, todėl socialinė politika tampa ne tik gerovės, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

    R. Mînzatu pripažino, kad ES kol kas atsilieka nuo 2030 metų tikslo sumažinti skurdą bent 15 mln. žmonių. Pasak jos, iki šiol realiai pavyko pagerinti padėtį maždaug 3,7 mln. europiečių, todėl naujas 2050 metų užmojis vertinamas kaip itin aukšta kartelė.

    Priemonės: nuo vaikų iki būsto

    Strategijoje daug dėmesio skiriama vaikams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat socialiniam ir įperkamam būstui. Viena ryškesnių idėjų yra bandomasis vadinamosios vaiko garantijų kortelės projektas, kuris kai kuriose šalyse turėtų padėti tiksliau identifikuoti vaikus, kuriems reikia paramos, ir greičiau suteikti paslaugas.

    „Jeigu vaikas, atsidūręs pažeidžiamoje situacijoje, turi gauti medicininę ar odontologinę pagalbą, turime tai žinoti ir užtikrinti, kad parama būtų suteikta“, – sakė Roxana Mînzatu.

    Kita kryptis susijusi su benamystės ir iškeldinimų prevencija: Komisija ragina valstybes nares diegti ankstyvo perspėjimo sistemas, plėsti skolų konsultavimo paslaugas ir ieškoti sprendimų, kurie mažintų žmonių išstūmimą iš būsto. Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikė nuoma turėtų būti patrauklesnė už trumpalaikę, jei siekiama stabilumo pažeidžiamoms grupėms.

    Didžiausia kritika: nėra atskiro biudžeto

    Vienas pagrindinių strategijos silpnųjų taškų, dėl kurio ją kritikuoja dalis nevyriausybinių organizacijų, yra atskiro biudžeto nebuvimas. Komisija aiškina, kad finansavimo instrumentų jau yra, o kovai su socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi numatytas Europos socialinio fondo plius finansavimas siekia apie 50,2 mlrd. eurų.

    Be to, Komisija nurodo, kad būsimame daugiametės finansinės programos laikotarpyje socialinei politikai planuojama apie 100 mlrd. eurų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškių teisinių priemonių ir konkrečių įgyvendinimo mechanizmų net ir deklaruojami tikslai gali likti labiau politiniu pažadu nei pamatuojamu planu.

    Papildomą spaudimą namų ūkiams, Komisijos vertinimu, gali didinti ir energetikos bei pragyvenimo išlaidų svyravimai, ypač jei geopolitinė įtampa vėl išaugintų sąskaitas. Tai, pasak R. Mînzatu, reiškia, kad skurdo rizikoje atsiduriančių žmonių skaičius per palyginti trumpą laiką gali dar padidėti.

    Kartu su kovos su skurdu paketu Komisija pristatė ir peržiūrą, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį. Joje numatomas platesnis iniciatyvų skaitmeninimas, įskaitant Europos negalios kortelę ir Europos automobilių statymo kortelę, kad teisės ir paslaugos būtų lengviau pasiekiamos skirtingose ES šalyse.

  • CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    Naujausia CBOS apklausa rodo, kad Lenkijoje užfiksuotas rekordinis gyventojų skaičius, teigiamai vertinančių savo namų ūkių finansinę padėtį. Tyrime 39 proc. respondentų nurodė, jog jiems gyventi sekasi gerai, o dalis, sakanti, kad pajamų pakanka daugeliui poreikių be ypatingo taupymo, pasiekė istoriškai aukščiausią lygį.

    CBOS duomenimis, 32 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pinigų užtenka daugeliui išlaidų be specialaus taupymo, o 7 proc. teigė gyvenantys labai gerai ir galintys sau leisti tam tikrą prabangą. Tokia struktūra leidžia daryti išvadą, kad po pandemijos ir aukštos infliacijos laikotarpio daliai visuomenės finansinis komfortas akivaizdžiai sustiprėjo.

    Kas vis dar jaučia spaudimą?

    Vis dėlto didžiausia grupė išlieka tie, kurie savo situaciją apibūdina kaip vidutinę. 49 proc. respondentų nurodė, kad kasdienėms reikmėms lėšų pakanka, tačiau didesniems pirkiniams tenka taupyti, todėl bendra gerėjimo tendencija ne visiems reiškia vienodą finansinę laisvę.

    Dar 11 proc. apklaustųjų sakė gyvenantys kukliai ir priversti labai taupiai tvarkyti kasdienį biudžetą, o 1 proc. nurodė, kad pinigų trūksta net baziniams poreikiams. Šie rodikliai pabrėžia, kad pajamų ir išlaidų įtampa visuomenėje išlieka, nors bendras fonas gerėja.

    Ramybė dėl rytojaus auga, bet ne visiems

    Apklausa rodo ir atsargų optimizmą vertinant ateitį. 34 proc. respondentų teigė visiškai ramūs dėl savo finansinės ateities, tai daugiau nei prieš metus, kai tokią poziciją deklaravo 30 proc. apklaustųjų.

    Tuo pat metu 23 proc. prisipažino jaučiantys baimę dėl skurdo, o 40 proc. sakė tiesiogiai skurdo nebijantys, tačiau realiai įsivertina, kad materialinė padėtis gali pablogėti. Šis derinys atskleidžia, kad geresni dabarties vertinimai dar nereiškia visiško pasitikėjimo ilgesniu laikotarpiu.

    Kam sekasi geriausiai?

    CBOS akcentuoja, kad geriausiai savo materialinę padėtį vertina jauni žmonės, didmiesčių gyventojai ir turintys aukštesnį išsilavinimą. Daugiau pozityvių vertinimų fiksuota ir tarp 3–4 asmenų namų ūkių, studentų bei vadovų ir specialistų.

    Prastesnės nuotaikos būdingesnės vyresniems gyventojams, ypač pensininkams, taip pat vieno asmens namų ūkiams, kai juos sudaro vyresni nei 55 metų žmonės. Tyrimo kontekste tai rodo ryškėjančią finansinio saugumo takoskyrą pagal amžių, namų ūkio dydį ir socialinę padėtį.

    Apklausa atlikta 2026 metų kovo 5–15 dienomis, taikant mišrią metodiką, o imtį sudarė 1 012 suaugusių Lenkijos gyventojų. CBOS nurodo, kad subjektyvūs finansinės padėties vertinimai nuo 2024 metų gerėja ir šių metų rezultatai pranoksta tiek priešpandeminį lygį, tiek pernai fiksuotą rekordą.