Tag: Skurdas

  • 46 mln. europiečių pramogos neįkandamos: Lietuva – tarp blogiausių, štai kur situacija baisiausia

    46 mln. europiečių pramogos neįkandamos: Lietuva – tarp blogiausių, štai kur situacija baisiausia

    Pramogos tampa prabanga

    Maždaug 46 mln. Europos Sąjungos gyventojų negali sau leisti reguliariai dalyvauti laisvalaikio veiklose vien dėl kainos, rodo Eurostato duomenys. ES vidurkis 2025 metais siekė 12,1 proc., tačiau skirtumai tarp valstybių – labai ryškūs.

    Eurostatas laisvalaikio veiklomis laiko sportą, kino teatrą, koncertus ir panašias veiklas už namų ribų. Tokios išlaidos dažnai apima bilietus, kelionę, inventorių ar narystės mokesčius.

    Kur problema didžiausia ir ką tai reiškia Lietuvai

    Didžiausia dalis žmonių, kuriems laisvalaikis finansiškai neprieinamas, fiksuota Graikijoje – 27,3 proc. Mažiausias rodiklis – Kroatijoje, 3,9 proc., o netoli jos buvo ir Čekija su 4,1 proc.

    Lietuva patenka tarp valstybių, kur situacija prastesnė nei ES vidurkis: 17,9 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio dėl kainos.

    Aukšti rodikliai taip pat fiksuoti Rumunijoje (23,3 proc.), Latvijoje (16,2 proc.), Šiaurės Makedonijoje (15,9 proc.) ir Vengrijoje (15,8 proc.). Tai rodo, kad finansinis barjeras laisvalaikiui išlieka reikšmingas ne tik atskirose, bet ir geografiškai artimose rinkose.

    Vien pajamos skirtumų nepaaiškina

    Duomenys leidžia daryti išvadą, kad pajamos turi įtakos, bet nepaaiškina visko. Pavyzdžiui, šalių, kurių vidutinės pajamos panašios, gyventojų galimybės sau leisti laisvalaikį gali smarkiai skirtis.

    Analizė, paremta Eurostato skelbiamomis medianinėmis ekvivalentinėmis disponuojamomis pajamomis, rodo tik vidutinio stiprumo ryšį su laisvalaikio įperkamumu. Kitaip tariant, panašus uždarbio lygis dar nereiškia panašios realybės, kai kalbama apie bilietus, sporto klubus ar kultūrą.

    Tai ypač aktualu Baltijos šalims, kur panašių pajamų fone Lietuvoje ir Latvijoje finansinis barjeras laisvalaikiui yra gerokai didesnis nei, tarkime, Čekijoje. Tokius skirtumus gali lemti kainų lygis, viešųjų paslaugų prieinamumas, infrastruktūra ir namų ūkių išlaidų struktūra.

    Moterims – dažniau neįperkama

    Beveik visose šalyse laisvalaikio veiklos dėl kainos dažniau neprieinamos moterims nei vyrams. ES mastu tokią problemą nurodė 13 proc. moterų ir 11,1 proc. vyrų.

    Lietuvoje lyčių skirtumas buvo vienas ryškiausių Europoje: moterų, negalinčių sau leisti reguliaraus laisvalaikio, dalis vyrų rodiklį viršijo 5,1 procentinio punkto. Tai gali sietis su mažesnėmis moterų pajamomis, didesne neapmokamo darbo namuose našta ir vienišų tėvų rizika patirti finansinį spaudimą.

    Skurdas – svarbiausias rizikos veiksnys

    ES mastu žmonės, gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos, daugiau nei tris kartus dažniau susiduria su situacija, kai laisvalaikis tampa neįperkamas. Eurostato duomenimis, tarp skurdo rizikoje esančių žmonių net 29 proc. nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio.

    Tyrimai sieja socialinį dalyvavimą ir laisvalaikio aktyvumą su geresne psichologine savijauta, mažesniais depresijos ir nerimo simptomais. Tai reiškia, kad ribotas įperkamumas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių visuomenės sveikatos bei socialinės atskirties pasekmių.

    „Net ir tada, kai žmonės kažko atsisako, jie ne visada tai įvardija kaip poreikį, ypač jei iš anksto žino, kad negalės to įpirkti“, – teigiama Eurostato analizėse aptariamoje įžvalgoje apie apklausų atsakymų šališkumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad laisvalaikio įperkamumą lemia ne vien atlyginimų lygis. Tam įtakos turi ir paslaugų kainodara, transporto prieinamumas, nemokamų ar subsidijuojamų kultūros ir sporto iniciatyvų pasiūla bei tai, kaip sparčiai auga būtinosios išlaidos, tokios kaip būstas ir energija.

  • „Maisto banko“ akcija sumušė rudens rekordą: paaukota beveik 300 000 produktų už 464 000 eurų

    Per 41-ąją „Maisto banko“ akciją, vykusią savaitgalį visoje Lietuvoje, gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 000 vienetų maisto produktų. Organizacijos skaičiavimu, bendra surinkto maisto vertė siekė apie 464 000 eurų.

    Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų, rodantis, kad augant pragyvenimo išlaidoms solidarumo iniciatyvos Lietuvoje išlieka reikšmingos. Iš viso užfiksuota 84 664 aukojimo atvejai, o vidutinė vieno paaukoto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

    Gyventojai sureagavo į prašymą

    Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ akcentavo, kad formuojant paramos krepšelius ypač trūksta sotesnių, maistingesnių produktų. Žmonių buvo prašoma, esant galimybei, aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus.

    Rezultatai parodė, kad šis prašymas buvo išgirstas: mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp dažniausiai aukotų produktų. Daugiausia surinkta makaronų, kruopų, mėsos ir žuvies konservų, aliejaus bei cukraus.

    „Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Aktyvūs buvo ir mažesni miestai

    Akcija vyko 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o prie jos prisidėjo tūkstančiai savanorių bei nevyriausybinių organizacijų. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad dosniai aukota ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Tarp miestų, kurie išsiskyrė surinktų produktų kiekiu, minimi Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė. Kai kuriose vietovėse fiksuota ir didesnė vidutinė aukojamo krepšelio vertė nei šalies vidurkis.

    Pagalba reikalinga ištisus metus

    Surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banko“ skyrius. Pasak organizacijos, parama pirmiausia pasiekia senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius žmones.

    „Maisto bankas“ primena, kad poreikis maisto paramai neišnyksta pasibaigus akcijoms, todėl pagalbos teikimas tęsiamas kasdien. Organizacija taip pat priminė, kad gyventojai gali prisidėti ir piniginėmis aukomis, kurios leidžia efektyviau gelbėti maistą, užtikrinti jo logistiką bei paskirstymą.

  • Savanoriai užplūs 374 parduotuves: „Maisto bankas“ prašo šių produktų – jų labiausiai trūksta

    Šį savaitgalį visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu pirkėjai kviečiami prie savo apsipirkimo krepšelio pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą. Savanoriai lauks 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o surinktas maistas bus perduotas pagalbą teikiančioms organizacijoms toje pačioje ar artimiausioje vietovėje.

    „Maisto bankas“ pabrėžia, kad šį kartą ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus, nes šie produktai paramos krepšeliuose sudėtingiausiai surenkami. Tokie pasirinkimai svarbūs todėl, kad konservai padeda užtikrinti baltymų dalį, o aliejus reikalingas kasdieniam maisto gaminimui ir dažnai tampa vienu brangiausių pirkinių mažas pajamas turintiems žmonėms.

    Akcijoje maistą rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių ir padalinių. Prie iniciatyvos jungiasi 9 prekybos tinklai, todėl galimybė paaukoti bus prieinama tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse.

    Beveik 7 000 savanorių

    „Maisto banko“ teigimu, ši iniciatyva yra ir viena didžiausių savanorystės akcijų šalyje: šį kartą į ją įsitrauks beveik 7 000 savanorių. Organizacija akcentuoja, kad savanoriai prisidės iš visų savivaldybių, o parduotuvėse žmones pasitiks moksleiviai, studentai, bendruomenių nariai ir įmonių kolektyvai.

    „Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo laiką skiria ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad parama maistu ypač svarbi didėjant kasdienio gyvenimo išlaidoms. Nors aukoti galima įvairius ilgiau galiojančius produktus, labiausiai prašoma rinktis tai, ko paramos krepšeliuose dažniausiai pritrūksta, kad pagalba būtų kuo pilnavertiškesnė.

    Keičiasi aukojimo įpročiai

    „Maisto banko“ duomenimis, gyventojų pasirinkimai pamažu kinta: aliejus jau tapo vienu dažniausiai aukojamų produktų. Per praėjusią akciją paaukota daugiau kaip 8 000 butelių aliejaus, tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau.

    Per ankstesnę akciją mėsos konservų paaukota apie 3 800 pakuočių, o žuvies konservų apie 2 700. Palyginimui, makaronų surinkta daugiau kaip 16 000 vienetų, todėl organizatoriai ragina galinčius rinktis dažniau paaukoti baltymų turinčių produktų.

    „Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais“, – sakė Simonas Gurevičius.

    Kada vyks akcija ir ką aukoti

    Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 valandos, o šeštadienį nuo 10 iki 19 valandos. Savanoriai parduotuvėse kvies aukoti ilgiau galiojančius maisto produktus, kurie vėliau bus išskirstyti paramą gaunantiems žmonėms per vietos organizacijas.

    Gyventojai gali rinktis mėsos ir žuvies konservus, aliejų, makaronus, kruopas, miltus, cukrų ir kitus kasdieniam maistui ruošti reikalingus produktus. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad svarbi bet kokia pagalba, tačiau galintiems pasirinkti rekomenduojama prioritetą teikti aliejui ir konservams.

    Praėjusios akcijos metu buvo paaukota 316 426 vienetai ilgiau galiojančių maisto produktų. Jie pasiekė žmones per 231 nevyriausybinę organizaciją ir „Maisto banko“ pagalbos tinklą, o organizatoriai tikisi, kad šį kartą parama bus ne mažesnė.

    Negalintys atvykti į parduotuves taip pat gali prisidėti skirdami piniginę auką telefonu: numeriu 1343 galima paaukoti 5 eurus, numeriu 1413 galima paaukoti 10 eurų.

  • Socialinė Europa be pagražinimų: ar ES pažadai dėl būsto, mokymų ir darbo veikia?

    Socialinė Europa be pagražinimų: ar ES pažadai dėl būsto, mokymų ir darbo veikia?

    Socialinės Europos pažadai

    Europos Sąjunga (ES) pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie Socialinę Europą, kurioje socialinės teisės būtų tokios pat svarbios kaip ekonomikos augimas. Praktikoje tai reiškia siekį užtikrinti orų būstą, prieinamą švietimą, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir stabilesnį darbą.

    Ši kryptis remiasi Europos socialinių teisių ramsčiu ir jo veiksmų planu iki 2030 metų. Tarp tikslų įvardijami didesnis užimtumas, daugiau mokymuose dalyvaujančių suaugusiųjų ir mažesnė skurdo rizika, ypač vaikų.

    Būstas: kai parama tampa namais

    Rumunijoje, Berceni vietovėje netoli Bukarešto, šeima su dviem vaikais po ilgo nestabilumo laikotarpio pagaliau įsikūrė namuose. Anksčiau dėl mažų pajamų jie gyveno pas tėvus, o sąlygos buvo prastos ir įtemptos.

    Valentinas pasakojo, kad ieškodami laikino būsto kurį laiką nakvojo automobilyje, o nuoma vėliau tapo sunkiai pakeliama. Dėl brangstančio gyvenimo, anot jo, pinigų pakako maistui, tačiau kitos būtinos išlaidos, pavyzdžiui, drabužiai, tapo prabanga.

    „Kai likome be vietos gyventi, tris dienas miegojome automobilyje: aš, žmona ir vaikas“, – sakė Valentinas.

    Šeimos situaciją pakeitė nevyriausybinės organizacijos „Habitat for Humanity“ projektas, kai savivalda suteikė žemę ir komunikacijas, o statybos buvo finansuojamos derinant privačias ir europines lėšas. Modelis paremtas ilgalaike, prieinama nuoma ir savanorystės valandomis, kurios tampa įnašu į galimybę ateityje turėti nuosavą būstą.

    Tokio tipo iniciatyvos ES kontekste siejamos ir su platesniu tikslu mažinti vaikų skurdo riziką. ES yra nurodžiusi ambiciją iki 2030 metų reikšmingai sumažinti skurdo ar socialinės atskirties riziką patiriančių žmonių skaičių, o atskiru prioritetu laikomas vaikų gerovės užtikrinimas.

    Mokymai: investicijos į žmones

    Kitas Socialinės Europos ramstis yra kvalifikacijos kėlimas, nes darbo rinką keičia skaitmenizacija, žaliasis kursas, demografiniai pokyčiai ir spartus dirbtinio intelekto pritaikymas. ES tikslas yra skatinti suaugusiųjų mokymąsi ir persikvalifikavimą, kad žmonės galėtų išlikti konkurencingi.

    Rumunijoje anglų kalbos mokytoja Rodica pasirinko dvejų metų trukmės informacinių technologijų mokymus, siekdama sustiprinti kompetencijas ir pritaikyti jas mokykloje. Programa įgyvendinama aukštojo mokslo institucijų partnerystėse, o viešasis finansavimas mažina kliūtis mokytis vėlesniame amžiuje.

    „Tai buvo proga ne tik todėl, kad norėjau mokytis, bet ir todėl, kad kursus finansavo valstybė“, – sakė Rodica.

    Tokie mokymai ES mastu siejami su siekiu, kad kuo daugiau suaugusiųjų kasmet dalyvautų kvalifikacijos tobulinime. Praktikoje tai tampa vienu svarbiausių instrumentų, norint užpildyti darbuotojų trūkumą ir mažinti atskirtį tarp regionų.

    Darbas: eksperimentai prieš ilgalaikį nedarbą

    Prancūzijoje jau kelerius metus plėtojamas modelis, vadinamas nulinio ilgalaikio nedarbo teritorijomis. Jo esmė yra perkelti dalį nedarbo kaštų į darbo vietų kūrimą vietos bendruomenėse, kad žmonės gautų stabilų darbą net ir ten, kur privatus sektorius darbo vietų kuria per mažai.

    Vienoje iš teritorijų veikianti įmonė „Tezea“ įdarbina dešimtis žmonių ir užsiima įvairia veikla, susijusia su pakartotiniu naudojimu, rūšiavimu, parduotuvės darbu ir kitomis paslaugomis. Darbuotojai pasakoja, kad svarbus ne tik atlyginimas, bet ir sugrįžęs socialinis ryšys bei aiški dienotvarkė.

    „Ši schema man padėjo atgauti socialinį gyvenimą ir kasdienybės prasmę“, – sakė „Tezea“ darbuotoja Marie-Fabienne.

    ES požiūriu tokie projektai dažnai remiami per Europos socialinį fondą „Plus“, kuris finansuoja valstybių narių priemones užimtumui, įgūdžiams ir socialinei įtraukčiai. Didžiausia rizika šiems modeliams išlieka ilgalaikis finansavimo stabilumas ir gebėjimas idėją pritaikyti skirtingose šalyse.

    Socialinės Europos realybė šiandien priklauso nuo to, ar socialinės politikos priemonės bus diegiamos nuosekliai ir pakankamu mastu. Būsto, mokymų ir darbo pavyzdžiai rodo, kad sėkmingi sprendimai egzistuoja, tačiau jų poveikis plačiai visuomenei priklauso nuo valstybių narių įgyvendinimo ir investicijų.

  • Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Ambicingas tikslas iki 2050 metų

    Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu teigia sieksianti, kad Europos Sąjungoje per 25 metus būtų panaikintas skurdas. Šie pareiškimai nuskambėjo Komisijai pristačius pirmąją didelę kovos su skurdu strategiją, orientuotą į 2050 metus.

    Strategija numato mažinti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį, tačiau didžioji dalis priemonių remiasi rekomendacijomis ir gerosios praktikos gairėmis. Tai reiškia, kad valstybėms narėms siūloma keisti politiką, bet nenumatoma plačiai taikomų privalomų teisinių įpareigojimų.

    Kiek žmonių paliečia skurdas?

    Komisija pabrėžia, kad problema išlieka didelė: apie 92,7 mln. žmonių Europos Sąjungoje yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Tai sudaro beveik penktadalį visų ES gyventojų, todėl socialinė politika tampa ne tik gerovės, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

    R. Mînzatu pripažino, kad ES kol kas atsilieka nuo 2030 metų tikslo sumažinti skurdą bent 15 mln. žmonių. Pasak jos, iki šiol realiai pavyko pagerinti padėtį maždaug 3,7 mln. europiečių, todėl naujas 2050 metų užmojis vertinamas kaip itin aukšta kartelė.

    Priemonės: nuo vaikų iki būsto

    Strategijoje daug dėmesio skiriama vaikams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat socialiniam ir įperkamam būstui. Viena ryškesnių idėjų yra bandomasis vadinamosios vaiko garantijų kortelės projektas, kuris kai kuriose šalyse turėtų padėti tiksliau identifikuoti vaikus, kuriems reikia paramos, ir greičiau suteikti paslaugas.

    „Jeigu vaikas, atsidūręs pažeidžiamoje situacijoje, turi gauti medicininę ar odontologinę pagalbą, turime tai žinoti ir užtikrinti, kad parama būtų suteikta“, – sakė Roxana Mînzatu.

    Kita kryptis susijusi su benamystės ir iškeldinimų prevencija: Komisija ragina valstybes nares diegti ankstyvo perspėjimo sistemas, plėsti skolų konsultavimo paslaugas ir ieškoti sprendimų, kurie mažintų žmonių išstūmimą iš būsto. Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikė nuoma turėtų būti patrauklesnė už trumpalaikę, jei siekiama stabilumo pažeidžiamoms grupėms.

    Didžiausia kritika: nėra atskiro biudžeto

    Vienas pagrindinių strategijos silpnųjų taškų, dėl kurio ją kritikuoja dalis nevyriausybinių organizacijų, yra atskiro biudžeto nebuvimas. Komisija aiškina, kad finansavimo instrumentų jau yra, o kovai su socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi numatytas Europos socialinio fondo plius finansavimas siekia apie 50,2 mlrd. eurų.

    Be to, Komisija nurodo, kad būsimame daugiametės finansinės programos laikotarpyje socialinei politikai planuojama apie 100 mlrd. eurų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškių teisinių priemonių ir konkrečių įgyvendinimo mechanizmų net ir deklaruojami tikslai gali likti labiau politiniu pažadu nei pamatuojamu planu.

    Papildomą spaudimą namų ūkiams, Komisijos vertinimu, gali didinti ir energetikos bei pragyvenimo išlaidų svyravimai, ypač jei geopolitinė įtampa vėl išaugintų sąskaitas. Tai, pasak R. Mînzatu, reiškia, kad skurdo rizikoje atsiduriančių žmonių skaičius per palyginti trumpą laiką gali dar padidėti.

    Kartu su kovos su skurdu paketu Komisija pristatė ir peržiūrą, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį. Joje numatomas platesnis iniciatyvų skaitmeninimas, įskaitant Europos negalios kortelę ir Europos automobilių statymo kortelę, kad teisės ir paslaugos būtų lengviau pasiekiamos skirtingose ES šalyse.

  • CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    Naujausia CBOS apklausa rodo, kad Lenkijoje užfiksuotas rekordinis gyventojų skaičius, teigiamai vertinančių savo namų ūkių finansinę padėtį. Tyrime 39 proc. respondentų nurodė, jog jiems gyventi sekasi gerai, o dalis, sakanti, kad pajamų pakanka daugeliui poreikių be ypatingo taupymo, pasiekė istoriškai aukščiausią lygį.

    CBOS duomenimis, 32 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pinigų užtenka daugeliui išlaidų be specialaus taupymo, o 7 proc. teigė gyvenantys labai gerai ir galintys sau leisti tam tikrą prabangą. Tokia struktūra leidžia daryti išvadą, kad po pandemijos ir aukštos infliacijos laikotarpio daliai visuomenės finansinis komfortas akivaizdžiai sustiprėjo.

    Kas vis dar jaučia spaudimą?

    Vis dėlto didžiausia grupė išlieka tie, kurie savo situaciją apibūdina kaip vidutinę. 49 proc. respondentų nurodė, kad kasdienėms reikmėms lėšų pakanka, tačiau didesniems pirkiniams tenka taupyti, todėl bendra gerėjimo tendencija ne visiems reiškia vienodą finansinę laisvę.

    Dar 11 proc. apklaustųjų sakė gyvenantys kukliai ir priversti labai taupiai tvarkyti kasdienį biudžetą, o 1 proc. nurodė, kad pinigų trūksta net baziniams poreikiams. Šie rodikliai pabrėžia, kad pajamų ir išlaidų įtampa visuomenėje išlieka, nors bendras fonas gerėja.

    Ramybė dėl rytojaus auga, bet ne visiems

    Apklausa rodo ir atsargų optimizmą vertinant ateitį. 34 proc. respondentų teigė visiškai ramūs dėl savo finansinės ateities, tai daugiau nei prieš metus, kai tokią poziciją deklaravo 30 proc. apklaustųjų.

    Tuo pat metu 23 proc. prisipažino jaučiantys baimę dėl skurdo, o 40 proc. sakė tiesiogiai skurdo nebijantys, tačiau realiai įsivertina, kad materialinė padėtis gali pablogėti. Šis derinys atskleidžia, kad geresni dabarties vertinimai dar nereiškia visiško pasitikėjimo ilgesniu laikotarpiu.

    Kam sekasi geriausiai?

    CBOS akcentuoja, kad geriausiai savo materialinę padėtį vertina jauni žmonės, didmiesčių gyventojai ir turintys aukštesnį išsilavinimą. Daugiau pozityvių vertinimų fiksuota ir tarp 3–4 asmenų namų ūkių, studentų bei vadovų ir specialistų.

    Prastesnės nuotaikos būdingesnės vyresniems gyventojams, ypač pensininkams, taip pat vieno asmens namų ūkiams, kai juos sudaro vyresni nei 55 metų žmonės. Tyrimo kontekste tai rodo ryškėjančią finansinio saugumo takoskyrą pagal amžių, namų ūkio dydį ir socialinę padėtį.

    Apklausa atlikta 2026 metų kovo 5–15 dienomis, taikant mišrią metodiką, o imtį sudarė 1 012 suaugusių Lenkijos gyventojų. CBOS nurodo, kad subjektyvūs finansinės padėties vertinimai nuo 2024 metų gerėja ir šių metų rezultatai pranoksta tiek priešpandeminį lygį, tiek pernai fiksuotą rekordą.