Tag: Skurdo mažinimas

  • Caritas dalija 20 000 Dosnumo krepšelių: prašo maisto aukų, nes brangsta šildymas

    Caritas dalija 20 000 Dosnumo krepšelių: prašo maisto aukų, nes brangsta šildymas

    Lietuvos Caritas pradeda iniciatyvą Dosnumo krepšelis ir kviečia gyventojus bei kolektyvus prisidėti ilgo galiojimo maisto produktais. Organizacija paruošė 20 000 krepšelių, kuriuos galima pildyti įmonėse, įstaigose, bendruomenėse, šeimose ar individualiai.

    Pripildytus krepšelius Caritas savanoriai perduos vienišiems senjorams, ligą ar negalią patiriantiems žmonėms, taip pat šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais. Pasak organizacijos, šaltuoju sezonu pagalbos poreikis ypač išauga, nes padidėja išlaidos šildymui ir būtiniausioms prekėms.

    „Kylant pragyvenimo lygiui, alkstančių nemažėja. Akivaizdu, kad be pagalbos vieni kitiems neišsiversime: infliacija ir prognozuojamos dar didesnės šildymo kainos kelia iššūkių net dirbančioms šeimoms“, – sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė.

    Caritas ragina aukoti ilgo galiojimo produktus, kuriuos patogu sandėliuoti ir saugiai pristatyti: konservus, aliejų, kruopas, miltus, makaronus, cukrų, kavą, arbatą, taip pat saldumynus. Organizacija pabrėžia, kad prieš šventes net ir nedidelė parama gali tapti apčiuopiama pagalba žmonėms, kurių biudžetas įtemptas.

    Pasak Carito savanorių, iniciatyva svarbi ne tik dėl maisto, bet ir dėl žmogiško ryšio. Šaltuoju metu dažniau išryškėja ir kitos problemos, pavyzdžiui, netinkama avalynė, šiltesnių drabužių trūkumas, socialinė atskirtis, o apsilankymas ir pokalbis neretai tampa ne mažiau reikšmingas nei pati parama.

    Caritas atkreipia dėmesį, kad skurdas ir maisto nepriteklius dažnai paliečia ne vien bedarbius ar vienišus senjorus. Augančios būsto išlaidos, energijos kainų svyravimai ir bendras pragyvenimo brangimas vis dažniau spaudžia ir dirbančias šeimas, ypač auginančias vaikus ar gyvenančias regionuose.

    Iniciatyva vykdoma iki Kalėdų, o prisidėti galima perduodant pripildytus krepšelius per Carito savanorius ir padalinius. Organizacija taip pat primena, kad aukos ir savanorystė leidžia pagalbą pasiekti greičiau, kai žmonėms jos labiausiai reikia.

  • Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Skurdą mažina per smulkų verslą

    Uzbekistane skurdo mažinimas vis dažniau siejamas su smulkiosios verslininkystės skatinimu kaimo vietovėse. Valdžios institucijos teigia, kad per pastaruosius devynerius metus iš skurdo išėjo apie 8 mln. žmonių, o skurdo lygis sumažėjo nuo 35 proc. iki 6,8 proc.

    Tokį pokytį šalis aiškina kryptinga politika: lengvatinėmis paskolomis, subsidijomis, profesiniu mokymu ir vietos bendruomenių įtraukimu. Pagrindinis tikslas – sukurti stabilias pajamas namų ūkiams, kad jie mažiau priklausytų nuo vienkartinės paramos.

    Šiltnamiai ir bitininkystė tapo pajamų šaltiniu

    Ferganos regione ūkininkas ir bitininkas O‘lmasjonas Jumajevas pasakoja, kad pradžia buvo kukli: nedidelis šiltnamis, finansuotas lengvatine paskola, siekusia apie 370 eurų. Iš pradžių šiltnamis užėmė apie 70 kvadratinių metrų, tačiau vėliau buvo plečiamas etapais.

    Šeima šiltnamio ūkiui greta vystė daržovių auginimą ir bitininkystę. Pasak ūkininko, nuo kelių avilių veikla išaugo iki beveik 1 000 bičių šeimų, o darbas tapo nuolatiniu pragyvenimo pagrindu.

    „Mes niekada neliekame bedarbiai. Susikuriame darbą patys, ir tai išlaiko mūsų ūkį“, – sakė O‘lmasjonas Jumajevas.

    Valstybinė parama: paskolos, subsidijos, individualūs planai

    Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerijos atstovė Gulnoza Alimova teigia, kad 2025 metais daugiau kaip 760 000 šeimų gavo individualius raidos planus, suderintus su vietos ekonomika ir konkrečiais namų ūkio įgūdžiais. Parama apėmė įdarbinimo tarpininkavimą, verslumo programas ir profesinį mokymą.

    Valdžios duomenimis, smulkiajam verslui ir mikroprojektams skirta daugiau kaip 162 mln. eurų paskolų ir apie 19,6 mln. eurų subsidijų. Taip pat skelbiama, kad per aštuonerius metus stabilų verslą įkūrė daugiau kaip 700 000 verslininkų.

    „Patys verslininkai padeda kurti darbo vietas ir pajamas žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia“, – sakė Gulnoza Alimova.

    Turizmas ir tradicinė virtuvė kuria darbo vietas

    Samarkando regione smulkusis verslas plečiasi pasitelkiant turizmo srautus ir tradicinės virtuvės idėjas. Verslininkė Fazilat Jo‘rajeva Pastdarg‘om rajone įkūrė jurtoje įrengtą maitinimo vietą, kur keliautojams siūlomi vietiniai patiekalai.

    Pasak verslininkės, veikla šiuo metu suteikia darbą maždaug 35 žmonėms, daugiausia moterims, o netiesiogiai uždarbį gauna ir tiekėjai. Ji teigia, kad stabilios pajamos leidžia darbuotojams grįžti namo užtikrinčiau planuojant šeimos biudžetą.

    „Norėjome sukurti ką nors kitokio: žmonės sustoja, valgo tradicinį maistą ir patiria vietos kultūrą“, – sakė Fazilat Jo‘rajeva.

    Gyvulininkystė ir vietos bendruomenės mahallos

    Surhandarjos regione gyvulininkystė pristatoma kaip dar vienas kelias į savarankišką užimtumą. Verslininkas Akmalas Nazarovas teigia, kad pradėjęs galvijų auginimą 2022 metais su valstybės remiama paskola, ją grąžino per dvejus metus ir dabar dirba pelningai, tiekdamas produkciją vietos rinkoms.

    Svarbiu mechanizmu įvardijamos mahallos – vietos bendruomenės, per kurias gyventojai nukreipiami į mokymus, finansinę paramą ir konkrečius projektus. Pastdarg‘om rajone dirbantis vietos administracijos atstovas Jahongiras Normo‘minovas teigia, kad prieš remiant iniciatyvas pirmiausia vertinama rinka ir paklausa.

    „Prieš pradėdami bet kurį projektą, pirmiausia ištiriame rinką. Tik po to remiame gyventojus“, – sakė Jahongiras Normo‘minovas.

    Infrastruktūra ir skaitmeninė stebėsena

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad smulkiojo verslo augimą palaiko ir investicijos į drėkinimo sistemas, elektros tinklus bei vandens tiekimą mažas pajamas gaunančiose mahallose. Tokie darbai, pasak pareigūnų, palengvina šiltnamių, gyvulininkystės ir ūkininkavimo plėtrą.

    Taip pat plečiama skaitmeninė stebėsena per platformą „Online Mahalla“, kuri realiu laiku fiksuoja namų ūkių pajamas, paramos priemones ir mikroprojektų eigą. Uzbekistano valdžia 2026 metus paskelbė mahallų plėtros ir bendruomenių rėmimo metais, žadėdama tęsti užimtumo ir verslumo skatinimo priemones.