Tag: Skydblakės

  • Azijinės boružės veržiasi į namus: ką daryti, kad jų antplūdis rudenį nepasikartotų

    Rudenį, atvėsus orams, daugelis gyventojų pastebi tą patį reiškinį: ant saulėtų sienų, langų rėmų ir palangių ima būriuotis vabzdžiai, o netrukus dalis jų atsiduria namų viduje. Dažniausiai tai azijinės boružės, taip pat įvairūs skydblakės tipo vabzdžiai, ieškantys šiltesnės vietos žiemojimui.

    Azijinė boružė (Harmonia axyridis) nuo mums įprastų boružių skiriasi itin kintančia išvaizda: ji gali būti gelsva, oranžinė, raudona ar net juoda, o taškelių skaičius kartais siekia iki 21. Ši rūšis Europoje laikoma invazine, nes sparčiai plinta ir konkuruoja su vietinėmis boružių rūšimis.

    Patekusios į patalpas, jos gali kelti realių nepatogumų: palikti sunkiai nuvalomas dėmes, skleisti kvapą, o bandant jas traiškyti problema tik paaštrėja. Kai kuriais atvejais žmonės skundžiasi odos sudirginimu ar alerginėmis reakcijomis, ypač jei vabzdžių namuose susikaupia daug.

    Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiausia strategija yra prevencija, nes išnaikinti vabzdžius patalpose dažnai sudėtingiau nei neleisti jiems patekti į vidų. Vabzdžiai įlenda per menkiausius nesandarumus, todėl daugiausia dėmesio verta skirti langams, balkonų durims, ventiliacijos angoms ir roletų dėžėms.

    Kaip užkirsti kelią patekimui

    Pirmiausia verta patikrinti sandarumą: susidėvėjusios tarpinės, mikroįtrūkimai prie rėmų ar plyšiai aplink palanges tampa lengviausiu keliu į vidų. Jei reikia, naudokite sandarinimo priemones, tačiau svarbu neužblokuoti natūralios ventiliacijos taip, kad pablogėtų oro apykaita.

    Patikimiausia fizinė apsauga yra tinkleliai nuo vabzdžių ant langų ir durų, ypač jei dažnai vėdinate patalpas. Kokybiškai sumontuoti tinkleliai mažina tikimybę, kad vabzdžiai pateks į namus net ir tada, kai jų antplūdis lauke būna masinis.

    Kvapai ir elgesys, kuris padeda

    Praktikoje dalis žmonių pasitelkia kvapus, kurių vabzdžiai vengia, pavyzdžiui, citrusų ar mėtų. Tokios priemonės dažniausiai veikia kaip papildoma atgrasymo priemonė, tačiau jos nepakeičia sandarinimo ir tinklelių, jei namuose yra daug plyšių.

    Jei vabzdžiai vis dėlto pateko į vidų, patariama jų netraiškyti, nes tuomet gali likti dėmės ir sustiprėti kvapas. Saugiau juos surinkti, pavyzdžiui, panaudojant dulkių siurblį, o surinktą turinį kuo greičiau išnešti iš patalpų.

    Kodėl rudenį jų tiek daug

    Toks antplūdis dažniausiai suintensyvėja, kai po šiltesnių dienų staiga atvėsta ir sutrumpėja dienos. Šilumą kaupiantys pastatų fasadai, ypač saulėtoje pusėje, vabzdžiams tampa orientyru, o vėliau jie ieško menkiausios galimybės pasislėpti viduje iki pavasario.

    Nors šis reiškinys kartojasi kasmet, jo mastas gali skirtis priklausomai nuo oro sąlygų ir vietovės. Todėl geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai namai paruošiami dar iki didesnio atvėsimo: tuomet sumažėja tikimybė, kad rudeninis vabzdžių antplūdis taps ilgai trunkančia problema.

  • Žalioji skydblakė vis dažniau lenda į namus: kodėl jos geriau neliesti ir kaip elgtis

    Žalioji skydblakė vis dažniau lenda į namus: kodėl jos geriau neliesti ir kaip elgtis

    Kas yra žalioji skydblakė?

    Žalioji skydblakė (Palomena prasina) yra Europoje paplitęs skydblakių (Pentatomidae) šeimos vabzdys, dažnai sutinkamas parkuose, soduose ir miškuose. Suaugėliai paprastai užauga iki maždaug 12–15 milimetrų, o ryškiai žalia spalva padeda jiems maskuotis augalijoje.

    Šis vabzdys minta augalų sultimis, todėl daržuose ir soduose gali būti laikomas kenkėju. Dažniau pastebimas ant krūmų, vaismedžių, įvairių žolinių augalų, o kartais atsiduria ir balkonuose ar terasose.

    Kodėl rudenį ji keičia spalvą?

    Artėjant rudeniui žalioji skydblakė neretai pakeičia atspalvį į rusvesnį ar rausvai rudą. Tai natūrali prisitaikymo strategija, leidžianti geriau pasislėpti tarp džiūstančių lapų ir tamsėjančios augmenijos.

    Iš arčiau skydblakės kūnas atrodo skydelio formos, kiek plokščias, o jo paviršius gali būti smulkiai taškuotas. Spalvos kaita kai kuriems žmonėms sukelia įspūdį, kad namuose atsirado „naujas“ vabzdys, nors tai tas pats rūšies atstovas.

    Ar ji pavojinga žmogui?

    Žalioji skydblakė nekanda ir negelia, todėl tiesioginio pavojaus žmogui paprastai nekelia. Vis dėlto jos geriau neimti plikomis rankomis, nes gindamasi ji išskiria stiprų, nemalonų kvapą iš kvapiųjų liaukų.

    Šis sekretas nėra laikomas itin toksišku, tačiau gali įsigerti į drabužius ir būti sunkiai pašalinamas. Kai kuriems jautresniems žmonėms kontaktas su išskyromis gali sukelti odos sudirginimą ar alerginę reakciją, todėl saugiausia vabzdį paimti per popierių arba sugaudyti indeliu.

    Kodėl skydblakės atsiranda namuose?

    Vėstant orams skydblakės ieško šiltesnių vietų žiemoti, todėl gali patekti į patalpas pro pravirus langus, balkonų duris ar smulkius plyšius. Kadangi jos gana gerai skraido, net ir trumpai atvertas langas vakare gali tapti „įėjimu“.

    Jei skydblakė atsidūrė namuose, dažniausiai ji tiesiog ieško slėptuvės ir aktyviai „nepuola“ žmonių. Praktinis patarimas paprastas: geriau jos netraiškyti, nes kvapas tuomet būna intensyviausias, o patalpų vėdinimas ne visada greitai padeda.

    Kaip ji kenkia sodui ir uogoms?

    Soduose ir daržuose žalioji skydblakė gali pažeisti jaunus ūglius, lapus ir vaisius, nes siurbia augalų sultis. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama, kad ant vaisių likusios jos seilių medžiagos gali pabloginti skonį, todėl uogos ar vaisiai tampa kartesni.

    Dažniau minima, kad skydblakės gali rinktis įvairias kultūras ir laukinius augalus, o jų daroma žala labiau pastebima ten, kur vabzdžių prisiveisia daugiau. Namų aplinkoje svarbiausia yra prevencija: tinkleliai nuo vabzdžių ir sandarinami plyšiai sumažina tikimybę, kad skydblakės ieškos prieglobsčio viduje.