CP v2

Tag: Skyrybos

  • Gegužę civilinė metrikacija fiksavo 12 gimimų ir 31 mirtį: kiek santuokų bei skyrybų?

    Gegužę civilinė metrikacija fiksavo 12 gimimų ir 31 mirtį: kiek santuokų bei skyrybų?

    2026 metų gegužės mėnesį Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius įregistravo 12 gimimų: 4 berniukų ir 8 mergaičių. Šešiems vaikams pripažinta tėvystė tais atvejais, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.

    Taip pat 4 vaikai įregistruoti kaip gimę užsienio valstybėje. Tokie įrašai paprastai įtraukiami į apskaitą gavus užsienio dokumentus ir juos suderinus su Lietuvos civilinės būklės aktų registravimo tvarka.

    Mirtys: 31 atvejis per mėnesį

    Per mėnesį įregistruota 31 mirtis: 17 moterų ir 14 vyrų. Vyriausiam mirusiam vyrui buvo 91 metai, o vyriausiai mirusiai moteriai – 101 metai.

    Du atvejai susiję su užsienio valstybėse mirusiais asmenimis. Tokiais atvejais mirties įrašas Lietuvoje paprastai sudaromas remiantis užsienio institucijų išduotais dokumentais ir jų pripažinimu nustatyta tvarka.

    Santuokos ir nutraukimai

    2026 metų gegužę įregistruotos 3 santuokos. Viena santuoka įtraukta į apskaitą kaip sudaryta užsienio valstybėje, dar viena – sudaryta bažnyčios ar kitos konfesijos nustatyta tvarka ir vėliau įtraukta į apskaitą.

    Per tą patį laikotarpį įregistruoti 4 santuokų nutraukimai. Tokie pokyčiai civilinės būklės apskaitoje yra svarbūs ne tik statistikai, bet ir praktiniams klausimams, pavyzdžiui, pavardės keitimui ar duomenų atnaujinimui registruose.

    Įrašų pakeitimai ir išrašai gyventojams

    Per mėnesį atlikta 10 civilinės būklės aktų įrašų papildymų, pakeitimų ar ištaisymų. Iš jų 3 atvejai buvo susiję su vardo ar pavardės pakeitimu.

    Iš viso sudaryta 60 civilinės būklės akto įrašų, o Gyventojų registrui perduota 17 archyvinių civilinės būklės akto įrašų. Gyventojams išduoti 35 civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai, tarp jų 1 išrašas pagal Vienos konvenciją.

    Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MVGDIS per mėnesį gautas 41 prašymas ar užduotis. Tokie srautai rodo nuolatinį poreikį atnaujinti duomenis ir tvarkyti su civiline būkle bei deklaravimu susijusius klausimus.

  • Study identifies a relationship tipping point that often predicts a breakup 1–2 years ahead

    Romantic breakups often follow a recognizable pattern rather than arriving without warning, according to a large analysis of long-running survey data from several countries. Researchers say relationship satisfaction can enter a two-stage decline, with a distinct tipping point appearing about one to two years before separation.

    The work, led by psychologist Janina Bühler of Johannes Gutenberg University Mainz with Ulrich Orth of the University of Bern, was published in the Journal of Personality and Social Psychology. Instead of tracking how satisfaction changes from the start of a relationship, the team examined what happens as couples move closer to a breakup.

    How the tipping point emerges

    The researchers describe an extended preterminal phase in which satisfaction drops slowly over several years. After that comes a transition point where satisfaction begins to fall much faster, marking the start of a terminal phase that typically lasts 7 to 28 months.

    This accelerated decline was seen in people whose relationships later ended, but not in a matched control group of couples who stayed together. The finding suggests the rapid-drop phase is not simply normal relationship fluctuation, but a pattern more closely linked to eventual dissolution.

    Evidence from four national studies

    The analysis drew on four large, nationally based longitudinal studies from Germany, Australia, the United Kingdom, and the Netherlands, covering 11 295 individuals and spanning 12 to 21 years of follow-up. Participants were repeatedly asked to rate how satisfied they were with their current romantic relationship.

    The team focused on time-to-separation, a method used in other areas of psychology to capture end-stage changes before an outcome occurs. By aligning responses to the point of breakup, they mapped how satisfaction shifts as separation approaches.

    Partners often experience it differently

    The decline can look different depending on who ultimately initiates the breakup. The partner who initiates separation tends to show earlier dissatisfaction, while the partner who is left often reaches the tipping point later and then experiences a sharper drop shortly before the split.

    The researchers say this gap may help explain why breakups can feel sudden to one partner but long-developing to the other. They also argue that many couples seek help after the transition point, when the relationship is already in the fast-decline stage and may be harder to stabilize.

    While the study does not claim every relationship follows the same timeline, it highlights warning patterns that may be detectable well in advance. The authors suggest that interventions during the slower preterminal phase may be more effective than waiting until dissatisfaction accelerates.

  • Kodėl meilė kartais varo iš proto: trys mokslo atradimai apie skausmą, neapykantą ir palengvėjimą

    Meilė dažnai apibūdinama kaip jausmas, kuriame telpa ir pakilimas, ir nerimas, o kartais net fizinis diskomfortas. Neuromokslų tyrimai rodo, kad tai nėra vien metafora: smegenys romantišką prisirišimą apdoroja pasitelkdamos tas pačias sistemas, kurios susijusios su atlygiu, grėsme ir skausmu.

    Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad jausmų intensyvumas priklauso ne tik nuo patirties ar charakterio, bet ir nuo smegenų mechanizmų. Būtent dėl to meilė kai kuriems žmonėms gali tapti ir stipria motyvacija, ir emociniu išbandymu, ypač santykių krizėse ar po skyrybų.

    Meilė ir neapykanta smegenyse

    Vienas įdomiausių neurovaizdinimo tyrimų pastebėjimų: meilė ir neapykanta nėra visiškai atskiros, viena kitai priešingos „lentynos“ smegenyse. Tiriant smegenų aktyvumą, nustatyta, kad abi būsenos įtraukia kai kurias panašias sritis, susijusias su stipria motyvacija, įsitraukimu ir reakcijomis į stresą.

    Tai padeda paaiškinti, kodėl aštrūs konfliktai artimuose santykiuose kartais kyla taip greitai ir taip sunkiai „išsijungia“. Kai emocijos intensyvios, smegenys gali veikti režimu, kuriame svarbiausia tampa ne racionalus vertinimas, o momentinė reakcija ir apsauga.

    Kai meilė skauda tiesiogine prasme

    Socialinis atstūmimas, netektis ar skyrybos neretai apibūdinami kaip skausmingi fiziškai, ir tam yra neurobiologinis pagrindas. Tyrimai rodo, kad socialinio skausmo patirtys gali aktyvinti panašius smegenų tinklus kaip ir fizinis skausmas, todėl kūnas į emocinę netektį reaguoja labai realiai.

    Medicinoje aprašomas ir vadinamasis „sudaužytos širdies“ sindromas, kai staigus emocinis sukrėtimas gali laikinai sutrikdyti širdies funkciją. Nors tai nėra dažnas reiškinys, jis primena, kad stipri įtampa ir netektis gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fiziologinių pasekmių.

    Meilė kaip natūralus nuskausminimas

    Kita vertus, įsimylėjimas gali veikti ir priešinga kryptimi: kai kurie tyrimai rodo, kad stiprus romantiškas prisirišimas gali mažinti skausmo pojūtį. Tai siejama su smegenų atlygio sistema ir neuromediatoriais, kurie dalyvauja malonumo, motyvacijos ir nusiraminimo procesuose.

    Tokie duomenys padeda suprasti, kodėl artumas ir saugumo jausmas santykiuose kai kuriems žmonėms tampa svarbia atrama patiriant stresą. Tačiau specialistai pabrėžia, kad jei ryšys tampa vieninteliu nusiraminimo būdu, gali augti priklausomybės nuo santykių rizika ir emocinis nestabilumas.

    Psichologai ir neuromokslininkai sutaria dėl vieno: meilė nėra vien „širdies reikalas“. Tai sudėtingas biologijos, patirties ir socialinių veiksnių derinys, todėl ji gali ir gydyti, ir žeisti, o kartais sukelti jausmą, kad emocijos tiesiog per stiprios.