CP v2

Tag: Šlapimo rūgštis

  • Kadaise valdovų rykštė, šiandien puola vis daugiau: ką būtina žinoti apie podagrą ir mitybą

    Kadaise valdovų rykštė, šiandien puola vis daugiau: ką būtina žinoti apie podagrą ir mitybą

    Podagra, dar vadinama šlapimo rūgšties sukeliamu artritu, ilgą laiką buvo siejama su pasiturinčiųjų gyvenimo būdu, tačiau šiandien ji diagnozuojama vis platesniam žmonių ratui. Ligą lemia padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, dėl kurio audiniuose formuojasi natrio urato kristalai ir išprovokuoja ūmų uždegimą.

    Dažniausias ir klasikinis pirmasis simptomas yra staigus, labai stiprus vieno sąnario skausmas, neretai užklumpantis naktį. Tipiškai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto sąnarys, tačiau podagra gali apimti ir čiurnas, kelius, plaštakas ar alkūnes.

    Ūmaus priepuolio metu sąnarys parausta, patinsta, tampa itin jautrus, o oda virš jo gali blizgėti ir būti karšta. Negydant priepuoliai dažnėja, o ilgainiui gali formuotis poodiniai mazgeliai, vadinami tofusais, ir didėti inkstų akmenligės rizika.

    Kodėl kyla šlapimo rūgštis?

    Pagrindinė problema yra hiperurikemija, kai organizmas nepakankamai efektyviai pašalina šlapimo rūgštį arba jos susidaro per daug. Dažnai dominuoja sumažėjęs išsiskyrimas per inkstus, todėl svarbūs tiek genetiniai veiksniai, tiek gretutinės ligos.

    Riziką didina antsvoris, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kai kurie vaistai, taip pat dažnesnis alkoholio vartojimas. Mityboje reikšmę turi didelis purinų kiekis ir gausus pridėtinio cukraus, ypač fruktozės, vartojimas.

    Kaip nustatoma podagra?

    Įtarus podagrą, vertinami simptomai, atliekami kraujo tyrimai, įskaitant šlapimo rūgšties koncentraciją, tačiau vien jos ne visada pakanka. Ūmaus priepuolio metu šlapimo rūgšties rodiklis gali būti ir normalus, todėl diagnozė remiasi visuma požymių.

    Tikslesniam patvirtinimui gali būti tiriamas sąnario skystis ieškant natrio urato kristalų, o taip pat taikomi vaizdiniai tyrimai. Ultragarsinis tyrimas gali atskleisti būdingus pokyčius, o rentgenograma dažniau parodo pažengusios ligos pasekmes.

    Gydymas ir mityba: ką svarbu žinoti?

    Podagra yra lėtinė liga, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti, mažinant priepuolių dažnį ir komplikacijų riziką. Ūmūs priepuoliai dažniausiai malšinami priešuždegiminiais vaistais, o ilgalaikėje kontrolėje svarbus šlapimo rūgštį mažinantis gydymas, kurį parenka gydytojas.

    Gyvensenos korekcijos paprastai tampa esmine plano dalimi: palaipsnė svorio korekcija, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas skysčių vartojimas. Staigios, labai ribojančios dietos ar badavimas gali veikti priešingai ir padidinti šlapimo rūgšties kiekį.

    Mityboje dažniausiai rekomenduojama riboti produktus, kurie siejami su didesne šlapimo rūgšties gamyba, pavyzdžiui, raudoną mėsą, subproduktus, kai kurias žuvis, stiprius sultinius. Taip pat patariama vengti saldintų gėrimų ir produktų su dideliu fruktozės kiekiu, nes jie gali didinti šlapimo rūgšties sintezę.

    Daugeliui žmonių naudingas daržovėmis, pilno grūdo produktais ir liesais baltymais paremtas racionas, o pieno produktai, ypač mažesnio riebumo, dažnai siejami su palankesniais šlapimo rūgšties rodikliais. Jei podagros priepuoliai kartojasi arba įtariamos komplikacijos, svarbu neapsiriboti savarankiška dieta ir kreiptis į šeimos gydytoją ar reumatologą.

    „Podagra yra valdoma liga, tačiau ilgalaikė sėkmė paprastai priklauso nuo dviejų dalykų: nuoseklaus gydymo plano ir kasdienės gyvensenos“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie priepuolių prevenciją.

  • Gerkite šiltą šias sultis vakare: sieja su geresniu miegu ir mažesniais podagros paūmėjimais

    Rūgščiųjų vyšnių, ypač Montmorency veislės, sultys pastaraisiais metais vis dažniau minimos tyrimuose, kuriuose vertinamas miego kokybės ir uždegimo procesų ryšys. Jose gausu polifenolių, įskaitant antocianinus, kurie suteikia vaisiams tamsią spalvą ir pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Nors tai nėra gydymas, tokios sultys kai kuriems žmonėms gali tapti naudingu mitybos papildymu.

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai išskiriamas polifenolių poveikis uždegimo žymenims ir atsistatymui po fizinio krūvio. Tyrimuose rūgščiųjų vyšnių produktai siejami su mažesniu raumenų skausmingumu po intensyvaus sporto ir greitesne regeneracija. Manoma, kad tai susiję su oksidacinio streso mažinimu ir uždegiminių reakcijų slopinimu.

    Ne mažiau dėmesio sulaukia ir podagros tema, nes ši liga tiesiogiai susijusi su padidėjusia šlapimo rūgšties koncentracija ir uždegimine reakcija sąnariuose. Kai kurių tyrimų duomenimis, rūgščiųjų vyšnių vartojimas gali būti siejamas su retesniais arba švelnesniais podagros paūmėjimais. Vis dėlto poveikio mastas skiriasi, o rezultatus gali lemti bendra mityba, kūno svoris, alkoholis ir paskirti vaistai.

    Miegui aktuali dar viena priežastis, kodėl šios sultys aptarinėjamos taip plačiai: rūgščiosios vyšnios laikomos natūraliu melatonino šaltiniu. Melatoninas padeda reguliuoti paros ritmą, o jo gamyba organizme glaudžiai susijusi su šviesos režimu ir miego higiena. Tyrimuose su dalimi nemiga besiskundžiančių dalyvių fiksuotas trumpesnis užmigimo laikas ir ilgesnė miego trukmė, tačiau tai nėra universalus sprendimas visiems.

    Jei norite išbandyti, dažniausiai rekomenduojama rinktis sultis be pridėtinio cukraus ir vertinti jas kaip raciono dalį, o ne stebuklingą priemonę. Svarbu prisiminti, kad miego sutrikimai ir pasikartojantys podagros priepuoliai reikalauja gydytojo įvertinimo, nes vien sultys nepakeičia diagnozės, gydymo plano ar vaistų.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia medicininės konsultacijos. Dėl nemigos, podagros ar kitų sveikatos problemų sprendimų reikėtų tartis su gydytoju arba vaistininku.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.