CP v2

Tag: Šlapimo takų infekcijos

  • Gydytojas perspėja: vasarą inkstų akmenys „puola“ dažniau – kas patenka į riziką

    Karštasis metų laikas kai kuriems žmonėms tampa netikėtu išbandymu: gydytojai pastebi, kad vasarą dažniau pasireiškia inkstų akmenligės priepuoliai. Pagrindinė priežastis paprasta, bet dažnai nuvertinama – organizmas netenka daugiau skysčių, o šlapimas tampa labiau koncentruotas.

    Kuo mažiau skysčių organizme, tuo lengviau šlapime susidaro kristalai, kurie gali virsti akmenimis. Dažniausiai tai būna kalcio oksalato akmenys, susiformuojantys, kai kalcis šlapime susijungia su oksalatais, natūraliai esančiais organizme ir maiste.

    Kodėl vasarą rizika auga?

    Urologai aiškina, kad sezoniškumas susijęs ne tik su karščiu, bet ir su gyvenimo būdu. Dėl prakaitavimo netenkama skysčių, o jei jie neatkuriami vandeniu, šlapimas tampa tirštesnis, jame lengviau „sukimba“ mineralai ir druskos.

    Prie rizikos gali prisidėti ir žiemos įpročiai. Šaltuoju sezonu žmonės dažniau būna mažiau fiziškai aktyvūs, o tai gali lemti didesnį kalcio kiekį šlapime, ypač jei racione daugiau druskos ir kaloringo, perdirbto maisto.

    Įspėjamieji simptomai

    Inkstų akmenys neretai ilgą laiką nesukelia jokių požymių, kol nepradeda judėti iš inksto į šlapimtakį. Tuomet dažniausiai atsiranda staigus, stiprus dieglių tipo skausmas juosmens srityje, kuris gali plisti į kirkšnį.

    Dažni ir šlapinimosi simptomai: deginimas, skausmas, staigus noras šlapintis, taip pat kraujas šlapime. Kadangi šlapimtakis yra siauras, net nedidelis akmuo gali sukelti užsikimšimą ir labai intensyvius spazmus.

    Kas patenka į rizikos grupę?

    Inkstų akmenys gali susidaryti bet kam, tačiau rizika didesnė tiems, kurie jau yra patyrę akmenligę anksčiau. Didesnį pavojų taip pat gali turėti žmonės, sergantys cukriniu diabetu, podagra, Krono liga ar dažnai patiriantys šlapimo takų infekcijas.

    Rizika gali didėti po svorio mažinimo operacijų, taip pat vartojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, diuretikus, tam tikrus antacidinius ar prieštraukulinius preparatus. Prie to prisideda ir per mažas vandens vartojimas, ypač aktyviai judant ar dirbant karštyje.

    Ką daryti, kad akmenys nesusidarytų?

    Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia vasaros taisyklė – palaikyti vandens balansą. Pakankamas skysčių kiekis padeda „praskiesti“ šlapimą ir mažina tikimybę, kad mineralai pradės kristalizuotis.

    Taip pat rekomenduojama dažniau rinktis vaisius ir daržoves, riboti druskos kiekį bei nepadauginti gyvūninės kilmės baltymų. Jei akmenligė kartojasi, sprendimai turėtų būti individualūs, todėl verta pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti akmenų sudėtį bei priežastis.

    Jei pasireiškia stiprus skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas ar sutrinka šlapinimasis, medikai ragina nedelsti. Tokie simptomai gali rodyti komplikacijas, tarp jų ir infekciją ar šlapimo nutekėjimo blokadą, kuri reikalauja skubios pagalbos.

  • Šie vaisių ir daržovių sultys gali pakelti energiją, bet gydytojai įspėja dėl griežtos ribos

    Vaisių sultys dažnai pristatomos kaip greitas būdas papildyti vitaminų atsargas ir pasijusti žvaliau, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad tai vis tiek yra koncentruotas cukraus šaltinis. Dėl to daugelyje šalių rekomenduojama sultis vartoti saikingai, pirmenybę teikiant visiems vaisiams ir uogoms.

    Jungtinėje Karalystėje taikomos gairės dažniausiai mini iki 150 mililitrų sulčių per dieną ir pataria jas gerti valgant, o ne tarp valgymų. Taip mažiau apkraunama dantų emalė rūgštimis ir sumažinami staigūs gliukozės šuoliai, ypač jei sultys geriamos vienos.

    Granatų sultys ir širdis

    Granatų sultys išpopuliarėjo dėl polifenolių, kurie veikia kaip antioksidantai ir siejami su mažesniu oksidaciniu stresu. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojant granatų sultis kai kuriems žmonėms gali nežymiai mažėti kraujospūdis ir blogojo cholesterolio rodikliai.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis labiau tikėtinas tuomet, kai sultys yra bendros sveikesnės mitybos dalis. Renkantis produktą svarbu ieškoti 100 proc. sulčių be pridėtinio cukraus, nes dalis gėrimų būna praskiesti ir saldinti.

    Spanguolių, vyšnių sultys ir atsargumas

    Spanguolių sultys dažniausiai minimos kalbant apie šlapimo takų infekcijų prevenciją, nes jose esantys junginiai gali trukdyti bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės sienelių. Kai kurios mokslinės apžvalgos rodo, kad daliai žmonių tai gali sumažinti pasikartojančių infekcijų riziką, tačiau rezultatai priklauso nuo vartojamo produkto sudėties ir dozės.

    Problema ta, kad natūralios spanguolių sultys yra labai rūgščios, todėl rinkoje dažnai pasitaiko saldintų gėrimų. Be to, vartojantiems tam tikrus vaistus, ypač kraują skystinančius, prieš dažnesnį spanguolių produktų vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Tuo metu rūgštesnės vyšnių sultys siejamos su atsistatymu po fizinio krūvio, nes jose yra antioksidantų, o kai kuriuose tyrimuose fiksuotas mažesnis raumenų skausmas po intensyvių treniruočių. Taip pat jos kartais aptariamos dėl natūralių melatonino pirmtakų, tačiau miego poveikis nėra vienodas visiems.

    Greiipfrutų sulčių spąstai ir obuolių sulčių mitai

    Greiipfrutų sultys turi vitamino C ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau jos gali pavojingai sąveikauti su vaistais. Greiipfrutai slopina fermentus, kurie padeda organizmui skaidyti dalį medikamentų, todėl kai kurių vaistų koncentracija kraujyje gali padidėti iki žalingo lygio.

    Jei vartojate receptinius vaistus, ypač cholesterolį mažinančius, kraujospūdį veikiančius ar raminamuosius, dėl greiipfrutų sulčių verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Tai aktualu net ir tuomet, kai sultys geriamos ne kasdien, nes poveikis fermentams gali užsitęsti.

    Obuolių sultys neretai laikomos sveiku pasirinkimu, tačiau skaidrintos, filtruotos sultys dažnai turi mažiau naudingų medžiagų nei visas obuolys. Be to, sultyse beveik nelieka skaidulų, kurios padeda lėčiau įsisavinti cukrų ir ilgiau jaustis sotiems.

    Jei vis dėlto renkatės obuolių sultis, vertingesnis variantas paprastai yra neskaidrintos, su minkštimu, be pridėtinio cukraus. Tačiau mitybos ekspertai primena, kad net ir geriausios sultys nepakeičia viso vaisiaus, o energijai palaikyti svarbiausia yra subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas.

  • Šį ryto gėrimą giria specialistai: paprastas įprotis gali padėti apsaugoti inkstus

    Ryto rutina dažnai prasideda nuo kavos ar arbatos, tačiau specialistai primena paprastesnį pasirinkimą, kuris daugeliui gali būti naudingiausias inkstams. Tinkama hidratacija siejama su sklandesniu inkstų darbu, nes šie organai filtruoja kraują ir padeda pašalinti apykaitos produktus bei perteklinį skysčių kiekį.

    Vanduo ryte ir visos dienos metu padeda palaikyti normalų skysčių balansą, o tai svarbu šlapimo takams. Kai organizmas gauna pakankamai skysčių, didėja šlapimo kiekis, todėl šlapimo takai „praplaunami“ dažniau, o tai gali mažinti kai kurių infekcijų ir inkstų akmenų susidarymo riziką.

    Kas labiausiai tinka ryte?

    Dažniausiai geriausiu pasirinkimu įvardijamas paprastas vanduo, nes jis prieinamas, neturi pridėtinio cukraus ir nekrauna organizmo nereikalingais priedais. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas: geriau dažniau gurkšnoti vandenį dienos eigoje, nei bandyti „atsigerti“ vienu kartu.

    Pakankamas skysčių kiekis siejamas ir su geresne kraujotaka, nes dėl dehidratacijos kraujas gali tirštėti, o tai didina krūvį kraujagyslių sistemai. Inkstams tai svarbu, nes jų filtravimo procesai priklauso nuo stabilios kraujotakos ir skysčių pusiausvyros.

    Kokie kiti gėrimai gali tikti?

    Be vandens, dažnai minimi gėrimai, kuriuose nėra pridėtinio cukraus ir druskos. Pavyzdžiui, žalioji arbata turi antioksidantų, o juoda kava, nepaisant švelnaus diuretinio poveikio, daugeliui žmonių gali prisidėti prie bendro suvartojamų skysčių kiekio.

    Alternatyva gali būti ir gazuotas arba natūraliais aromatais pagardintas vanduo, jei jame nėra pridėtinio cukraus ar didelio natrio kiekio. Renkantis tokius gėrimus verta atidžiai skaityti etiketes, nes panašiai atrodantys produktai gali smarkiai skirtis sudėtimi.

    Ko geriau vengti?

    Inkstams nepalankūs įpročiai dažniausiai siejami su dideliu cukraus, kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų kiekiu, ypač kai tai tampa kasdienybe. Energiniai gėrimai, saldinti gaivieji gėrimai ir dažnas alkoholio vartojimas siejami su didesne sveikatos sutrikimų rizika, o inkstams tai gali reikšti papildomą krūvį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į saldintus gėrimus, įskaitant dalį „sportinių“ gėrimų ar saldžių sulčių gėrimų, nes didelis cukraus kiekis ilgainiui siejamas su metaboliniais sutrikimais, kurie netiesiogiai didina ir inkstų ligų riziką.

    Įspėjamieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Inkstų problemos neretai vystosi palaipsniui, todėl pirmieji požymiai gali būti neryškūs. Dažniausiai minimi simptomai yra nuovargis, silpnumas, tinimai, ypač veido srityje rytais, taip pat pėdų ar plaštakų patinimas.

    Kitas svarbus signalas yra šlapinimosi pokyčiai: dažnesnis poreikis, ypač naktį, sumažėjęs šlapimo kiekis, pakitusi šlapimo spalva ar drumstumas, putojimas, o kraujo priemaišos yra priežastis nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Padidėjęs kraujospūdis taip pat gali būti susijęs su inkstų veiklos sutrikimais, net jei anksčiau tokių problemų nebuvo.

    Gydytojai pabrėžia, kad vienas gėrimas neišsprendžia visų problemų, tačiau vanduo kaip kasdienis įprotis yra paprastas žingsnis, galintis padėti palaikyti normalią organizmo būklę. Jei kyla abejonių dėl tinkamo skysčių kiekio ar yra lėtinių ligų, saugiausia individualias rekomendacijas aptarti su šeimos gydytoju ar nefrologu.

  • Britai prabilo atvirai: apatiniai nekeičiami 3 dienas, gydytoja įspėja dėl infekcijų rizikos

    Didžiosios Britanijos prekybininko „Jacamo“ apklausa parodė, kad dalis žmonių kasdienę higieną vertina gerokai laisviau, nei rekomenduoja specialistai. Daugiau nei 1 000 suaugusių britų atsakymuose matyti tendencija: apatiniai neretai dėvimi apie tris dienas iš eilės prieš skalbimą.

    Tyrime taip pat užfiksuota, kad kojinės kai kurių apklaustųjų avimos po kelis kartus, o sportinė apranga į skalbinių krepšį patenka dar rečiau. Kai kurie respondentai nurodė sportinius komplektus skalbiantys tik po ilgesnio laikotarpio, nors drėgmė ir šiluma fizinio aktyvumo metu sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams.

    Į šiuos rezultatus sureagavo gydytoja Debora Lee iš internetinės vaistinės „Dr Fox“. Pasak jos, ilgai dėvint tuos pačius apatinius, audinyje ir ant odos greičiau dauginasi bakterijos bei grybeliai, o tai gali didinti sudirgimų ir infekcijų riziką.

    „Kuo ilgiau dėvite tuos pačius apatinius, tuo daugiau šansų, kad bakterijos pateks ten, kur joms nereikėtų būti, ir sukels uždegimą“, – sakė D. Lee.

    Gydytoja pabrėžia, kad rizika gali skirtis vyrams ir moterims dėl anatominių ypatumų. Moterims dažniau minimos šlapimo takų infekcijos, kurių viena įprastų priežasčių yra žarnyno bakterijų, tokių kaip Escherichia coli, patekimas į šlapimo takus. Vyrams ilgiau dėvimi apatiniai siejami su didesne odos sudirgimų, bakterinių uždegimų tikimybe.

    Specialistė rekomenduoja apatinius keisti kasdien, o prakaituojant ar sportuojant dar dažniau. Taip pat patariama rinktis natūralesnius audinius, pavyzdžiui, medvilnę, nes sintetinės medžiagos prasčiau praleidžia orą, gali sulaikyti drėgmę ir sudaryti palankesnes sąlygas odos problemoms.

    Medikai primena, kad higienos įpročiai svarbūs ne tik komfortui, bet ir bendrai sveikatos prevencijai. Jei atsiranda deginimas, nemalonus kvapas, neįprastos išskyros, odos bėrimai ar niežėjimas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.