CP v2

Tag: Slauga

  • Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena: kas keičiasi spalio 1-ąją ir kodėl tai svarbu visiems

    Spalio 1 dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena – Jungtinių Tautų inicijuota proga atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį visuomenėje ir iššūkius, su kuriais jie susiduria. Ši diena kasmet primena, kad ilgaamžiškumas tampa vis ryškesne demografine tendencija, o kartu auga ir atsakomybė už orų senėjimą.

    Europa sparčiai sensta, o tai reiškia didesnį poreikį sveikatos paslaugoms, slaugai, socialinei pagalbai ir bendruomeninėms iniciatyvoms. Specialistai pabrėžia, kad kokybiškas senėjimas priklauso ne tik nuo medicinos, bet ir nuo socialinių ryšių, finansinio saugumo bei galimybės išlikti aktyviems kasdienėje veikloje.

    Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena taip pat skatina kalbėti apie amžiaus diskriminaciją ir vienišumo problemą. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija gali reikšmingai paveikti sveikatą, todėl bendruomenių, artimųjų ir institucijų dėmesys vyresniems žmonėms turi tiesioginę reikšmę jų savijautai.

    Šią dieną dažnai rengiami susitikimai, koncertai, edukacijos ir sveikatinimo veiklos, kurios skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą. Ne mažiau svarbus ir paprastas žmogiškas dėmesys – skambutis, apsilankymas ar pasiūlyta pagalba kasdieniuose reikaluose gali tapti realia parama.

    Minint šią progą verta prisiminti, kad pagarba ir dėkingumas vyresniems žmonėms nėra vien šventinė tradicija. Tai nuoseklus kasdienis pasirinkimas kurti aplinką, kurioje patirtis, išmintis ir bendrystė būtų vertinamos, o pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    „Norisi, kad vyresnis amžius būtų siejamas ne su atskirtimi, o su orumu, įtrauktimi ir prasmingu gyvenimu“, – sako socialinės srities specialistai.

  • Kaunas atidarė naują slaugos padalinį Kulautuvoje: 169 vietos ir milijoninė investicija

    Kulautuvoje, pušyno apsuptyje, darbą pradėjo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinys. Kauno miesto savivaldybės lėšomis atnaujintose buvusios sanatorijos erdvėse įrengtos 169 vietos senjorų slaugai, palaikomajam gydymui ir socialinei globai.

    Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad projektas buvo brandintas ne vienerius metus, derinant dokumentus ir pritaikant pastatą šiuolaikiniams poreikiams. Pasak savivaldybės, tikslas – užtikrinti orią priežiūrą vyresnio amžiaus žmonėms iš Kauno ir aplinkinių vietovių.

    „Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų oriai sutikti senatvę, o darbuotojai turėtų sąlygas kokybiškai dirbti“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Padalinyje vienoje vietoje sujungiamos medicininės ir socialinės paslaugos, o tai Lietuvoje tampa vis aktualesne kryptimi dėl visuomenės senėjimo ir augančio ilgalaikės priežiūros poreikio. Įstaigoje dirbs gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

    Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad norint gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas pacientai registruojami per e. sveikatos sistemą. Dėl socialinės globos paslaugų gyventojai įprastai kreipiasi per savo seniūniją, kur vertinamas paslaugos poreikis.

    Padalinio direktorė Ieva Bradulskienė akcentuoja, kad pertvarkant patalpas daug dėmesio skirta pacientų saugumui ir komfortui, taip pat personalo darbo sąlygoms. Įstaigos teigimu, patalpos pritaikytos ir riboto judumo žmonėms, numatytos procedūrų, slaugos ir bendrosios erdvės.

    „Svarbiausia, ką čia ras žmonės, tai jaukumą, saugumą ir jiems pritaikytas patalpas“, – sakė Ieva Bradulskienė.

    Projektas įgyvendintas buvusios Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės pastate, kuris veikė nuo 1946 iki 2004 metų. Vėliau kompleksas keitė paskirtį ir ilgainiui buvo apleistas, kol 2020 metais Kaunas objektą perėmė iš Turto banko ir pradėjo pritaikymo darbus.

    Atnaujinimo metu įrengtos naujos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, atlikta vidaus apdaila ir perplanuotos patalpos. Savivaldybės duomenimis, sutvarkyta ir teritorija: įrengti įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė, aptvėrimas bei kitos saugumo priemonės.

    Rangos darbų vertė siekė daugiau kaip 8,8 mln. eurų su PVM, dar apie 1,6 mln. eurų su PVM skirta įrangai ir baldams. Darbus vykdė UAB „Kaunesta“, techninę priežiūrą atliko UAB „Verslo“.

    Komplekso istorijoje buvo ir laikini pritaikymai krizinėms situacijoms. Per koronaviruso pandemiją pastatas buvo parengtas COVID-19 pacientų izoliacijai, o 2022 metais, prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, dalis patalpų pritaikyta priimti atvykusias šeimas ir vaikų grupes.

  • Kaune prasideda 10 mln. eurų projektas: kapsulę įkas meras ir „Care Investments“ vadovas

    Simbolinė pradžia Kaune

    Kaune rugsėjo 30 dieną bus oficialiai pažymėta senjorų globos namų „Gemma“ Dainavos namų statybų pradžia. Projekto startą simbolizuos ateities kartoms skirta kapsulės įkasimo ceremonija.

    Renginys vyks Krėvės prospekte, o organizatoriai žada sudaryti galimybes žiniasklaidai pabendrauti su pagrindiniais projekto atstovais. Numatyta, kad ceremonija truks apie 30 minučių.

    130 vietų ir 100 darbo vietų

    „Gemma“ Dainavos namai – antrasis šio tinklo projektas Kaune, į kurį planuojama investuoti apie 10 mln. eurų. Projekto vystytojai teigia, kad pastatas nuo pradžių projektuojamas specialiai senjorų globai.

    3 400 kvadratinių metrų ploto komplekse galės apsigyventi 130 senjorų. Taip pat skaičiuojama, kad veiklai užtikrinti bus sukurta apie 100 darbo vietų.

    Kas dalyvaus ceremonijoje?

    Organizatorių teigimu, kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvaus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Taip pat numatytas projekto vystytojos „Care Investments“ direktoriaus Jono Zelbos ir generalinio rangovo „Conres Kaunas“ vadovės Jurgitos Girdzijauskienės dalyvavimas.

    Pasak organizatorių, žurnalistams bus suteikta galimybė užduoti klausimus ir gauti komentarus apie projekto eigą, investicijų apimtį bei planuojamus darbų terminus.

    Senjorų globos infrastruktūros plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl visuomenės senėjimo ir didėjančios ilgalaikės slaugos bei globos paslaugų paklausos. Savivaldybės ir privatūs investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kaip didinti vietų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, ypač didmiesčiuose.

  • Vilniuje po remonto atidarė skyrių: 70 vietų slaugai ir 3 naujos palatos sunkiai sergantiems

    Vilniuje po remonto atidarė skyrių: 70 vietų slaugai ir 3 naujos palatos sunkiai sergantiems

    Vilniuje po remonto vėl atidarytas Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Ligoninė skelbia, kad vienu metu čia paslaugas galės gauti iki 70 pacientų, todėl padidės galimybės priimti laukiančiuosius.

    Pasak įstaigos, stacionarių slaugos paslaugų poreikis sostinėje išlieka didelis, o jį didina visuomenės senėjimas ir lėtinių ligų paplitimas. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai aktyvus gydymas jau baigtas, bet žmogui dar reikia nuolatinės priežiūros ir saugios aplinkos.

    „Kai pacientui nebereikia aktyvaus gydymo, tačiau jis negali saugiai savimi pasirūpinti namuose, būtina užtikrinti kokybišką ir orią slaugą“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Įrengtos trys naujos palatos

    Ligoninės skyrius veikia Kauno gatvėje, jame teikiamos bendrosios slaugos paslaugos, taip pat slauga pacientams, esantiems vegetacinėje būklėje ar sergantiems demencija. Po vasarą atlikto remonto įrengtos dvi papildomos dvivietės palatos ir viena vienvietė palata.

    Įstaiga nurodo, kad skyriuje dauguma pacientų slaugomi dvivietėse ir trivietėse palatose, taip pat yra vienviečių palatų su atskiru sanitariniu mazgu ir dušu. Atnaujinimas, anot ligoninės, turėtų sudaryti daugiau galimybių artimiesiems būti šalia sunkios būklės paciento.

    Remonto darbams ir reikalingoms prekėms, ligoninės duomenimis, skirta beveik 68 tūkst. eurų. Įstaiga pabrėžia, kad geresnės fizinės sąlygos yra tik dalis pokyčio, nes slauga apima ir paciento kasdienių poreikių užtikrinimą.

    Ką reiškia palaikomasis gydymas

    Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė teigia, kad pacientams užtikrinama visą parą trunkanti sveikatos priežiūra, simptominis gydymas ir slauga. Prireikus teikiama pagalba valgant, rūpinantis asmens higiena ir kitais kasdieniais poreikiais.

    „Vertiname kiekvieno paciento poreikius individualiai, kad pacientas ir jo artimieji jaustųsi saugūs, išgirsti ir galėtų išsaugoti privatumą“, – sakė Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas.

    Praėjusiais metais skyriuje, ligoninės duomenimis, gydyti ir slaugyti 426 pacientai, o paslaugos suteiktos per daugiau nei 23 tūkst. lovadienių. Pacientais rūpinasi 64 darbuotojai, tarp jų gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, masažo specialistai, medicinos psichologai, slaugytojo padėjėjai ir socialiniai darbuotojai.

    Ligoninė pažymi, kad slauga neapsiriboja vien medicinine priežiūra: pacientams gali būti skiriamos sveikatą stiprinančios procedūros, tokios kaip gydomoji mankšta ar masažas. Jei paciento būklė pablogėja, jis gali būti perkeltas į aktyvaus gydymo ar bendrosios intensyviosios priežiūros skyrių.

  • Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    2026 metais rugsėjo 20–24 dienomis Lietuvoje vyks Atvirumo demencijai dienos – nemokamų renginių programa, kviečianti visuomenę geriau suprasti demenciją ir mažinti su ja siejamą baimę bei stigmą. Organizatoriai pabrėžia, kad demencija paliečia ne tik žmogų, bet ir visą šeimą, todėl svarbios žinios, empatija ir praktinė pagalba kasdienybėje.

    Demencijos tema visuomenėje vis dar dažnai apipinta klaidingais įsitikinimais: kad tai ne liga, o tik normalus senėjimas, arba kad nieko neįmanoma padaryti. Specialistai akcentuoja, jog ankstyvas požymių atpažinimas, sveikatos priežiūros komandos įsitraukimas, kognityvinės ir socialinės veiklos bei saugi aplinka gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir atitolinti sudėtingesnius etapus.

    Kas slypi už skaičių?

    Europoje visuomenė sparčiai sensta, todėl auga ir su demencija susiduriančių žmonių skaičius, o kartu – artimųjų, kurie tampa neformaliais slaugytojais, patiriantys emocinį ir finansinį krūvį. Pasaulio sveikatos organizacija yra pabrėžusi, kad demencija yra vienas didžiausių šiuolaikinių visuomenės sveikatos iššūkių, reikalaujantis ne tik medicininių, bet ir socialinių sprendimų.

    Renginių organizatoriai primena ir prevencijos kryptį: mokslas vis dažniau kalba apie veiksnius, kurie mažina riziką – nuo kraujospūdžio kontrolės, fizinio aktyvumo ir klausos problemų sprendimo iki socialinio ryšio palaikymo. Nors universalaus išgydymo nėra, didėja įrodymais pagrįstų priemonių, kurios padeda geriau gyventi su diagnoze.

    Kultūra kaip pagalba ir tiltas

    Šių dienų programoje ypatingas dėmesys skiriamas kultūros vaidmeniui, nes muziejai, bibliotekos ir kitos organizacijos gali tapti saugiomis erdvėmis bendravimui, atminčiai ir prasmingai veiklai. Tokios iniciatyvos svarbios ir todėl, kad mažina izoliaciją, kuri demencijos atveju dažnai tampa „nematoma“ problema tiek pačiam žmogui, tiek artimiesiems.

    Programoje pristatomas ir TADAM – demencijai atvirų muziejų tinklas, rodantis, kad kultūros įstaigos gali ne tik kalbėti apie demenciją, bet ir realiai pritaikyti aplinką, komunikaciją bei veiklas taip, kad jos būtų prieinamos ir orios. Praktikoje tai reiškia aiškesnę navigaciją, ramesnes patirtis, darbuotojų mokymus ir jautresnį bendravimą su lankytojais.

    Kas organizuoja ir kur ieškoti informacijos?

    Atvirumo demencijai dienas organizuoja asociacija „Demencija Lietuvoje“, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ ir TADAM tinklo nariai. Partnerių gretose – Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Higienos institutas, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos institucijos.

    Organizatoriai kviečia renginius vertinti kaip progą ne tik sužinoti daugiau, bet ir prabilti apie tai, kas dažnai nutylima: artimųjų nuovargį, emocinius išgyvenimus, pagalbos paieškas ir poreikį bendruomenei, kuri supranta. Aktualiausia informacija apie programą ir renginių laiką paprastai skelbiama iniciatyvos „Demencija Lietuvoje“ komunikacijos kanaluose.

  • DI darbo neatims? Ekspertai įvardijo profesijas, kurių dar ilgai nepakeis jokie algoritmai

    DI darbo neatims? Ekspertai įvardijo profesijas, kurių dar ilgai nepakeis jokie algoritmai

    Dirbtinis intelektas jau dabar geba atlikti dalį užduočių, kurios dar neseniai buvo laikomos išimtinai žmogaus darbu: nuo teksto santraukų iki vaizdų kūrimo ar duomenų analizės. Vis dėlto darbo rinkos pokytis nėra vienkryptis, o daugelyje sričių DI greičiau tampa įrankiu, nei pilnaverčiu darbuotojo pakaitalu.

    Pastaraisiais metais daugėja įmonių, automatizuojančių rutinines operacijas ir peržiūrinčių komandas, tačiau tai nereiškia, kad žmogaus vaidmuo nyksta. Analitikai pabrėžia, kad didžiausi pokyčiai dažniausiai paliečia pareigybių dalis, o ne visą profesiją, todėl svarbiausia tampa gebėjimas perskirstyti užduotis ir kelti kvalifikaciją.

    Kur žmogus išlieka nepakeičiamas

    Viena atspariausių sričių išlieka sveikatos priežiūra ir kasdienė pagalba žmogui: slauga, individuali priežiūra, reabilitacija. Čia kritiškai svarbus tiesioginis kontaktas, pasitikėjimas, situacijos pajautimas ir sprendimų priėmimas realiu laiku, kai vien algoritminės rekomendacijos nėra pakankamos.

    DI gali pagreitinti dokumentavimą, padėti apdoroti tyrimų duomenis ar pasiūlyti galimus variantus, tačiau negali pakeisti emocinės paramos, empatijos ir atsakomybės už paciento saugumą. Be to, Europoje senstant visuomenei auga paslaugų poreikis, o tai ilgainiui didina specialistų paklausą.

    Auga naujos profesijos ir atsakomybės

    Kita tendencija yra naujų specializacijų kūrimasis. Plečiantis DI taikymui, vis dažniau reikalingi duomenų valdymo, modelių priežiūros, sistemų saugos ir atitikties specialistai, taip pat ekspertai, vertinantys rizikas ir šališkumą.

    Įmonėms neužtenka vien įsidiegti sprendimą, jos turi užtikrinti, kad algoritmai veiktų patikimai, skaidriai ir nepažeistų teisės aktų. Praktikoje tai reiškia daugiau darbo tiems, kurie sugeba derinti technologinį išmanymą su verslo procesų supratimu ir žmogaus poreikių analize.

    Didžiausią vertę kuria prisitaikantys

    Ekspertai vis dažniau kartoja, kad artimiausiais metais daug profesijų keisis greičiau nei anksčiau: dalis užduočių bus automatizuota, dalis persikels į kontrolės ir sprendimų priėmimo lygį. Daugelyje biurinių funkcijų DI perims pasikartojantį darbą, bet žmogui liks tikslų formulavimas, kokybės patikra ir atsakomybė už rezultatą.

    „Daugiausia laimės tie, kurie DI naudos kaip įrankį ir nuolat atnaujins įgūdžius, o ne bandys konkuruoti su automatizacija“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis labiau vertinami gebėjimai, kuriuos sunku standartizuoti: kūrybiškumas, derybos, lyderystė, kritinis mąstymas ir darbas su žmonėmis. Dėl to prognozuojama, kad ateities darbo rinka remsis žmogaus ir DI bendradarbiavimu, o ne masiniu darbuotojų pakeitimu.

  • Šiauliuose atidarytas paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras: 8 vietos ir ilgesnė specialistų priežiūra

    Šiauliuose atidarytas paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras: 8 vietos ir ilgesnė specialistų priežiūra

    Šiauliuose pradėjo veikti paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras, įrengtas Šiaulių miesto ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Čia vienu metu bus galima priimti iki 8 pacientų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba ir ilgalaikė priežiūra.

    Įstaiga pabrėžia, kad dienos stacionaro modelis leidžia pacientui gauti profesionalią pagalbą dieną, o vakare grįžti į namų aplinką. Toks sprendimas dažnai sumažina skubios hospitalizacijos riziką ir palengvina artimųjų kasdienę slaugos naštą, ypač kai šeimoje dirbantys žmonės prižiūri sergantį žmogų.

    Kas pasikeis pacientams ir artimiesiems?

    Paliatyviosios pagalbos tikslas yra ne tik simptomų kontrolė, bet ir gyvenimo kokybės gerinimas, kai liga yra pažengusi ar nepagydoma. Dienos stacionare pacientams gali būti užtikrinama slauga, skausmo ir kitų simptomų valdymas, psichologinė pagalba, taip pat saugi aplinka poilsiui ir būklės stebėsenai.

    Paslaugos vienam asmeniui numatytos ne trumpiau kaip 4 valandas ir ne ilgiau kaip 12 valandų per dieną. Toks laikas leidžia atlikti reikiamas procedūras, stebėti savijautą ir, prireikus, koreguoti priežiūros planą, neįpareigojant žmogaus nuolat gyventi stacionare.

    Naujos patalpos ir pritaikyta infrastruktūra

    Centre įrengtos šviesios, erdvios palatos, pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu ir kasdieniams higienos poreikiams. Į bendrąsias erdves integruoti sprendimai, kurie svarbūs ilgalaikėje priežiūroje: patogus patekimas, galimybė saugiai persikelti ir užtikrintas privatumas.

    Įstaiga nurodo, kad aplinka sąmoningai kurta ramesnė ir labiau primenanti namus, nes paliatyviojoje pagalboje reikšmingas ne tik medicininis, bet ir emocinis komfortas. Tokie sprendimai ypač svarbūs pacientams, kuriems tenka gyventi su ilgalaikiu skausmu, nuovargiu ar nerimu.

    Projektas ir paslaugų poreikis

    Dienos stacionaras įgyvendintas kaip bendro finansavimo projektas, kuriuo siekta didinti ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams. Darbai truko apie dvejus su puse metų, o rezultatas orientuotas į tęstines slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas.

    Paslaugos poreikį didina visuomenės senėjimas ir augantis lėtinių ligų paplitimas, todėl savivaldybėms tenka ieškoti sprendimų, kurie mažina spaudimą ligoninėms ir leidžia žmogui kuo ilgiau išlikti jam įprastoje aplinkoje. Šiauliuose atidarytas dienos stacionaras tampa viena iš alternatyvų, kuri gali užpildyti spragą tarp namų slaugos ir nuolatinio stacionarinio gydymo.

    „Teikiant paliatyviąją pagalbą svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas ir nebūtų blaškomas iš vienos įstaigos į kitą“, – sakė Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė.

    Įstaiga teigia, kad paslaugos bus teikiamos įvairaus amžiaus pacientams, įskaitant ir vaikus, jei sveikatos būklė atitiks paliatyviosios pagalbos indikacijas. Tikimasi, kad naujas dienos stacionaras suteiks daugiau saugumo pacientams, o jų artimiesiems padės suderinti priežiūrą su darbu ir kasdieniais įsipareigojimais.

  • Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Kelmės rajono savivaldybė pasveikino rajono slaugytojus ir padėkojo už kasdienį darbą su pacientais. Sveikinime pabrėžtas slaugytojų profesionalumas, kantrybė ir žmogiška šiluma, kuri neretai tampa svarbiausia pagalba gydymo metu.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius akcentavo, kad slaugytojų darbas matomas ne tik ligoninėse ar poliklinikose, bet ir globos, slaugos, ambulatorinių paslaugų srityse. Pasak jo, būtent slaugytojai dažniausiai pirmieji pastebi paciento būklės pokyčius ir užtikrina, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    „Dėkojame už jūsų rūpestį, kantrybę, profesionalumą ir kasdien dovanojamą žmogišką šilumą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo data. Ši diena daugelyje šalių skirta atkreipti dėmesį į slaugytojų indėlį sveikatos apsaugos sistemoje, jų kompetencijų svarbą bei iššūkius, su kuriais susiduriama kasdienėje praktikoje.

    Sveikinime slaugytojams palinkėta stiprybės, sveikatos, prasmingų akimirkų ir nuoširdaus pacientų dėkingumo. Savivaldybė pabrėžė, kad slaugytojų darbas yra ne tik medicininė pagalba, bet ir nuolatinis emocinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

  • Tarptautinė slaugytojų diena Jonavos ligoninėje: padėkos, diplomai ir žinutė apie jų reikšmę

    Tarptautinė slaugytojų diena Jonavos ligoninėje: padėkos, diplomai ir žinutė apie jų reikšmę

    Jonavos ligoninėje paminėta Tarptautinė slaugytojų diena, skirta atkreipti dėmesį į slaugytojų indėlį pacientų priežiūroje ir visos sveikatos sistemos veikime. Renginyje akcentuota, kad slauga dažnai lieka „nematoma“, nors būtent ji užtikrina kasdienį gydymo tęstinumą.

    Šventėje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė ir savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Renata Merfeldienė. Susitikimo metu kalbėta apie slaugytojų vaidmenį ligoninėje, jų atsakomybę bei emocinį krūvį, su kuriuo tenka susidurti dirbant su pacientais ir jų artimaisiais.

    „Jūs esate visos šios organizacijos kraujas – be jūsų gyvybingumo, atsidavimo ir pašaukimo jokia ligoninė negalėtų gyvuoti. Jūs kuriate didžiulę vertę, pirmiausia – pacientams. Jūsų darbas yra labai nelengvas, todėl nuoširdžiai dėkoju už kantrybę, atsidavimą ir kasdienį rūpestį žmonėmis“, – sakė Birutė Gailienė.

    Renginio metu slaugytojams skirti padėkos žodžiai už jų kasdienį darbą ir rūpestį pacientais. Taip pat įteikti atminimo diplomai tiems slaugytojams, kuriuos Slaugytojų taryba įvertino už profesionalumą, atsakingumą, nuoširdų darbą ir atsidavimą profesijai.

    Tarptautinė slaugytojų diena pasaulyje minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo data. Ši proga sveikatos įstaigoms dažnai tampa momentu ne tik padėkoti darbuotojams, bet ir priminti visuomenei, kad slaugytojų kompetencijos apima kur kas daugiau nei kasdienę priežiūrą: nuo paciento būklės stebėsenos iki pagalbos suvaldyti skausmą, užtikrinti saugią gydymo eigą ir pasirengimą grįžti namo.

  • Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kreipėsi į slaugytojas, slaugytojus ir jų padėjėjus. Sveikinime pabrėžta, kad šios profesijos žmonės kasdien prisideda prie pacientų saugumo, orumo ir vilties.

    Meras dėkojo už rūpestį, kantrybę ir šilumą, kurią slaugytojai dovanoja žmonėms sudėtingiausiais momentais. Pasak jo, slauga yra ne tik medicininės žinios, bet ir gebėjimas išklausyti, padrąsinti bei padėti atlaikyti ligos keliamą įtampą.

    „Tarptautinės slaugytojų dienos proga nuoširdžiai dėkoju Jums už rūpestį, kantrybę ir kasdien žmonėms dovanojamą šilumą“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Sveikinime akcentuota, kad slaugytojų darbas reikalauja nuolatinio profesionalumo, greitos reakcijos ir didelės emocinės ištvermės. Toks įvertinimas ypač svarbus kasdienėje sveikatos priežiūros sistemoje, kur slaugytojai yra vieni artimiausių pacientui specialistų.

    „Linkiu stiprybės, sveikatos, profesinio įvertinimo ir kuo daugiau nuoširdaus žmogiško dėkingumo“, – sakė A. Kašėta.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo diena. Ši proga kasmet primena ne tik slaugos profesijos svarbą, bet ir poreikį užtikrinti tvarias darbo sąlygas, specialistų pritraukimą bei aiškias profesinio augimo galimybes.