Tag: Slėptuvės

  • Lenkijoje reikalavimus atitinkančių slėptuvių užtektų tik 28 tūkst. žmonių, likusiems – rūsiai ar garažai

    Lenkijoje šiuo metu vos du slėptuvėmis laikomi statiniai atitinka teisinius reikalavimus, o vietos juose ir kituose oficialiai įvardytuose objektuose užtektų tik apie 28 tūkst. žmonių. Likusiai visuomenės daliai realiausios alternatyvos – rūsiai, požeminės aikštelės ar garažai, o daliai gali nelikti ir jų.

    Tokią statistiką, remdamasis Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktais duomenimis, skelbia Lenkijos portalas WNP. Skaičiai pateikti atsakant į parlamentarų pateiktą paklausimą dėl slėptuvių, priedangų ir kitų laikino prieglobsčio vietų.

    Ministerijos duomenimis, šalyje veikia 2 slėptuvės, 52 priedangos ir 160 laikino prieglobsčio vietų, kurių bendra talpa – 28 287 žmonės. Turint omenyje, kad Lenkijos gyventojų yra apie 37,2 mln, tai sudarytų maždaug 0,08 proc. visuomenės.

    Didžioji dalis likusių gyventojų galėtų būti nukreipiami į vadinamuosius „prieglobsčio taškus“ – tai dažnai ne specialiai įrengtos slėptuvės, o įvairūs požeminiai ar tvirtesnių konstrukcijų pastatų plotai, kurie suteikia tik minimalią apsaugą.

    Kuo skiriasi slėptuvė, priedanga ir „prieglobsčio taškas“

    Lenkijos institucijos aiškina, kad slėptuvė – tai nuo pagrindų suprojektuotas arba iš esmės perdarytas apsauginis statinys. Toks objektas turi būti hermetiškas ir saugoti ne tik nuo smūgio bangos ar nuolaužų, bet ir nuo dujų, cheminių, biologinių teršalų bei radiacijos.

    Priedanga (lenk. „ukrycie“) laikoma nuolatine apsaugine konstrukcija, tačiau ne hermetiška. Ji gali apsaugoti nuo dalies fizinių poveikių, tačiau neužtikrina apsaugos nuo cheminės ar biologinės taršos; joje galima būti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Laikino prieglobsčio vietos – tai ne atskira apsauginė konstrukcija, o specialiai pritaikyta pastato dalis ar infrastruktūra, pavyzdžiui, sustiprintos rūsio patalpos daugiabučiuose, mokyklose ar institucijose. Tokiose vietose, kaip nurodoma, saugiai išbūti paprastai galima tik kelias valandas.

    Tuo metu „prieglobsčio taškai“ apibrėžiami dar plačiau – tai bet koks pastatas ar jo dalis, kuri dėl savo pobūdžio suteikia šiokią tokią priedangą, tačiau nėra konstrukciškai pritaikyta civilinei saugai. Prie tokių vietų gali būti priskiriami rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ar garažai.

    Kiek žmonių realiai galėtų pasislėpti

    Lenkijos Valstybinė priešgaisrinė tarnyba yra identifikavusi 87 576 „prieglobsčio taškus“, kurių bendra numanoma talpa – 23 581 841 žmonėms. Sudėjus su oficialiai įvardytų slėptuvių, priedangų ir laikino prieglobsčio vietų talpa, teoriškai priedangą galėtų rasti apie 63,45 proc. gyventojų.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad didelė dalis šių vietų nėra pilnavertė apsauga ilgesniam laikui – jos tinkamesnės trumpam prisidengimui, kol praeina tiesioginis pavojus.

    Lenkijos viceministras Wiesławas Leśniakiewiczius taip pat priminė, kad tik 2024 metų pabaigoje buvo imtasi plačiau tvarkyti kolektyvinės apsaugos infrastruktūros klausimą, atnaujinant gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos reguliavimą bei nustatant techninius reikalavimus.

    Planuose – šimtai naujų objektų

    Atsakyme parlamentarams nurodoma, kad įvairiose parengiamųjų darbų stadijose visoje šalyje šiuo metu yra 188 slėptuvės, 980 priedangų ir 1 245 laikino prieglobsčio vietos – tai apima ekspertizes, planavimą, projektavimą, remontą, modernizavimą ir naujas investicijas.

    Taip pat minima, kad duomenų bazėje ir specialiame registre suregistruota per 87 tūkst. kolektyvinės apsaugos objektų bei „prieglobsčio taškų“.

  • Lenkijai reikia dešimčių tūkstančių slėptuvių: ar gelžbetonio prefabai leis jas pastatyti greičiau?

    Lenkijoje civilinės saugos infrastruktūra vėl atsidūrė prioritetų viršuje, o diskusijose vis dažniau minimos slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai. Viena iš krypčių, kurią bandoma pritaikyti praktikoje, yra gelžbetonio prefabrikacija, galinti sutrumpinti statybų laiką ir palengvinti darbų organizavimą.

    Malborke du slėptuvių projektus įgyvendina „Pekabex“ grupei priklausanti bendrovė „Pekabex BET“. Pagal projektą numatytas antžeminis civilinės saugos įrangos ir priemonių sandėlis, o po juo įrengiama požeminė, autonomiškai veikianti S-1 klasės slėptuvė, taip pat statoma dar viena tos pačios klasės slėptuvė.

    Viena iš slėptuvių projektuojama greta lopšelio-darželio ir pradinės mokyklos, tačiau miesto valdžia pabrėžia, kad ji bus skirta ne tik įstaigų bendruomenėms, bet ir aplinkinių kvartalų gyventojams. Tokia praktika atspindi tendenciją slėptuves integruoti ten, kur kasdien juda daug žmonių, ir kur priedanga gali būti pasiekiama greičiau.

    „Daugelį metų Malborke nebuvo statomi nauji tokio tipo objektai. Slėptuvė daugiau nei 150 žmonių neišspręs visų poreikių, bet ji didins gyventojų saugumą“, – sakė Malborko meras Marekas Charzewskis.

    Pasak miesto vadovo, vien Malborke šiais metais planuojama sukurti apie 300 naujų vietų prisiglaudimui. Tai rodo, kad savivaldybės ieško sprendimų greitai didinti talpas, net jei vieno objekto mastas nėra pakankamas visam miestui.

    Kaip veikia prefabrikacija?

    Abiejų slėptuvių pagrindas yra gelžbetonio prefabrikacija, kai konstrukciniai elementai gaminami gamykloje kontroliuojamomis sąlygomis. Statybvietėje jie daugiausia montuojami ir sujungiami, todėl trumpėja „šlapieji“ procesai, lengviau planuoti grafiką ir mažėja priklausomybė nuo oro sąlygų.

    „Gamyba gamykloje leidžia sutrumpinti darbų trukmę statybvietėje, kartu išlaikant aukštus kokybės standartus, kurie apsaugos objektams yra kritiškai svarbūs“, – sakė „Pekabex“ Gdansko padalinio realizacijos direktorius Rafalas Boroviecas.

    Įmonė skelbia, kad slėptuves planuojama užbaigti iki lapkričio pabaigos. Statybvietėje jau vyksta prefabrikuotų elementų montavimas, o viename objekte darbai pasiekė konstrukcijos uždarymo ir perdangos betonavimo etapą.

    Standartinis slėptuvės modelis visai šaliai

    Lygiagrečiai „Pekabex“ kartu su Karo technologijos universitetu vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Tikslas yra sukurti kartotinį, standartizuotą prefabrikuotos slėptuvės projektą, kurį būtų galima diegti daugelyje šalies vietų be kiekvieną kartą nuo nulio rengiamų sprendinių.

    Planuojama, kad toks modelis būtų pritaikytas šiuolaikinėms grėsmėms ir turėtų aiškiai apibrėžtus atsparumo parametrus: apsaugą nuo skeveldrų, viršslėgio bangos, spinduliuotės, tam tikrų dujų poveikio, taip pat hermetiškumą ir nepriklausomas gyvybės palaikymo sistemas. Praktikoje tai reiškia ne tik tvirtą konstrukciją, bet ir inžinerinių sistemų patikimumą bei galimybę veikti izoliuotai.

    „Projekto standartizavimas kartu su prefabrikacija atveria galimybę greičiau ir efektyviau sąnaudų požiūriu statyti apsaugos objektus dideliu mastu“, – sakė „Pekabex“ prezidentė Beata Žaczek.

    Įmonė remiasi nacionalinėmis gairėmis, pagal kurias minimalus poreikis Lenkijoje siekia bent 32 376 slėptuves. Plačiau kalbant, slėptuvių tema tampa ne vien statybų klausimu, o ir valstybės pasirengimo krizių valdymui dalimi, kur greitis, mastelis ir standartai tampa lemiamais veiksniais.

  • Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad pasienio kontrolės punkte Dorohuske pastatytos HESCO tipo konstrukcijos. Paviešintos nuotraukos daliai interneto vartotojų pasirodė juokingos, nes įtvirtinimai esą atrodo laikini ir menkai patikimi.

    Vis dėlto HESCO nėra atsitiktinis ar improvizuotas sprendimas, o plačiai pasaulyje naudojamas greitai montuojamų įtvirtinimų standartas. Tokios konstrukcijos sukurtos ne kaip nuolatiniai gelžbetoniniai bunkeriai, o kaip greitai įrengiama apsauga situacijose, kai svarbus laikas ir mobilumas.

    Kas yra HESCO sistema?

    HESCO sistemą gamina Jungtinės Karalystės bendrovė „Hesco Bastion Limited“, turinti gamybos pajėgumų ir Lenkijoje. Ši technologija pradėta vystyti dar 1989 metais, o jos esmė paprasta: sulankstomi vielinio tinklo „krepšiai“ su tvirta geotekstile išskleidžiami vietoje ir užpildomi smėliu, žvyru ar gruntu.

    Užpildytos sekcijos tampa masyviomis barjerų sienomis, kurias galima jungti tarpusavyje ir formuoti skirtingas konfiguracijas. Dėl moduliškumo HESCO tinka tiek perimetrinei apsaugai, tiek laikiniems postams ar priedangoms, kuriose žmonės gali saugiau laukti pavojaus metu.

    Kokią apsaugą jos suteikia?

    Tokios įtvirtinimų sistemos dažniausiai skirtos sumažinti riziką nuo smulkiakalibrės ginkluotės ugnies, skeveldrų ir smūgio bangos poveikio po netolimo sprogimo. Praktikoje didelę apsaugos dalį lemia ne „konstrukcijos išvaizda“, o masė ir užpildo storis, todėl užpildytos sekcijos veikia kaip efektyvus barjeras.

    Svarbu atskirti paskirtį: HESCO neturi pakeisti ilgalaikių gelžbetoninių slėptuvių, kai kalbama apie aukšto intensyvumo apšaudymą ar tiesioginį pataikymą. Tačiau ten, kur reikia greitai sukurti priedangą pareigūnams ar civiliams, tai laikoma racionaliu ir plačiai taikomu sprendimu.

    Kodėl tai atsirado Dorohuske?

    HESCO įrengimas Dorohusko pasienio punkte siejamas su padidėjusiu saugumo poreikiu po incidento, kai netoli sienos buvo fiksuotas Rusijos drono smūgis. Tokiais atvejais tikslas paprastai yra suteikti priedangą pasienio pareigūnams ir žmonėms, laukiantiems patikros ar judantiems per kontrolės punktą.

    Pasienio infrastruktūroje tokie sprendimai dažnai pasirenkami dėl greito įrengimo ir galimybės prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Jei grėsmės lygis mažėja, konstrukcijas galima perkelti ar perkonfigūruoti, o prireikus sustiprinti, didinant užpildą ir keičiant išdėstymą.

    HESCO tipo įtvirtinimus naudoja įvairių šalių ginkluotosios pajėgos ir saugumo institucijos, o tokios sistemos buvo taikomos ir tarptautinėse misijose. Tai viena priežasčių, kodėl, nepaisant memų socialiniuose tinkluose, šis sprendimas laikomas ne keistenybe, o praktiniu apsaugos standartu.

  • Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Suomijoje civilinės saugos slėptuvės jau dešimtmečius yra kasdienybės dalis, o dalis jų įprastai naudojamos kaip sporto ar bendruomenės erdvės. Dabar panašų modelį į Lenkiją siekia perkelti suomių plėtotojas „YIT“, žadantis pirmuosius gyvenamuosius namus su integruotomis slėptuvėmis.

    Diskusijos apie slėptuvių būklę ir gyventojų pasirengimą krizėms Lenkijoje sustiprėjo po 2022 metais išaugusių saugumo rizikų regione. Vis dažniau vertinama, kiek esama infrastruktūra atitinka šiuolaikinius reikalavimus, ir kaip ją būtų galima pritaikyti realiam naudojimui.

    Kas yra suomių „dvigubo panaudojimo“ principas

    „YIT“ pabrėžia vadinamąjį dvigubo panaudojimo principą: patalpos kasdien tarnauja gyventojams, o grėsmės atveju greitai perkonfigūruojamos į slėptuvę. Suomijoje tokia praktika įsitvirtino dėl ilgametės statybų reguliavimo tradicijos ir plataus civilinės saugos planavimo.

    Pasak bendrovės, Suomijos apsauginė infrastruktūra teoriškai leidžia suteikti prieglobstį maždaug 80 proc. gyventojų. Tai dažniausiai nėra nuolat užrakinti betoniniai kambariai, o iš anksto suprojektuotos ir prižiūrimos erdvės, kurias galima operatyviai pritaikyti ekstremaliai situacijai.

    Planai Lenkijoje: naujos slėptuvės ir modernizacija

    „YIT“ Lenkijoje veikia daugiau nei dešimtmetį, tačiau dabar prioritetu įvardija ne vien būsto projektus, bet ir sprendimus, susijusius su gyventojų saugumu. Bendrovė teigia norinti prisidėti ir prie esamų slėptuvių būklės vertinimo bei atnaujinimo, bendradarbiaujant su savivaldybėmis.

    Įmonės minimose analizėse nurodoma, kad apie 75 proc. dabar esančių slėptuvių galima pritaikyti šiuolaikiniams standartams. Likusi dalis, tikėtina, reikalautų brangesnių rekonstrukcijų arba paskirties keitimo, todėl sprendimai būtų parenkami pagal konkretaus objekto būklę ir vietos poreikius.

    Kiek pabrangina slėptuvė daugiabutyje

    Didžiausią dėmesį kelia planas pastatyti pirmąjį Lenkijoje gyvenamąjį pastatą su S1 klasės slėptuve. „YIT“ šį sprendimą pristato kaip įprastą Suomijos rinkos standartą, kurį Lenkijoje dar teks pritaikyti prie vietinių taisyklių ir praktikos.

    „YIT Polska“ vadovas Leszekas Stankiewiczius teigia, kad slėptuvė pastate nėra itin brangus priedas.

    „Tokie sprendimai vidutiniškai padidina projekto kainą apie 6–7 proc., tačiau suteikia apčiuopiamą saugumo naudą gyventojams“, – sakė Leszekas Stankiewiczius.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių plėtra daugiabučiuose priklausys nuo kelių veiksnių: aiškių techninių reikalavimų, savivaldybių vaidmens, priežiūros finansavimo ir to, ar pirkėjai bus pasirengę mokėti už papildomą saugumo infrastruktūrą. Kartu tai gali tapti nauja tendencija NT rinkoje, kai saugumo sprendimai vertinami panašiai kaip energinis efektyvumas ar patogus susisiekimas.

  • Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Gegužės 19–21 dienomis keturių Lietuvos savivaldybių atstovai oficialaus vizito metu lankėsi Pidberizci bendruomenėje Ukrainoje. Kalvarijos savivaldybei vizite atstovavo administracijos patarėjas Liutauras Sinkevičius, atliekantis ir savivaldybės parengties pareigūno funkcijas.

    Pagrindinis kelionės tikslas buvo perimti Ukrainos specialistų sukauptą praktinę patirtį civilinės gynybos srityje. Daug dėmesio skirta sprendimams, kurie karo sąlygomis tapo kasdienybe: nuo slėptuvių įrengimo iki aiškių reagavimo algoritmų ir gyventojų informavimo.

    Slėptuvės, ryšys ir veiksmai

    Susitikimuose Pidberizci bendruomenės atstovai pristatė, kaip realiai organizuojamas civilinės saugos darbas vietos lygmeniu, kai grėsmė nėra teorinė. Lietuvos delegacija domėjosi, kaip parenkamos slėptuvėms tinkamos patalpos, kokie minimalūs reikalavimai taikomi ir kaip užtikrinamas jų prieinamumas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Ne mažiau svarbi vizito dalis buvo praktinės apžiūros, leidusios įvertinti, kaip sprendimai atrodo ne dokumentuose, o vietoje. Tokia patirtis vertinga tuo, kad leidžia iš anksto pamatyti dažniausias klaidas ir suprasti, kas veikia esant ribotiems resursams bei laikui.

    Patirtis mieste ir socialinėje infrastruktūroje

    Delegacija taip pat apsilankė Novojavorivo mieste, kur susipažino su civilinės gynybos organizavimu miesto mastu. Buvo apžiūrėtos slėptuvės ligoninėse, mokyklose, darželiuose ir kituose strategiškai svarbiuose objektuose, kuriuose svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas.

    Diskusijose akcentuota, kad atsparumas priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo pasirengimo kasdienėms procedūroms: atsakingų asmenų paskyrimo, aiškių veiksmų sekos, nuolat atnaujinamos informacijos ir reguliaraus praktinio pasirengimo.

    Kodėl ši patirtis aktuali Lietuvai

    Lietuvai stiprinant bendrą gynybos ir visuomenės atsparumo sistemą, Ukrainos patirtis tampa svarbi kaip realių situacijų patikrintas modelis. Savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimas leidžia greičiau perkelti gerąją praktiką į vietos planus, o kartu tikslinti, kur labiausiai reikia investicijų ir organizacinių sprendimų.

    Pidberizci yra Kalvarijos savivaldybės miestas partneris, o partnerystė užmegzta 2024 metais. Tokie vizitai stiprina ne tik profesinius ryšius, bet ir tarpusavio pasitikėjimą, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei techniniai sprendimai.

  • Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, skirtą veiksmams oro pavojaus atveju. Ji parengta įgyvendinant projektą „Institucinės globos pertvarka“, o rengiant turinį dalyvavo ir komandos nariai su intelekto negalia.

    Atmintinėje aiškiai paaiškinama, ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą, kur ieškoti priedangos ir kaip suprasti, kad pavojus pasibaigė. Tokia informacija ypač svarbi, kai sprendimus reikia priimti greitai, o instrukcijos turi būti suprantamos iš karto.

    Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl to, kur slėptis, jei namuose nėra specialiai įrengtos slėptuvės. Rekomenduojama rinktis artimiausią priedangą arba tvirtą pastato dalį toliau nuo langų, o jei yra galimybė, nusileisti į žemesnius aukštus ar rūsį.

    Atmintinė taip pat primena, kad svarbu sekti oficialius pranešimus ir negrįžti į įprastas veiklas vien todėl, kad lauke nurimo garsai. Saugiausia vadovautis perspėjimo sistemų ir institucijų informacija, o pasibaigus pavojui įsitikinti, kad aplinka saugi.

    Agentūros parengta atmintinė skirta kuo platesnei auditorijai, tačiau ypač naudinga žmonėms, kuriems sudėtinga suprasti sudėtingus, ilgesnius nurodymus. Tokie lengvai suprantami paaiškinimai vis dažniau taikomi viešajame sektoriuje, siekiant, kad civilinės saugos informacija pasiektų kiekvieną.

  • Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Gyventojams primenama, kaip elgtis kasdienėse situacijose, kurios gali būti susijusios su saugumu: pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Tokios rekomendacijos aktualios ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, nes incidentai gali nutikti bet kur.

    Pastebėjus droną, pirmiausia svarbu įvertinti aplinkybes: ar jis skraido virš jautrių objektų, ar elgiasi neįprastai, ar jo buvimas kelia realų pavojų. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduojama nefotografuoti ir nesistengti jo „numušti“ ar kitaip paveikti, o saugiai pasitraukti į pastogę ir apie situaciją pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia veikti greitai ir ramiai: nedelsti, susirasti artimiausią priedangą arba slėptuvę, o jei tokios nėra, rinktis patalpas be langų ar kuo toliau nuo jų. Taip pat patariama sekti oficialius pranešimus ir instrukcijas, nes perspėjimai gali būti tikslinami pagal besikeičiančią situaciją.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo „nepavojingas“ ar „paliktas netyčia“. Reikėtų atsitraukti, perspėti aplinkinius, kad nesartintų, o apie radinį kuo greičiau pranešti numeriu 112 ir, jei įmanoma, nurodyti tikslią vietą bei matomus požymius.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose daugiausia nelaimių kyla dėl smalsumo ir bandymo veikti savarankiškai. Saugiausias sprendimas yra laikytis oficialių rekomendacijų, nekelti rizikos sau ir kitiems bei kuo greičiau perduoti informaciją tarnyboms.

  • Vokietija iki 2029 metų planuoja iki 10 mlrd. eurų: karinis rengimas, civilinė gynyba ir slėptuvės

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pranešė, kad federalinė vyriausybė iki 2029 metų ketina investuoti iki 10 mlrd. eurų į karinius mokymus, civilinę gynybą ir gyventojų apsaugą. Lėšos būtų numatytos kasmetiniuose biudžetuose, siekiant išvengti finansavimo pertrūkių.

    Skelbiama, kad prie įgyvendinimo turėtų prisidėti ir federalinės žemės, nes dalis priemonių tiesiogiai susijusios su regionų atsakomybe. Akcentuojama ne tik reagavimo į grėsmes tema, bet ir pasirengimas nelaimėms bei stichiniams įvykiams.

    Koordinavimas tarp kariuomenės ir civilinės gynybos

    Vienas pagrindinių tikslų yra sustiprinti veiksmų koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų. Tai apimtų bendrų procedūrų derinimą, ryšio grandines ir praktinius mokymus, kad krizės atveju institucijos veiktų kaip vienas tinklas.

    „Norime sustiprinti koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų, kad galėtume kartu veikti kilus galimai grėsmei“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Taip pat minima idėja kurti integruotą bendrą vadovavimą, kuris leistų greičiau priimti sprendimus ir tiksliau paskirstyti resursus. Tokios priemonės Europoje vis dažniau siejamos su platesniu pasirengimu įvairiems scenarijams, nuo kibernetinių incidentų iki infrastruktūros sutrikimų.

    Daugiau mokymų, technikos ir medicininio rezervo

    Programoje numatoma plėsti mokymus kuo didesniam skaičiui žmonių, kurie norėtų įsitraukti į šalies gynybą ar pagalbą ekstremalių situacijų metu. Tai gali apimti tiek pagrindinius pasirengimo kursus, tiek specializuotus mokymus savanoriams ir tarnyboms.

    Ministerija taip pat planuoja organizuoti viešuosius pirkimus ir įsigyti apie 1 000 specializuotų transporto priemonių, įskaitant medicinines. Kartu būtų ruošiama infrastruktūra, kad prireikus būtų galima suformuoti ligoninių tinklą su maždaug 110 000 lovų.

    Viešos slėptuvės visoje šalyje

    Dar viena kryptis – viešų slėptuvių statyba visoje Vokietijoje. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik statybų, bet ir ilgalaikio priežiūros finansavimo, aiškių evakuacijos planų, ženklinimo bei visuomenės informavimo.

    Ekspertų vertinimu, civilinės gynybos stiprinimas vis dažniau tampa ne vien karinės grėsmės klausimu, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumo dalimi. Dėl to investicijos į slėptuves, ryšių sistemas, medicininį rezervą ir mokymus dažnai nagrinėjamos kaip vienas susijęs paketas.

  • Generolas perspėja dėl karo krizės: vien slėptuvių neužtenka, būtinas aiškus gyventojų planas

    Diskusijose apie civilinę saugą dažnai akcentuojamos slėptuvės ir infrastruktūra, tačiau ekspertai primena, kad pasirengimas karinei krizei prasideda nuo aiškių gyventojų veiksmų. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarti prioritetai apėmė ne tik gynybos finansavimą, bet ir maisto, žaliavų bei kritinių paslaugų užtikrinimą.

    Lenkijos vyriausybės atstovas Jakubas Stefaniakas pabrėžė, kad valstybės atsparumas priklauso nuo kelių grandžių, tarp jų ir nuo maisto saugumo. Jo teigimu, modernizuojant kariuomenę būtina planuoti tiekimą ir logistiką, kad krizės metu būtų išlaikyta kasdienė valstybės veikla.

    „Galime turėti modernią kariuomenę ir ginklus, bet turime turėti ir kuo pamaitinti karius“, – sakė Jakubas Stefaniakas.

    Buvęs NATO vadavietės vado pavaduotojas generolas Mieczysławas Bieniek atkreipė dėmesį į praktinę problemą: net turint teisės aktus ir pradedant statyti slėptuves, žmonės dažnai nežino, kur jos yra ir kaip elgtis pavojaus akivaizdoje. Jo vertinimu, didelė atsakomybės dalis tenka savivaldai, kuri turi užtikrinti aiškią informaciją ir realiai veikiančius evakuacijos bei priedangos planus.

    „Kokia nauda iš slėptuvių, jeigu žmonės nežino, kaip iki jų nueiti ir ką pasiimti?“, – sakė Mieczysławas Bieniek.

    Kitoje diskusijos dalyje akcentuotas ir kibernetinis saugumas, nes karo ar hibridinės krizės metu taikiniais tampa bankų sistemos, duomenų bazės ir kritinė infrastruktūra. Ekspertai pabrėžė, kad gyventojų sauga šiandien neatsiejama nuo valstybės gebėjimo apsaugoti skaitmenines paslaugas, nuo kurių priklauso atsiskaitymai, registrai ir informacijos sklaida.

    EY partneris Zbigniewas Liptakas išskyrė atsparumą tiekimo grandinėms ir perspėjo, kad krizės atveju reikia ruoštis ilgesniam laikotarpiui, kai žaliavos ar komponentai gali būti neprieinami mėnesiais. Jis priminė ankstesnius pasaulinių tiekimų sutrikimus, kai vienas sprendimas eksportą ribojančioje šalyje sukeldavo grandininį poveikį Europos pramonei ir kainoms.

    Diskusijoje taip pat aptarta vadinamoji vietinės gamybos ir tiekimo stiprinimo kryptis, kai valstybė siekia kuo daugiau svarbių užsakymų atlikti šalies viduje. Verslo atstovai teigė, kad pirkimuose gynybai ir infrastruktūrai būtina numatyti aiškias taisykles, kurios leistų vietos pramonei dalyvauti, o perkant technologijas iš užsienio užtikrintų realų technologijų perdavimą.

    Modulinių statinių bendrovės Unihouse vadovas Marcin Gołębiewski pabrėžė, kad krizėje lemia ne vien biudžetai, o reagavimo greitis ir pasirengimas procedūroms. Jo teigimu, centralizuoti ir standartizuoti sprendimai, ypač kariuomenės infrastruktūrai, leidžia greičiau priimti sprendimus ir operatyviai įgyvendinti užsakymus, kai situacija blogėja.

    Lenkijos strateginių rezervų agentūros atstovas Andrzejus Hawrylukas aiškino, kad valstybė privalo būti pasirengusi užtikrinti būtiniausias priemones gyventojams, įskaitant maistą ir vandenį, bent kelioms paroms. Pasak jo, rezervai valdant krizes turi būti nuolat atnaujinami, kad būtų išlaikytas tinkamumo terminas, o veikimas derinamas su regionų administracija.

    „Bendradarbiaujame su prekybos ir maisto įmonėmis, kad per savivaldą gyventojus pasiektų maistas ir vanduo“, – sakė Andrzejus Hawrylukas.

    Parlamentarė Halina Bieda akcentavo, kad nacionalinio saugumo srityje svarbus ir teisėkūros procesas bei institucijų tarpusavio koordinacija. Jos vertinimu, kai ministerijos dirba atskirai, sprendimai stringa, todėl atsparumo stiprinimui būtina nuosekli komunikacija ir bendras veiksmų planas, apimantis civilinę saugą, tiekimo grandines ir informavimą.