Regionas, kurį verta perrašyti
Daugelį metų Šlėskas Lenkijoje buvo siejamas pirmiausia su anglies pramonės pertvarka ir sunkiu ekonomikos persitvarkymu. Tačiau šiandien regiono lyderiai ragina keisti pasakojimą: investuotojai sprendimus priima ne pagal praeitį, o pagal tai, kokias augimo galimybes kuria ateitis.
Šią mintį akcentuoja Šlėsko plėtros fondo vadovė Joanna Schmid, pabrėždama, kad Šlėskas turi daugumą sėkmei reikalingų dedamųjų. Pasak jos, tai infrastruktūra, techninės aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų bazė, inžinerinė kultūra ir viena didžiausių pramonės koncentracijų Europoje.
Konkurencija jau nebe Lenkijoje
J. Schmid teigimu, Šlėskas šiandien konkuruoja nebe su kitais Lenkijos regionais, o su visomis inovacijų ekosistemomis Europoje. Dėl to esą neužtenka trumpalaikių planų ar vien tik finansinių perspektyvų logikos – reikalinga ilgalaikė kryptis, kokiu regionas nori būti po maždaug penkiolikos metų.
„Neturėtume klausti, ar Šlėskas turi trauktis nuo pramonės, o kaip pramoninę DNR paversti nauju konkurenciniu pranašumu“, – sakė Joanna Schmid.
Strategija pagal kompetencijas, o ne vieną šaką
Interviu metu pabrėžiama, kad regiono plėtros strategiją verta grįsti ne viena pasirinkta specializacija, o kompetencijų sankirta. Argumentas paprastas: moderni ekonomika remiasi technologijų persidengimu, kai pramonė, energetika, skaitmeniniai sprendimai ir kapitalas kuria vertę būtent ten, kur susitinka.
Ši logika ypač svarbi pereinant nuo tradicinės energetikos ir sunkiosios pramonės prie modernesnių sektorių. Minimos sritys apima duomenų centrų plėtrą, automatiką, kibernetinį saugumą, pažangias medžiagas, energetikos sistemos patikimumą, energijos kaupimą ir vandenilio technologijas.
Kompetencijų migracija, o ne žmonių pakeitimas
Viena svarbiausių žinučių – transformacija nėra „vienos šakos pakeitimas kita“. Vietoje to siūloma kalbėti apie kompetencijų migraciją, kai inžinierių, mechanikų, automatizavimo specialistų ir kalnakasybos sektoriaus patirtis pritaikoma naujose rinkose.
Pasak J. Schmid, regiono tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, kad sukauptos žinios neišsisklaidytų, o būtų panaudotos kuriant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Tam reikia ne tik įmonių investicijų, bet ir nuoseklios politikos, kuri greitina sprendimų priėmimą bei mažina didelių projektų riziką.
Kapitalas, intelektinė nuosavybė ir greitis
Kalbėdama apie ribojančius veiksnius, J. Schmid pabrėžia paradoksą: problema esą ne kompetencijų ar verslumo trūkumas. Dažniau stabdo sprendimų priėmimo greitis, gebėjimas įgyvendinti didelius projektus ir kapitalo prieinamumas, nes konkurencinis pranašumas vis labiau siejamas su inovacijų diegimo tempu.
Kitas akcentas – intelektinės nuosavybės išlaikymas regione. Pasak jos, rizika slypi ne idėjų stokoje, o per ankstyvame technologijų ir teisių pardavime į užsienį, todėl būtina kurti instrumentus, leidžiančius augti neprarandant kontrolės ir išlaikant tyrimų bei valdymo funkcijas vietoje.
„Tai nėra regionas, kuriam reikia pagalbos – tai regionas, galintis pasiūlyti sprendimus energetikos, skaitmeninei ir pramonės transformacijai visoje Europoje“, – sakė Joanna Schmid.
Regiono vizija, kaip ji apibendrinama interviu, remiasi trimis ramsčiais: kapitalu, kompetencijomis ir inovacijomis. Šlėskas siekia būti ne pasyvus pokyčių gavėjas, o vienas jų kūrėjų – ir būtent tai, pasak pašnekovės, artimiausiais dešimtmečiais lems jo vietą Europos ekonomikos žemėlapyje.