Tag: Slidinėjimas

  • Vilniaus rajono sporto centro slidininkės sprogo Anykščiuose: parvežė taurę ir tris medalius

    Vilniaus rajono sporto centro slidininkės sprogo Anykščiuose: parvežė taurę ir tris medalius

    Anykščiuose spalio 10 dieną surengtame IV Lietuvos riedslidžių taurės etape ryškiai sužibėjo Vilniaus rajono sporto centro auklėtinės. Laisvuoju stiliumi vykusiose varžybose jos iškovojo vieną pirmąją ir dvi trečiąsias vietas, o sezono įskaitoje parsivežė ir taurės apdovanojimus.

    Sportininkės varžėsi skirtingose amžiaus grupėse ir distancijose nuo 2 iki 18 kilometrų, todėl rezultatai atspindėjo ne tik greitį, bet ir ištvermę. Riedslidžių varžybų formatas dažnai laikomas svarbia pasirengimo dalimi žiemos sezonui, nes leidžia tikslinti techniką ir fizinį pasirengimą be sniego.

    Medaliai etape ir taškai sezone

    2009–2010 metais gimusių mergaičių grupėje 6 kilometrų distancijoje Eveta Šidlauskaitė finišavo trečia, trasą įveikusi per 21 min. 20 sek. Bendrojoje keturių etapų įskaitoje ji surinko 136 taškus ir galutinėje rikiuotėje užėmė antrąją vietą.

    2013 metais ir jaunesnių mergaičių grupėje nugalėjo Ekaterina Litvinova. Ji 2 kilometrų distanciją įveikė per 5 min. 39 sek., o per visus keturis etapus surinko maksimalų rezultatą – 150 taškų – ir tapo Lietuvos riedslidžių taurės laimėtoja savo grupėje.

    Dar vieną prizinę vietą etape iškovojo Paulina Jasiukevič, 2 kilometrus įveikusi per 6 min. 16 sek. ir užėmusi trečiąją vietą. Sezono įskaitoje ji sukaupė 129 taškus ir bendroje rikiuotėje taip pat finišavo trečia.

    Patricija Kulešo šiame etape liko penkta, distanciją įveikusi per 6 min. 35 sek. Per keturis etapus ji surinko 111 taškų ir bendrojoje įskaitoje užėmė penktąją vietą.

    Kodėl riedslidės svarbios slidininkams

    Riedslidžių varžybos Lietuvoje laikomos vienu svarbiausių vasaros ir ankstyvo rudens slidininkų pasirengimo indikatorių. Laisvasis stilius ypač padeda formuoti darbo rankomis ir kojomis koordinaciją, lavinti aerobinę ištvermę ir išlaikyti varžybinį ritmą iki sniego sezono pradžios.

    Tokie etapai, kai sumuojami taškai per visą ciklą, sportininkams svarbūs tuo, kad skatina stabilumą: lemia ne vienas sėkmingas startas, o nuoseklūs pasirodymai. Vilniaus rajono sporto centro auklėtinių rezultatai rodo, kad parengimo kryptis ir varžybinė praktika duoda apčiuopiamą grąžą jaunųjų sportininkių ugdyme.

    „Sveikiname nugalėtojas ir prizininkes bei linkime sėkmės ir naujų pergalių ateityje“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Ignalinoje sužibėjo Vilniaus rajono biatlonininkai: medaliai krito vienas po kito

    Ignalinoje sužibėjo Vilniaus rajono biatlonininkai: medaliai krito vienas po kito

    Spalio 3 ir 4 dienomis Ignalinoje vyko Lietuvos biatlono čempionatas, kuriame dėl apdovanojimų kovojo stipriausi šalies sportininkai. Varžybose skirtingų amžiaus grupių dalyviai įveikė 4,5–10 km distancijas ir šaudė gulint bei stovint.

    Čempionate reikėjo ne tik greičio slidėmis, bet ir šalto proto šaudykloje, nes už kiekvieną netaiklų šūvį sportininkams buvo skiriami 75 arba 150 metrų baudos ratai. Tokia sistema dažnai lemia, kad nugalėtojus ir prizininkus skiria ne vien trasos tempas, bet ir taiklumas.

    Vilniaus rajono sporto centro atstovai iš Ignalinos parsivežė kelis medalius ir aukštas vietas, o ryškiausiai išsiskyrė jaunimo ir jaunučių grupėse pasirodę sportininkai. Rezultatai parodė, kad jaunųjų biatlonininkų rengimas regione duoda apčiuopiamų vaisių.

    Geriausi rezultatai individualiose lenktynėse

    Jaunimo grupėje 10 km distancijoje greičiausiai finišavo Dominik Novickas, trasą įveikęs per 43 min. 21 sek. Jaunimo merginų varžybose Eliza Šidlauskaitė 7,5 km distancijoje užėmė 3 vietą ir iškovojo bronzą, jos laikas siekė 31 min. 53 sek.

    2008–2009 metais gimusių merginų grupėje Gabrielė Buchovskaja 6 km lenktynėse pelnė 2 vietą, užfiksavusi 22 min. 24 sek. Tuo pačiu amžiaus tarpsniu vaikinų grupėje Lukaš Mincevič 7,5 km trasoje liko 5-as, jo rezultatas buvo 25 min. 08 sek.

    2010–2011 metais gimusių berniukų grupėje Antoni Butkevič 7,5 km distancijoje užėmė 3 vietą, finišavęs per 28 min. 02 sek. Radoslav Gužauskas toje pačioje grupėje liko 5-as, jo laikas buvo 30 min. 14 sek.

    2012–2013 metais gimusių mergaičių grupėje Ekaterina Litvinova 4,5 km lenktynėse iškovojo 2 vietą, distanciją įveikusi per 15 min. 42 sek. Paulina Jasiukevič užėmė 7 vietą, o Patricija Kulešo finišavo 8-a.

    Masinio starto intriga ir nauji apdovanojimai

    Spalio 4 dieną sportininkai varžėsi masinio starto lenktynėse, kuriose distancijos siekė nuo 4,5 iki 10 km. Priklausomai nuo amžiaus grupės, dalyvių laukė keturi šaudymo etapai gulint ir stovint arba trys šaudymai gulint.

    Moterų grupėje Sara Urumova iškovojo 3 vietą 7,5 km distancijoje, jos rezultatas buvo 28 min. 23 sek. Šis startas patvirtino, kad masinio starto dinamikoje itin svarbu stabiliai šaudyti, nes klaidos kainuoja pozicijas iškart trasoje.

    Jaunučių grupėse taip pat netrūko ryškių akcentų. 2012–2013 metais gimusių mergaičių kategorijoje Ekaterina Litvinova masinio starto lenktynėse iškovojo 1 vietą ir aukso medalį, 4,5 km distanciją įveikusi per 19 min. 54 sek.

    2010–2011 metais gimusių berniukų grupėje Antoni Butkevič 7,5 km distancijoje užėmė 6 vietą, o Radoslav Gužauskas finišavo 7-as. 2008–2009 metais gimusių mergaičių kategorijoje aukščiausią vietą iškovojo Gabrielė Buchovskaja.

    Varžybų rezultatai rodo, kad jaunimo ir jaunučių biatlone konkurencija Lietuvoje auga, o sėkmę vis dažniau lemia visapusiškas pasirengimas: ištvermė, šaudymo stabilumas ir gebėjimas išlaikyti ritmą kintančiomis oro sąlygomis. Toks čempionatas sportininkams tampa svarbia patirtimi prieš kitus sezono startus.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Lenkijoje statys milžinišką dengtą slidinėjimo trasą: gali tapti ilgiausia pasaulyje

    Lenkijoje statys milžinišką dengtą slidinėjimo trasą: gali tapti ilgiausia pasaulyje

    Leidimas statyboms jau išduotas

    Lenkijoje pradedamas ambicingas projektas – Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Babicos gyvenvietėje netoli Vaduvicų, planuojama statyti modernų dengtą slidinėjimo kompleksą. Vietos valdžia jau patvirtino statybos projektą ir išdavė leidimą, tad investicija perėjo pagrindines procedūrines kliūtis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, pagrindinis objekto akcentas turėtų būti ištisus metus veiksianti uždara slidinėjimo trasa. Joje planuojama palaikyti maždaug nuo minus 2 iki minus 5 laipsnių temperatūrą, kad slidinėti būtų galima nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    650 metrų trasa ir rekordų ambicijos

    Skelbiama, kad trasos ilgis galėtų siekti apie 650 metrų, o tai dengtų slidinėjimo trasų segmente būtų itin aukštas rodiklis. Dėl to viešojoje erdvėje jau keliama versija, jog Babicoje planuojamas objektas gali pretenduoti į ilgiausios pasaulyje dengtos trasos vardą.

    Palyginimui, vienas dažniausiai minimų tokio tipo pavyzdžių yra Šanchajuje veikiantis „L+Snow“, kur ilgiausia trasa siekia apie 460 metrų. Jei Babicos projektas būtų įgyvendintas pagal dabar skelbiamus parametrus, jis reikšmingai viršytų šį atstumą.

    Ką žadama įrengti komplekse?

    Projekte numatoma ne tik pagrindinė trasa, bet ir atskira zona pradedantiesiems, vaikų pramogų erdvės bei keltuvai. Taip pat planuojama sukurti poilsio ir laisvalaikio infrastruktūrą, kad objektas veiktų kaip pilnavertis pramogų centras.

    Skelbiama, kad lankytojų patogumui būtų įrengtos maitinimo vietos, prekybinės erdvės, įrangos nuomos punktai ir poilsio zonos. Taip pat numatytas automobilių parkavimas maždaug 700 vietų aikštelėje, kas leistų aptarnauti didelius srautus piko metu.

    Kas stovi už projekto?

    Už investicijos įgyvendinimą atsakingas vietos verslininkas Wacławas Prorokas, o architektūrinę koncepciją parengė Studio Architektoniczne LA. Projektas planuojamas miškingoje teritorijoje, kurios plotas siekia apie 4 hektarus, o pagrindinė uždara salė turėtų užimti apie 27 000 kvadratinių metrų.

    „Šiuo metu viešai apie investiciją Babicoje dar nekomentuoju. Vėliausiai po kelių mėnesių viskas bus aišku ir dėl galutinio trasos formato, ir dėl darbų pradžios“, – sakė Wacławas Prorokas.

    Dengtos slidinėjimo trasos Europoje išlieka gana reta pramoga, tačiau susidomėjimas jomis auga dėl trumpėjančių natūralaus sniego sezonų ir vis dažnesnių šiltų žiemų. Jei Babicos projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, jis gali tapti ne tik regiono traukos centru, bet ir rimtu pretendentu į tarptautinio turizmo objektus.

  • Svečiai iš Slovakijos vis dažniau renkasi Zakopanę: pigiau nei Alpėse, bet įspūdžiai dvejopi

    Dar prieš kelerius metus modernesne ir geriau organizuota dažniau buvo laikoma Slovakijos Tatrų pusė. Tačiau situacija keičiasi: vis daugiau slovakų į Lenkijos kalnų kurortą Zakopanę atvyksta ne tik apsipirkti, bet ir savaitgaliui ar ilgesnėms atostogoms.

    Vietos apgyvendinimo sektoriaus atstovai pastebi, kad svečiai iš Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos jau sudaro reikšmingą dalį atvykstančiųjų. Ypač tai matėsi žiemos sezono metu, kai šių šalių turistų srautas, anot verslo, buvo aiškiai išaugęs.

    Kainos ir eurų faktorius

    Vienas svarbiausių argumentų, kodėl Zakopanė atsiduria kaimynų planuose, yra kaina. Turistams iš euro zonos Lenkija dažnai atrodo patrauklesnė alternatyva nei Alpės ar net kai kurios Slovakijos Tatrų vietovės, nes apgyvendinimas ir paslaugos gali kainuoti mažiau.

    Skaičiuojama, kad nakvynės kainų skirtumai kai kuriais atvejais gali siekti 30–40 proc. Prie sprendimo prisideda ir paslaugų kokybė bei palaipsniui gerėjanti turizmo infrastruktūra, kurią kurortas plėtojo pastaraisiais metais.

    „Žiemos sezonu svečiai iš Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos sudarė daugiau nei dvidešimt procentų visų Zakopanės viešbučių svečių“, – sakė apgyvendinimo sektoriaus atstovai.

    Energinga, bet ne visiems

    Ne tik kainos lemia augantį susidomėjimą. Turizmo stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Lenkija regione vis dažniau suvokiama kaip dinamiška, modernėjanti ir saugi kryptis, o Zakopanė išlaiko tai, ko dalis keliautojų ieško labiau nei sterilios tvarkos, – autentiškumą.

    Vietos folkloras ir kalniečių kultūra čia tebėra kasdienybės dalis, o ne vien turistams sukurta dekoracija. Vis dėlto tai nereiškia, kad pats kurortas visiems kelia vienodai teigiamas emocijas.

    „Zakopanė šiek tiek primena pramogų parką: kas ieško šurmulio ir komercijos, bus sužavėtas, bet kas nori tylos ir tikrų kalnų, dažniau rinksis Slovakijos Tatrų pusę“, – sakė fotografas Olivier Ondraš.

    Ką planuoja miestas ir kas kelia rūpesčių

    Siekdama išnaudoti augantį susidomėjimą, Zakopanė planuoja aktyvinti rinkodarą kaimyninėse šalyse ir bendradarbiauti su nuomonės formuotojais bei žiniasklaidos kūrėjais iš Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos. Programose akcentuojamos žinomiausios regiono vietos ir pramogos, tarp jų Kasprowy Wierch, Gubałówka, terminiai baseinai ir muziejai.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien stipraus vardo nepakanka. Tarp dažniausiai minimų problemų – nepakankamas dviračių takų tinklas, ribotesnė slidinėjimo pasiūla ir dalies viešųjų erdvių chaotiška estetika, kuri mažina kurorto kokybės įspūdį.

    Jei šie trūkumai nebus sprendžiami, Zakopanė rizikuoja likti vieta, kuri traukia kainomis ir energija, bet praranda dalį keliautojų, ieškančių ramesnės, tvarkingesnės ir labiau gamtai pritaikytos kalnų patirties.