Tag: Slovakija

  • Vengrijos „MOL“ prašo ES paramos atsisakyti rusiškos naftos: įspėja dėl neramumų

    Vengrijos „MOL“ prašo ES paramos atsisakyti rusiškos naftos: įspėja dėl neramumų

    Vengrijos naftos ir dujų bendrovė „MOL“ teigia, kad techniškai galėtų atsisakyti rusiškos naftos importo iki 2027 metų pabaigos, tačiau tam prašo Europos Sąjungos finansavimo alternatyviems tiekimo maršrutams.

    Kaip „Euronews“ sakė „MOL“ Vengrijos vadovas György Bacsa, perėjimas prie kitų naftos šaltinių gali reikšti didesnes energijos sąnaudas, o tai, jo vertinimu, didintų socialinių neramumų ir politinio nestabilumo riziką Vengrijoje bei Slovakijoje.

    Bendrovės pareiškimai skamba tuo metu, kai Briuselis tęsia kursą mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos. Europos Komisijos teigimu, Rusijos dalis ES naftos importe nuo 27 proc. 2021 metais sumenko iki 2 proc.

    Tačiau Vengrija ir Slovakija išlieka vienintelės ES šalys, vis dar importuojančios reikšmingus rusiškos naftos kiekius sovietmečiu nutiestu „Družba“ vamzdynu, todėl bet koks tiekimo persitvarkymas joms būtų ypač jautrus.

    „MOL“: reikia investicijų į vamzdynus

    G. Bacsa tvirtino, kad ribojimai, taikomi iškastinio kuro projektams, apsunkina galimybes gauti ES lėšų vamzdynų tinklui plėsti, nors, jo nuomone, būtent infrastruktūra leistų realiai diversifikuoti tiekimą ir sustiprinti energetinį saugumą.

    Jis taip pat akcentavo, kad Centrinė ir Rytų Europa, palyginti su Vakarų Europa, atsilieka vamzdynų infrastruktūra, o šį skirtumą reikėtų mažinti tikslingomis europinėmis investicijomis.

    Europos Komisijos atstovas neatsakė, ar konkrečiai būtų finansuojami iškastinio kuro infrastruktūros projektai, tačiau pabrėžė ES prioritetą – užtikrinti, kad valstybės narės turėtų diversifikuotą energetikos politiką ir nebūtų priklausomos nuo rusiškos naftos, dujų ar suskystintų gamtinių dujų (SGD).

    Alternatyva „Družbai“ – „Adria“ maršrutas

    Vienu svarbiausių „MOL“ plano elementų įvardijamas „Adria“ vamzdynas, vedantis iš Kroatijos į Vengriją – jis galėtų tapti alternatyva tiekimui per „Družbą“.

    Vis dėlto „MOL“ ir Kroatijos valstybinė vamzdynų operatorė „JANAF“ jau ne vienerius metus ginčijasi dėl transportavimo pajėgumų, tranzito mokesčių ir rusiškos naftos gabenimo į Vengriją bei Slovakiją.

    Bendrovė pranešė prašiusi Europos Komisijos tarpininkauti ginče dėl Kroatijos atkarpoje planuojamų pajėgumų testų – nuo jų, pasak G. Bacsa, priklauso, ar „Adria“ galėtų realiai tapti patikima alternatyva.

    Kiti svarstomi keliai ir įtampa dėl „Družbos“ atšakos

    „MOL“ taip pat domisi galimybe sujungti Vengriją su TAL vamzdynu, kuris driekiasi nuo Triesto iki Vokietijos. Be to, bendrovė palankiai vertintų „Družbos“ atšakos nuo Brodų iki Odesos Ukrainoje veiklos atnaujinimą.

    Straipsnyje pažymima, kad praėjusią savaitę tarp Kyjivo ir Budapešto kilo didelė politinė įtampa dėl šio vamzdyno, kai jis tapo neveiksnus.

    Tuo pat metu Vengrijoje šiemet smarkiai kilo benzino ir dyzelino kainos, o tai sulaukė opozicijos kritikos – „MOL“ vadovas tokias tendencijas sieja su rizika, kad staigus rusiškos naftos atsisakymas papildomai išpūstų energijos sąnaudas.

  • Europa znów zwiększa import rosyjskiego dujų: per TurkStream srautai šoktelėjo iki 92 proc.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga per kelerius metus ryškiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau rusiškos dujos iš Europos rinkos nedingo. Dalį poreikio vis dar dengia vamzdynais tiekiami srautai į Pietryčių Europą, o šį rudenį jie pastebimai išaugo.

    Skaičiuojama, kad per spalio mėnesį TurkStream dujotiekiu į Europą buvo perduota daugiau kaip 1,6 milijardo kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų. Palyginti su rugsėjį fiksuotais srautais, perdavimas išaugo, o dujotiekio pajėgumų panaudojimas spalį pasiekė 92 proc., kai rugsėjį siekė 79 proc.

    Kas keičiasi šildymo sezoną?

    Šildymo sezonui įsibėgėjant didėja momentinis dujų poreikis, todėl šalys aktyviau pildo saugyklas ir ieško papildomų kiekių trumpuoju laikotarpiu. Tokiais mėnesiais net ir brangesni ar politiškai jautrūs srautai tampa patrauklesni, ypač jei alternatyvos regione ribotos.

    TurkStream yra eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą, iš kurio dujos toliau nukreipiamos į dalį Pietryčių Europos rinkų. Projektinis viso sistemos pralaidumas siekia 31,5 milijardo kubinių metrų per metus.

    Sistema sudaryta iš dviejų gijų, kurių kiekvienos pralaidumas gali siekti iki 15,75 milijardo kubinių metrų per metus. Nuo metų pradžios šiuo maršrutu tiekiamų dujų apimtys buvo vertinamos kaip reikšmingos, o šių metų rudenį akivaizdžiai matomas srautų šuolis.

    Kodėl dalis ES šalių neatsisako?

    Europos energetikos politika formaliai orientuota į rusiškų išteklių atsisakymą, tačiau praktikoje situacija skiriasi tarp regionų. Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija viešai aiškina, kad alternatyvūs tiekimo keliai ir infrastruktūra ne visada leidžia greitai pakeisti rusiškas dujas.

    Ekspertai pabrėžia, kad būtent infrastruktūriniai apribojimai, kainų svyravimai bei trumpalaikės tiekimo rizikos lemia, kodėl kai kurios rinkos renkasi tęsti pirkimus. Tuo pat metu ES kryptis išlieka ta pati: daugiau suskystintų gamtinių dujų, didesnės tarpsisteminės jungtys ir spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo nebegrįžtų.

  • Lenkas dingo po žygio Tatruose: naktinė gelbėjimo drama baigėsi Slovakijoje

    Tatruose dingusio 44 metų Lenkijos turisto paieškos virto naktine gelbėjimo operacija. Vyras, išėjęs į žygį į Švinicos viršūnę, negrįžo į Murowaniec kalnų prieglobstį Hala Gąsienicowa rajone, todėl buvo sutelktos Lenkijos ir Slovakijos gelbėjimo pajėgos.

    Gelbėtojai nurodė, kad žygį apsunkino prastos oro sąlygos ir ribotas matomumas, dėl kurių kalnuose ypač lengva prarasti orientaciją. Įtariama, kad turistas suklydo pasirinkdamas nusileidimo kryptį ir vietoje grįžimo į Lenkijos pusę pasuko Slovakijos link.

    Paieška naktį ir technologijos

    Slovakijos gelbėjimo tarnybos pradėjo paiešką dar sutemus, nes tokiose situacijose laikas yra kritinis veiksnys. Operacijos metu pasitelktas dronas su termovizoriumi, leidžiančiu aptikti žmogų pagal kūno skleidžiamą šilumą net tamsiu paros metu.

    Taip pat naudota ryšio signalų paieškos įranga, padedanti tikslinti mobiliojo telefono buvimo vietą. Gelbėtojai pabrėžia, kad tokie sprendimai spartina paiešką didelėse ir sudėtingose kalnų teritorijose, tačiau jie nepanaikina oro sąlygų ir reljefo keliamų rizikų.

    Laiminga atomazga Slovakijos pusėje

    Paieška baigėsi sėkmingai: vyras rastas Tyliojoje slėnyje Slovakijos pusėje. Apie operacijos baigtį pranešė Slovakijos kalnų gelbėjimo tarnyba, nurodžiusi, kad turistas nenukentėjo ir medicininės pagalbos neprireikė.

    Gelbėtojai palydėjo jį iki tako pradžios, kad jis saugiai pasiektų civilizuotas vietas. Pasak specialistų, net ir be traumų tokiose situacijose didžiausią grėsmę kelia hipotermija, išsekimas bei greitai besikeičiantis oras.

    Gelbėtojai primena, kad rudenį ir pereinamuoju sezonu aukštuose kalnuose sąlygos gali keistis per minutes. Rūkas, trumpėjanti diena ir staigūs temperatūros kritimai didina tikimybę pasiklysti, todėl prieš žygius būtina įvertinti maršruto sudėtingumą, numatyti grįžimo laiką ir pasirūpinti ryšio priemonėmis.

  • Motinos netektis Nepale nesustabdė: 14-mečiui Markui ledas tapo prieglobsčiu, bet akyse – ašaros

    Motinos netektis Nepale nesustabdė: 14-mečiui Markui ledas tapo prieglobsčiu, bet akyse – ašaros

    Kelionė po tragedijos

    Keturiolikmetis dailiojo čiuožimo sportininkas Marks Vanagas po mamos netekties Nepale rado jėgų sugrįžti ant ledo ir sėkmingai pasirodė tarptautinėse Special Olympics varžybose Slovakijoje. Vaikinas įveikė ne tik sportinę įtampą, bet ir asmeninę krizę, kuri šeimai smogė itin skaudžiai.

    Po nelaimės Nepale Marks kartu su jaunesniu broliu Robertu gyvena pas močiutę Liudmilą. Artimieji pripažįsta, kad kasdienybė tapo sudėtinga tiek emociškai, tiek finansiškai, tačiau šeima stengiasi išlaikyti vaikams kuo stabilesnį ritmą.

    Kas padėjo išvykti į varžybas?

    Išvyka į Slovakiją tapo įmanoma dėl labdaros iniciatyvos „Zaļā lampa“ rėmėjų paramos, surinkus lėšų kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms. Močiutė pabrėžia, kad be žmonių palaikymo toks startas šiuo laikotarpiu būtų buvęs sunkiai įsivaizduojamas.

    Marks į varžybas vyko su Latvijos komanda, atstovaudamas klubui „Twizzle“, o sportininką lydėjo trenerė Olga Nečajevа. Anksčiau į startus jį visuomet palydėdavo mama, todėl šį kartą kelionė turėjo ir ypač jautrų emocinį krūvį.

    Autizmas ir sportas: ką duoda rutina

    Artimieji nurodo, kad Markui diagnozuotas autizmas, o dailusis čiuožimas jam tapo ne tik sportu, bet ir svarbia emocinės pusiausvyros dalimi. Special Olympics judėjimas daugelyje šalių akcentuoja, kad sportas žmonėms su intelekto ir raidos sutrikimais suteikia struktūrą, pasitikėjimo ir socialinių ryšių, kurie ypač reikšmingi netekties laikotarpiu.

    Šiose varžybose Slovakijoje Marks pristatė specialiai parengtą programą ir užėmė aukštą 4 vietą. Trenerė pažymėjo, kad sportininkas drąsiai atliko sudėtingus elementus ir nesutriko net turėdamas stiprių varžovų.

    „Marks čiuožė meistriškai ir gražiai, atliko sudėtingus elementus ir nepasimetė tarp vyresnių bei labiau patyrusių varžovų“, – sakė trenerė Olga Nečajevа.

    Močiutė pasakojo, kad aplinka varžybose buvo itin palaikanti: kiti dalyviai ir tėvai rodė dėmesį, šiltai bendravo, o tai Markui suteikė papildomo saugumo jausmo. Pasak artimųjų, net ir paprastos šeimos tradicijos, pavyzdžiui, pasidžiaugti pasiekimais po starto, šiuo metu turi ypatingą prasmę.

    „Marks laikėsi drąsiai, į ledą žengė su šypsena, o po varžybų labai brandžiai padėkojo man ir broliui už palaikymą“, – sakė močiutė Liudmila.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbi ne tik sportinė motyvacija, bet ir bendruomenės parama, leidžianti vaikui išlaikyti užsiėmimus, kurie padeda susitvarkyti su stresu. Marko istorija tapo priminimu, jog net po didžiausių sukrėtimų ryšys su mėgstama veikla ir palaikanti aplinka gali tapti realiu atspirties tašku.

  • Lenkų e. prekybai – proveržis: „InPost“ sudarė strateginę sąjungą dėl Čekijos ir Slovakijos

    Lenkijos e. prekybos verslams atsiveria naujas kanalas plėtrai į kaimynines rinkas: logistikos grupė „InPost“ paskelbė apie strateginę partnerystę su „Packeta Group“. Susitarimas turėtų supaprastinti siuntų pristatymą į Čekiją ir Slovakiją, kur pirkėjai ypač mėgsta atsiėmimą paštomatuose ir atsiėmimo punktuose.

    Bendradarbiaujant į Lenkijos internetinių parduotuvių pristatymo pasirinkimus įtraukiama „Packeta“ infrastruktūra, apimanti daugiau kaip 14 000 atsiėmimo punktų ir paštomatų. Paslauga numatyta kaip „InPost International“ dalis, todėl verslams žadama lengvesnė techninė integracija ir greitesnis startas be naujų sudėtingų diegimų.

    Nauja logistika į dvi rinkas

    Pagal skelbiamą informaciją, siuntos iš Lenkijos į Čekiją ir Slovakiją turėtų būti pristatomos standartiniu D+2 terminu, tai yra per dvi darbo dienas. Be atsiėmimo už namų ribų, planuojama išlaikyti ir kurjerio pristatymo į namus pasirinkimą, kad pardavėjai galėtų pasiūlyti skirtingus scenarijus skirtingiems klientams.

    Vienas akcentų – galimybė užtikrinti pristatymus šeštadieniais didžiuosiuose miestuose, įskaitant Prahą, Brną ir Ostravą. Tokie sprendimai e. prekyboje dažnai didina konversiją, nes pirkėjai renkasi greitesnį ir aiškesnį atsiėmimo laiką.

    Kodėl svarbi „Out-of-Home“ kryptis

    Čekijoje ir Slovakijoje atsiėmimas paštomatuose bei partnerių punktuose laikomas viena populiariausių pristatymo formų, todėl vietinės infrastruktūros pasiekiamumas tampa kritiniu konkurenciniu veiksniu. Partnerystė su „Packeta Group“ leidžia „InPost“ pasiūlyti būtent tuos atsiėmimo įpročius atitinkančius sprendimus, prie kurių ten įpratę vartotojai.

    Ši kryptis dera su platesne Europos e. prekybos tendencija: pirkėjai vis dažniau nori lanksčių pristatymo langų ir savitarnos atsiėmimo, o prekybininkai siekia mažinti tarptautinės logistikos barjerus. Kuo paprasčiau parduotuvė suvaldo grąžinimus, pristatymo sekimą ir atsiėmimo pasirinkimą, tuo lengviau konkuruoti užsienyje.

    Ką tai reiškia e. parduotuvėms

    „InPost“ nurodo, kad nauja paslauga bus pasiekiama per esamą techninę aplinką, todėl parduotuvėms neturėtų reikėti kurti atskiro integracijos sprendimo vien Čekijai ar Slovakijai. Praktikoje svarbiausia tampa teisingai sukonfigūruoti pristatymo šalis, atsiėmimo vietų pasirinkimą ir kainodarą, kad pirkėjui atsiskaitymo lange viskas veiktų sklandžiai.

    Verslams, planuojantiems plėtrą, tai gali būti proga greičiau patikrinti paklausą naujose rinkose ir sumažinti pradines logistikos sąnaudas. Tuo pat metu konkurencija regione augs, todėl laimės tie, kurie pasiūlys aiškias pristatymo kainas, patogų grąžinimą ir tikslų siuntos sekimą nuo užsakymo iki atsiėmimo.

  • Zelenskis prašo leisti grūdų tranzitą per Lenkiją ir kaimynes: siūlo plombuotus vagonus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos sudaryti sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui į Vakarų Europą per jų teritorijas. Apie tai, grįždamas iš Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, televizijai RTL sakė Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras.

    Pasak jo, grūdų tranzitui jau yra taikyta ir patikrinta procedūra, kuri veikė prieš 3–4 metus. Tai leistų atskirti tranzitą nuo importo ir sumažinti riziką, kad kroviniai liks vietos rinkose.

    Magyaras teigė, kad per susitikimą Zelenskis pabrėžė ir konkretų sprendimą kukurūzų gabenimui: transportą geležinkeliu plombuotuose vagonuose. Tokia schema paprastai naudojama siekiant užtikrinti, kad krovinys nebus iškrautas pakeliui, o kontrolė būtų paprastesnė muitinėms ir priežiūros institucijoms.

    „Atsakiau, kad jei transportas tik važiuos per Vengrijos teritoriją, tam, žinoma, nėra jokių kliūčių“, – sakė Peteris Magyaras.

    Vengrijos premjeras pridūrė, kad po pokalbio su Ukrainos vadovu sutarta tęsti darbą ministerijų lygiu. Anot jo, šiose diskusijose taip pat numatoma atskirai aptarti mažumų padėties klausimus.

    Ukraina kasmet eksportuoja milijonus tonų grūdų į pasaulio rinkas, o prekyba su Europos Sąjunga vyksta laikantis nustatytų taisyklių ir kvotų. Vis dėlto dalis regiono valstybių yra ribojusios arba blokavusios ukrainietiškų grūdų importą, argumentuodamos būtinybe apsaugoti vietos ūkininkus nuo kainų spaudimo.

    Dėl to tranzito tema tapo politiškai jautri: šalys siekia užtikrinti, kad kroviniai saugiai pasiektų galutines rinkas, bet nepersidengtų su vidaus prekyba. Plombuotų vagonų idėja ir iš anksto suderintos tranzito procedūros galėtų būti vienas iš būdų atnaujinti srautus, kartu sumažinant įtampą dėl importo.

  • Via Carpatia: Lenkija artėja prie sienos, bet Slovakijos „greitkelio“ grafikas grimzta į 2040–2050 metus

    Via Carpatia turėjo tapti aiškiu Šiaurės ir Pietų Europos kelių koridoriumi, tačiau realybėje projektas stringa ties valstybių darbų suderinimu. Lenkija dalį maršruto spartina, bet ties riba vairuotojus gali pasitikti „butelio kaklelis“, nes Slovakija savo atkarpai planuoja gerokai vėlesnius terminus.

    Lenkijos aukščiausioji audito institucija NIK savo ataskaitoje apie 2018–2025 metų laikotarpį vertino ne tik vidaus darbus, bet ir tai, kaip Via Carpatia juda kitose šalyse. Dokumente pabrėžiama, kad politinė idėja ir tarptautinės deklaracijos dar nereiškia vienodo tempo kiekvienoje grandyje.

    Koridorius TEN-T tinkle, bet tempai nevienodi

    NIK nurodo, kad Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, o vėliau ir Rumunijos bei Bulgarijos vyriausybių veiksmai iš esmės atitiko Via Carpatia idėją. Tai padėjo pasiekti, kad visas maršrutas būtų įtrauktas į transeuropinio transporto tinklo TEN-T rėmus atskirų valstybių teritorijose.

    Tačiau TEN-T statusas pats savaime neužtikrina, kad visos šalys darbus vykdys tuo pačiu grafiku ir tokiais pačiais prioritetais. Dėl to vienose atkarpose jau kalbama apie užbaigtą greitkelio standartą, o kitose vis dar dominuoja planavimo ir finansavimo diskusijos.

    Kur jau padaryta, o kur dar likę šimtai kilometrų

    Pasak NIK, Vengrija Via Carpatia trasą savo teritorijoje greitkelio ar automagistralės standartu užbaigė 2021 metais. Graikijoje dar 2010 metais buvo užbaigta 96 kilometrų atkarpa Salonikai–Seresai–Promachonas, nors ji nebuvo vystoma kaip atskiras projektas su Via Carpatia ženklu.

    Rumunijoje, remiantis šalies transporto institucijų viešinta informacija, 2023 metais projekto įgyvendinimas siekė apie 35 proc., o žiniasklaidoje tuo pačiu laikotarpiu minėtas ir didesnis progresas. Vis dėlto akcentuojama, kad iki pilno koridoriaus dar liko keli šimtai kilometrų, todėl vairuotojams tai reiškia ilgą pereinamąjį laikotarpį.

    Bulgarijos atvejis NIK ataskaitoje įvardijamas kaip formaliai egzistuojantis, bet ne kaip nuosekliai vykdoma, atskirai valdoma investicija. Realūs darbai dažniau siejami su nacionalinių kelių ruožais, kurie tik sutampa su Via Carpatia koridoriumi, o tai apsunkina vieningo grafiko ir atsakomybės klausimus.

    Lietuvoje Via Carpatia maršrutas siejamas su TEN-T ruožais, į kuriuos įeina keliai, jungiami ir su Via Baltica kryptimi. NIK minima, kad už kelių plėtrą atsakinga „Via Lietuva“ yra pradėjusi platesnę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda remonto programą, o 2026 ir 2027 metais planuojama darbais apimti apie 170 kilometrų.

    Slovakijos terminai kelia didžiausią įtampą

    NIK išskiria Slovakiją kaip sudėtingiausią grandį, nes iki 2022 metų šis koridorius ten nebuvo laikomas aiškiu vyriausybės prioritetu. Tempo ribotuvais įvardijami finansiniai apribojimai ir konkurencija su kitais infrastruktūros projektais.

    Esminiu ruožu laikoma apie 70 kilometrų greitkelio R4 dalis nuo Prešovo iki Lenkijos sienos. NIK nurodo, kad 2023 metais atidarytas pirmasis šiaurinio Prešovo aplinkkelio ruožas, tačiau visa R4 dalis skaidoma į kelis etapus, kurių užbaigimas numatomas skirtingu laiku.

    Slovakijos finansų ministerijos analizė, remdamasi nacionalinio kelių operatoriaus užsakytu pagrindimu, mini 2032 metus kaip labiausiai reikalingo ruožo tikslą, o kitoms dalims paliekama galimybė nusikelti iki 2050 metų. Vėlesnėse dokumentų versijose figūruoja ir 2040 metų riba, o tai praktiškai reiškia, kad greitkelio standartas iki sienos gali vėluoti dešimtmečiais.

    Lenkijos planai tuo metu numato greitesnį priėjimą prie sienos, todėl susidaro paradoksali situacija: modernus kelias gali „pasibaigti“ ties pasienio ruožu, o toliau vairuotojai bus nukreipiami į žemesnės kategorijos kelius. Būtent čia ir atsiskleidžia pagrindinė Via Carpatia problema: viso koridoriaus vertė priklauso nuo lėčiausios grandies.

  • Lenkija tapo elektros eksportuotoja: daugiausia energijos perka Slovakija, Vokietija ir Čekija

    Lenkija 2026 metų pirmus devynis mėnesius elektros energijos prekyboje tapo grynąja eksportuotoja. Perdavimo sistemos operatoriaus PSE duomenys rodo, kad eksportas, palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, išaugo apie 16 proc., o importas sumažėjo apie 13 proc.

    Per 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesius Lenkija eksportavo 12 163,8 GWh elektros, kai 2025 metais per tą patį laikotarpį eksportas siekė 10 491,4 GWh. Importas šiemet sudarė 9 192,5 GWh, o pernai per pirmus devynis mėnesius buvo 10 542,3 GWh.

    Toks pokytis reiškia, kad 2026 metų pirmus tris ketvirčius Lenkijos grynasis eksporto balansas siekė 2 971,3 GWh. Palyginimui, 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu šalis buvo nedidelė importuotoja, o deficitas sudarė apie 51 GWh.

    Kas daugiausia pirko energiją

    PSE statistika rodo, kad pagrindinėmis lenkiškos elektros kryptimis 2026 metų pradžioje–rudenį tapo artimiausios kaimynės. Didžiausia dalis eksporto teko Slovakijai, kuri sugėrė daugiau nei 36 proc. viso išvežto kiekio.

    Antroje vietoje pagal apimtis buvo Vokietija, į kurią nukeliavo apie 29 proc. Lenkijos elektros eksporto, o trečioje – Čekija su beveik 19 proc. dalimi, skaičiuojant nuo bendro eksporto.

    Ryškiau augo tiekimas Ukrainai: 2026 metų pirmus devynis mėnesius eksportuota 716,8 GWh, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 347,1 GWh. Tai rodo didėjančius regiono srautų persiskirstymus ir Ukrainos poreikį stabilizuoti energetikos sistemą.

    Vokietija – ir pirkėja, ir tiekėja

    Išskirtinis šių metų bruožas – spartus eksporto į Vokietiją šuolis: per metus jis išaugo beveik 42 proc. ir pasiekė 3 559,5 GWh. Tuo pačiu Vokietija išliko svarbiausia Lenkijos importo kryptis, todėl srautai abiem kryptimis atspindi dinamišką prekybą ir kainų skirtumų įtaką.

    Importo struktūroje Vokietijos dalis 2026 metų pirmus tris ketvirčius siekė apie 46 proc. Toliau rikiavosi Švedija ir Čekija, kurių kiekvienos dalis sudarė maždaug po 16 proc.

    Kodėl krito importas iš Švedijos

    Vienas ryškiausių pokyčių – maždaug perpus sumažėjęs importas iš Švedijos, palyginti su praėjusiais metais. PSE nurodo, kad prekybos sąlygos šiemet buvo netipinės, nes dėl avarijų Lenkijos ir Švedijos jungtis kurį laiką neveikė.

    Tuo metu importas iš Ukrainos 2026 metais buvo menkas – 6,4 GWh per pirmus devynis mėnesius, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu jis siekė 164,3 GWh. Tai rodo, kad šiais metais prekyba su Ukraina labiau rėmėsi eksportu iš Lenkijos, o ne atvirkštine kryptimi.

    PSE duomenimis, 2023–2025 metais Lenkija dažniausiai buvo grynoji elektros importuotoja, o 2022 metais – eksportuotoja. 2026 metų rezultatai signalizuoja apie pasikeitusias regiono elektros kainas, srautų valdymą ir infrastruktūros veiksnius, galinčius iš esmės keisti balansą per trumpą laiką.

  • Slovakijos premjeras ragina šaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl degalų kainų šuolio

    Ragina ieškoti europinio sprendimo

    Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paragino sušaukti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, skirtą sparčiai kylančioms degalų kainoms. Jo teigimu, problema jau tapo visos bendrijos masto krize, nes brangstantis dyzelinas ir benzinas tiesiogiai smogia ir gyventojams, ir valstybių biudžetams.

    Viešame pareiškime R. Fico kritikavo ES institucijas dėl, jo manymu, per menkų koordinuotų veiksmų ir pabrėžė, kad pavienės šalys priverstos spręsti pasekmes vienos. Jis taip pat užsiminė apie planuojamas nacionalines priemones, kurios turėtų sušvelninti kainų šuolio poveikį Slovakijoje.

    Kainų šuolis ir politinė žinutė

    R. Fico tvirtino, kad kai kuriose ES valstybėse dyzelino litras esą jau priartėjo prie 3 eurų ribos. Tokie skaičiai, pasak jo, rodo, kad degalų brangimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu, ypač namų ūkiams bei transporto sektoriui.

    „Žiūrėdami į benzino ir dyzelino kainas matome ne tik karus ar godžius naftos koncernus. Matome ir mūsų nesugebėjimą veikti kartu ES rėmuose“, – sakė Robertas Fico.

    Premjeras aiškino, kad valstybės narės neturėtų būti spaudžiamos kompensuoti aukštas degalų kainas mažinant išlaidas pensijoms, sveikatos apsaugai ar švietimui. Jis ragino Europos Komisiją įsitraukti aktyviau ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų visoje ES, o ne tik atskirose rinkose.

    Ką realiai gali padaryti ES?

    Degalų kainas Europoje paprastai lemia keli veiksniai: naftos kainos pasaulinėse rinkose, geopolitinė įtampa, perdirbimo pajėgumų ir logistikos ribojimai, taip pat nacionaliniai mokesčiai. Nors ES tiesiogiai nenustato degalų kainų, ji gali daryti įtaką per energetinio saugumo politiką, atsargų valdymą ir suderintas priemones, jei krizė tampa plačiai paplitusi.

    Ankstesniais kainų šokų laikotarpiais kai kurios ES šalys taikė laikinus akcizų mažinimus ar kompensacijas, tačiau tokios priemonės dažnai kritikuojamos dėl didelės biudžeto kainos ir riboto ilgalaikio efekto. R. Fico raginimas sušaukti neeilinį susitikimą signalizuoja siekį, kad sprendimai būtų derinami politiniu lygmeniu, ypač kai kainų svyravimai didina socialinę įtampą.

    Slovakijos premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė pristatys vidaus priemonių paketą, skirtą sumažinti degalų brangimo naštą šalies gyventojams ir verslui. Kol kas detalių jis neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad sprendimų reikia greitai, nes transporto kaštų augimas persiduoda į maisto ir paslaugų kainas.

  • Nippon Steel Slovakijoje stato elektrinę krosnį: beveik milijardo eurų investicija ir valstybės parama

    Japonijos plieno gamintoja „Nippon Steel“ Slovakijoje planuoja vieną didžiausių pastarųjų metų metalurgijos investicijų regione. Košicėse veikiančiai plieno gamyklai numatyta beveik 1 milijardo eurų vertės modernizacija, kurios dalį finansuos Slovakijos valstybė.

    Pagal pasirašytą susitarimą Slovakijos vyriausybė prisidės maždaug 350 milijonų eurų parama, skiriama per ES Modernizavimo fondą. Šis fondas finansuojamas iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ETS pajamų ir skirtas pramonės bei energetikos dekarbonizacijai.

    Kas bus pastatyta Košicėse

    Pagrindinis projektas – nauja elektrinė lankinė krosnis, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu mažinant CO2 emisijas plieno gamyboje. Kartu numatoma įrengti oro skaidymo įrenginį, reikalingą technologiniams procesams ir energiniam efektyvumui gerinti.

    Bendra abiejų įrenginių vertė siekia apie 900 milijonų eurų. Iš valstybės paramos paketo didžioji dalis būtų nukreipta elektrinei krosniai, o mažesnė – oro skaidymo įrenginiui.

    Skelbiama, kad elektrinė krosnis turėtų pradėti veikti 2030 metais, o oro skaidymo įrenginys – 2029 metais. Bendrovė investicijas sieja su greitesniu perėjimu prie mažiau taršios plieno gamybos ir patikimesnėmis aukštos kokybės plieno tiekimo grandinėmis Europoje.

    Košicės – strateginis centras Europoje

    Košicėse esanti gamykla iki šiol dirbo kaip tradicinė integruota metalurgijos bazė, kurioje naudojamos ir aukštakrosnės. Įmonė nurodo, kad nauja elektrinė krosnis turėtų veikti greta esamų pajėgumų, o tai leistų palaipsniui keisti technologinį miksą neprarandant gamybos apimčių.

    Artimiausiu metu laukiama ir simbolinių pokyčių: gamykla turėtų būti pervadinta iš US Steel Košice į „Nippon Steel Slovakia“. Tokiu būdu Košicės įvardijamos kaip pagrindinis „Nippon Steel“ veiklos centras Europoje, orientuotas į aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

    „Europos plieno rinka yra trečia pagal dydį pasaulyje po Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Tai brandi rinka, kurioje yra didelė aukštos kokybės plieno paklausa, o „Nippon Steel“ gali pritaikyti pažangiausias gamybos technologijas“, – teigiama bendrovės komunikate.

    Investicija taip pat vertinama platesniame ES pramonės politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui ir vietinei gamybai, kartu griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams. Plieno sektoriui tai reiškia spaudimą mažinti emisijas, bet kartu ir galimybę pritraukti paramą, jei projektai tiesiogiai prisideda prie dekarbonizacijos.