CP v2

Tag: Slovakija

  • Slovakijos premjeras ragina šaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl degalų kainų šuolio

    Ragina ieškoti europinio sprendimo

    Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paragino sušaukti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, skirtą sparčiai kylančioms degalų kainoms. Jo teigimu, problema jau tapo visos bendrijos masto krize, nes brangstantis dyzelinas ir benzinas tiesiogiai smogia ir gyventojams, ir valstybių biudžetams.

    Viešame pareiškime R. Fico kritikavo ES institucijas dėl, jo manymu, per menkų koordinuotų veiksmų ir pabrėžė, kad pavienės šalys priverstos spręsti pasekmes vienos. Jis taip pat užsiminė apie planuojamas nacionalines priemones, kurios turėtų sušvelninti kainų šuolio poveikį Slovakijoje.

    Kainų šuolis ir politinė žinutė

    R. Fico tvirtino, kad kai kuriose ES valstybėse dyzelino litras esą jau priartėjo prie 3 eurų ribos. Tokie skaičiai, pasak jo, rodo, kad degalų brangimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu, ypač namų ūkiams bei transporto sektoriui.

    „Žiūrėdami į benzino ir dyzelino kainas matome ne tik karus ar godžius naftos koncernus. Matome ir mūsų nesugebėjimą veikti kartu ES rėmuose“, – sakė Robertas Fico.

    Premjeras aiškino, kad valstybės narės neturėtų būti spaudžiamos kompensuoti aukštas degalų kainas mažinant išlaidas pensijoms, sveikatos apsaugai ar švietimui. Jis ragino Europos Komisiją įsitraukti aktyviau ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų visoje ES, o ne tik atskirose rinkose.

    Ką realiai gali padaryti ES?

    Degalų kainas Europoje paprastai lemia keli veiksniai: naftos kainos pasaulinėse rinkose, geopolitinė įtampa, perdirbimo pajėgumų ir logistikos ribojimai, taip pat nacionaliniai mokesčiai. Nors ES tiesiogiai nenustato degalų kainų, ji gali daryti įtaką per energetinio saugumo politiką, atsargų valdymą ir suderintas priemones, jei krizė tampa plačiai paplitusi.

    Ankstesniais kainų šokų laikotarpiais kai kurios ES šalys taikė laikinus akcizų mažinimus ar kompensacijas, tačiau tokios priemonės dažnai kritikuojamos dėl didelės biudžeto kainos ir riboto ilgalaikio efekto. R. Fico raginimas sušaukti neeilinį susitikimą signalizuoja siekį, kad sprendimai būtų derinami politiniu lygmeniu, ypač kai kainų svyravimai didina socialinę įtampą.

    Slovakijos premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė pristatys vidaus priemonių paketą, skirtą sumažinti degalų brangimo naštą šalies gyventojams ir verslui. Kol kas detalių jis neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad sprendimų reikia greitai, nes transporto kaštų augimas persiduoda į maisto ir paslaugų kainas.

  • Nippon Steel Slovakijoje stato elektrinę krosnį: beveik milijardo eurų investicija ir valstybės parama

    Japonijos plieno gamintoja „Nippon Steel“ Slovakijoje planuoja vieną didžiausių pastarųjų metų metalurgijos investicijų regione. Košicėse veikiančiai plieno gamyklai numatyta beveik 1 milijardo eurų vertės modernizacija, kurios dalį finansuos Slovakijos valstybė.

    Pagal pasirašytą susitarimą Slovakijos vyriausybė prisidės maždaug 350 milijonų eurų parama, skiriama per ES Modernizavimo fondą. Šis fondas finansuojamas iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ETS pajamų ir skirtas pramonės bei energetikos dekarbonizacijai.

    Kas bus pastatyta Košicėse

    Pagrindinis projektas – nauja elektrinė lankinė krosnis, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu mažinant CO2 emisijas plieno gamyboje. Kartu numatoma įrengti oro skaidymo įrenginį, reikalingą technologiniams procesams ir energiniam efektyvumui gerinti.

    Bendra abiejų įrenginių vertė siekia apie 900 milijonų eurų. Iš valstybės paramos paketo didžioji dalis būtų nukreipta elektrinei krosniai, o mažesnė – oro skaidymo įrenginiui.

    Skelbiama, kad elektrinė krosnis turėtų pradėti veikti 2030 metais, o oro skaidymo įrenginys – 2029 metais. Bendrovė investicijas sieja su greitesniu perėjimu prie mažiau taršios plieno gamybos ir patikimesnėmis aukštos kokybės plieno tiekimo grandinėmis Europoje.

    Košicės – strateginis centras Europoje

    Košicėse esanti gamykla iki šiol dirbo kaip tradicinė integruota metalurgijos bazė, kurioje naudojamos ir aukštakrosnės. Įmonė nurodo, kad nauja elektrinė krosnis turėtų veikti greta esamų pajėgumų, o tai leistų palaipsniui keisti technologinį miksą neprarandant gamybos apimčių.

    Artimiausiu metu laukiama ir simbolinių pokyčių: gamykla turėtų būti pervadinta iš US Steel Košice į „Nippon Steel Slovakia“. Tokiu būdu Košicės įvardijamos kaip pagrindinis „Nippon Steel“ veiklos centras Europoje, orientuotas į aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

    „Europos plieno rinka yra trečia pagal dydį pasaulyje po Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Tai brandi rinka, kurioje yra didelė aukštos kokybės plieno paklausa, o „Nippon Steel“ gali pritaikyti pažangiausias gamybos technologijas“, – teigiama bendrovės komunikate.

    Investicija taip pat vertinama platesniame ES pramonės politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui ir vietinei gamybai, kartu griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams. Plieno sektoriui tai reiškia spaudimą mažinti emisijas, bet kartu ir galimybę pritraukti paramą, jei projektai tiesiogiai prisideda prie dekarbonizacijos.

  • Vyksite į Slovakiją su dviračiais ant kablio? 40 cm taisyklė gali kainuoti 50 eurų baudą

    Vyksite į Slovakiją su dviračiais ant kablio? 40 cm taisyklė gali kainuoti 50 eurų baudą

    Vykstant į Slovakiją su dviračiais ant galinio laikiklio, verta sustoti ne degalinėje, o prie matuoklio. Slovakijos pareigūnai gali skirti iki 50 eurų baudą vien už netinkamai pažymėtą išsikišusį krovinį, o kai kuriais atvejais kelionė gali baigtis priverstiniu apsisukimu atgal.

    Slovakijoje galioja nuo 2020 metais įtvirtinta taisyklė, kurią pareigūnai pastaruoju metu, pasak vairuotojų liudijimų, taiko griežčiau. Esminė riba yra 40 cm: jei dviračiai ar laikiklis išsikiša už automobilio galo daugiau, reikia įrengti raudonai baltą atšvaitinę įspėjamąją lentą.

    Kas tiksliai laikoma pažeidimu?

    Svarbu ne pats laikiklis, o visas komplektas su dviračiais. Praktikoje platforma ant kablio su dviračiais dažnai išsikiša gerokai daugiau nei 40 cm, todėl daliai vairuotojų papildomas žymėjimas yra būtinas net ir tada, kai atrodo, kad viskas pritvirtinta tvarkingai.

    Slovakijos taisyklės apima ne tik galą, bet ir šonus. Jei vairas, ratas ar kita dviračio detalė išeina už automobilio šoninio gabarito, įspėjamoji lenta taip pat gali būti reikalinga, net jei išsikišimas į šonus vizualiai nedidelis.

    Kokia turi būti lenta ir ko neužtenka?

    Reikalaujama standi stačiakampė arba kvadratinė atšvaitinė lenta su raudonai baltais įstrižais ruožais. Minimali jos plotas turi siekti 0,16 kvadratinio metro, o bent viena kraštinė turi būti ne trumpesnė nei 40 cm, todėl dažniausiai pasirenkamas 40 x 40 cm variantas.

    Lenta turi būti gerai matoma, tvirtai pritvirtinta ir neplevėsuoti. Taip pat svarbu, kad ji neuždengtų laikiklio žibintų ar valstybinio numerio vietos, nes tuomet gali atsirasti papildomi reikalavimai dėl apšvietimo ir numerio dubliavimo.

    Vien atšvaitinė liemenė, raudonas audeklas ar maža atšvaitinė plokštelė Slovakijoje nelaikomi lygiaverčiu žymėjimu. Taisyklės apibrėžia konkrečius matmenis ir atšvaitų išdėstymą, todėl improvizacijos gali baigtis bauda vietoje.

    Numerio dubliavimas ir žibintai: dažna klaida

    Įspėjamoji lenta neatstoja papildomo valstybinio numerio, jei laikiklis arba dviračiai uždengia automobilio numerį. Tokiu atveju gali būti reikalinga atskira numerio lentelė, o jei uždengiami galiniai žibintai, laikiklis privalo turėti savo apšvietimą.

    Todėl reali situacija neretai tokia: vienu metu gali reikėti ir laikiklio žibintų su numerio laikikliu, ir raudonai baltos įspėjamosios lentos, jei krovinys išsikiša už leistinos ribos.

    Bauda už netinkamą žymėjimą gali siekti iki 50 eurų, o jei pažeidimas nagrinėjamas administracine tvarka, suma gali didėti iki 100 eurų. Didesnė rizika vairuotojui yra ne pati bauda, o pareigūnų sprendimas neleisti tęsti kelionės, kol krovinys nebus pažymėtas pagal reikalavimus.

    Praktiškiausias patarimas prieš kelionę yra paprastas: išmatuokite, kiek komplektas išsikiša už automobilio galo, įsitikinkite, kad niekas neišeina už šoninių gabaritų, ir vežkitės tinkamą lentą. Ji paprastai kainuoja mažiau nei galimos sankcijos ir gali sutaupyti laiką pasienyje bei nervus kelionėje.

  • Prancūzijos ir Slovakijos veto įklampino ES sankcijų Rusijai pratęsimą: sprendimui liko savaitė

    Prancūzijos ir Slovakijos veto įklampino ES sankcijų Rusijai pratęsimą: sprendimui liko savaitė

    Veto privertė rinktis trumpą pratęsimą

    Europos Sąjungoje gilėja aklavietė dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, kai Prancūzija ir Slovakija bendromis pastangomis toliau reikalauja iš sankcionuojamų asmenų sąrašo išbraukti verslininką Ališerą Usmanovą.

    Artėjant sankcijų galiojimo pabaigai ES šalių ambasadoriai, kaip kraštutinę priemonę, sutarė pratęsti jas tik vienai savaitei, iki rugsėjo 22 dienos. Taip siekiama laimėti laiko kompromisui, kurį blokuoja vienbalsiškumo reikalavimas.

    „Konsultacijos bus tęsiamos, o papildomos diskusijos vyks artimiausiu metu“, – sakė Airijos ES Tarybos pirmininkavimo atstovas.

    „Sąrašų atnaujinimas yra būtinas, kad toliau silpnintume Rusijos karo mašiną ir išlaikytume spaudimą tiems, kurie ją remia, įgalina ar iš jos pelnosi. Tai yra pirmininkavimo prioritetas“, – pridūrė jis.

    Kodėl Paryžius prisidėjo prie Bratislavos

    Diplomatai Briuselyje vis dar mėgina suprasti, kodėl Prancūzija netikėtai prisijungė prie Slovakijos ilgus metus trunkančių pastangų siekti, kad Ališeras Usmanovas būtų išbrauktas iš sąrašo. Sankcijų režimas apima beveik 3 000 asmenų ir subjektų, kuriems priskiriamas vaidmuo palaikant Rusijos karą prieš Ukrainą.

    Prancūzija, kaip nurodoma derybose, argumentuoja nacionalinio saugumo motyvais, tačiau detalių nepateikia. Vieno ES diplomato teigimu, Prancūzijos delegacija posėdžio metu savo pozicijos plačiau nepaaiškino.

    Kas yra sankcijų sąraše ir kas siūloma keisti

    Ališeras Usmanovas į sankcijų sąrašą buvo įtrauktas pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis, ES institucijoms nurodant jo ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir interesus reikšminguose Rusijos ekonomikos sektoriuose. Pats Usmanovas šiuos teiginius neigia.

    Slovakija taip pat ne kartą kėlė klausimą dėl kito ryškaus oligarcho Michailo Fridmano. Dalis valstybių narių tokius prašymus vertina kaip politiškai motyvuotus ir iki šiol nenorėjo pritarti išbraukimui.

    Šių metų pradžioje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tariamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano laišką Slovakijos premjerui Robertui Ficui, kuriame prašoma prisidėti prie pastangų dėl Usmanovo. Dokumente taip pat minimos kelios valstybės, esą palaikančios tokį sprendimą.

    Vis dėlto nėra aišku, ar Prancūzijos pozicija tiesiogiai susijusi su užkulisine diplomatija ir lobizmu. Aišku tai, kad dviejų valstybių blokavimas suteikė procesui naują dinamiką ir apsunkino vienbalsį susitarimą.

    Kas rizikuojama, jei sprendimo nebus

    Valstybės narės siekia individualias sankcijas pratęsti 12 mėnesių, kad jų terminas sutaptų su ekonominių sankcijų paketu, kurį ES vadovai jau yra pratęsę metams. Trumpas vienos savaitės pratęsimas yra techninis sprendimas, skirtas išvengti teisinės spragos ir sankcijų režimo nutrūkimo.

    Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai kritikavo bandymus švelninti sankcijas atskiriems turtingiems Rusijos verslo veikėjams. Jo teigimu, būtent tokie asmenys turėtų imtis konkrečių žingsnių prieš karą, o ne siekti papildomų galimybių, kai Ukrainos ekonomika patiria Rusijos smurtą.

    „Usmanovas ir Fridmanas yra būtent tokie Rusijos verslo veikėjai, kurie turėtų rasti drąsos imtis konkrečių žingsnių prieš karą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    „Būtent tokiai Rusijos ekonomikai neturi būti suteikta papildomų galimybių tuo metu, kai Ukrainos ekonomika kenčia nuo Rusijos teroro ir Putino atsisakymo stabdyti karą“, – pridūrė jis.

    Artimiausiomis dienomis ES diplomatai tęs derybas, ieškodami formuluotės, kuri leistų atnaujinti sankcijų sąrašą ir kartu išsaugoti politinę vienybę. Jei kompromiso rasti nepavyks, rizika didėja ne tik sankcijų mechanizmo tęstinumui, bet ir ES patikimumui, kai kalbama apie nuoseklų spaudimą Kremliui.

  • Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzijos vyriausybė prisidėjo prie Slovakijos pastangų, kad iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo būtų išbrauktas Rusijos ir Uzbekistano verslininkas Ališeras Usmanovas. Apie tai pranešama, remiantis kelių deryboms artimų šaltinių informacija, o toks Paryžiaus žingsnis esą sukėlė kitų valstybių narių nepasitenkinimą.

    Usmanovas ES sankcionuojamas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Sankcijų režimas apima turto įšaldymą, draudimą atvykti ir kitus ribojimus asmenims bei subjektams, siejamiems su Kremliaus politika ir karą palaikančia ekonomika.

    Sankcijų pratęsimas artėja prie termino

    ES sankcijos paprastai peržiūrimos ir pratęsiamos periodiškai, o artimiausias terminas – rugsėjo 15 dieną. Kad pratęsimas įsigaliotų, reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, todėl net viena šalis gali sustabdyti sprendimą ir priversti partnerius derėtis.

    Pasak diplomatinėse diskusijose dalyvaujančių asmenų, Slovakija ilgą laiką spaudžia dėl Usmanovo ir dar vieno oligarcho, Michailo Fridmano, išbraukimo. Iki šiol tokia pozicija buvo labiau siejama su Bratislava, tačiau Prancūzijos įsitraukimas signalizuoja platesnį nesutarimų lauką.

    Kodėl Usmanovo klausimas toks jautrus?

    Ališeras Usmanovas – Uzbekistane gimęs Rusijos milijardierius, turtus sukaupęs investuodamas į metalų ir kasybos sektorius, telekomunikacijas bei technologijas. Vakarų šalyse jis dažnai apibūdinamas kaip artimas Kremliaus aplinkai, o būtent tokie ryšiai yra vienas pagrindinių kriterijų, kodėl ES taiko individualias sankcijas.

    Dalies valstybių narių atstovai šį Paryžiaus žingsnį vertina kritiškai, ypač didėjant saugumo įtampai Europoje ir fiksuojant vis daugiau incidentų, siejamų su hibridinėmis grėsmėmis. Tokiose aplinkybėse bet kokios diskusijos apie sankcijų švelninimą tampa politiškai itin jautrios.

    „Tai sukėlė daug klausimų dėl motyvų – panašu, kad čia svarbūs ekonominiai argumentai. Kitos valstybės narės tokią logiką priima sunkiai“, – sakė ES diplomatas.

    Prancūzijos pozicija, kaip teigiama, buvo pristatyta kaip politinis kompromisas, kuriuo tikimasi sumažinti Slovakijos spaudimą dėl sankcijų pratęsimo. Vis dėlto tokia taktika gali ir apsunkinti bendrą susitarimą, nes kitos šalys nenori sukurti precedento, kai sankcijų sąrašas tampa derybų mainų objektu.

    ES ambasadoriai artimiausiomis dienomis planuoja tęsti konsultacijas dėl sankcijų pratęsimo. Prancūzijos nuolatinė atstovybė ES viešai pabrėžė, kad Paryžius remia sankcijų pratęsimą, tačiau detalių apie vykstančias diskusijas nekomentuoja, motyvuodama derybų konfidencialumu.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.

  • Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Sprendimas, kuris keičia rinką

    Slovakijos aplinkos ministerija paskelbė nepritarusi septynioms iš aštuonių siūlytų vadinamųjų vėjo energetikos spartinimo zonų. Tai reiškia, kad didžioji dalis planuotų teritorijų, kuriose leidimų procesai turėjo vykti greičiau, kol kas nejudės į priekį.

    Sprendimas grindžiamas strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvadomis, pagal kurias dauguma įvertintų zonų laikomos netinkamomis vėjo energetikos projektams. Ministerija akcentuoja ekspertinių studijų trūkumą ir vietos bendruomenių nepritarimą.

    Ministerijos argumentai ir politinis fonas

    Aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba viešai pabrėžė, kad sprendimas esą priimtas remiantis ekspertų vertinimais, savivaldybių pastabomis ir gyventojų nuomone. Pasak jo, Slovakija energetikos sistemoje pirmiausia remiasi branduoline ir hidroenergija, todėl vėjo projektams keliami itin aukšti reikalavimai.

    Pagal paskelbtą poziciją, spartinimo zonos neturėtų būti tvirtinamos, jei neįrodyta, kad konkretiose vietovėse poveikis aplinkai ir visuomenės interesams yra valdomas. Kartu tai signalas investuotojams, kad reguliacinė rizika šalyje išlieka didelė.

    Verslo atsakas ir ES lėšų klausimas

    Slovakijos tvariosios energetikos asociacija viešai nesutiko su sprendimu ir teigė, kad dalį visuomenės baimių kursto klaidinanti informacija, o ne techninės kliūtys. Asociacija akcentuoja, jog spartinimo zonų tikslas yra aiškiau apibrėžti aplinkosauginius kriterijus ir supaprastinti procedūras, nemažinant viešumo ar savivaldos įsitraukimo.

    Projekto šalininkai įspėja ir apie finansines pasekmes: vėjo energetikos stabdymas gali apsunkinti atsinaujinančios energetikos tikslų vykdymą, o kartu didinti riziką daliai ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Skelbiama, kad su atsinaujinančios energetikos įsipareigojimais siejama suma gali siekti apie 430 000 000 eurų.

    „Mes nepasidavėme jokiam lobistų spaudimui ir šiandien, remdamiesi ekspertų išvadomis, savivaldybių bei visuomenės pastabomis, galime konstatuoti, kad Slovakija neturi tinkamų sąlygų vėjo energetikos plėtrai“, – sakė aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba.

    Iš aštuonių numatytų teritorijų tolesniam vertinimo etapui palikta tik viena pilotinė zona Michalovcės rajone. Toks rezultatas reiškia, kad didžioji dalis būsimų vėjo parkų projektų šalyje bent artimiausiu metu lieka įšaldyti arba persikelia į ilgesnes, sudėtingesnes derinimo procedūras.

  • EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 50 mln. eurų paskolos sutartį su Slovakijos energetikos bendrove „ZSE Group“. Lėšos bus skirtos nacionalinių elektros skirstymo tinklų modernizavimui, didinant jų patikimumą ir valdymo efektyvumą.

    Ši sutartis yra antroji dalis platesnio 400 mln. eurų finansavimo paketo, kuriuo siekiama nuosekliai atnaujinti šalies infrastruktūrą. Anksčiau EIB jau buvo suteikęs didesnę finansavimo dalį, o dabar papildoma injekcija nukreipiama konkretiems tinklo rekonstrukcijos darbams.

    „ZSE Group“ planuoja atnaujinti aukštos, vidutinės ir žemos įtampos oro linijas, taip pat požeminius kabelius. Bendrovė per regionines skirstymo įmones aptarnauja beveik 2 mln. klientų, todėl investicijų poveikis apims tiek namų ūkius, tiek verslą.

    Numatoma diegti išmaniuosius skaitiklius ir skaitmeninę tinklo automatizaciją, kuri leidžia greičiau aptikti gedimus, geriau subalansuoti apkrovas ir tiksliau planuoti tinklo pralaidumą. Tokie sprendimai tampa esminiai, kai didėja elektros vartojimas ir sparčiau elektrifikuojamos šildymo bei transporto sistemos.

    Modernizavimas taip pat turėtų palengvinti atsinaujinančios energetikos integraciją, ypač saulės elektrinių gamybos priėmimą ir paskirstymą tinkle. EIB nurodo, kad parama bus nukreipta tiek į vakarų, tiek į rytų Slovakiją, siekiant prisidėti prie tvaresnio ekonominio vystymosi ir regionų atotrūkio mažinimo.

    „Slovakijai reikės stipresnių ir išmanesnių tinklų, kad atlieptų augančią elektros paklausą, prijungtų daugiau atsinaujinančių išteklių ir paremtų dekarbonizaciją“, – sakė EIB viceprezidentas Marek Mora.

    Pasak banko, EIB grupė 2025 metais įsipareigojo rekordinę 33 mlrd. eurų sumą Europos energetinio saugumo projektams, iš kurių 11,6 mlrd. eurų buvo skirta elektros tinklams ir energijos kaupimo infrastruktūrai. Tokia kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją: didėjant nepastoviai gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, investicijos į tinklus ir skaitmenizaciją tampa ne mažiau svarbios nei nauji generacijos pajėgumai.

  • „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    10 metų sutartis ir konkretūs kiekiai

    Regioninė elektros gamintoja „Enery“ ir telekomunikacijų operatorius „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų fizinio elektros pirkimo sandorio (PPA) sutartį. Pagal ją ryšių tinklų veiklai Slovakijoje bus tiekiama atsinaujinančių išteklių elektra.

    Per visą sutarties laikotarpį numatyta pristatyti 125 030 megavatvalandžių žalios elektros. Tokie ilgalaikiai susitarimai įmonėms dažnai tampa būdu stabilizuoti elektros kainų riziką ir planuoti išlaidas, ypač kai energijos rinka išlieka nepastovi.

    Nauja saulės elektrinė Slovakijoje

    Elektros gamyba siejama su nauja 12,5 megavato piko galios saulės elektrine Banska Bistricos regione. Projektą planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 15 gigavatvalandžių elektros. Tai prilyginama maždaug 4 520 namų ūkių metiniam poreikiui, o kasmetinis anglies dioksido emisijų sumažėjimas turėtų siekti apie 1 125 tonas.

    Kodėl PPA tampa vis svarbesni?

    Įmonių PPA susitarimai Europoje pastaraisiais metais spartėja, nes verslai siekia užsitikrinti ilgesnio laikotarpio kainodarą ir įgyvendinti tvarumo tikslus. Telekomunikacijų sektoriuje tai ypač aktualu dėl didelio ir nuolatinio elektros poreikio bazinėms stotims, duomenų centrams ir tinklo infrastruktūrai.

    „Enery“ pabrėžia, kad tai pirmasis „Orange Slovensko“ korporatyvinis PPA sandoris ir jis siejamas su bendrovės ESG kryptimi. Tuo metu „Enery“ tai jau antrasis žaliasis korporatyvinis susitarimas Slovakijoje, rodantis platesnę įmonės plėtrą regione.

    „Trečiasis korporatyvinis PPA su Orange, po dviejų susitarimų su Orange Rumunijoje, o dabar partnerystės išplėtimas į Slovakiją, atspindi pasitikėjimą, sukurtą tarp mūsų bendrovių“, – sakė „Enery“ komercijos vadovas Severinas Vartigovas.

    Pasak jo, tokie susitarimai klientams suteikia ilgalaikę prieigą prie atsinaujinančios energijos, didesnį kaštų matomumą ir aiškesnį kelią į tvarumo tikslus. Rinkoje tai dažnai laikoma vienu praktiškiausių instrumentų, kai įmonės nori tvarumo ambicijas susieti su apčiuopiama energijos tiekimo sutartimi.

  • Sensacija Slovakijoje: prie Šuranų aptiktas romėnų karo stovyklos plotas ir karių palaikai

    Sensacija Slovakijoje: prie Šuranų aptiktas romėnų karo stovyklos plotas ir karių palaikai

    Radinių mastas nustebino archeologus

    Pietvakarių Slovakijoje, netoli Šuranų, archeologai identifikavo didelę romėnų karo stovyklą, kurios plotas siekia apie 7,4 hektaro. Kartu rasta gausybė karinės paskirties radinių, monetų, ginkluotės fragmentų ir žmonių palaikų.

    Atradimas siejamas su romėnų kariniais veiksmais į šiaurę nuo Dunojaus, kurie ilgą laiką buvo vertinami kaip epizodiniai. Nauji duomenys rodo gerokai didesnį romėnų operacijų mastą dabartinės Slovakijos teritorijoje.

    Stovykla neįprasta, bet romėniška

    Tyrėjai nurodo, kad stovyklos planas skiriasi nuo dažniausiai romėnams būdingo taisyklingo stačiakampio. Vis dėlto aiškiai atpažinti klasikiniai romėnų karinės architektūros elementai, leidžiantys tvirtai susieti vietą su romėnų kariuomene.

    Vietovėje fiksuoti gynybinių pylimų pėdsakai ir penkeri vartai, vedę į stovyklos vidų. Tokie bruožai leidžia manyti, kad tai galėjo būti laikina lauko stovykla, naudota aktyvių kampanijų metu, o ne ilgalaikė tvirtovė.

    Palaikai leidžia įtarti staigią tragediją

    Daugiausia klausimų kelia rasti žmonių palaikai: jų aptikta gynybiniuose grioviuose, sandėliavimo duobėse, galimose šachtose ar šuliniuose, taip pat negiliuose kapuose. Rasta ir ištisų skeletų, ir pavienių kaulų, priklausiusių daugiau nei vienam asmeniui.

    Radinių kontekstas leidžia manyti, kad tai nebuvo suplanuotos, rituališkai sutvarkytos laidotuvės. Archeologai kelia versiją, jog po susirėmimo žuvusieji galėjo būti laidojami skubotai arba palikti ten, kur krito, o stovykla netrukus po įvykių buvo apleista.

    Be palaikų, aptikta ir legionierių kasdienybę atspindinčių radinių: šarvų fragmentų, ginkluotės detalių, monetų bei pėdsakų, būdingų romėnų kariniams sandalus primenantiems apavams su metalinėmis vinimis paduose. Tokie objektai padeda atkurti ne tik kariuomenės buvimą, bet ir veiksmų pobūdį konkrečioje vietoje.

    Ryšys su Markomanų karais

    Preliminarus datavimas radinius nukelia į antrąją II amžiaus pusę, kai vyko vadinamieji Markomanų karai. Šie konfliktai laikomi vienu sudėtingiausių Romos imperijos laikotarpio išbandymų, su kuriais susidūrė imperatorius Markas Aurelijus.

    Istoriškai žinoma, kad tuo metu romėnų legiono daliniai peržengdavo Dunojų ir vykdė žygius prieš germanų gentis, siejamas su markomanais ir kvadais, gyvenusias dabartinės Slovakijos ir Čekijos teritorijose. Tačiau tokio masto stovyklos ir su ja siejamų žmonių palaikų kompleksas suteikia itin apčiuopiamų įrodymų apie šių operacijų intensyvumą.

    Tolesni tyrimai turėtų atsakyti, kam priklausė rasti palaikai ir kokiomis aplinkybėmis žmonės žuvo. Kaulų analizė gali padėti nustatyti patirtas traumas, o ginkluotės ir monetų tyrimai patikslins stovyklos naudojimo laiką bei leis geriau suprasti romėnų ir vietos bendruomenių santykius.