Vadinamoji lasagnos tipo lysvė – tai no dig, arba sodininkystės be kasimo, principu paremta technologija, kai derlingas sluoksnis kuriamas ne ariant, o sluoksniuojant organiką tiesiai ant žemės. Šis metodas ypač patogus rudenį, nes per žiemą organinės medžiagos pradeda irti, o pavasarį lysvė būna gerokai paruoštesnė sodinimui.
Nejudinama dirva išlaiko natūralią struktūrą: sliekų urveliai ir mikroorganizmų tinklai padeda vandeniui susigerti, o šaknims lengviau pasiekti maisto medžiagas. Be to, nekasant rečiau į paviršių iškeliamas piktžolių sėklų sluoksnis, todėl pavasarį dažnai tenka mažiau ravėti.
Kaip veikia kartonas
Lasagnos lysvės pagrindas dažniausiai formuojamas iš paprasto gofruoto rudo kartono, kuris uždengia esamą velėną ir atima šviesą. Tamsa ir drėgmė silpnina vienmetes piktžoles bei žolę, o pats kartonas palaipsniui suyra ir tampa papildomu anglies šaltiniu dirvos gyvybei.
Praktiškiausia rinktis didelius kartono lakštus nuo dėžių, tačiau svarbu vengti blizgių, vaškuotų ar plastiku dengtų pakuočių, nes jos skyla lėčiau. Prieš tiesiant kartoną reikėtų nuimti lipnią juostą ir kabes, kad į lysvę nepatektų nesuyrančių priemaišų.
Jei sklype gausu daugiamečių piktžolių, pavyzdžiui, varpučio ar vijoklių, vien kartono gali nepakakti. Tokiu atveju verta prieš klojant kartoną jas pašalinti su šakniastiebiais ir kartono lakštus dėti persidengiant, kad neliktų plyšių, pro kuriuos augalai rastų kelią į šviesą.
Sluoksniavimo principas
Ant sudrėkinto kartono sluoksniuojama organika: anglingos, vadinamos rudos, medžiagos ir azotingos, vadinamos žalios, medžiagos. Rudos dalies pavyzdžiai yra sausi lapai, šiaudai, medžio drožlės ar smulkintas popierius, o žaliajai tinka nupjauta žolė, daržovių ir vaisių atliekos, kavos tirščiai, peržydėję augalai ar perpuvęs mėšlas.
Svarbu, kad žalias sluoksnis nebūtų per storas, nes šviežia žolė linkusi susiklijuoti, pritrūkus oro gali pradėti pūti ir skleisti nemalonų kvapą. Dėl tos pačios priežasties į tokio tipo lysvę nerekomenduojama dėti mėsos, pieno produktų ar riebalų, kurie vilioja graužikus ir prastai kompostuojasi.
Dažnai tokia krūva iš pradžių atrodo aukšta, tačiau yrant organikai ji pastebimai susėda. Rudenį pranašumas tas, kad sode paprastai lengviau surinkti daug medžiagos sluoksniams, ypač nukritusių lapų, o žiemos drėgmė padeda pradėti skaidymo procesus.
Kaip paruošti žiemai
Prieš šalčius lysvę verta uždengti mulčiu, pavyzdžiui, šiaudais ar medžio drožlėmis, kad vėjas neišnešiotų lengvų sluoksnių ir lietus jų neišplaktų. Kai kurie sodininkai drėgnose vietose renkasi uždengimą plėvele, kad sumažintų išplovimą ir palaikytų šiltesnes sąlygas irimui.
Lysvė laikoma paruošta, kai viršus patamsėja, masė ima kvepėti žeme, o pradinės atliekos tampa sunkiai atpažįstamos. Pavasarį nuėmus dangą galima sodinti daigus arba sėti tiesiai į viršutinį sluoksnį, o jei kur nors dar pasitaiko nesuirusio kartono, jame paprasčiausiai išpjaunama vieta augalui.
No dig ir lasagnos lysvių populiarumą didina ir bendros tendencijos: žmonės siekia mažinti dirvos alinimą, taupyti laiką ir vandenį, o organinių atliekų panaudojimą paversti praktišku sprendimu. Tinkamai įrengta sluoksniuota lysvė ne tik palengvina pavasario darbus, bet ir ilgainiui gali pagerinti dirvos humusingumą.