Tradiciniai slyvų povidlai dažnai siejami su ilgu virimu, kai puodas ant viryklės stovi pusdienį, o masę reikia nuolat maišyti. Tačiau namų virtuvėse vis dažniau pasirenkami greitesni metodai, leidžiantys sutrumpinti procesą iki maždaug 40–60 minučių, neprarandant sodraus skonio.
Pagrindinė taisyklė čia paprasta: svarbiausia ne didžiausia kaitra, o kuo didesnis garavimo plotas. Vietoj siauro, aukšto puodo geriau rinktis plačią keptuvę ar žemą prikaistuvį, kad slyvos būtų paskleistos plonu sluoksniu ir vanduo greičiau išgaruotų.
Prie greičio smarkiai prisideda ir porcijos dydis. Jei vienu kartu verdate 5 kilogramus slyvų, net ir plačiame inde procesas bus lėtesnis, todėl praktiškiau vaisius skirstyti į kelias mažesnes partijas. Vėliau jau sutirštintas porcijas galima sujungti, kad skonis ir konsistencija būtų vienodi.
Svarbus ir pačių slyvų paruošimas: išimti kauliukus, supjaustyti gabaliukais arba dalį vaisių sutrinti. Smulkesnė masė greičiau atiduoda drėgmę, tačiau gabaliukais virti povidlai dažnai būna artimesni tradicinei tekstūrai ir atrodo natūraliau ant duonos ar blynų.
Didžiausia klaida, kai norima sutaupyti laiko, yra per didelė kaitra. Nors aukštesnė temperatūra pagreitina garavimą, tirštėjanti masė lengvai prisvyla ir ima taškytis, o tuomet nukenčia skonis. Saugiau slyvas kaitinti vidutine ar vidutiniškai stipria ugnimi, dažnai maišyti, o pabaigoje, kai skysčio lieka mažai, kaitrą sumažinti.
Vis dažniau povidlai verdami ir be cukraus, tačiau tai nereiškia, kad jie bus prėski ar skysti. Saldumą daugiausia lemia slyvų sunokimas, o tirštumą – kiek vandens pavyksta išgarinti. Ypač tinkamos yra gerai sunokusios, minkštos vengrinės slyvos, nes jose paprastai užtenka natūralių cukrų intensyviam skoniui.
Vis dėlto be cukraus gaminamiems konservams būtinas dar didesnis atsargumas dėl laikymo ir konservavimo. Skirtingos masės konsistencijos, skirtingo dydžio stiklainiai ir pasirinktas pasterizavimo būdas gali reikšti kitokį saugų laiką, todėl geriausia laikytis konkretaus, patikrinto recepto ir jo nenumoti ranka.
Renkantis vaisius verta prisiminti ir saugumo taisykles: slyvos turi būti prinokusios, bet sveikos, be pelėsio, puvimo ar fermentacijos požymių. Nedidelius sumušimus galima išpjauti, tačiau vaisiai su aiškiu gedimu konservams netinka, nes virimas problemos neišsprendžia.
Laikant paruoštus povidlus svarbu vėsus, sausas ir tamsus sandėliavimo būdas, o stiklainius verta pažymėti pagaminimo data. Prieš atidarant reikia patikrinti dangtelį: jis turi būti įtrauktas, be iškilimų ir pratekėjimų, o atidarius būtina įvertinti kvapą ir vaizdą.
Atidarytą stiklainį rekomenduojama laikyti šaldytuve ir visada semti švariu šaukštu. Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl produkto saugumo, tokio konservuoto maisto ragauti nereikėtų.