Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius pasirašė įsipareigojimų investuoti į dešimt bendrovių už maždaug 224,1 mln. eurų. Daugiausia dėmesio teko itin aukštųjų technologijų kryptims – nuo kvantinių kompiuterių iki branduolinės sintezės.
Apie didžiausius šių metų EIC įsipareigojimus paskelbta remiantis duomenimis, kuriais pasidalijo „EU-Startups“. Skaičiai atspindi būtent EIC fondo investavimo įsipareigojimus, o ne visą bendrą finansavimo raundų sumą ar faktinį lėšų išmokėjimą.
Iš viso 2026 metais EIC, skaičiuojant tris pirmuosius ketvirčius, atliko 85 investicijas. Tačiau būtent didžiausi gavėjai geriausiai parodo, į kokias sritis šiuo metu nukreipiami Europos viešieji pinigai – energijos transformaciją, gynybiškai svarbią infrastruktūrą, puslaidininkius, biotechnologijas ir kosmoso technologijas.
Reitingas sudarytas pagal įsipareigojimų sumas, pasirašytas nuo sausio iki rugsėjo, o tais atvejais, kai ta pati bendrovė gavo kelis EIC sprendimus, jie buvo sumuojami. Tai leidžia aiškiau matyti, kurios įmonės 2026 metais tapo didžiausiais EIC portfelio „magnetais“.
Didžiausi 2026 metų EIC įsipareigojimai
Pirmoje vietoje – Bulgarijos kosmoso technologijų bendrovė „EnduroSat“, kuriai pasirašytas 34,5 mln. eurų įsipareigojimas (rugpjūčio 17 dieną). Įmonė kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus bei siūlo „palydovas kaip paslauga“ modelį, leidžiantį klientams vykdyti misijas ne kuriant savo aparatus nuo nulio.
Antroje vietoje rikiuojasi Vokietijos „Reverion“ su 33,3 mln. eurų įsipareigojimais per dvi investicijas (pasirašytas birželį ir rugpjūtį). Įmonė vysto reversines jėgaines, kurios gali gaminti elektrą iš dujų (pavyzdžiui, biodujų ar vandenilio) ir perteklinę elektrą paversti kaupiamais degalais.
Trečia–ketvirta pozicijos praktiškai dalijamos tarp dviejų projektų, kurių įsipareigojimai siekė beveik po 30 mln. eurų. Prancūzijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Pasqal“ beveik 30 mln. eurų EIC investiciją gavo sausio 30 dieną, o Vokietijos ir JAV šaknis turinti „Focused Energy“ analogiško dydžio įsipareigojimą užsitikrino gegužę, siekdama komerciškai pritaikomos branduolinės sintezės.
Toliau sąraše – Nyderlandų „SMART Photonics“, gavusi 25 mln. eurų įsipareigojimą gegužę. Įmonė gamina fotonines integrines grandines – lustus, kuriuose informacija perduodama ir apdorojama šviesa, o ne vien elektros signalais, todėl technologija ypač aktuali telekomunikacijoms, duomenų centrams ir DI infrastruktūrai.
Nuo nosies purškalų iki kvantinių lustų
Be energetikos ir puslaidininkių, EIC investicijų dešimtuke ryški ir biotechnologijų kryptis. Amsterdame įkurta „Leyden Labs“ beveik 20 mln. eurų įsipareigojimą gavo balandį – bendrovė kuria nosies purškalus, kurie turėtų apsaugoti nuo kvėpavimo takų virusų, įskaitant gripą ir koronavirusus, antikūnus nukreipiant tiesiai į kvėpavimo takus.
Dar viena kvantinių technologijų kryptis – Prancūzijos „Quandela“, kurianti fotoninius kvantinius kompiuterius, liepą užsitikrino beveik 14 mln. eurų EIC įsipareigojimą. Ši įmonė vysto tiek aparatinę dalį, tiek programinę infrastruktūrą, reikalingą tokias sistemas pritaikyti moksle ir versle.
Po maždaug 12,5 mln. eurų įsipareigojimą gavo trys skirtingų sričių bendrovės: Prancūzijos „AURA AERO“ (kovą) – mažesnių emisijų orlaivių, tarp jų elektrinių mokomųjų ir hibridinių regioninių lėktuvų, kūrėja; Prancūzijos „Quobly“ (gegužę) – kurianti siliciu paremtus kvantinius kompiuterius, pasitelkiant puslaidininkių gamybos metodus; bei Vokietijos „Proxima Fusion“ (liepą) – dirbanti su sintezės elektrinėmis, paremtomis magnetinio sulaikymo įrenginiais stellaratoriais.
Ką rodo ši dešimtuko „nuotrauka“
Šis sąrašas apima tik EIC fondo įsipareigojimus, pasirašytus per 2026 metų sausį–rugsėjį, ir dėl to yra tarsi pjūvis „čia ir dabar“. Vis dėlto jis aiškiai parodo dvi kryptis: Europai svarbią energetikos technologijų paiešką ir pastangas stiprinti kritines aukštųjų technologijų grandines – nuo fotoninių lustų iki kvantinės kompiuterijos.
Kartu tai signalas ir startuolių ekosistemai: EIC didžiausi finansavimo sprendimai vis dažniau atitenka projektams, kurie reikalauja didelių kapitalo sumų, ilgo vystymo ciklo ir sudėtingos mokslinės bei inžinerinės bazės. Tokiose srityse viešasis kapitalas dažnai tampa vienu svarbiausių „inkarų“, pritraukiant ir privačius investuotojus.