CP v2

Tag: Smegenų implantai

  • „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    Elono Musko įmonė „Neuralink“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame klinikinio tyrimo dalyvis, ALS sergantis Terry, atkuria galimybę komunikuoti balsu. Vyras nebeištaria žodžių aiškiai, tačiau dabar gali generuoti sintezuotą kalbą, naudodamas vien mintis.

    Įraše rodoma, kad sistema geba atpažinti kalbos ketinimą ir paversti jį garsu, o balsas atkuriamas pagal paciento ankstesnius įrašus. Emociškiausia akimirka tapo pirmą kartą po ligos progresavimo žmonai ištarti žodžiai „aš tave myliu“, – būtent tai ir išplatino žinią socialiniuose tinkluose.

    Kaip veikia N1 ir kalbos dekodavimas

    „Neuralink“ teigia, kad N1 implantas fiksuoja neuroninius signalus smegenų srityse, susijusiose su kalbos planavimu. Šie signalai dekoduojami, o tuomet perduodami į balso generavimo modulį, siejamą su Elono Musko bendrove „xAI“ ir jos „Grok Voice“ sprendimu.

    Mokymas, kaip nurodoma pristatyme, vyko etapais: iš pradžių pacientas bandė imituoti kalbėjimo judesius, kad sistema surinktų pakankamai pažymėtų signalų. Vėliau pereita prie įsivaizduojamos kalbos, kai žmogus nebejudina lūpų, o tik mintyse formuoja žodžius.

    Kuo tai skiriasi nuo ankstesnių bandymų

    Smegenų ir kompiuterio sąsajų sprendimai, skirti komunikacijai, vystomi ne vienerius metus, o akademiniuose projektuose yra demonstruota ir teksto, ir kalbos generacija. Vis dėlto ankstesni metodai dažnai reikalavo aktyvios artikuliacijos bandymų arba pateikdavo anonimišką, su pacientu nesusietą sintetinį balsą.

    Šiuo atveju pabrėžiama asmeninio balso rekonstrukcija ir perėjimas prie įsivaizduojamos kalbos, kas teoriškai gali mažinti nuovargį žmonėms, kurių motoriniai gebėjimai stipriai riboti. Tačiau kol kas tai išlieka individualiu klinikinio tyrimo rezultatu, o ne plačiai pritaikoma medicinine paslauga.

    Ką būtina žinoti apie klinikinį tyrimą

    Terry yra vienas iš dalyvių klinikiniame tyrime, registruotame ClinicalTrials.gov, kuris skirtas komunikacijos atkūrimui naudojant robotu implantuojamą smegenų ir kompiuterio sąsają. Viešai projektas siejamas su pavadinimu VOICE, o „Neuralink“ akcentuoja, kad dalyvių rezultatai gali skirtis.

    Įmonė nepateikė svarbių detalių, tokių kaip implanto įdiegimo data, žodyno apimtis, tikslumo rodikliai ar uždelsimas tarp minties ir sugeneruoto garso. Nepriklausomų, recenzuotų publikacijų apie VOICE dalyvių grupės rezultatus kol kas nėra, todėl technologijos efektyvumą ir ribas objektyviai įvertinti sudėtinga.

    Taip pat pabrėžiama, kad N1 yra tiriamas įrenginys: JAV Maisto ir vaistų administracijos suteiktas Breakthrough Device Designation statusas reiškia spartesnį vertinimo kelią, bet nėra leidimas komerciniam naudojimui. Kol nebus daugiau duomenų ir reguliacinių sprendimų, prieiga iš esmės apsiriboja tik klinikinių tyrimų dalyviais.

  • Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdame veikiantis medicinos technologijų startuolis „Phosphoenix“ pritraukė 1 300 000 eurų finansavimą, kurį skirs pasirengimui pirmajam klinikiniam tyrimui su žmonėmis ir tolesnei neurostimuliacijos sistemos plėtrai. Bendrovė kuria neuroprotezę žmonėms, gyvenantiems su giliu aklumu, kai įprastos gydymo galimybės dažnai nepadeda.

    Finansavimo etape dalyvavo esami investuotojai TTT Medtech Fund, FIRST Fund ir Innovatiefonds Noord-Holland, taip pat prisijungė naujas investuotojas ROM InWest. „Phosphoenix“ jau anksčiau buvo paskelbusi apie pradinį finansavimą 2022 metais, o dabartinis etapas, pasak įmonės, turėtų priartinti technologiją prie klinikinės praktikos.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis, kad mūsų technologija pasiektų kliniką. Esamų investuotojų palaikymas ir ROM InWest įsitraukimas patvirtina pasiektą pažangą ir leidžia spartinti pasirengimą pirmajam tyrimui su žmonėmis, kartu ruošiantis A serijos finansavimui“, – sakė „Phosphoenix“ vadovas Hansas Bronsas.

    „Phosphoenix“ įkurta 2019 metais ir yra Nyderlandų neuromokslų instituto atšaka, susijusi su Karališkąja Nyderlandų menų ir mokslų akademija. Įmonę įkūrė profesorius Pieteris Roelfsema, profesorius Xingas Chenas ir daktaras Bertas Monna.

    Kaip veikia neuroprotezė?

    Skirtingai nei sprendimai, orientuoti į akį ar tinklainę, „Phosphoenix“ siekia apeiti pažeistą regos grandį ir stimuliuoti smegenų struktūrą, atsakingą už regos informacijos perdavimą. Bendrovė taikosi į šoninį kelinį kūną, kuris yra vienas svarbiausių regos kelio „perjungimo“ centrų.

    Sistemos pagrindas yra „Fountain Probe“ – didelio tankio nervinio audinio sąsaja su daugiau nei 1 000 mikroelektrodų. Ji sukurta taip, kad naudodama itin silpnus elektrinius impulsus galėtų sužadinti nervines ląsteles ir suformuoti regos pojūčius.

    Implantavimas planuojamas taikant stereotaksinės neurochirurgijos metodus, kurie remiasi praktika, naudojama giliojo smegenų stimuliavimo procedūrose. Pasak bendrovės, tai turėtų leisti tiksliai pasiekti tikslinę smegenų sritį ir valdyti stimuliacijos parametrus.

    DI ir akiniai su kamera

    Praktinis naudojimo scenarijus, kurį aprašo „Phosphoenix“, apima akinius su kamera, perduodančia vaizdą į kišeninį procesorių. Tuomet DI algoritmai realiu laiku paverčia vaizdą stimuliacijos instrukcijomis, kurios siunčiamos implantui.

    Elektrinė stimuliacija sukelia fosfenus – taškinių šviesos pojūčių „taškus“, kurie kartu gali sudaryti interpretuojamą vaizdą. Šis principas dažnai lyginamas su taškiniu vaizdu, kai informacija pateikiama supaprastintai, tačiau gali būti pakankama orientacijai ir bazinėms užduotims.

    Kas toliau?

    Bendrovė teigia, kad ikiklinikiniai tyrimai parodė nervinius ir elgsenos atsakus, suderinamus su elektriškai sukeltais regos pojūčiais. Kitas etapas – pirmasis klinikinis tyrimas su žmonėmis, kurį planuojama vykdyti kartu su Amsterdam UMC.

    Investuotojai akcentuoja technologijos potencialą, tačiau pabrėžia ir klinikinės validacijos svarbą, nes neuroprotezėms keliami itin aukšti saugumo reikalavimai. „Phosphoenix“ nurodo, kad lygiagrečiai ruošis A serijos finansavimo etapui, kuris reikalingas platesnei klinikinei programai finansuoti.

    „Phosphoenix“ siekia sukurti sprendimą tiems pacientams, kurių regėjimo praradimas susijęs su tinklainės ar regos nervo pažeidimais. Jei klinikiniai tyrimai patvirtintų saugumą ir naudą, tokio tipo neuroprotezės galėtų tapti viena iš krypčių, keičiančių aklumo gydymo galimybių ribas.