CP v2

Tag: Smegenų kompiuterio sąsajos

  • „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    Elono Musko įmonė „Neuralink“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame klinikinio tyrimo dalyvis, ALS sergantis Terry, atkuria galimybę komunikuoti balsu. Vyras nebeištaria žodžių aiškiai, tačiau dabar gali generuoti sintezuotą kalbą, naudodamas vien mintis.

    Įraše rodoma, kad sistema geba atpažinti kalbos ketinimą ir paversti jį garsu, o balsas atkuriamas pagal paciento ankstesnius įrašus. Emociškiausia akimirka tapo pirmą kartą po ligos progresavimo žmonai ištarti žodžiai „aš tave myliu“, – būtent tai ir išplatino žinią socialiniuose tinkluose.

    Kaip veikia N1 ir kalbos dekodavimas

    „Neuralink“ teigia, kad N1 implantas fiksuoja neuroninius signalus smegenų srityse, susijusiose su kalbos planavimu. Šie signalai dekoduojami, o tuomet perduodami į balso generavimo modulį, siejamą su Elono Musko bendrove „xAI“ ir jos „Grok Voice“ sprendimu.

    Mokymas, kaip nurodoma pristatyme, vyko etapais: iš pradžių pacientas bandė imituoti kalbėjimo judesius, kad sistema surinktų pakankamai pažymėtų signalų. Vėliau pereita prie įsivaizduojamos kalbos, kai žmogus nebejudina lūpų, o tik mintyse formuoja žodžius.

    Kuo tai skiriasi nuo ankstesnių bandymų

    Smegenų ir kompiuterio sąsajų sprendimai, skirti komunikacijai, vystomi ne vienerius metus, o akademiniuose projektuose yra demonstruota ir teksto, ir kalbos generacija. Vis dėlto ankstesni metodai dažnai reikalavo aktyvios artikuliacijos bandymų arba pateikdavo anonimišką, su pacientu nesusietą sintetinį balsą.

    Šiuo atveju pabrėžiama asmeninio balso rekonstrukcija ir perėjimas prie įsivaizduojamos kalbos, kas teoriškai gali mažinti nuovargį žmonėms, kurių motoriniai gebėjimai stipriai riboti. Tačiau kol kas tai išlieka individualiu klinikinio tyrimo rezultatu, o ne plačiai pritaikoma medicinine paslauga.

    Ką būtina žinoti apie klinikinį tyrimą

    Terry yra vienas iš dalyvių klinikiniame tyrime, registruotame ClinicalTrials.gov, kuris skirtas komunikacijos atkūrimui naudojant robotu implantuojamą smegenų ir kompiuterio sąsają. Viešai projektas siejamas su pavadinimu VOICE, o „Neuralink“ akcentuoja, kad dalyvių rezultatai gali skirtis.

    Įmonė nepateikė svarbių detalių, tokių kaip implanto įdiegimo data, žodyno apimtis, tikslumo rodikliai ar uždelsimas tarp minties ir sugeneruoto garso. Nepriklausomų, recenzuotų publikacijų apie VOICE dalyvių grupės rezultatus kol kas nėra, todėl technologijos efektyvumą ir ribas objektyviai įvertinti sudėtinga.

    Taip pat pabrėžiama, kad N1 yra tiriamas įrenginys: JAV Maisto ir vaistų administracijos suteiktas Breakthrough Device Designation statusas reiškia spartesnį vertinimo kelią, bet nėra leidimas komerciniam naudojimui. Kol nebus daugiau duomenų ir reguliacinių sprendimų, prieiga iš esmės apsiriboja tik klinikinių tyrimų dalyviais.

  • Kinija su JAV sujungė DI ir smegenų implantus: paralyžiuoti pacientai jau valdo įrenginius mintimis

    Kinija su JAV sujungė DI ir smegenų implantus: paralyžiuoti pacientai jau valdo įrenginius mintimis

    Kinijos technologijų bendrovės vis aktyviau kuria smegenų–kompiuterio sąsajas, kurias integruoja su dirbtiniu intelektu. Tokie sprendimai leidžia tiksliau dekoduoti smegenų signalus ir paralyžių patiriantiems žmonėms greičiau valdyti kompiuterį bei bendrauti.

    Smegenų–kompiuterio sąsajos gali būti neinvazinės, kai signalai fiksuojami nuo galvos paviršiaus, arba invazinės, kai jutikliai implantuojami prie smegenų žievės. Pastaruoju atveju pasiekiamas didesnis signalų tikslumas, tačiau išlieka chirurginės rizikos ir ilgalaikio stabilumo klausimai.

    Implantai ir kalbos atkūrimas

    Viena ryškiau minėtų krypčių siejama su Šanchajuje įsikūrusia „NeuroXess“, kuri atliko nedidelius klinikinius bandymus su implantu, sujungtu su DI modeliais. Aprašoma konstrukcija numato implantą kaukolėje, jutiklius prie smegenų žievės ir duomenų siųstuvą krūtinėje, atliekantį ir baterijos funkciją.

    Bandymuose pacientas, patyręs nugaros smegenų traumą, gebėjo vien mintimis valdyti kompiuterio žymeklį ir per programėlę įjungti ar išjungti namų įrenginius. Taip pat teigiama, kad kuriami kalbos dekodavimo sprendimai, skirti realiu laiku atkurti mandarinų kalbą, o tyrimų rezultatai rengiami publikuoti.

    Valstybės strategija ir reguliavimas

    Kinija neurotechnologijas įtraukė į strategines kryptis ir siekia tapti šios srities lydere iki dešimtmečio pabaigos. Toks politinis dėmesys paprastai reiškia spartesnį finansavimą, daugiau klinikinių bandymų ir greitesnį technologijų perkėlimą į rinką.

    Kartu daugėja diskusijų apie etiką ir duomenų privatumą, nes smegenų signalai laikomi itin jautria informacija. Kinijoje skelbiamos etinės gairės, kurios numato rašytinį dalyvių sutikimą ir privalomas etikos peržiūras prieš pradedant bandymus.

    Bendradarbiavimas su JAV

    Nors JAV ir Kinijos technologiniai santykiai įtempti, neurotechnologijų srityje bendradarbiavimas išlieka svarbus dėl riboto aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiaus. JAV dažnai pirmauja fundamentiniuose tyrimuose, o Kinija turi platesnę klinikinių atvejų bazę, kuri palengvina sprendimų testavimą ir mastelio didinimą.

    Kaip vienas pavyzdžių minimas Pekino „Maschine Robot“, bendradarbiaujantis su MIT ir Stanfordo universitetų laboratorijomis kuriant smegenų–kompiuterio sąsajoms pritaikytus DI modelius. Įmonė taip pat sieja projektus su pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, galvos juosta fiksuojama smegenų veikla ir papildomais signalais, tokiais kaip žvilgsnio kryptis, kad komandos būtų patikimiau patvirtinamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais svarbiausia taps ne tik dekodavimo sparta, bet ir saugumas, patikimumas bei aiškios atsakomybės ribos. Be medicininės naudos, augant DI galimybėms didės ir poreikis griežčiau apibrėžti, kaip tvarkomi neuroduomenys, kas gali prie jų prieiti ir kaip užkertamas kelias piktnaudžiavimui.