CP v2

Tag: Smegenų kraujotaka

  • Ryte matomi ženklai gali įspėti apie insultą: ypač svarbu senjorams, kada skambinti 112

    Ryte matomi ženklai gali įspėti apie insultą: ypač svarbu senjorams, kada skambinti 112

    Kas rytą šeima pastebi pirmiausia

    Ryte įprastai greitai matyti, ar žmogus jaučiasi kaip visada: ar orientuojasi namuose, aiškiai kalba, stabiliai atsistoja. Jei senjoras vakare buvo įprastos būklės, o ryte staiga pasimeta, klumpa ar nebesuformuluoja sakinio, tai gali būti ūmus sutrikimas, kurio ignoruoti negalima.

    Medikai pabrėžia, kad dalis sunkių būklių, įskaitant insultą, gali prasidėti miegant, o pirmieji požymiai išryškėja tik pabudus. Net jei simptomai po kelių minučių sumažėja, tai nereiškia, kad pavojus praėjo.

    Staigus sumišimas nėra „tiesiog amžius“

    Vienas dažniausių pavojaus signalų yra staigi mąstymo ir elgesio kaita. Žmogus gali nebežinoti, kur yra, supainioti paros laiką, neatpažinti artimojo ar atsakyti visai ne į temą.

    Tokia būsena nebūtinai reiškia demenciją, nes demenciniai sutrikimai dažniausiai progresuoja palaipsniui. Staigus sumišimas gali būti susijęs su insultu ar trumpalaikiu smegenų kraujotakos sutrikimu, taip pat su infekcija, dehidratacija, gliukozės svyravimais, vaistų poveikiu ar deguonies stoka.

    Artimieji gali paprastai pasitikrinti, ar žmogus pasako savo vardą, supranta, kur yra ir kokia diena. Vis dėlto toks patikrinimas nepakeičia gydytojo vertinimo, o svarbiausias kriterijus yra staigus skirtumas nuo įprasto kasdienio funkcionavimo.

    Klasikiniai insulto simptomai ryte

    Kitas aiškus įspėjimas dažnai pasirodo per pirmą ryto pokalbį: kalba tampa nerišli, žmogus neranda elementarių žodžių, nebesupranta prašymų. Kartais matyti, kad veido raumenys ar liežuvis tarsi nebeklauso.

    Tokiu atveju verta paprašyti žmogaus nusišypsoti ir pakelti abi rankas. Nukaręs lūpos kampas, veido asimetrija, vienos rankos silpnumas ar tirpimas, taip pat staigūs regėjimo sutrikimai, ypač stiprus galvos skausmas ir kalbos supratimo problemos laikomi tipiniais insulto ženklais.

    Laukti, kol „praeis“, yra rizikinga. Net jei po kelių minučių žmogus pradeda aiškiau kalbėti ar atgauna jėgą, tai gali būti TIA, trumpalaikis smegenų išemijos epizodas, kuris dažnai įspėja apie galimą didesnį insultą artimiausiomis dienomis.

    Kada skambinti 112 ir ko nedaryti

    Įtarus insultą reikia nedelsiant skambinti 112 ir, jei įmanoma, pasižymėti laiką, kada simptomai buvo pastebėti. Laikas svarbus, nes dalis gydymo metodų taikomi tik per ribotą valandų langą nuo simptomų pradžios.

    Nereikėtų savarankiškai duoti vaistų, maisto ar gėrimų, nes gali būti sutrikęs rijimas ir žmogus gali užspringti. Taip pat nereikėtų laukti, kol atsidarys poliklinika, ar bandyti „išvaikščioti“ silpnumą.

    Jei ryte staiga sutrinka pusiausvyra, žmogus svyruoja, krenta ar skundžiasi, kad „sukasi kambarys“, priežasčių gali būti daug, ypač vyresniame amžiuje. Tačiau staigus, labai stiprus svaigimas kartu su kalbos, regos sutrikimais, vienos kūno pusės silpnumu, veido asimetrija, stipriu galvos skausmu ar vėmimu reikalauja skubios pagalbos.

    Šeimos neretai bando nuraminti save mintimi, kad ryte kiekvienas būna apsnūdęs, o senjorams tai esą normalu. Vis dėlto amžius nepaaiškina staigaus beprasmiško kalbėjimo, negalėjimo paeiti ar aiškiai išryškėjusios asimetrijos veide.

    Jei pokyčiai vystosi savaitėmis ar mėnesiais, pavyzdžiui, pamažu blogėja atmintis, smulkėja eisena, atsiranda drebulys ar didėja sustingimas, paprastai tikslinga planinė šeimos gydytojo ar neurologo konsultacija. Tačiau staigūs simptomai ryte yra signalas veikti iš karto, nes greita pagalba gali sumažinti smegenų pažeidimo riziką.

  • New Alzheimer’s study points to subtle brain blood flow changes as an early warning sign

    New Alzheimer’s study points to subtle brain blood flow changes as an early warning sign

    Small shifts in how blood moves through the brain and how brain cells receive oxygen may be closely connected to the risk of Alzheimer’s disease. That is the conclusion of new research from the Mark and Mary Stevens Neuroimaging and Informatics Institute (Stevens INI) at the Keck School of Medicine of USC.

    The study, published in Alzheimer’s and Dementia: The Journal of the Alzheimer’s Association, examined older adults both with and without cognitive impairment. Researchers found that simple, noninvasive measures of brain blood flow and oxygen levels were linked to well known signs of Alzheimer’s, including amyloid plaque buildup and shrinkage of the hippocampus, the part of the brain that plays a central role in memory. The results suggest that the health of the brain’s blood vessels may influence the disease process early on and could help flag people at risk before noticeable symptoms develop.

    “Amyloid and tau are often considered the primary players in Alzheimer’s disease, but blood flow and oxygen delivery are also critical,” said Amaryllis A. Tsiknia, lead author of the study and USC PhD candidate. “Our results show that when the brain’s vascular system functions more like it does in healthy aging, we also see brain features that are linked to better cognitive health.”

    Noninvasive Tools to Measure Brain Circulation

    To study these changes, the team relied on two painless techniques that can be used while a person rests quietly. Transcranial Doppler ultrasound tracks how quickly blood travels through the brain’s major arteries. Near infrared spectroscopy evaluates how effectively oxygen reaches brain tissue near the surface of the cortex.

    Researchers then applied advanced mathematical modeling to combine these readings into overall indicators of cerebrovascular function. These indicators reflect how well the brain adjusts blood flow and oxygen delivery in response to natural fluctuations in blood pressure and carbon dioxide.

    Vascular Health Linked to Amyloid and Memory Centers

    Participants whose vascular indicators more closely resembled those of cognitively healthy adults tended to have lower amyloid levels and a larger hippocampus. Both features are associated with reduced Alzheimer’s risk.

    “These vascular measures are capturing something meaningful about brain health,” said Meredith N. Braskie, PhD, senior author of the study and assistant professor of neurology at the Keck School of Medicine. “They appear to align with what we see on MRI and PET scans that are commonly used to study Alzheimer’s disease, providing important information about how vascular health and standard brain measures of Alzheimer’s disease risk may be related.”

    The researchers also observed that people diagnosed with mild cognitive impairment or dementia showed weaker vascular function compared to cognitively normal participants. This finding supports the view that declining blood vessel health in the brain is part of the broader Alzheimer’s disease continuum.

    “These findings add to growing evidence that Alzheimer’s involves meaningful vascular contributions in addition to classic neurodegenerative changes,” said Arthur W. Toga, PhD, director of the Stevens INI. “Understanding how blood flow and oxygen regulation interact with amyloid and brain structure opens new doors for early detection and potentially prevention.”

    Potential for Earlier and Broader Screening

    Compared with MRI and PET imaging, these methods are less costly and easier to perform. They do not involve injections, radiation exposure, or demanding tasks for patients. That simplicity could make them useful for large scale screening or for individuals who are unable to undergo more intensive brain imaging.

    The authors caution that the findings represent a single snapshot in time and do not establish cause and effect. Ongoing long term studies are tracking participants to see whether shifts in these vascular measures can predict future cognitive decline or response to treatment.

    “If we can track these signals over time, we may be able to identify people at higher risk earlier and test whether improving vascular health can slow or reduce Alzheimer’s-related brain changes,” Tsiknia said.

    About the Study

    In addition to Tsiknia and Braskie, the study’s other authors are Peter S. Conti, Rebecca J. Lepping, Brendan J. Kelley, Rong Zhang, Sandra A. Billinger, Helena C. Chui and Vasilis Z. Marmarelis.

    This work was supported by the Office of The Director, National Institutes of Health, under Award Number S10OD032285, and by the National Institute on Aging [R01AG058162].