Tag: Smegenų raida

  • Senovinis virusas galėjo pakeisti evoliuciją: dėl šio DNR įrašo šimpanzės netapo panašios į mus

    Senovinis virusas galėjo pakeisti evoliuciją: dėl šio DNR įrašo šimpanzės netapo panašios į mus

    Žmones ir šimpanzes skiria stebėtinai nedaug genetinių skirtumų, tačiau smegenų raida ir gebėjimai – akivaizdžiai nevienodi. Naujas tyrimas rodo, kad vienas prieš milijonus metų į šimpanzių genomą įsiterpęs retrovirusas galėjo prisidėti prie šio atotrūkio.

    Mokslininkai primena, kad žmonių ir šimpanzių protėviai išsiskyrė maždaug prieš 5–6 mln. metų, o DNR skirtumas siekia apie 1,2 proc. Vis dėlto smegenų vystymąsi lemia ne tik baltymus koduojantys genai, bet ir reguliacinės sekos, įskaitant senų virusų palikimą.

    Viruso pėdsakas šimpanzių DNR

    Tyrime nagrinėtas endogeninis retrovirusas PTERV1, aptinkamas šimpanzių ir kitų Afrikos didžiųjų beždžionių genome, bet nerandamas žmonėse. Manoma, kad jis užkrėtė šių rūšių protėvius maždaug prieš 4 mln. metų ir paliko aktyvių DNR įterpų.

    Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė žmogaus smegenų vystymuisi svarbiam genetiniam elementui LINC00662. Šis ilgosios nekoduojančios RNR regionas ankstyvoje raidoje siejamas su nervinių ląstelių brendimu ir jų ataugų formavimusi.

    Organoidai parodė galimą efektą

    Eksperimentuodami su žmogaus smegenų organoidais, mokslininkai išjungė LINC00662 aktyvumą ir pastebėjo, kad neuronai brendo prasčiau, o jų ataugos augo ne taip intensyviai. Tai leidžia įtarti, kad šis reguliacinis mechanizmas gali būti svarbus ankstyviems smegenų „laidams“ susiformuoti.

    Šimpanzėse situacija kitokia: PTERV1 įsiterpimas, anot tyrimo, slopina LINC00662 aktyvumą. Tai nereiškia, kad vienas pokytis sukuria visą skirtumą tarp rūšių, bet jis gali būti vienas iš veiksnių, keičiančių smegenų raidos trajektoriją.

    Ką tai reiškia evoliucijai?

    Autoriai pabrėžia, kad iš šių rezultatų negalima daryti išvados, jog pašalinus viruso įterpą šimpanzių smegenys „taptų žmogiškos“. Smegenų skirtumus lemia daugybė genų, aplinkos ir vystymosi procesų, o pokyčiai embrioninėje raidoje vėliau paprastai nebeatkuriami.

    Vis dėlto darbas sustiprina seniai žinomą idėją: retrovirusų įterpos gali veikti kaip genetiniai jungikliai, pakeičiantys šalia esančių genų aktyvumą. Tokie pokyčiai, per ilgą laiką atrenkami evoliucijos, gali daryti didelę įtaką rūšių skirtumams, net jei pati DNR seka skiriasi nedaug.

    Tyrėjai taip pat mini, kad lieka atviras klausimas, kodėl žmonių protėviai, panašu, išvengė PTERV1. Tarp galimų paaiškinimų minimi skirtingi protėvių gyvenamieji arealai tuo metu ir skirtingas atsparumas virusams, susijęs su įgimto imuniteto baltymais.

    Rezultatai publikuoti mokslo žurnale Science Advances, o tolesni tyrimai turėtų padėti tiksliau suprasti, kaip senos virusų įterpos formavo žmogaus ir kitų primatų smegenų raidos „programas“.

  • Brain development may extend into your early 30s, reshaping the age 25 myth

    Brain development may extend into your early 30s, reshaping the age 25 myth

    The popular claim that the brain finishes maturing at 25 has become a shorthand explanation on social media for impulsive decisions and uneven judgment in young adulthood. Neuroscientists say the idea is rooted in older imaging work, but it oversimplifies a longer and more gradual process.

    Earlier longitudinal MRI studies tracked changes in grey matter across childhood and adolescence, including synaptic pruning that strengthens frequently used circuits and trims others. Because many of those datasets ended in the early 20s, age 25 emerged as a convenient estimate rather than a hard biological cutoff.

    New scans map longer maturation

    More recent research has shifted from single brain regions to how whole networks communicate via white matter, the fiber pathways that connect distant areas. In a large analysis spanning infancy to old age, researchers identified a prolonged phase of network reorganization that can stretch into the early 30s.

    One focus is how the brain balances segregation and integration as it matures. Segregation builds specialized clusters for different functions, while integration strengthens long-range connections that help coordinate complex tasks like planning and self-control.

    What changes after the early 30s

    Data suggest a turning point around the early 30s, when some developmental trends level off and the brain shifts toward maintaining well-used pathways. Rather than continuous expansion, the emphasis becomes efficiency and stability in the connections a person relies on most.

    Experts caution that labeling adults as unfinished can be misleading, because brain development is not a single finish line and varies across individuals. Maturation also depends on experience, education, sleep, stress, and health, all of which can shape brain organization over time.

    Why the finding matters

    The updated picture supports a more nuanced view of neuroplasticity, the brain’s ability to adapt across the lifespan. While younger brains often show faster structural change, learning and training remain possible well beyond the 20s, and there is no sudden switch that flips at 25.

    Researchers say the takeaway is not that people in their late 20s are incapable of adult judgment, but that key neural systems may still be refining how efficiently they communicate. That may help explain why many people report steadier decision-making and emotional regulation as they move through their 30s.