CP v2

Tag: Smegenų senėjimas

  • Mokslininkai rado netikėtą ryšį: vitaminas C gali lėtinti smegenų senėjimą

    Mokslininkai rado netikėtą ryšį: vitaminas C gali lėtinti smegenų senėjimą

    Žmogaus organizmas pats nepasigamina vitamino C, todėl jo atsargos priklauso nuo kasdienės mitybos. Ši medžiaga dažniausiai siejama su imunine sistema ir antioksidaciniu poveikiu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir jos vaidmeniui nervų sistemoje.

    Vitamino C reikia biocheminiams procesams, susijusiems su neuromediatorių sinteze, taip pat apsaugai nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie neuronų pažeidimo senstant. Tyrėjai pabrėžia, kad smegenys šią medžiagą aktyviai kaupia.

    Įdomu tai, kad vitamino C koncentracija smegenų skystyje gali būti maždaug dvigubai didesnė nei kraujyje. Toks skirtumas leidžia manyti, jog organizmas smegenų funkcijoms užtikrinti šią maistinę medžiagą laiko prioritetine.

    Naujų duomenų pateikė Hirosaki universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, publikuotas žurnale PLOS One. Jie analizavo 2 044 Japonijos gyventojų, vyresnių nei 64 metų, duomenis, įvertinę vitamino C kiekį kraujo plazmoje ir atlikę galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimus.

    Rezultatai parodė aiškią sąsają: didesnis vitamino C kiekis kraujyje buvo susijęs su didesniu pilkosios medžiagos tūriu. Pilkoji medžiaga svarbi atminčiai, informacijos apdorojimui, emocijų reguliacijai ir judesių kontrolei, o jos mažėjimas laikomas vienu iš įprastų smegenų senėjimo požymių.

    Tyrėjai taip pat vertino vadinamąjį numatytojo režimo tinklą, kuris aktyvus net tuomet, kai žmogus neatlieka konkrečios užduoties. Šis tinklas siejamas su autobiografine atmintimi, dėmesio valdymu, ateities planavimu ir savęs suvokimu.

    Nustatyta, kad didesnis vitamino C kiekis buvo susijęs ir su stipresniu ryšiu šio tinklo viduje. Ankstesni moksliniai darbai yra rodę, kad numatytojo režimo tinklo ryšių silpnėjimas dažniau stebimas sergant Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, taip pat esant depresijos simptomams.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai yra stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio. Kitaip tariant, iš šių rezultatų negalima tiesiogiai teigti, kad būtent vitaminas C lemia lėtesnius smegenų pokyčius, nes įtaką gali daryti ir bendra mitybos kokybė, fizinis aktyvumas ar kiti sveikatos veiksniai.

    „Mūsų duomenys leidžia kelti hipotezę, kad vitamino C gausesnė mityba gali padėti palaikyti smegenų sveikatą ir mažinti su amžiumi susijusį pažintinių funkcijų silpnėjimą“, – sakė tyrime cituojamas radiologas Tomohiro Shintaku.

    Praktikoje vitaminas C pirmiausia siejamas su subalansuota mityba, o ne su didelėmis papildų dozėmis. Daug jo turi ne tik citrusiniai vaisiai, bet ir juodieji serbentai, saldžiosios paprikos, petražolių lapai, braškės, kiviai, brokoliai bei briuseliniai kopūstai.

    Naujausi rezultatai papildo vis didėjantį mokslinių įrodymų lauką, kad kasdieniai mitybos įpročiai gali būti svarbūs ne tik bendrai savijautai, bet ir smegenų funkcijų išsaugojimui vyresniame amžiuje. Tyrėjai ragina tęsti darbus, kurie padėtų patikrinti, ar vitamino C didinimas mityboje gali turėti apčiuopiamą poveikį pažintinėms funkcijoms ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Mokslininkai rado ryšį: ankstyvas seksualinis gyvenimas gali sietis su greitesniu smegenų senėjimu

    Mokslininkai praneša aptikę statistinį ryšį tarp amžiaus, kada žmogus pradeda seksualinį gyvenimą, ir kai kurių vėlesnių sveikatos bei smegenų senėjimo rodiklių. Tyrėjai analizavo didelės apimties genetinius duomenis ir sveikatos informaciją, ieškodami galimų priežastinių sąsajų.

    Darbo autoriai nurodo, kad žmonės, kurių pirmasis seksualinis patyrimas buvo ankstyvesnis, vidutiniškai dažniau turėjo prastesnį savęs vertinamą sveikatos lygį. Taip pat dažniau fiksuoti didesnio organizmo trapumo požymiai, siejami su spartesniu senėjimu.

    Analizei taikytas mendelinės randomizacijos metodas, kai genetiniai skirtumai naudojami kaip natūralus „eksperimentas“ galimai priežastinei krypčiai tikrinti. Tyrėjai lygino asmenis, turinčius genetinių variantų, siejamų su ankstesniu seksualinio gyvenimo pradėjimu, ir vertino jų vėlesnius sveikatos rezultatus.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog ankstyvas seksualinis gyvenimas savaime sukelia prastą sveikatą ar greitesnį senėjimą. Rezultatus gali lemti kartu pasireiškiantys veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis stresas, miego stoka, rizikingesnė paauglystės elgsena, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ar mažesnės galimybės laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį ir į socialinį spaudimą, kuris gali skatinti skubėjimą neįvertinus emocinės brandos. Jų teigimu, svarbiausia yra ne pats faktas, kada prasidėjo seksualinis gyvenimas, o gyvenimo aplinkybių visuma, kuri gali daryti ilgalaikę įtaką savijautai, psichikos sveikatai ir sveikatos elgsenai.

    Ekspertai taip pat primena, kad panašūs tyrimai dažnai kalba apie populiacines tendencijas, o ne apie konkretaus žmogaus likimą. Individualiai sveikatą daug stipriau formuoja mityba, fizinis aktyvumas, miego režimas, žalingi įpročiai, socialinis palaikymas ir prieinamos prevencinės paslaugos.

  • Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Apie nutukimo žalą širdžiai, kraujagyslėms ar cukrinio diabeto rizikai kalbama seniai, tačiau vis daugiau duomenų rodo ir kitą kryptį: antsvoris gali būti susijęs su greitesniu smegenų struktūrų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbų vaidmenį čia atlieka lėtinis uždegimas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir prastesnė kraujotaka.

    Riebalinis audinys nėra vien pasyvus energijos rezervas. Jis veikia kaip metabolinis organas, išskiriantis biologiškai aktyvias medžiagas, įskaitant uždegiminius signalus ir hormonus, susijusius su apetitu bei energijos apykaita. Dalis šių medžiagų gali paveikti nervų sistemos veiklą ir smegenų kraujagyslių būklę.

    Tyrimuose nutukimas siejamas ne tik su prastesniais atminties ar dėmesio rodikliais, bet ir su struktūriniais pokyčiais smegenyse. Dažniausiai minimi mechanizmai yra užsitęsęs uždegimas, oksidacinis stresas, atsparumas insulinui ir kraujagyslių endotelio funkcijos blogėjimas, o tai ilgainiui gali didinti mikropažeidimų riziką.

    Skirtumai tarp normalų kūno svorį turinčių žmonių ir asmenų, turinčių nutukimą, kai kuriuose darbuose ryškėja jau 40–60 metų amžiaus grupėje. Būtent šiame laikotarpyje dažniau fiksuojamas didesnis pilkosios medžiagos mažėjimas ir silpnesnis ryšys tarp tam tikrų smegenų sričių, primenantis pokyčius, būdingus vyresniam amžiui.

    Didžiausia rizika siejama su situacijomis, kai nutukimą lydi padidėjęs kraujospūdis, atsparumas insulinui, prastesnė gliukozės kontrolė ar kiti metaboliniai sutrikimai. Tokiais atvejais blogesnis kraujagyslių elastingumas ir uždegiminiai procesai gali labiau pakenkti smegenų aprūpinimui krauju bei audinių atsparumui.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir genetikai: nutukimo riziką didinančių genetinių variantų dalis yra aktyvūs smegenyse, ypač srityse, susijusiose su apetitu, atlygio sistema, impulsyvumu ir savikontrole. Tai padeda paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms sunkiau pajusti sotumą, kodėl jie jautriau reaguoja į itin kaloringą, stipriai perdirbtą maistą ir kodėl persivalgymo epizodai gali kartotis.

    Specialistai pabrėžia, kad lemiama gali būti ne vien bendra kūno masė, bet ir riebalinio audinio pasiskirstymas. Visceraliniai riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, dažniau siejami su uždegimu ir metaboliniais sutrikimais, kurie laikomi nepalankiais smegenų kraujagyslėms. Dėl to vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi individualią riziką.

    Nors senėjimo procesų sustabdyti neįmanoma, tyrimai rodo, kad riziką galima mažinti koreguojant veiksnius, kurie ilgainiui žaloja kraujagysles ir nervų audinį. Svarbiausi kryptingi žingsniai yra perteklinio svorio mažinimas, reguliarus fizinis aktyvumas, mityba, padedanti kontroliuoti gliukozę ir lipidus, taip pat kokybiškas miegas bei kraujospūdžio kontrolė.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nauda gali atsirasti net ir tada, kai svoris mažėja palaipsniui, o tikslas nėra ideali figūra. Net nuosaikus kūno masės mažėjimas dažnai siejamas su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimo fonu ir palankesniais medžiagų apykaitos rodikliais, o tai svarbu ir smegenų sveikatai.

  • Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, gali būti susiję su spartesniu smegenų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys gali būti ne bendras svoris, o būtent visceralinių riebalų kiekis.

    Tyrimą atliko Izraelio Ben-Gurion universiteto Negevo regione komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Communications“. Analizuoti 533 suaugusiųjų duomenys, o dalyviai stebėti nuo 5 iki 16 metų, naudojant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo rodiklius ir kognityvinius testus.

    Kas labiausiai susiję su smegenų nykimu?

    MRT duomenys parodė, kad mažesnis visceralinių riebalų kiekis buvo siejamas su didesniu bendru smegenų tūriu ir geresniais pažintinių funkcijų testų rezultatais. Taip pat fiksuotas palankesnis hipokampo srities rodiklis, dažnai naudojamas vertinant smegenų atrofijos riziką.

    Tuo metu poodiniai riebalai, kurie labiausiai lemia matomą kūno apimtį ir svarstyklių rodmenis, tokio ryšio su smegenų sveikata neparodė. Tai stiprina idėją, kad metaboliniu požiūriu skirtingi riebalų tipai organizme gali turėti nevienodą poveikį.

    Įtariamas mechanizmas – cukraus ir insulino kontrolė

    Kraujo tyrimai leido įžvelgti galimą paaiškinimą: didesnis gliukozės kiekis kraujyje per laiką buvo susijęs su ryškesniais smegenų nykimo požymiais. Visceraliniai riebalai siejami su atsparumu insulinui, todėl prastėjanti gliukozės kontrolė gali tapti grandimi tarp pilvo riebalų ir smegenų struktūros pokyčių.

    Be to, daugiau visceralinių riebalų turėję dalyviai dažniau demonstravo greitesnį smegenų skilvelių didėjimą. Šis pokytis laikomas vienu iš vaizdinių smegenų senėjimo žymenų, nes gali atspindėti aplinkinių audinių tūrio mažėjimą.

    Gera žinia – pokyčiai gali būti pasiekiami

    Analizė parodė, kad tie dalyviai, kuriems per gyvenimo būdo intervencijas pavyko labiausiai sumažinti visceralinius riebalus, vėliau turėjo geriau išsilaikiusius smegenų tūrio rodiklius. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau signalas yra nuoseklus ir kliniškai svarbus.

    „Rezultatai rodo, kad gliukozės kontrolė ir visceralinių pilvo riebalų mažinimas yra išmatuojami, keičiami ir pasiekiami tikslai vidutiniame amžiuje, galintys sulėtinti smegenų degeneraciją“, – sakė epidemiologė Iris Shai.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tyrimo ribotumus: dauguma dalyvių buvo vyrai, be to, nemaža jų dalis turėjo antsvorio. Dėl to reikės daugiau tyrimų su įvairesnėmis grupėmis, kad būtų aiškiau, kiek plačiai šios išvados taikomos visai populiacijai.

    Vis dėlto žinutė praktinė: vien kūno masės mažėjimas ne visada tiksliai atspindi metabolinius pokyčius. Visceralinių riebalų mažinimas, kartu gerinant gliukozės ir insulino rodiklius, gali būti svarbi kryptis ne tik širdžiai ar kepenims, bet ir ilgalaikei smegenų sveikatai.