CP v2

Tag: Smegenų senėjimas

  • Mokslininkai įspėja: po 50-ies smegenyse prasideda tyli pertvarka – ką tai reiškia demencijai

    Mokslininkai įspėja: po 50-ies smegenyse prasideda tyli pertvarka – ką tai reiškia demencijai

    Kas vyksta smegenyse po 50-ies

    Naujas tyrimas, publikuotas 2026 metais žurnale Science, rodo, kad smegenų senėjimas ne visada vyksta tolygiai. Mokslininkai pastebėjo laikotarpį, kai pokyčiai hipokampe gali ryškėti sparčiau, ypač maždaug nuo 50 iki 75 metų.

    Hipokampas svarbus mokymuisi, naujų prisiminimų formavimui ir orientacijai erdvėje. Būtent ši sritis laikoma viena jautriausių senėjimui ir dažnai minima kalbant apie Alzheimerio ligą.

    Kokie ląstelių pokyčiai aptikti

    Tyrėjai išanalizavo 40 suaugusiųjų nuo 20 iki 95 metų amžiaus po mirties paimtus hipokampo mėginius, kai gyvenime nebuvo diagnozuota neurologinė liga. Vienų ląstelių branduoliuose vertinta genų raiška, DNR metilinimas ir chromatino organizacija, tai leido pamatyti ir sudėtį, ir reguliavimo mechanizmus.

    Ryškiausi pokyčiai fiksuoti mikroglijoje, tai smegenų imuninės sistemos ląstelės, padedančios šalinti pažeistas struktūras ir palaikyti saugią aplinką neuronams. Analizė parodė, kad 50–75 metų amžiuje mažėjo embrioniniu laikotarpiu susiformavusios mikroglijos dalis, o didėjo ląstelių, kurių profilis panašus į iš kraujo kilusių monocitų, nors jų kilmė gyvame organizme šiame darbe tiesiogiai nepatvirtinta.

    Naujoji ląstelių populiacija pasižymėjo stipresniu su uždegimu susijusių genų aktyvumu. Tai siejama su vadinamuoju lėtiniu žemo intensyvumo uždegimu, kuris dažnai lydi senėjimą, tačiau vien šis radinys neįrodo, kad tokia pertvarka savaime sukelia demenciją.

    Kodėl tai svarbu demencijos rizikai

    Be mikroglijos, su amžiumi mažėjo ir kai kurių astrocytų, ląstelių, padedančių palaikyti cheminę pusiausvyrą ir neuronų tarpusavio ryšius. Taip pat fiksuotas oligodendrocytų pirmtakų ir endotelio ląstelių mažėjimas, o pastarosios svarbios kraujo ir smegenų barjerui, kuris saugo nervinį audinį nuo dalies kraujyje esančių žalingų veiksnių.

    Tyrimas atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugelyje ląstelių tipų silpnėjo trimatė genomo architektūra, tai gali keisti, kurie genai įjungiami ar išjungiami reaguojant į stresą. Tokie pokyčiai laikomi vienu iš galimų mechanizmų, kodėl senstant mažėja atsparumas papildomiems iššūkiams, pavyzdžiui, kraujagyslių pažeidimams ar metaboliniams sutrikimams.

    Patys autoriai pabrėžia ribojimus: analizuota nedidelė imtis ir tik hipokampas, o duomenys gauti iš po mirties paimtų mėginių. Tai leidžia matyti su amžiumi susijusias tendencijas, bet neleidžia prognozuoti individualios rizikos ar tvirtinti, kad po 50 metų neišvengiamai prasidės atminties praradimas.

    Kontekstą papildo 2024 metais The Lancet komisijos ataskaita, kurioje teigiama, kad mažinant 14 modifikuojamų rizikos veiksnių būtų galima užkirsti kelią arba atitolinti apie 45 proc. demencijos atvejų populiacijos mastu. Tarp svarbiausių įvardijami kraujospūdžio kontrolė, cukrinio diabeto ir depresijos gydymas, mažesnis LDL cholesterolio lygis, fizinis aktyvumas, socialiniai ryšiai, klausos ir regos priežiūra.

    Ekspertai pabrėžia, kad demencija nėra vien biologinio senėjimo pasekmė, ją lemia daugelio veiksnių visuma. Vis dėlto tyrimas išskiria galimai jautresnį gyvenimo etapą, kai smegenų imuninė, kraujagyslių ir palaikančių ląstelių sistemos gali patirti koordinuotą pertvarką, o tai skatina ieškoti ankstesnės prevencijos ir tikslesnių biomarkerių.

  • Mokslininkai atskleidė: pavojingiausi riebalai ne ant klubų – jie siejami su smegenų senėjimu

    Mokslininkai atskleidė: pavojingiausi riebalai ne ant klubų – jie siejami su smegenų senėjimu

    Ne visi riebalai vienodi

    Kūno masės indeksas (KMI) padeda apytiksliai įvertinti svorio ir ūgio santykį, tačiau nepasako, kiek žmogaus kūne yra riebalų, kiek raumenų ir kur tiksliai kaupiasi riebalinis audinys. Dėl to du panašaus KMI žmonės gali turėti visiškai skirtingą sveikatos riziką.

    Riebalinis audinys nėra vien pasyvi energijos atsarga. Jis išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios gali veikti medžiagų apykaitą, uždegiminius procesus ir kraujagyslių būklę, o kartu ir smegenų veiklą.

    UK Biobank duomenys ir tikslūs matavimai

    Žurnale Nature Mental Health publikuotame tyrime mokslininkai analizavo apie 18 000 UK Biobank dalyvių duomenis, vidutinis jų amžius siekė 62,5 metų. Tyrėjai vertino, ar riebalų kiekis skirtingose kūno vietose susijęs su smegenų struktūros ir funkcijos skirtumais.

    Kūno sudėtis buvo vertinama DXA metodu, kuris leidžia tiksliau nei vien svėrimas nustatyti riebalų ir kitų audinių pasiskirstymą. Smegenų pokyčiai buvo vertinami magnetinio rezonanso tyrimais, o analizėse atsižvelgta į amžių, lytį, išsilavinimą, fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir metabolinės sveikatos rodiklius.

    Didžiausias dėmesys – visceraliniams riebalams

    Ryškiausi nepalankūs ryšiai nustatyti su visceraliniais riebalais, tai yra riebaliniu audiniu, kuris kaupiasi giliai pilvo srityje ir supa vidaus organus. Didesnis jų kiekis siejosi su pastebimais smegenų struktūros skirtumais, ypač baltosios medžiagos srityse.

    Baltoji medžiaga smegenyse veikia kaip ryšių tinklas, leidžiantis skirtingoms sritims efektyviai keistis informacija. Tyrime didesnis visceralinių riebalų kiekis buvo siejamas su mažiau palankiomis baltosios medžiagos mikrostruktūros ypatybėmis, kurios literatūroje dažnai siejamos su lėtesniu informacijos apdorojimu ir prastesniais kognityviniais rodikliais.

    „Riebalai skirtingose kūno vietose žymi nevienodas smegenų pokyčių trajektorijas, kurių neįmanoma įvertinti vien pagal kūno masę ar KMI. Svarbu tai, kad regioninis nutukimas yra keičiamas rizikos veiksnys“, – sakė prof. Anqi Qiu.

    Kas yra smegenų amžiaus skirtumas

    Tyrėjai taikė ir vadinamąjį smegenų amžiaus skirtumo vertinimą, kai pagal vaizdinius duomenis apskaičiuojamas biologinis smegenų sistemų amžius. Jei prognozuojamas smegenų amžius yra didesnis nei realus žmogaus amžius, tai gali rodyti greitesnį senėjimą tam tikruose smegenų tinkluose.

    Analizė parodė, kad būtent visceralinių riebalų kiekis labiausiai siejosi su mažiau palankiu kai kurių smegenų sistemų senėjimo profiliu. Kartu nustatytos sąsajos su prastesniais kognityvinių testų rezultatais, įskaitant atmintį, informacijos apdorojimo greitį, problemų sprendimą ir vykdomąsias funkcijas.

    Kojų riebalai: ne toks paprastas vaizdas

    Ankstesni tyrimai yra siūlę, kad riebalai, labiau kaupiami apatinėje kūno dalyje, kai kuriais atvejais gali būti susiję su palankesniu metaboliniu profiliu nei riebalai pilvo srityje. Tai aiškinta didesniu jautrumu insulinui ir mažesniu sisteminiu uždegimu.

    Vis dėlto šiame darbe ryšiai tarp riebalų kojose ir smegenų rodiklių pasirodė sudėtingesni. Tyrėjai pažymi, kad riebalų kaupimasis galūnėse, ypač kartu mažėjant raumenų masei, teoriškai gali būti susijęs su energijos apykaitos, mitochondrijų funkcijos ir oksidacinio streso mechanizmais, kurie svarbūs ir smegenų sveikatai.

    Ką tai reiškia praktikoje

    Tyrimas nereiškia, kad KMI tampa bevertis, jis išlieka paprastas ir plačiai naudojamas rodiklis populiacinei rizikai vertinti. Tačiau rezultatai stiprina argumentą, kad vien KMI nepakanka, kai norima tiksliau įvertinti individualią riziką.

    Praktikoje vis dažniau akcentuojamas liemens apimtis, liemens apimties ir ūgio santykis, taip pat kūno sudėties vertinimas tikslesniais metodais. Tyrėjai pabrėžia, kad nustatytos sąsajos dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau padeda tiksliau identifikuoti grupes, kurioms verta skirti daugiau dėmesio prevencijai.

    Pagrindinė žinutė paprasta: svarbu ne tik kiek sveriame, bet ir kur kaupiasi riebalai. Ypač visceralinių riebalų mažinimas, pasitelkiant mitybą, fizinį aktyvumą, miegą ir kitus gyvenimo būdo sprendimus, gali turėti reikšmės ne tik širdžiai ar cukraus apykaitai, bet ir smegenų sveikatai.

  • Mokslininkai rado netikėtą ryšį: vitaminas C gali lėtinti smegenų senėjimą

    Mokslininkai rado netikėtą ryšį: vitaminas C gali lėtinti smegenų senėjimą

    Žmogaus organizmas pats nepasigamina vitamino C, todėl jo atsargos priklauso nuo kasdienės mitybos. Ši medžiaga dažniausiai siejama su imunine sistema ir antioksidaciniu poveikiu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir jos vaidmeniui nervų sistemoje.

    Vitamino C reikia biocheminiams procesams, susijusiems su neuromediatorių sinteze, taip pat apsaugai nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie neuronų pažeidimo senstant. Tyrėjai pabrėžia, kad smegenys šią medžiagą aktyviai kaupia.

    Įdomu tai, kad vitamino C koncentracija smegenų skystyje gali būti maždaug dvigubai didesnė nei kraujyje. Toks skirtumas leidžia manyti, jog organizmas smegenų funkcijoms užtikrinti šią maistinę medžiagą laiko prioritetine.

    Naujų duomenų pateikė Hirosaki universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, publikuotas žurnale PLOS One. Jie analizavo 2 044 Japonijos gyventojų, vyresnių nei 64 metų, duomenis, įvertinę vitamino C kiekį kraujo plazmoje ir atlikę galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimus.

    Rezultatai parodė aiškią sąsają: didesnis vitamino C kiekis kraujyje buvo susijęs su didesniu pilkosios medžiagos tūriu. Pilkoji medžiaga svarbi atminčiai, informacijos apdorojimui, emocijų reguliacijai ir judesių kontrolei, o jos mažėjimas laikomas vienu iš įprastų smegenų senėjimo požymių.

    Tyrėjai taip pat vertino vadinamąjį numatytojo režimo tinklą, kuris aktyvus net tuomet, kai žmogus neatlieka konkrečios užduoties. Šis tinklas siejamas su autobiografine atmintimi, dėmesio valdymu, ateities planavimu ir savęs suvokimu.

    Nustatyta, kad didesnis vitamino C kiekis buvo susijęs ir su stipresniu ryšiu šio tinklo viduje. Ankstesni moksliniai darbai yra rodę, kad numatytojo režimo tinklo ryšių silpnėjimas dažniau stebimas sergant Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, taip pat esant depresijos simptomams.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai yra stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio. Kitaip tariant, iš šių rezultatų negalima tiesiogiai teigti, kad būtent vitaminas C lemia lėtesnius smegenų pokyčius, nes įtaką gali daryti ir bendra mitybos kokybė, fizinis aktyvumas ar kiti sveikatos veiksniai.

    „Mūsų duomenys leidžia kelti hipotezę, kad vitamino C gausesnė mityba gali padėti palaikyti smegenų sveikatą ir mažinti su amžiumi susijusį pažintinių funkcijų silpnėjimą“, – sakė tyrime cituojamas radiologas Tomohiro Shintaku.

    Praktikoje vitaminas C pirmiausia siejamas su subalansuota mityba, o ne su didelėmis papildų dozėmis. Daug jo turi ne tik citrusiniai vaisiai, bet ir juodieji serbentai, saldžiosios paprikos, petražolių lapai, braškės, kiviai, brokoliai bei briuseliniai kopūstai.

    Naujausi rezultatai papildo vis didėjantį mokslinių įrodymų lauką, kad kasdieniai mitybos įpročiai gali būti svarbūs ne tik bendrai savijautai, bet ir smegenų funkcijų išsaugojimui vyresniame amžiuje. Tyrėjai ragina tęsti darbus, kurie padėtų patikrinti, ar vitamino C didinimas mityboje gali turėti apčiuopiamą poveikį pažintinėms funkcijoms ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Mokslininkai rado ryšį: ankstyvas seksualinis gyvenimas gali sietis su greitesniu smegenų senėjimu

    Mokslininkai praneša aptikę statistinį ryšį tarp amžiaus, kada žmogus pradeda seksualinį gyvenimą, ir kai kurių vėlesnių sveikatos bei smegenų senėjimo rodiklių. Tyrėjai analizavo didelės apimties genetinius duomenis ir sveikatos informaciją, ieškodami galimų priežastinių sąsajų.

    Darbo autoriai nurodo, kad žmonės, kurių pirmasis seksualinis patyrimas buvo ankstyvesnis, vidutiniškai dažniau turėjo prastesnį savęs vertinamą sveikatos lygį. Taip pat dažniau fiksuoti didesnio organizmo trapumo požymiai, siejami su spartesniu senėjimu.

    Analizei taikytas mendelinės randomizacijos metodas, kai genetiniai skirtumai naudojami kaip natūralus „eksperimentas“ galimai priežastinei krypčiai tikrinti. Tyrėjai lygino asmenis, turinčius genetinių variantų, siejamų su ankstesniu seksualinio gyvenimo pradėjimu, ir vertino jų vėlesnius sveikatos rezultatus.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog ankstyvas seksualinis gyvenimas savaime sukelia prastą sveikatą ar greitesnį senėjimą. Rezultatus gali lemti kartu pasireiškiantys veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis stresas, miego stoka, rizikingesnė paauglystės elgsena, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ar mažesnės galimybės laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį ir į socialinį spaudimą, kuris gali skatinti skubėjimą neįvertinus emocinės brandos. Jų teigimu, svarbiausia yra ne pats faktas, kada prasidėjo seksualinis gyvenimas, o gyvenimo aplinkybių visuma, kuri gali daryti ilgalaikę įtaką savijautai, psichikos sveikatai ir sveikatos elgsenai.

    Ekspertai taip pat primena, kad panašūs tyrimai dažnai kalba apie populiacines tendencijas, o ne apie konkretaus žmogaus likimą. Individualiai sveikatą daug stipriau formuoja mityba, fizinis aktyvumas, miego režimas, žalingi įpročiai, socialinis palaikymas ir prieinamos prevencinės paslaugos.

  • Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Apie nutukimo žalą širdžiai, kraujagyslėms ar cukrinio diabeto rizikai kalbama seniai, tačiau vis daugiau duomenų rodo ir kitą kryptį: antsvoris gali būti susijęs su greitesniu smegenų struktūrų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbų vaidmenį čia atlieka lėtinis uždegimas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir prastesnė kraujotaka.

    Riebalinis audinys nėra vien pasyvus energijos rezervas. Jis veikia kaip metabolinis organas, išskiriantis biologiškai aktyvias medžiagas, įskaitant uždegiminius signalus ir hormonus, susijusius su apetitu bei energijos apykaita. Dalis šių medžiagų gali paveikti nervų sistemos veiklą ir smegenų kraujagyslių būklę.

    Tyrimuose nutukimas siejamas ne tik su prastesniais atminties ar dėmesio rodikliais, bet ir su struktūriniais pokyčiais smegenyse. Dažniausiai minimi mechanizmai yra užsitęsęs uždegimas, oksidacinis stresas, atsparumas insulinui ir kraujagyslių endotelio funkcijos blogėjimas, o tai ilgainiui gali didinti mikropažeidimų riziką.

    Skirtumai tarp normalų kūno svorį turinčių žmonių ir asmenų, turinčių nutukimą, kai kuriuose darbuose ryškėja jau 40–60 metų amžiaus grupėje. Būtent šiame laikotarpyje dažniau fiksuojamas didesnis pilkosios medžiagos mažėjimas ir silpnesnis ryšys tarp tam tikrų smegenų sričių, primenantis pokyčius, būdingus vyresniam amžiui.

    Didžiausia rizika siejama su situacijomis, kai nutukimą lydi padidėjęs kraujospūdis, atsparumas insulinui, prastesnė gliukozės kontrolė ar kiti metaboliniai sutrikimai. Tokiais atvejais blogesnis kraujagyslių elastingumas ir uždegiminiai procesai gali labiau pakenkti smegenų aprūpinimui krauju bei audinių atsparumui.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir genetikai: nutukimo riziką didinančių genetinių variantų dalis yra aktyvūs smegenyse, ypač srityse, susijusiose su apetitu, atlygio sistema, impulsyvumu ir savikontrole. Tai padeda paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms sunkiau pajusti sotumą, kodėl jie jautriau reaguoja į itin kaloringą, stipriai perdirbtą maistą ir kodėl persivalgymo epizodai gali kartotis.

    Specialistai pabrėžia, kad lemiama gali būti ne vien bendra kūno masė, bet ir riebalinio audinio pasiskirstymas. Visceraliniai riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, dažniau siejami su uždegimu ir metaboliniais sutrikimais, kurie laikomi nepalankiais smegenų kraujagyslėms. Dėl to vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi individualią riziką.

    Nors senėjimo procesų sustabdyti neįmanoma, tyrimai rodo, kad riziką galima mažinti koreguojant veiksnius, kurie ilgainiui žaloja kraujagysles ir nervų audinį. Svarbiausi kryptingi žingsniai yra perteklinio svorio mažinimas, reguliarus fizinis aktyvumas, mityba, padedanti kontroliuoti gliukozę ir lipidus, taip pat kokybiškas miegas bei kraujospūdžio kontrolė.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nauda gali atsirasti net ir tada, kai svoris mažėja palaipsniui, o tikslas nėra ideali figūra. Net nuosaikus kūno masės mažėjimas dažnai siejamas su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimo fonu ir palankesniais medžiagų apykaitos rodikliais, o tai svarbu ir smegenų sveikatai.

  • Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, gali būti susiję su spartesniu smegenų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys gali būti ne bendras svoris, o būtent visceralinių riebalų kiekis.

    Tyrimą atliko Izraelio Ben-Gurion universiteto Negevo regione komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Communications“. Analizuoti 533 suaugusiųjų duomenys, o dalyviai stebėti nuo 5 iki 16 metų, naudojant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo rodiklius ir kognityvinius testus.

    Kas labiausiai susiję su smegenų nykimu?

    MRT duomenys parodė, kad mažesnis visceralinių riebalų kiekis buvo siejamas su didesniu bendru smegenų tūriu ir geresniais pažintinių funkcijų testų rezultatais. Taip pat fiksuotas palankesnis hipokampo srities rodiklis, dažnai naudojamas vertinant smegenų atrofijos riziką.

    Tuo metu poodiniai riebalai, kurie labiausiai lemia matomą kūno apimtį ir svarstyklių rodmenis, tokio ryšio su smegenų sveikata neparodė. Tai stiprina idėją, kad metaboliniu požiūriu skirtingi riebalų tipai organizme gali turėti nevienodą poveikį.

    Įtariamas mechanizmas – cukraus ir insulino kontrolė

    Kraujo tyrimai leido įžvelgti galimą paaiškinimą: didesnis gliukozės kiekis kraujyje per laiką buvo susijęs su ryškesniais smegenų nykimo požymiais. Visceraliniai riebalai siejami su atsparumu insulinui, todėl prastėjanti gliukozės kontrolė gali tapti grandimi tarp pilvo riebalų ir smegenų struktūros pokyčių.

    Be to, daugiau visceralinių riebalų turėję dalyviai dažniau demonstravo greitesnį smegenų skilvelių didėjimą. Šis pokytis laikomas vienu iš vaizdinių smegenų senėjimo žymenų, nes gali atspindėti aplinkinių audinių tūrio mažėjimą.

    Gera žinia – pokyčiai gali būti pasiekiami

    Analizė parodė, kad tie dalyviai, kuriems per gyvenimo būdo intervencijas pavyko labiausiai sumažinti visceralinius riebalus, vėliau turėjo geriau išsilaikiusius smegenų tūrio rodiklius. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau signalas yra nuoseklus ir kliniškai svarbus.

    „Rezultatai rodo, kad gliukozės kontrolė ir visceralinių pilvo riebalų mažinimas yra išmatuojami, keičiami ir pasiekiami tikslai vidutiniame amžiuje, galintys sulėtinti smegenų degeneraciją“, – sakė epidemiologė Iris Shai.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tyrimo ribotumus: dauguma dalyvių buvo vyrai, be to, nemaža jų dalis turėjo antsvorio. Dėl to reikės daugiau tyrimų su įvairesnėmis grupėmis, kad būtų aiškiau, kiek plačiai šios išvados taikomos visai populiacijai.

    Vis dėlto žinutė praktinė: vien kūno masės mažėjimas ne visada tiksliai atspindi metabolinius pokyčius. Visceralinių riebalų mažinimas, kartu gerinant gliukozės ir insulino rodiklius, gali būti svarbi kryptis ne tik širdžiai ar kepenims, bet ir ilgalaikei smegenų sveikatai.