Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar viešuose tarybos narių pareiškimuose nėra šmeižimo požymių. Pareiškime remiamasi Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, kuri numato atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, galintį paniekinti ar pažeminti žmogų.
Savivaldybės vadovo teigimu, į prokuratūrą jis kreipėsi po to, kai viešai buvo paskleisti teiginiai apie esą netinkamą jo elgesį darbuotojų atžvilgiu. Tarp minimų kaltinimų įvardijami bauginimas, žeminimas, mobingas ir kitos, jo vertinimu, reputaciją menkinančios aplinkybės.
„Pirmiausia į tarybos narius kreipiausi raštu, prašydamas paneigti, mano įsitikinimu, tikrovės neatitinkančius ir žeminančio pobūdžio teiginius. Į šiuos prašymus nebuvo sureaguota, todėl nematau kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teisėsaugą“, – sakė V. Vansavičius.
Jo teigimu, klausimas yra jautrus ne tik dėl asmeninės reputacijos, bet ir dėl savivaldybės administracijos darbuotojų interesų. Direktorius pabrėžia, kad nepagrįsti vieši kaltinimai apie mobingą gali paveikti organizacijos patikimumą, o kai kurių pasisakymų siejimas su darbuotojo mirtimi, anot jo, gali būti ypač skaudus velionio artimiesiems.
Savivaldybė nurodo, kad ginčą paskatino vieši pasisakymai komiteto ir komisijos posėdžiuose, kurie buvo transliuojami ir išliko viešai prieinami „Youtube“ platformoje. Administracijos direktorius pareiškime mini, kad tarybos narys Robert Rackiewicz viešai siejo jį su savivaldybės darbuotojo mirtimi ir kaltino darbuotojų bauginimu bei žeminimu, o tarybos narė Marija Rekst šiuos teiginius vėliau pakartojo, pateikdama juos kaip faktą.
V. Vansavičiaus vertinimu, viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės. Savivaldybė tikina, kad minimas darbuotojas buvo vertinamas aukščiausiu įvertinimu, viršijusiu lūkesčius, ir buvo skatinamas priemokomis, o 2025–2026 metais administracijoje esą nebuvo nustatyta nė vieno persekiojimo, priekabiavimo ar mobingo atvejo.
Administracija taip pat nurodo priemones, kurios, pasak jos, buvo taikomos siekiant gerinti darbo aplinką ir emocinį klimatą. Tarp jų minimas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, psichologės įdarbinimas bei organizacijos vertybių ir kultūros stiprinimo projektas.
Šmeižimo ir galimo reputacijos pažeidimo bylose galutiniai sprendimai priklauso teisėsaugai, kuri vertina tiek pasisakymų turinį, tiek jų kontekstą ir galimas pasekmes. Savivaldybė pabrėžia, kad šiuo metu sprendimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių priims kompetentingos institucijos.