CP v2

Tag: Smiltynė

  • Smiltynėje įteikti Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“: kam atiteko statulėlė

    Smiltynėje įteikti Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“: kam atiteko statulėlė

    Gegužės 15 dieną Smiltynėje surengta kasmetinė Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimų „Albatrosas“ ceremonija. Prie paminklo Albatrosas miestas simboliškai dar kartą atsigręžė į savo jūrinę tapatybę ir žmones, ją kasdien kuriančius.

    Renginyje Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus ir ilgametį indėlį į jūrinės kultūros puoselėjimą. Paminklo vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes jis skirtas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.

    Pagrindinis apdovanojimas atiteko asociacijai

    Pagrindinis įvertinimas, „Albatroso“ statulėlė už ilgametį darbą jūrinės kultūros srityje, šiemet skirtas Jūrų kapitonų asociacijai. Organizacija jau apie 25 metus telkia jūrinę bendruomenę, perduoda profesines tradicijas ir dalijasi patirtimi su jaunaisiais jūrininkais.

    Apdovanojimas akcentuoja ne vien formalius nuopelnus, bet ir nuoseklų darbą stiprinant jūrinės kultūros tęstinumą. Klaipėdoje ši sritis apima ne tik laivybą ar uosto istoriją, bet ir bendruomenės atmintį, edukaciją, renginius bei jūrines tradicijas.

    Mero padėkos už darbą jūrai

    Mero padėkos ir premijos įteiktos ir kitiems jūrai nusipelniusiems žmonėms. Tarp pagerbtųjų yra kapitonas ir buriuotojas Ričardas Ramanauskas, sukaupęs didelę tarptautinių plaukimų patirtį ir ją perduodantis mokomojo burlaivio „Brabanderis“ denyje.

    Įvertintas ir dirigentas Egidijus Miknys, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestrui, kuris jau septynerius metus kuria jūrinių renginių muzikinę atmosferą. Taip pat apdovanotas pedagogas ir kapitonas Sigitas Petraitis, jūrai ir jūrininkų ugdymui paskyręs apie 50 metų.

    Padėkomis pagerbti ir projekto „Burių miestas“ kūrėjai: VšĮ „Klaipėdos šventės“, Lietuvos jūrų muziejus ir Klaipėdos universitetas. Taip pat išskirta Lietuvos jūrų muziejaus komanda, prisidėjusi prie „SAIL Amsterdam 2025“ sklaidos, jūrinės edukacijos kūrėja Agnė Bukartaitė, ilgametė savivaldybės darbuotoja Raimonda Mažonienė ir jūrų kapitonas Artur Truš.

    Renginį vainikavo muzika

    „Albatroso“ apdovanojimų ceremoniją užbaigė Karinių jūrų pajėgų orkestro ir solisto Tado Girininko pasirodymas. Organizatoriai pabrėžė, kad jūrinė kultūra Klaipėdoje remiasi ne tik profesine patirtimi, bet ir gyvu bendruomenės dalyvavimu.

    Renginį organizavo Klaipėdos miesto savivaldybė, kultūros centras Žvejų rūmai ir Lietuvos jūrų muziejus. Ceremonija Smiltynėje tapo priminimu, kad jūrinė tradicija mieste išlieka gyva tiek per atmintį, tiek per šiandienos žmonių darbus.

  • Jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ 2026: kas pretenduoja ir kas laukia Smiltynėje

    Jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ 2026: kas pretenduoja ir kas laukia Smiltynėje

    Gegužės 15 dieną Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“, vyks Klaipėdos jūrinės bendruomenės metų renginys – jūrinės kultūros apdovanojimų „Albatrosas“ ceremonija. Renginys tradiciškai skirtas pagerbti žmones ir organizacijas, kurios savo darbais stiprina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tapatybę ir puoselėja jūrinę kultūrą.

    Paminklas „Albatrosas“ Smiltynėje yra simbolinė vieta, skirta negrįžusiems jūrininkams ir laivams atminti, todėl apdovanojimų įteikimas čia įgauna ir atminimo, ir bendruomeniškumo prasmę. Ceremonijos metu dėmesys skiriamas ne tik rezultatams, bet ir ilgalaikiams nuopelnams: jūrinei edukacijai, tradicijų tęstinumui, jaunimo ugdymui, marinistinio paveldo saugojimui.

    Paskelbti 2026 metų pretendentai

    Tarp 2026 metų pretendentų į apdovanojimą įvardyta Agnė Bukartaitė už edukacinių ir mokomųjų plaukimų organizavimą bei nuoseklias pastangas stiprinant jūrinę kultūrą. Taip pat nominuota Jūrų kapitonų asociacija už ilgametę aktyvią veiklą telkiant jūrinę bendruomenę ir garsinant Klaipėdą kaip jūrinį miestą.

    Į sąrašą įtrauktas ir Artur Truš, pabrėžiant lyderystę, strateginę viziją bei jūrinį sektorių transformuojančius pokyčius. Tarp pretendentų yra ir Egidijus Miknius už profesionalų vadovavimą Karinių jūrų pajėgų orkestrui, marinistinių tradicijų puoselėjimą bei aktyvią kultūrinę veiklą.

    Nominacijos sulaukė Lietuvos jūrų muziejaus komanda už kurėno „SŪD.1“ dalyvavimą tarptautinėje regatoje „SAIL Amsterdam 2025“, marinistinio paveldo išsaugojimą ir tradicinės laivybos pristatymą tarptautiniu mastu. Taip pat įvertintos Raimondos Mažonienės pastangos vienyti jūrinę bendruomenę ir ugdyti jaunimo jūrinę savimonę, Ričardo Ramanausko indėlis į jūrinės kultūros puoselėjimą bei Sigito Petraičio veikla jūrinio ugdymo srityje.

    Tarp pretendentų minimi ir VšĮ „Klaipėdos šventės“, Lietuvos jūrų muziejus bei Klaipėdos universitetas už trimetę programą „Jūrinės kultūros edukacija buriniuose laivuose“ – „Burių miestas“, įgyvendintą 2023, 2024 ir 2025 metais. Ši iniciatyva išskiriama dėl didelio klaipėdiečių įsitraukimo ir buriavimo tradicijų populiarinimo.

    Ką gauna laureatai ir kas vyks ceremonijoje

    Apdovanojimo forma – sumažinta paminklo „Albatrosas“ skulptūra, mero pasirašytas raštas, patvirtinantis apdovanojimo suteikimą, ir piniginė premija. Ceremonijos metu taip pat numatyta įteikti „Jūros veterano“ ženklus bei Lietuvos jūrininkų sąjungos padėkos raštus.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, o solisto partiją atliks Tadas Girininkas. Organizatoriai nurodo, kad renginys kviečia susitikti skirtingas jūrinio pasaulio kartas ir primena, kad jūrinė kultūra Klaipėdoje apima ne tik istoriją, bet ir gyvas praktikas – nuo edukacinių plaukimų iki tradicinės laivybos.

    Kelionė keltu ir dienos eiga

    Numatyta, kad svečių ir dalyvių plukdymas keltu prasidės 12 valandą maršrutu Šiaurinis ragas – jūros vartai – Lietuvos jūrų muziejaus krantinė. Pranešama, kad pakilią nuotaiką kelionės metu kurs Klaipėdos džiazo orkestras.

    Iškilminga apdovanojimų „Albatrosas“ įteikimo ceremonija startuos 13 valandą, o 14.30 valandą planuojamas grįžimas keltu maršrutu Lietuvos jūrų muziejaus krantinė – Šiaurinis ragas. Renginio organizatoriais įvardijami Klaipėdos miesto savivaldybė ir kultūros centras Žvejų rūmai, o partnerių gretose – Smiltynės perkėla, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Kultūros uostas Klaipėda ir Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.

  • Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Gegužės 15–16 dienomis Klaipėda kviečia pasitikti vasaros sezoną jūrine švente Keliame bures į vasarą 2026. Dvi dienas mieste vyks koncertai, apdovanojimai, šeimų veiklos ir tradiciniai renginiai, kurie į uostamiestį sutraukia tiek klaipėdiečius, tiek svečius.

    Šventės organizatoriai akcentuoja, kad renginių ašis išlieka jūrinė tapatybė: nuo simbolinių miesto akimirkų iki didelių vakarinių koncertų. Pagrindinės erdvės nusidrieks per senamiestį, Teatro aikštę, Smiltynę ir Kruizinių laivų terminalą.

    Penktadienio akcentai Klaipėdoje

    Pirmąją dieną šurmulį pradės mugė ir gyva muzika Teatro aikštėje, kviečianti ne tik pasiklausyti, bet ir paragauti bei atrasti su jūra susijusias tradicijas. Penktadienio programoje numatyti ir jūrinės kultūros apdovanojimai Albatrosas, kuriais simboliškai padėkojama jūrinės kultūros puoselėtojams.

    Vakare vienu ryškiausių šventės ženklų taps burlaivis „Meridianas“, kuris pasipuoš naujomis burėmis. Teatro aikštėje planuojami koncertai, o scena skirta tiek gerai žinomiems, tiek naujiems Lietuvos atlikėjams.

    Šeštadienį miestas tampa scena

    Šeštadienį Klaipėda gyvens Gatvės muzikos dienos ritmu: skirtingose senamiesčio vietose skambės gyvi pasirodymai nuo akustinių duetų iki grupių koncertų. Šis formatas kasmet keičia įprastą miesto pulsą, nes muzika persikelia į aikštes, skverus ir netikėtas erdves.

    Didžiausia vakaro kulminacija numatoma per tradicinį Laivų paradą, kurį žiūrovai stebi prie vandens, o ypač laukiama iliuminuoto pasirodymo sutemus. Dieną Kruizinių laivų terminale suplanuotos veiklos visai šeimai, įskaitant uosto vilkikų demonstracijas vandenyje.

    Skoniai, apdovanojimai ir vakaro koncertai

    Žvejų gatvėje vyks Žuvies iešmų kovos, kuriose varžysis profesinių mokyklų komandos iš visos Lietuvos. Renginio vedėju numatytas keliautojas ir maisto entuziastas Vytaras Radzevičius, o organizatoriai žada, kad čia bus galima ne tik stebėti, bet ir patirti miesto šventę per skonį.

    Popietę Teatro aikštėje planuojami Aukso paukštės apdovanojimai ir koncertas, o vakare numatytas didysis koncertinis finalas. Organizatoriai ragina programą planuotis iš anksto, nes dalis veiklų vyks skirtingose miesto vietose ir persidengs laike.

    Šventę organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir partneriai, tarp jų kultūros centras Žvejų rūmai bei VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“. Tikimasi, kad renginiai taps aiškiu startu vasaros sezonui ir dar kartą primins, kuo Klaipėda išsiskiria Lietuvos žemėlapyje.

  • Kvepiantis gėlių kilimas sode: ši žema gėlė greitai uždengia žemę ir vilioja bites

    Kvepiantis gėlių kilimas sode: ši žema gėlė greitai uždengia žemę ir vilioja bites

    Saldžiai, tarsi medumi kvepianti smiltynė alyssum, dar vadinama lobuliarija, per trumpą laiką gali sukurti įspūdingą žydintį kilimą. Tai žema, tankiai auganti vienmetė gėlė, kuri ypač vertinama dėl gausaus žydėjimo, lengvos priežiūros ir gebėjimo pritraukti apdulkintojus.

    Dažniausiai ji užauga apie 10–20 centimetrų aukščio, tačiau sparčiai plečiasi į šonus ir užpildo tuščias vietas gėlynuose. Smulkūs žiedai susitelkia į tankias pagalvėles, todėl iš toliau augalas atrodo kaip vientisa, žydinti danga.

    Populiariausios yra baltos veislės, kurios ypač ryškiai šviečia prieblandoje ir dažnai kvepia intensyviausiai. Tačiau auginamos ir rožinės, violetinės, alyvinės bei kreminės spalvos formos, kurios puikiai tinka vazonams ir laisvesnėms, natūralesnio stiliaus kompozicijoms.

    Smiltynės kvapas stipriausiai jaučiamas šiltomis, saulėtomis dienomis, todėl ji ypač tinkama sodinti prie terasos, takelių, suoliuko ar įėjimo į namus. Kuo didesnė augalų grupė, tuo ryškesnė bus kvapo zona, o pavienis augalas dažniau palieka tik švelnų aromatą.

    Augalas vertingas ne tik dėl dekoratyvumo: žiedai gausūs nektaro, tad smiltynę noriai lanko bitės, kamanės, žiedmusės ir drugeliai. Pastaraisiais metais, kai vis daugiau dėmesio skiriama apdulkintojų apsaugai, tokie ilgesnį laiką žydintys, nektaringi augalai vis dažniau įtraukiami į gėlynų planus.

    Kur sodinti, kad sužydėtų tankiai?

    Norint pasiekti kilimo efektą, svarbiausia parinkti tinkamą vietą ir sodinimo tankį. Smiltynė geriausiai žydi saulėtoje, šiltoje vietoje, o pusiau pavėsyje dažniau auga retesnė, mažiau kvapni ir žydi kukliau.

    Dirvai ji nėra lepi, tačiau svarbiausia, kad ji būtų laidi ir neužmirkstanti. Per drėgnoje, sunkioje žemėje augalas dažniau skursta, o šaknys gali pradėti silpti, todėl vertėtų pasirūpinti drenažu, ypač vazonuose.

    Smiltynė puikiai atrodo gėlyno priekyje, palei takelius, šalia akmenų, ant mūrinių bortelių ar alpinariumuose. Vazonuose ir balkonų loveliuose ji dažnai sodinama prie krašto, kad ūgliai švelniai svirtų žemyn ir suformuotų dailią žydinčią juostą.

    Kaip prižiūrėti, kad žydėtų iki rudens?

    Smiltynę galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį, kai praeina stipresnių šalnų rizika, arba auginti iš daigų, kad žydėjimas prasidėtų anksčiau. Palankiomis sąlygomis ji greitai įsitvirtina ir per vieną sezoną spėja suformuoti tankų žemės dangos plotą.

    Jei po pirmosios gausesnio žydėjimo bangos augalas ima atrodyti pavargęs, jį verta lengvai patrumpinti. Toks apkarpymas dažniausiai skatina naujų ūglių formavimąsi, sutankina kerelį ir padeda pratęsti žydėjimą iki rudens.

    Planaujant kompozicijas smiltynė ypač gerai dera su stambesniais žiedais žydinčiais augalais, nes jos smulkūs žiedynai veikia kaip švelnus fonas. Dėl to ji dažnai pasirenkama kaip gėlynų užpildas, kuris sujungia skirtingas spalvas ir suteikia tvarkingą, užbaigtą vaizdą.