CP v2

Tag: Smogiamieji dronai

  • Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkijos kariuomenė artimiausiomis dienomis pradės bandymus, kuriais sieks įvertinti, ar šalies pramonė pajėgi greitai tiekti palyginti pigius smogiamuosius bepiločius orlaivius. Skelbiama, kad tikslas – pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį ir suduoti tikslius smūgius už priešininko linijų.

    Apie planuojamus bandymus pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybės atstovas Cezary Tomczyk per pristatymą prieš Kielcuose vyksiančią parodą MSPO. Lenkija atvirai signalizuoja, kad tokios galimybės reikalingos atgrasymui, o potencialiu grėsmių šaltiniu laikoma Rusija.

    „Toliau. Tiksliau. Dideliu mastu. Už priimtiną kainą“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Šios krypties pajėgumai Lenkijoje įvardijami kaip Deep Precision Strike – masinis, preciziškas ir santykinai nebrangus gilaus užnugario taikinių naikinimas. Tokia logika remiasi šiuolaikinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur bepiločiai tapo vienu svarbiausių priemonių smogti logistikai, sandėliams, oro bazėms ir vadavietėms.

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad bandymai bus organizuojami etapais. Pirma planuojama tikrinti techninius parametrus poligone, o vėliau, jei sistemos atitiks reikalavimus, skrydžiai vyks iš anksto nustatytuose oro koridoriuose.

    Dėl saugumo bandymų metu bepiločiai neturės kovinių galvučių. Taip pat akcentuojama, kad gyventojai teritorijose, virš kurių vyks skrydžiai, bus iš anksto informuoti, o perspėjimai gali pasiekti gavėjus visoje šalyje.

    Lenkija jau turi ilgų nuotolių smūgio priemonių, įskaitant sparnuotąsias raketas „JASSM-ER“, kurias gali nešti F-16 naikintuvai, bei raketinius sprendimus, siejamus su „HIMARS“ šeima. Tačiau pabrėžiama, kad pigesni smogiamieji dronai turėtų papildyti šiuos pajėgumus ir leisti veikti gerokai didesniu mastu, kai svarbus ne vienas brangus smūgis, o nuoseklus spaudimas priešininko užnugariui.

    Neoficialiai minimas vienas iš galimų bandymų dalyvių – lenkiška klajojančios amunicijos sistema FlyFocus Striker, kuri apibūdinama kaip skraidančio sparno tipo platforma. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad deklaruojamas nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 40 kilogramų, be to, sistema esą buvo išbandyta ir Ukrainoje.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė demonstracija parodos proga. Pagrindinis tikslas – praktinė patikra, ar Lenkijos pramonė gali užtikrinti masinę gamybą, stabilų tiekimą ir priimtiną vieneto kainą, nes būtent šie veiksniai šiuolaikiniuose konfliktuose dažnai lemia realų pajėgumą, o ne vien technologinį prototipą.

    Kielcuose rengiama MSPO paroda prasidės rugsėjo 8 dieną, o išvakarėse planuojami dinaminiai ginkluotės pasirodymai poligone. Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Lenkija pateiks daugiau detalių apie bandymų grafiką, atrinktus sprendimus ir tolesnius pirkimų ar gamybos planus.

  • „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    Pirmasis Lenkijos serijinis reaktyvinis dronas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pranešė netrukus viešai pristatysianti smogiamąjį droną „Gladius 2“. Įmonė jį vadina pirmuoju Lenkijoje serijinei gamybai ruošiamu reaktyviniu bepiločiu, kuris turėtų tapti nuolatine Lenkijos kariuomenės įrangos dalimi.

    Pasak gamintojo, naujasis aparatas kuriamas taip, kad galėtų varžytis su panašios paskirties platformomis, kurios pastaraisiais metais plačiai naudojamos kare Ukrainoje. Tokių sistemų paklausa NATO šalyse sparčiai auga dėl didėjančio dėmesio tolimojo nuotolio smūgiams ir taikinių paieškai realiuoju laiku.

    Kur ir kada bus parodytas „Gladius 2“

    „Grupa WB“ teigia, kad „Gladius 2“ pirmą kartą bus demonstruojamas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kuri vyks rugsėjo 8–11 dienomis. Bendrovės vadovas Piotras Wojciechowskis patvirtino, kad stende ketinama rodyti realų egzempliorių.

    Gamintojas taip pat skelbia, kad kelių aparatų skrydžio bandymai yra pažengę, todėl viešas pristatymas turėtų būti ne vien maketo ar vizualizacijų demonstracija. Tokia praktika gynybos sektoriuje laikoma svarbiu signalu apie projekto brandą ir pasirengimą gamybai.

    Kuo išskirtinis 300 km nuotolis

    Skelbiama, kad „Gladius 2“ nuotolis sieks iki 300 kilometrų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniais „Gladius“ sistemos efektoriais, kurių deklaruojamas veikimo atstumas siejamas maždaug su 100 kilometrų klase.

    Kariniai analitikai tokį nuotolį sieja su platesniu taikinių spektru: nuo taktinio lygmens užduočių iki operacinio gylio smūgių, kai galima atakuoti aukštos vertės objektus toli už fronto linijos. Tokios galimybės ypač aktualios aplinkoje, kurioje veikia tanki oro gynyba ir elektroninio karo priemonės.

    Mažesnė aptikimo tikimybė ir „Topaz“ integracija

    Pagal viešai atskleistą informaciją, aparatas turi su mažesniu aptikimu siejamų sprendimų: įvardijama sumažinta radarų ir šiluminė signatūra. Konstrukcija apibūdinama kaip artima skraidančiam sparnui, o oro įsiurbimo anga numatyta viršutinėje priekinėje fiuzeliažo dalyje.

    „Grupa WB“ nurodo, kad „Gladius 2“ bus integruotas į „Gladius“ žvalgybos ir smūgio architektūrą bei sąveikaus su kovos valdymo sistema „Topaz“. Tokia integracija svarbi tam, kad žvalgybos duomenys, taikinių paskirstymas ir smūgio vykdymas vyktų vienoje grandinėje, trumpinant laiką nuo aptikimo iki smūgio.

    „Norime parodoje parodyti realų aparatą, o skrydžio bandymai jau yra pažengę“, – sakė Piotras Wojciechowskis.

    Projektas siejamas su ankstesniais „Gladius“ sistemos vystymo etapais, kurie Lenkijoje buvo pradėti pagal 2022 metais pasirašytą vystymo sutartį. Gamintojas pabrėžia suderinamumą su jau naudojamomis paleidimo priemonėmis, kas teoriškai leistų greičiau diegti naują efektorių esamuose vienetuose.

    Gynybos rinkoje tokios klasės reaktyviniai dronai vertinami kaip priemonė didinti atgrasymo potencialą ir plėsti smūgio gylį, kartu mažinant pilotuojamos aviacijos rizikas. Vis dėlto realus jų efektyvumas priklauso nuo gamybos masto, atsparumo elektroniniam karui ir to, kaip greitai bus suformuotos atsargų bei aptarnavimo grandinės.

  • Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Nuo 2026 metų pradžios Rusija į Kyjivą ir Kyjivo sritį paleido 6 413 įvairių oro atakos priemonių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasjukas. Skaičius apima smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas bei kitus ginklus.

    Pasak jo, didžiausią dalį sudarė 5 716 smogiamųjų dronų. Taip pat fiksuota 280 balistinių raketų, įskaitant „Iskander-M“, ir raketų, paleistų iš S-300 bei S-400 sistemų.

    Duomenyse minimos ir 341 sparnuotoji raketa, tarp jų Ch-101, „Iskander-K“ bei „Kalibr“. Be to, panaudotos penkios aerobalistinės „Kindžal“ raketos, 19 Ch-22 ir Ch-32, 14 Ch-59 ir Ch-69.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į hipergarsines raketas „Cirkon“: jei per 2024 metus jų buvo paleista 14, tai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais jau skaičiuojamos 36. Tarp paminėtų priemonių nurodoma ir viena vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oriešnik“.

    Vladyslavas Vlasjukas pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau gauna pažangios elektronikos per trečiąsias šalis. Anot jo, numuštų dronų ir raketų nuolaužose aptikta mikroschemų, pagamintų 2025 metais, o jų kilmė siejama su JAV, Japonijos ir Šveicarijos gamintojais.

    „Raginame valstybes ir gamintojus stiprinti eksporto kontrolę ir kruopščiau tikrinti galutinius gavėjus“, – sakė V. Vlasjukas.

    Šis skaičiavimas ypač aktualus po dar vieno didelio masto smūgio naktį iš liepos 1 dienos į liepos 2 dieną, kai Kyjivas atakuotas šimtais dronų ir raketomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 30 žmonių, tarp jų vaikai, dešimtys buvo sužeisti, o apgadinta daug civilinių objektų ir gyvenamųjų namų.

    Nors Ukrainos oro gynyba numuša reikšmingą dalį taikinių, tokio intensyvumo atakos reiškia nuolatinę riziką civiliams ir didelius infrastruktūros nuostolius. Ukraina viešai kartoja prašymą partneriams didinti oro gynybos pajėgumus, ypač tiekiant papildomas raketas „Patriot“ sistemoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis dažniau derina skirtingas priemones vienu metu, siekdama perkrauti oro gynybą: dronais bandoma išsekinti resursus, o po to smogiama raketomis. Tokia taktika, kartu su augančia smogiamųjų dronų gamyba, išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainos miestams.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują ilgojo nuotolio smogiamąjį droną „Behemoth“, priskiriamą vadinamajai Shahed tipo kamikadzių klasei. Skelbiama, kad šis bepilotis aparatas jau pradėtas gaminti serijiniu būdu ir naudojamas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

    Kaip pranešama, „Behemoth“ sukurtas užpildyti nišą tarp lengvų taktinių bepiločių ir didesnių, brangesnių tolimojo nuotolio sistemų. Tokie sprendimai leidžia Ukrainai greičiau didinti smūginių dronų parką ir lanksčiau planuoti atakas prieš taikinius už fronto linijos.

    Kas žinoma apie „Behemoth“

    Viešai pateiktais duomenimis, drono korpuso ilgis siekia apie 2,2 metro, aukštis apie 0,5 metro, o sparnų mojis – apie 2,28 metro. Nurodoma, kad maksimalus smūgio nuotolis gali siekti iki 300 kilometrų, todėl tokio tipo sistema labiau orientuota į operacinio lygmens užduotis.

    Didžiausias išskirtinumas – dviejų skirtingų kovinių galvučių konfigūracija. Teigiama, kad priekyje integruota apie 40 kilogramų skeveldrinė sprogstamoji galvutė, o už jos – apie 35 kilogramų termobarinė galvutė, skirta didesniam poveikiui uždarose erdvėse.

    Valdymas ir skrydžio taktika

    Skelbiama, kad „Behemoth“ gali veikti autonominiu, pusiau autonominiu ir FPV režimu, kai operatorius valdo skrydį realiu laiku. Toks derinys suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie trukdymo, taikinių pokyčių ar oro gynybos situacijos.

    Taip pat akcentuojama žemo skrydžio trajektorija, kuri apsunkina ankstyvą aptikimą. Žemas aukštis ir palyginti nedidelis greitis yra viena priežasčių, kodėl Shahed tipo dronai tapo sunkiau numušamu taikiniu, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    Platesnis kontekstas: dronų lenktynės kare

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai didina vietinę bepiločių gamybą, o dronai tampa pagrindine priemone smogti logistikai, sandėliams, vadavietėms ir kitai infrastruktūrai. Kartu tai rodo tendenciją, kai vis daugiau funkcijų, anksčiau priklausiusių raketoms, perima pigesnės, greičiau pagaminamos bepilotės platformos.

    Pranešama ir apie atskirą variantą „Behemoth Deepstrike“, kuris, sprendžiant iš pavadinimo, būtų skirtas didesniems atstumams. Tačiau šio modelio techniniai parametrai kol kas neatskleidžiami, todėl jo realios galimybės lieka neaiškios.