CP v2

Tag: SMR

  • SMR Lietuvoje ir regione: Lenkija artimiausiomis savaitėmis žada kelrodį, PEP – 2027 pradžioje

    Lenkijos Energetikos ministerija artimiausiomis savaitėmis ketina paskelbti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) plėtros kelrodį. Apie tai konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose pranešė viceministras Wojciechas Wrochna, pabrėžęs, kad dokumentas turėtų pasirodyti netrukus po atnaujintos Lenkijos branduolinės energetikos programos.

    Pasak viceministro, kelrodis turėtų aiškiau apibrėžti, kokiu tempu ir kokiomis sąlygomis šalis mato SMR projektų vystymąsi šalia planuojamų didelės galios atominių elektrinių. Tai svarbu ir regionui, nes Lenkijos sprendimai gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek reguliacines praktikas, kuriomis vėliau remiasi ir kaimyninės šalys.

    Terminai po branduolinės programos atnaujinimo

    Lenkijos Vyriausybė šią savaitę patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kurioje numatyta pirmojo bloko komercinė eksploatacija 2036 metais. Antrosios atominės elektrinės pirmieji pajėgumai planuojami apie 2040 metus.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka taip pat nurodė, kad kartu priimtas ir nacionalinis energetikos bei klimato planas, o kitas žingsnis bus nauja valstybės energetikos politikos (PEP) redakcija. Pagal skelbiamus tikslus, Lenkija ilgainiui siekia iki 9 gigavatų elektrinės instaliuotos branduolinės galios, o vietos įmonių dalis projektuose galėtų siekti iki 70 proc.

    „Patvirtinu, kad kitas žingsnis po programos priėmimo – SMR kelrodžio publikavimas, ir tai turėtų įvykti per keliolika ar keliasdešimt dienų“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Nauja energetikos politika: mažiau skaičiuoklių

    Lenkijos Energetikos ministerija taip pat ruošia valstybės energetikos politikos dokumentą, kurio projektą konsultacijoms planuojama skelbti 2027 metų pradžioje. Viceministras aiškino, kad dokumentas turėtų būti strategiškesnis ir mažiau detalus, kad greitai nepasentų dėl sparčių rinkos pokyčių.

    „Norime, kad tai būtų strateginis dokumentas, o ne toks, kuris pernelyg detaliai perskaičiuoja viską visur – šiandienos ekonominių ir energetinių procesų dinamika lemia, kad per daug detalūs planai pasensta dar jų priėmimo dieną“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Ministerijos požiūriu, energetikos politikoje pirmiausia bus remiamasi jau statomais arba realiai parengtais projektais, o ne hipotetiniais scenarijais. Pavyzdžiu įvardytos jūrinės vėjo elektrinės: į planavimą ketinama įtraukti tas, kurios jau turi paramą po aukcionų, o kitų projektų poreikis būtų vertinamas atskirai.

    Anglis ir periodas po 2035 metų

    W. Wrochna taip pat pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija dėl tam tikrų anglimi kūrenamų elektrinių viešojo palaikymo formų, jo vertinimu, energetikos strategijos iš esmės nepakeis. Jis aiškino, kad tokia parama būtų trumpalaikė ir labiau skirta pereinamajam laikotarpiui.

    Viceministro teigimu, svarbiausi klausimai ateinantiems dešimtmečiams bus naujų sisteminių galių poreikis po 2035 metų ir anglies atsisakymo tempas. Būtent šie veiksniai, anot jo, labiausiai lems investicijų kryptį ir energijos sistemos patikimumą.

    SMR projektus Lenkijoje vysto su verslininku Michału Sołowowu siejama įmonė Synthos Green Energy, bendradarbiaujanti su Orlen per bendrą įmonę. Skelbiama, kad svarstoma iki 26 BWRX-300 tipo reaktorių statyba šešiose vietovėse, o pirmojo bloko paleidimas planuojamas 2032 metais.

    Įmonė taip pat pranešė apie kapitalo pritraukimą: nauji investuotojai į projektą esą nusprendė investuoti apie 115 000 000 eurų. Šie skaičiai rodo, kad SMR segmentas regione tampa ne tik politinių planų, bet ir realių finansinių sprendimų objektu.

  • Sołowow telkia verslo elitą SMR projektui: į „Synthos Green Energy“ plauks apie 117 mln. eurų

    Lenkijos milijardieriaus Michało Sołowowo valdoma „Synthos Green Energy“ (SGE) ruošiasi pritraukti naują privačių investuotojų ratą, kuris, pagal viešai aptarinėjamą informaciją, įmonėje galėtų investuoti apie 117 mln. eurų. Kalbama apie grupę žinomų verslininkų, siejamų su logistikos, maisto, gėrimų ir technologijų sektoriais, kuriems svarbus stabilus ir prognozuojamas elektros tiekimas.

    Investicijos būtų nukreiptos tiesiai į SGE, o ne į bendrą projektą su „Orlen“ – „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE), kuriame abi pusės valdo po 50 proc. Toks pasirinkimas reikštų, kad dalis kapitalo būtų skiriama technologijos vystymui ir SGE planuojamai plėtrai regione, o ne vien konkrečių Lenkijos elektrinių statybos fazei.

    Pagrindinis raktinis žodis šioje istorijoje yra SMR, arba mažieji moduliniai reaktoriai. SGE remiasi BWRX-300 tipo reaktoriumi, kurio vystymą įmonė anksčiau bendrai finansavo ir kuriam yra įgijusi teises dalyje Vidurio Europos rinkų.

    Verslo logika paprasta: energijai imlioms gamykloms ir sparčiai augančioms technologijų įmonėms elektros kaina bei tiekimo patikimumas tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Todėl branduolinė energetika, ypač jei SMR projektai būtų įgyvendinti laiku ir už suplanuotą biudžetą, investuotojams gali atrodyti kaip ilgalaikė apsidraudimo priemonė.

    Kas yra BWRX-300 ir kur rizika?

    BWRX-300 laikomas vienu pažangiausių šiuo metu vystomų SMR projektų, tačiau jis dar nėra masiškai veikianti technologija. Pirmasis tokio tipo reaktorius statomas Kanadoje, Darlingtono aikštelėje, o jo paleidimas numatomas šio dešimtmečio pabaigoje.

    Dėl to investuotojams svarbus ne tik reaktorių statybų grafikas, bet ir reguliaciniai procesai bei tiekimo grandinės parengtis. SMR segmente rinkos rizika tradiciškai susijusi su leidimų išdavimu, projektavimo adaptacija konkrečioms šalims ir realiu tiekėjų pajėgumu gaminti komponentus pramoniniu mastu.

    „Orlen“ vaidmuo ir derybų klausimai

    Lenkijoje SGE planai glaudžiai susiję su „Orlen“, nes per OSGE svarstomi pirmieji BWRX-300 projektai. Anksčiau buvo kalbėta apie ambicingą reaktorių skaičių įvairiose lokacijose, tačiau pastaruoju metu viešai minimi atsargesni scenarijai, labiau koncentruoti į kelias prioritetines vietas.

    Derybos tarp „Orlen“ ir SGE laikomos viena svarbiausių nežinomųjų, nes nuo jų gali priklausyti tiek projekto valdymo modelis, tiek finansavimo struktūra ir partnerių atsakomybės. Neoficialiai aptarinėjama, kad galutinių susitarimų galima tikėtis artimiausiais mėnesiais, tačiau terminai tokio masto projektuose dažnai kinta.

    Privatus kapitalas prieš valstybės įėjimą

    Lygiagrečiai diskutuojama ir apie galimą valstybės kapitalo įsitraukimą per Lenkijos vystymo institucijas. Vis dėlto šiame etape akcentuojama, kad privatus kapitalas į SGE galėtų ateiti anksčiau, o tai keistų projekto dinamiką ir signalizuotų rinkai didesnį verslo pasitikėjimą SMR kryptimi.

    SGE plėtra nėra pristatoma vien kaip vienas statybų projektas. Verslo modelis apima technologijos vystymą, licencijavimo ir projektų portfelio formavimą skirtingose šalyse, todėl papildomas kapitalas gali būti skirtas komandoms, partnerystėms ir pasirengimui ateities užsakymams, dar iki pirmojo komercinio BWRX-300 paleidimo.

  • Lenkijos branduolinė priežiūra jungiasi su Kanados CNSC: ką tai reiškia SMR projektams ir saugai

    Susitarimas dėl branduolinės saugos

    Lenkijos Valstybinė atominės energetikos agentūra (PAA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kanados branduolinės priežiūros institucija CNSC. Dokumentas apima priežiūrą ir keitimąsi kompetencijomis taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant saugos reikalavimams.

    Šis žingsnis siejamas su Lenkijos ir Kanados tarpvyriausybiniu susitarimu, kuris įsigaliojo 2025 metais ir nustato rėmus technologiniam bei reguliaciniam bendradarbiavimui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį derinimąsi dėl patikrinimų metodikų, licencijavimo procesų ir avarinių scenarijų vertinimo.

    SMR patirtis iš Darlingtono projekto

    Pagal susitarimą PAA specialistai dalyvauja CNSC vykdomoje inspekcijoje Darlington New Nuclear Project aikštelėje, kur statomas BWRX-300 tipo mažasis modulinis reaktorius. Šis projektas dažnai įvardijamas kaip vienas pažangiausių bandymų Vakarų rinkose įrodyti, kad SMR galima statyti greičiau ir labiau standartizuotai.

    Reguliuotojų patirtis statybvietėje yra svarbi ne tik techninei kontrolei, bet ir institucinių pajėgumų auginimui. Ankstyvosios inspekcijos leidžia tikslinti reikalavimus rangovams, įvertinti tiekimo grandinių patikimumą ir aiškiau apibrėžti, kokių duomenų reikia saugos analizei dar iki paleidimo etapų.

    Lenkijos planai: AP1000 ir 26 SMR

    Lygiagrečiai Lenkija ruošia dideles branduolines investicijas šalies viduje. Pirmoji atominė elektrinė planuojama Choczewo savivaldybėje, o už projektą atsako Polskie Elektrownie Jądrowe, o statybos partneriais įvardijamas JAV konsorciumas, susijęs su „Westinghouse“ ir „Bechtel“.

    Pagal oficialiai skelbtus planus pirmasis reaktorius turėtų pradėti veikti 2036 metais, o kiti du blokai numatomi 2037 ir 2038 metais. Tokie terminai reiškia, kad didžioji dalis reguliacinių sprendimų, saugos bylų rengimas ir tiekėjų kvalifikavimas turi vykti dar šio dešimtmečio pabaigoje.

    Tuo pačiu Orlen ir Synthos bendroji įmonė Orlen Synthos Green Energy (OSGE) deklaruoja ambicingą tikslą Lenkijoje įrengti 26 „GE-Hitachi“ BWRX-300 reaktorius. Tarp minimų vietų yra teritorijos prie Anwil gamyklos Włocławeke, taip pat Stawy Monowskie prie Synthos objektų Oświęcime ir Stalowa Wola.

    Kodėl reguliuotojų partnerystė svarbi rinkai

    Branduolinėje energetikoje reguliuotojų gebėjimai tiesiogiai veikia projekto tempą ir riziką. Sudėtingiems projektams, ypač SMR, svarbu ne tik technologija, bet ir aiškūs reikalavimai licencijavimui, statybų kokybei, kibernetiniam saugumui bei radiologinei apsaugai.

    Kanados patirtis vertinama dėl ankstyvos praktinės priežiūros SMR statybose, todėl PAA dalyvavimas inspekcijose gali pagreitinti Lenkijos institucijų pasirengimą. Tai ypač aktualu, kai šalyje vienu metu planuojami ir dideli reaktoriai, ir masinė mažųjų reaktorių plėtra.

    „Dalyvavimas Darlingtono statybvietės inspekcijoje leidžia mūsų specialistams praktiškai stiprinti kompetencijas prižiūrint BWRX-300 statybą ir reguliacinę kontrolę“, – nurodė Lenkijos Valstybinė atominės energetikos agentūra.

  • „Orlen“ svarsto investuoti į suomių SMR šilumai: kodėl šie reaktoriai negamintų elektros

    „Orlen“ per rizikos kapitalo bendrovę „Orlen VC“ domisi Suomijoje kuriama mažų modulių reaktorių (SMR) technologija, skirta centralizuotai šilumos gamybai. Investicija siejama su bendrovės siekiu stiprinti branduolinės energetikos kompetencijas ir pasirengti naujiems projektams regione.

    Kalbama apie Suomijos įmonę „Steady Energy“, kuri vysto LDR-50 tipo SMR sprendimą, orientuotą į šilumos tiekimą miestų tinklams ir pramonei. Ši kryptis išsiskiria tuo, kad pagrindinis produktas būtų ne elektra, o šiluma, kurios poreikis daugelyje šalių išlieka didelis.

    Kas yra LDR-50 ir kam jis skirtas

    LDR-50 koncepcija numato 50 megavatų šiluminės galios reaktorių, kurio energija pirmiausia būtų naudojama šilumos ūkiui. Tokia schema svarstoma kaip alternatyva anglimi ar dujomis kūrenamiems katilams, ypač ten, kur būtina užtikrinti stabilų tiekimą ir mažinti išmetimus.

    Šilumos gamybai pritaikyti SMR dažniausiai projektuojami veikti žemesnėse temperatūrose ir integruotis į esamus šilumos tiekimo mazgus. Praktikoje tai galėtų reikšti galimybę dalį miesto katilinių pakeisti vienu ar keliais moduliais, priklausomai nuo poreikio ir tinklo parametrų.

    Investuotojai ir planai Helsinkyje

    „Steady Energy“ planuoja jungimąsi su investicine bendrove „3North Partners Plc“ ir siekia debiutuoti „Nasdaq First North Growth Market Finland“ rinkoje. Pranešama, kad investuotojai yra įsipareigoję projektą paremti beveik 70 mln. eurų suma, tarp jų minima ir „Orlen VC“.

    Įmonė taip pat yra nurodžiusi, kad papildomas finansavimas iki 40 mln. eurų galėtų ateiti iš Europos investicijų banko. Tai signalizuoja augantį institucijų dėmesį SMR sprendimams kaip vienam iš technologinių kelių, ieškant patikimų šilumos ir energijos transformacijos priemonių.

    Kodėl Lenkijai tai aktualu

    „Steady Energy“ atstovai pabrėžia, kad Lenkija yra viena didžiausių Europos centralizuoto šilumos ūkio rinkų, o reikšminga šilumos dalis vis dar pagaminama iš iškastinio kuro. Dėl to būtent šilumos sektorius dažnai įvardijamas kaip viena sunkiausiai, bet strategiškai svarbiausių transformacijos sričių.

    „Lenkija yra vienas prioritetinių mūsų plėtros rinkų. Viena didžiausių galimybių šilumos ūkiui transformuotis, išlaikant tiekimo saugumą ir priimtinas kainas, yra SMR, skirti šilumai gaminti“, – sakė „Steady Energy“ vadovė Lenkijai Alice Neffe.

    Pasak jos, bendrovės ir „Orlen“ jau ėmėsi pirmųjų bendrų veiksmų platesniame „Baltic Energy Initiative“ formate. Ši platforma vienija 14 įmonių ir organizacijų iš 9 Šiaurės, Baltijos regiono valstybių bei Lenkijos ir Vokietijos, orientuojantis į tarptautinius energetikos projektus.

    LDR-50 technologija kilo iš Suomijos valstybinio tyrimų centro VTT, kuris įkūrė „Steady Energy“. Projekto išankstiniame saugos vertinime dalyvavo kelių šalių branduolinės priežiūros institucijos, įskaitant Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą.

    „Tai ateities technologija. SMR šilumos ūkiui gali tapti svarbia sektoriaus transformacijos dalimi, o Lenkija turi galimybę būti tarp pirmųjų šios krypties dalyvių“, – sakė „Steady Energy“ vadovas Tommi Nyman.

    „Steady Energy“ Helsinkyje ruošiasi testavimo etapui ir stato pilno masto nebranduolinę bandomąją instaliaciją, skirtą LDR-50 sprendimo patikrai. Toks žingsnis paprastai laikomas svarbia grandimi prieš licencijavimą ir galimas komercines diegimo sutartis.

  • Ar Lenkijos valstybė prisijungs prie „Orlen“ SMR atominės iniciatyvos? Vadovas: tai būtų naudinga

    „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara sako, kad Lenkijos plėtros fondo PFR atėjimas į bendrą „Orlen“ ir „Synthos“ įmonę Orlen Synthos Green Energy galėtų sustiprinti modulinių branduolinių reaktorių SMR projektą. Jo teigimu, platesnė akcininkų bazė reikštų daugiau kompetencijų ir didesnį žmonių, dirbančių su projektu, įsitraukimą.

    Vis dėlto „Orlen“ vadovas pabrėžė, kad greitų pokyčių nesitiki ir tokia transakcija vargu ar įvyktų artimiausiomis savaitėmis. Dėl konkrečių planų, pasak jo, reikėtų klausti paties PFR.

    Kas yra OSGE ir ką ji planuoja

    Orlen Synthos Green Energy yra bendra įmonė, kurioje po 50 proc. akcijų turi „Orlen“ ir chemijos koncernas „Synthos“, priklausantis verslininkui Michałui Sołowowui. OSGE deklaruoja planą Lenkijoje pastatyti 26 „GE Hitachi“ BWRX-300 tipo SMR reaktorius.

    „Orlen“ strategijoje numatyta, kad iki 2035 metais jis turėtų turėti du BWRX-300 blokus. Jie būtų statomi šalia „Orlen“ priklausančios trąšų bendrovės „Anwil“ gamyklos netoli Włocławeko, o tarp minimų vietų taip pat yra Stawy Monowskie prie „Synthos“ objektų ir Stalowa Wola.

    Valstybės vaidmuo ir finansavimo logika

    Lenkijoje diskusijos dėl PFR dalyvavimo OSGE siejamos su siekiu paspartinti SMR projektų įgyvendinimą, nes branduolinė energetika reikalauja didelio kapitalo, ilgo planavimo ciklo ir sudėtingo reguliacinio proceso. Valstybės institucijų ar valstybės valdomų fondų dalyvavimas paprastai mažina finansavimo riziką ir gali palengvinti skolinimąsi.

    SMR projektai Europoje kol kas laikomi ankstyvos stadijos pramoniniais sprendimais, kuriems svarbūs licencijavimo terminai, tiekimo grandinės ir aiškūs ilgalaikiai elektros supirkimo bei pajamų modeliai. Dėl to papildomas akcininkas, ypač turintis valstybės mandatą, dažnai vertinamas kaip signalas rinkai ir partneriams.

    Kalbos apie didesnius dividendus

    Tame pačiame kontekste „Orlen“ vadovas buvo klaustas ir apie Lenkijos valstybės lūkesčius dėl didesnių dividendų iš valstybės kontroliuojamų įmonių. Fąfara teigė, kad esant stipriems finansiniams rezultatams noras dalintis pelnu su akcininkais yra natūralus, o 2026 metais rezultatas gali būti didesnis nei 2025 metais.

    „Orlen“ yra daugiafunkcis energetikos koncernas, valdantis naftos perdirbimo ir degalinių tinklo aktyvus, taip pat plėtojantis naftos ir dujų gavybą, petrochemiją bei elektros gamybą, įskaitant atsinaujinančius išteklius. Branduolinės energetikos kryptis su SMR įvardijama kaip viena iš ilgalaikės transformacijos dalių.

  • OSGE prašo valstybės paramos mažiesiems branduoliniams reaktoriams: Energetikos ministerija žada analizes

    Ko siekia OSGE?

    Orlen Synthos Green Energy (OSGE) pateikė Energetikos ministerijai prašymą pradėti darbus dėl valstybės pagalbos modelio mažiesiems moduliniams branduoliniams reaktoriams. Bendrovė siekia, kad būsimos elektrinės galėtų gauti finansinį stabilumą per kontraktą dėl skirtumo.

    Pagal viešai aptariamą OSGE planą, Lenkijoje būtų vystoma iki 14 BWRX-300 tipo reaktorių programa keliuose miestuose. Tokiam mastui reikalingas aiškus reguliavimas, ilgalaikė energetikos strategija ir suderintas finansavimo mechanizmas.

    Kas yra kontraktas dėl skirtumo?

    Kontraktas dėl skirtumo yra schema, kai gamintojui nustatoma orientacinė elektros kaina, o vėliau skirtumai tarp rinkos ir sutartos kainos perskirstomi. Jei rinkos kaina viršija sutartą, gamintojas grąžina skirtumą, o jei būna mažesnė, kompensuojama gamintojui.

    Tokia sistema Europoje taikoma įvairiems mažai anglies dvideginio išskiriantiems projektams, tačiau branduolinėje energetikoje ji vertinama ypač jautriai dėl didelių pradinių investicijų ir ilgo projektų ciklo. Kadangi tai laikoma valstybės pagalba, paprastai reikia Europos Komisijos pritarimo.

    Ministerija vėsina lūkesčius

    Energetikos ministerija, reaguodama į OSGE iniciatyvą, kol kas neskuba žadėti konkrečių sprendimų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas yra platus, todėl jį teks vertinti teisiniu, ekonominiu ir poveikio rinkai aspektais.

    Resortas taip pat primena, kad mažiesiems moduliniams reaktoriams dar nėra iki galo suformuotų procedūrų ir aiškaus nacionalinio rėmo, kaip tokie projektai galėtų būti remiami. Dėl to procesas, net ir pradėjus nagrinėjimą, greičiausiai užtruks.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    OSGE prašymas išryškina didesnę problemą, su kuria susiduria ne tik Lenkija: SMR projektai sparčiai reklamuojami kaip lankstesnė branduolinės energetikos forma, tačiau jų ekonominiai modeliai ir reguliavimo praktika Europoje dar tik formuojasi. Investuotojams svarbiausia yra kainų prognozuojamumas, o valstybei ir vartotojams tai reiškia klausimą, kas prisiima riziką.

    Kol kas aišku viena: be politinio sprendimo dėl SMR vietos energetikos strategijoje ir be Europos Komisijai priimtino valstybės pagalbos modelio, didelio masto mažųjų reaktorių programa gali likti planų stadijoje. Todėl artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps ne į pažadus, o į tai, ar valstybė apskritai pasirinks kurti paramos schemą.

  • Lenkijos SMR artėja prie starto: „GE Hitachi“ įvardijo 2028 metus, pirmosios kilovatvalandės – 2030-aisiais

    Lenkija vis garsiau kalba apie mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) startą, o technologijos tiekėja „GE Hitachi Nuclear Energy“ teigia matanti realų kelią iki statybų šios dekados pabaigoje. Bendrovė nurodo 2028 metus kaip tikslą pradėti BWRX-300 projekto statybos darbus, jei reguliavimo procedūros vyks pagal planą.

    Planuojama, kad pirmoji elektra iš tokio reaktoriaus galėtų pasiekti tinklą 2030-ųjų pradžioje, o Lenkija siekia tapti viena pirmųjų šios technologijos įgyvendintojų Europoje. Kompanija pabrėžia, kad argumentas investuotojams yra jau prasidėjusi to paties tipo reaktoriaus statyba Kanadoje.

    Kas yra BWRX-300 ir kodėl svarbu Kanada

    BWRX-300 yra apie 300 megavatų galios mažasis modulinis reaktorius, kurį „GE Hitachi“ pristato kaip supaprastintą verdančio vandens reaktoriaus technologijos versiją. SMR koncepcija remiasi mažesniais vienetais, kuriuos teoriškai galima greičiau projektuoti, lengviau standartizuoti ir etapais diegti skirtingose vietose, priklausomai nuo pramonės ar regiono poreikių.

    Kanados Darlingtono projektas šioje istorijoje tampa svarbiausiu „realybės patikrinimu“: tai nebe vien planai ir pristatymai, o reali statybų aikštelė su gautais leidimais ir vykdomais darbais. Tokia praktinė pažanga mažina vieną didžiausių SMR rinkos problemų Europoje – investuotojų skepticizmą, ar technologija išties bus pastatyta laiku.

    „Mes nebekalbame apie koncepciją dokumente. Tai realus projektas, o Kanadoje pirmoji elektra iš BWRX-300 gali būti pagaminta apie 2030 metus“, – sakė „GE Hitachi Nuclear Energy“ atstovė Dagmara Peret.

    Lenkijos grafikas: dokumentai ir leidimai

    Pagal viešai aptariamą planą, „GE Hitachi“ rengia dokumentaciją Lenkijos branduolinės priežiūros institucijoms, o statybos leidimų kelias laikomas kritine projekto dalimi. Bendrovė tikisi, kad paraiška dėl statybos leidimo galėtų būti pateikta artimiausiu metu, o realūs darbai prasidėtų 2028 metais.

    SMR šalininkai akcentuoja, kad mažesnis blokas gali būti įgyvendinamas greičiau nei tradicinis didelis reaktorius, o moduliškumas teoriškai leidžia kartoti tuos pačius sprendinius keliose vietose. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama ir kita taisyklė: pirmieji projektai dažniausiai užtrunka ilgiau, o tik vėlesnės statybos realiai pajunta standartizacijos naudą.

    „Norėtume pradėti statybas 2028 metais. Tokį reaktorių įmanoma pastatyti maždaug per trejus metus, todėl pirmoji elektra Lenkijoje galėtų pasirodyti 2030-ųjų pradžioje“, – sakė Dagmara Peret.

    Didžiausia rizika – specialistų trūkumas

    Net ir sudėliojus realistišką technologinį grafiką, sektoriui išlieka žmogiškųjų išteklių klausimas. „GE Hitachi“ atstovė pabrėžia, kad didžiausiu iššūkiu gali tapti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, jei panašiu metu startuotų ir SMR projektai, ir didžiosios branduolinės energetikos statybos.

    Branduolinė statyba reikalauja ne tik inžinierių, bet ir tūkstančių aukštos kvalifikacijos techninių profesijų darbuotojų: suvirintojų, betonuotojų, montuotojų, kokybės kontrolės specialistų. Dėl to įmonės vis dažniau kalba apie poreikį iš anksto stiprinti profesinį rengimą, bendradarbiavimą su universitetais ir mokyklomis bei ilgalaikį darbuotojų pritraukimą.

    „Jei statybos prasidės 2028 metais, o didelės branduolinės energetikos projektai startuos panašiu metu, reikės milžiniško skaičiaus technikų ir statybos specialistų. Šiuo klausimu būtina pasirūpinti jau dabar“, – sakė Dagmara Peret.

    Energetikos požiūriu SMR Lenkijoje būtų siejami su dviem tikslais: užtikrinti stabilų, nuo oro sąlygų nepriklausomą elektros gamybos pajėgumą ir sudaryti sąlygas pramonei mažinti emisijas. Tačiau galutinį tempą nulems ne vien technologija, o leidimai, tiekimo grandinės, finansavimo modelis ir tai, ar pavyks laiku paruošti žmones, kurie tuos reaktorius realiai pastatys ir eksploatuos.

  • Mažojo atomo proveržis Kanadoje: Darlington paklotas 950 tonų SMR pamatas, taikinys – 2029 metai

    Kanadoje, Ontarijo provincijoje, žengtas svarbus žingsnis mažųjų modulių branduolinių reaktorių (SMR) projekte Darlingtono elektrinės teritorijoje. „Ontario Power Generation“ pranešė, kad į vietą įkeltas ir į paruoštą šachtą nuleistas pagrindinis reaktoriaus pastato pamato modulis, laikomas vienu ryškiausių statybos etapų pradžios signalų.

    Pasak bendrovės, tai pirmas kartas Kanados praktikoje, kai reaktoriaus pamatas suformuotas moduline technologija: pagrindo konstrukcijos elementai buvo pilnai surinkti ant paviršiaus, o vėliau vienu pakėlimu perkelti į numatytą vietą. Toks metodas branduolinėje statyboje vertinamas kaip būdas sumažinti darbų rizikas, sutrumpinti kritinių operacijų laiką ir tiksliau kontroliuoti kokybę.

    Kas padaryta Darlingtone?

    Projekto komandos įkėlė vadinamąjį „Basemat“ modulį, kuris yra būsimo reaktoriaus pastato pamato dalis. Konstrukcija sveria apie 950 tonų, jos skersmuo siekia 37 metrus, o nuleidimo gylis – apie 35 metrus į anksčiau paruoštą šachtą.

    „Ontario Power Generation“ taip pat akcentuoja, kad dalis pamato elementų pagaminti naudojant plieno ir betono kompozitą, kuris pristatomas kaip technologiškai pažangi medžiaga. Tokios medžiagos paprastai diegiamos siekiant suderinti didelį tvirtumą, konstrukcinį stabilumą ir greitesnį montavimą.

    Koks tai reaktorius ir koks grafikas?

    Darlingtono naujajame branduoliniame projekte planuojami keturi BWRX-300 tipo SMR, kurių kiekvieno elektrinė galia – apie 300 MWe. Šį reaktorių modelį vysto GE Vernova Hitachi Nuclear Energy, o pats BWRX-300 dažniausiai minimas tarp tų SMR koncepcijų, kurios rinkoje siekia pranašumo dėl supaprastinto projekto ir statybos standartizavimo.

    Pagal viešai skelbiamą projekto eigą pirmojo bloko komercinė parengtis numatoma 2029 metais, o 2030 metais jis turėtų tiekti elektrą į tinklą. Iki šio etapo Darlingtone jau atlikti ir didelės apimties paruošiamieji darbai, įskaitant kelių šachtų iškasimą – atskirai pamato zonai ir vandens paėmimo infrastruktūrai.

    Kodėl tai svarbu ir Europai?

    Darlingtono projektas tarptautinėje rinkoje vertinamas kaip referencinė aikštelė, pagal kurią bus matuojamas BWRX-300 technologijos realus įgyvendinamumas, darbų tempas ir sąnaudų kontrolė. SMR šalininkai tikisi, kad moduliniai sprendimai leis greičiau išplėsti mažos anglies dioksido emisijos generaciją, ypač regionuose, kuriems reikia patikimos bazinės galios.

    Šios naujienos aktualios ir Lenkijai, kur „Orlen Synthos Green Energy“ yra deklaravusi planus plėtoti SMR kryptį, remiantis ta pačia reaktorių technologijos linija. Todėl Darlingtono progresas tampa praktiniu indikatoriumi, kaip tokio tipo projektai gali judėti nuo paruošiamųjų darbų prie realios statybos etapų.

    „Pirmą kartą Kanadoje reaktoriaus pamatas buvo sukonstruotas moduline technologija ir tik tada perkeltas į galutinę vietą“, – sakė „Ontario Power Generation“ atstovai.