Tag: SMRK VC

  • Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Rizikos kapitalo fondo SMRK VC partneris Vladas Tislenko pristatė „Startup Due Dil“ – internetinę programą, kuri automatizuoja startuolių due diligence procesą: surenka, patikrina ir susistemina informaciją investuotojams bei patiems įkūrėjams.

    Tokio tipo patikra paprastai reiškia dešimtis dokumentų, teiginių tikrinimą ir daug rankinio darbo, todėl gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. „Startup Due Dil“ žada pirminę struktūruotą ataskaitą parengti maždaug per 10 minučių.

    Kaip veikia „Startup Due Dil“

    Platforma sukurta kaip kelių agentų sistema: ji koordinuoja dešimt specializuotų DI agentų, kurie analizuoja pateiktą startuolio medžiagą ir viešai prieinamus šaltinius. Tikslas – sumažinti riziką, kad vertinant bus praleisti svarbūs signalai ar pasitikėta nepagrįstais skaičiais.

    Devyni agentai vertina skirtingas sritis: komandą, rinką, konkurentus, produktą ir technologiją, trauką ir finansus, verslo modelį, reguliacinę atitiktį, nuosavybės struktūrą bei teisinius aspektus. Dešimtasis agentas, vadinamas „Oracle“, planuoja procesą, tikrina rezultatų pilnumą ir suformuoja galutinę ataskaitą.

    Norint pradėti analizę, naudotojui pakanka įkelti startuolio pristatymą. Išsamesnei patikrai galima pridėti finansines ataskaitas, kapitalizacijos lentelę, teisinius dokumentus ir kitą duomenų kambario medžiagą, o sistema gretina teiginius su viešais duomenimis.

    Raudonos, geltonos ir žalios vėliavos

    Galutinėje ataskaitoje išvados suskirstomos į raudonas, geltonas ir žalias vėliavas: nuo esminių rizikų ir neatitikimų iki klausimų, kuriuos verta patikslinti, arba patikrintų teigiamų signalų. Tokia struktūra turėtų padėti greičiau suprasti, kur būtinos papildomos įžvalgos ar pokalbiai.

    Pasak V. Tislenko, vienas dažniausių ankstyvos stadijos startuolių „aklųjų taškų“ – pernelyg optimistiškai nurodomas rinkos dydis, kurio ne visada įmanoma pagrįsti patikimais duomenimis. Tokiais atvejais įrankis iškelia riziką, kad skaičiai gali būti nepatikrinti arba netikslūs.

    Ar DI galima patikėti investicinę patikrą?

    V. Tislenko pripažįsta, kad DI sistemos gali užtikrintai pateikti klaidingą informaciją, todėl modelį tenka nuolat tobulinti. Kelių agentų architektūra pasirinkta tam, kad vieno modulio klaidos būtų greičiau pastebimos, o „Oracle“ galėtų pakartotinai paleisti tam tikrą analizės dalį su papildomu kontekstu.

    „Analizuojant startuolius sistemiškai, daugiausiai laiko atima informacijos paieška, patikra ir struktūravimas. Pradėjau kurti „Startup Due Dil“, kad automatizuočiau šią proceso dalį. Tikslas nėra pakeisti investuotoją, o suteikti tvirtesnį pagrindą sprendimams ir sumažinti riziką praleisti svarbų signalą“, – sakė V. Tislenko.

    Ne mažiau svarbi tema – konfidencialumas. Due diligence dažnai apima jautrią finansinę, teisinę, nuosavybės ir investicijų pritraukimo informaciją, todėl platforma akcentuoja duomenų saugumą ir prieigos ribojimą.

    Kūrėjo teigimu, administravimo aplinkose nerodomas privatų turinį apimantis darbas, o kūrėjai neturi prieigos prie naudotojų failų ar ataskaitų. Tuo pačiu dalis apdorojimo atliekama naudojant trečiųjų šalių modelių tiekėjus, o dabartinėje versijoje naudojama „OpenAI“ programavimo sąsaja.

    „Nei aš, nei modelių tiekėjai neturėtų naudoti klientų medžiagos modelių mokymui. Aš neturiu prieigos prie naudotojų įkėlimų ir rezultatų, matau tik techninius žurnalus, reikalingus pagalbai, o sistemą tobulinu tik gavęs tiesioginį klientų grįžtamąjį ryšį“, – sakė V. Tislenko.

    Nors 10 minučių terminas skamba kaip didelis šuolis, pats kūrėjas pabrėžia, kad due diligence išlieka žmonių darbas. Net ir gavus automatizuotą ataskaitą, investuotojams vis tiek reikia pokalbių, rekomendacijų patikrinimo ir svarbiausių punktų aptarimo su įkūrėjais.

    „Startup Due Dil“ pirmiausia orientuota į rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondus, vertinančius technologijų įmones, ypač ankstyvose stadijose. Kartu įrankis gali būti naudingas ir startuoliams prieš pradedant lėšų pritraukimą, kad jie patys įsivertintų pasirengimą investuotojų patikrai.

    Ilgainiui tokie sprendimai gali pakeisti ir tai, kaip kuriami pristatymai bei duomenų kambariai: kuo labiau standartizuoti ir patikrinami bus teiginiai, tuo mažiau laiko liks „rankiniam“ faktų gaudymui. Tačiau, kaip pabrėžia V. Tislenko, santykiai ir pasitikėjimas investicijose vis tiek išliks kertiniai.

    „Galiausiai tai vis tiek bus žmonių žaidimas“, – sakė V. Tislenko.