Tag: Smulkus ir vidutinis verslas

  • „Iwoca“ vadovas po 15 metų fintech: smulkaus verslo finansavimas auga, svarstomas ir pardavimas

    „Iwoca“ vadovas po 15 metų fintech: smulkaus verslo finansavimas auga, svarstomas ir pardavimas

    Jungtinės Karalystės smulkaus verslo skolintojos „Iwoca“ bendraįkūrėjas ir ilgametis vadovas Christophas Rieche po beveik 15 metų prie vairo sako, kad bendrovės kelias tapo geru barometru, kaip keitėsi fintech rinka. Anot jo, įmonė gimė po 2008 metų finansų krizės, kai bankai atsitraukė nuo mažų ir vidutinių įmonių kreditavimo.

    Vadovas pasakoja, kad idėją sustiprino ankstyvas susitikimas su rizikos kapitalo investuotojais, kai jis pirmąkart išgirdo apie tuomet dar neplačiai žinomą smulkaus verslo skolinimo modelį. Netrukus „Iwoca“ startavo 2012 metais ir ėmė auginti alternatyvaus finansavimo pasiūlą įmonėms, kurioms tradiciniai bankai dažnai buvo per lėti ar per griežti.

    Ar „Iwoca“ ieško sandorio?

    2026 metais žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Iwoca“ galėjo būti ruošiama galimam pardavimui, o procesui esą buvo pasitelkti konsultantai. C. Rieche teigia, kad daliai akcininkų, kurie į bendrovę investavo prieš 10–15 metų, natūraliai kyla likvidumo poreikis, tačiau tai, jo žodžiais, nekeičia strategijos.

    Paklaustas, ar tai reikštų visišką pardavimą, pirminį akcijų platinimą ar antrinį akcijų pardavimą, vadovas pabrėžia, kad tokios diskusijos vyksta nuolat. Jo teigimu, sprendimas labiau priklausytų nuo rinkos sąlygų ir akcininkų interesų, o ne nuo staigaus veiklos krypties pasikeitimo.

    Augimas, pelningumas ir nauji produktai

    „Iwoca“ akcentuoja, kad šiandien yra tarp sparčiau augančių smulkaus verslo finansuotojų, o paraiškų vertinimą didžiąja dalimi automatizuoja. Bendrovė teikia paskolas, kurių dydžiai Jungtinėje Karalystėje prasideda nuo maždaug 1 200 eurų ir siekia iki maždaug 1 200 000 eurų, o Vokietijoje riba gali siekti iki 500 000 eurų.

    Įmonė skelbia augusias finansavimo apimtis ir pajamas, o pelningumą pateikia kaip argumentą, kodėl artimiausiu metu nebūtinai reikės naujo kapitalo pritraukimo. Pasak vadovo, pastaraisiais metais tradiciniai bankai vėl atsargiau vertina smulkiojo verslo riziką, todėl alternatyvūs skolintojai gali perimti dalį paklausos.

    Be bazinių paskolų, „Iwoca“ plečia portfelį: vysto verslo kreditingumo vertinimo sprendimus, siūlo verslo kredito kortelę ir kuria platformą, padedančią įmonėms įsigyti ar parduoti verslus. Bendrovė taip pat dirba per partnerystes, kai jos finansavimas pasiekiamas per kitų finansų įstaigų ar platformų klientų kanalus.

    Reguliacinės rizikos ir sankcijų tema

    Interviu metu C. Rieche pripažįsta, kad vienu sudėtingiausių epizodų tapo situacija, kai vieno ilgamečio akcininko dalis buvo susijusi su sankcijomis ir turto įšaldymu Jungtinėje Karalystėje. Tai, jo teigimu, sukėlė praktinių ir teisinių iššūkių, nes finansų sektoriuje akcininkų struktūros skaidrumas ir atitiktis reikalavimams yra kritiškai svarbūs.

    „Labai laimei, galiausiai neliko nė vieno akcininko, kuriam būtų taikomos sankcijos, todėl šį klausimą uždarėme“, – sakė C. Rieche.

    Tokie atvejai, anot jo, primena, kad fintech bendrovėms, net ir veikiančioms pelningai, tenka nuolat valdyti reputacines bei reguliacines rizikas. Didėjant priežiūros institucijų dėmesiui, ypač svarbios tampa kliento pažinimo, pinigų plovimo prevencijos ir akcininkų patikros procedūros.

    Londonas kaip fintech centras

    Kalbėdamas apie Londoną, C. Rieche sako, kad miesto, kaip fintech traukos centro, aplinka per laiką tapo mažiau palanki verslui dėl didesnės mokestinės naštos ir pasikeitusių paskatų verslininkams. Vis dėlto jis pabrėžia, kad Londono ekosistema išlieka stipri, o „Iwoca“ būstinė ir toliau bus Jungtinėje Karalystėje.

    Vadovas taip pat pastebi, kad jo darbo ritmas per 15 metų pasikeitė: daugiau dėmesio skiria komandai ir veiklos vykdymui, rečiau vyksta į konferencijas ir atsargiau vertina tokių renginių grąžą. Tuo pat metu bendrovė dalį laiko skiria Vokietijos rinkai ir naujoms iniciatyvoms, kurios turi tapti kitu augimo etapu.

    Ambicija – milijonas įmonių

    „Iwoca“ skelbia jau finansavusi daugiau nei 100 000 mažų ir vidutinių įmonių, o ilgalaikis tikslas yra pasiekti 1 000 000. Ar šį tikslą bendrovė sieks kaip nepriklausomas žaidėjas, ar su nauju savininku, kol kas neaišku, tačiau vadovas tikina, kad pagrindinė kryptis išlieka ta pati.

    Pasak C. Rieche, fintech sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį išaugo tiek konkurencija, tiek klientų lūkesčiai dėl greičio ir paprastumo, todėl duomenų panaudojimas ir automatizacija tapo esminiais pranašumais. Būtent šie veiksniai, jo teigimu, ir toliau lems, kas laimės smulkaus verslo finansavimo rinkoje.

  • 408 tūkst. eurų regionams: 29 „Spiečių“ įmonės gaus postūmį skaitmenizacijai ir inovacijoms

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija 29 smulkioms ir vidutinėms įmonėms Lietuvos regionuose paskirstė 408 tūkst. eurų subsidijų. Parama skirta įmonėms, veikiančioms aktyvaus verslo erdvėse „Spiečiuose“, kad jos greičiau diegtų skaitmeninius sprendimus ir inovacijas.

    Lėšos bus naudojamos verslo procesų skaitmenizavimui ir optimizavimui: nuo gamybos ar paslaugų teikimo valdymo iki klientų aptarnavimo ir vidinių administracinių procesų. Ministerijos teigimu, tokios investicijos padeda įmonėms didinti našumą, mažinti sąnaudas ir greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

    „Verslo konkurencingumą stiprina gebėjimas pasitelkti technologijas, optimizuoti procesus ir greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Todėl ne tik plečiame „Spiečių“ tinklą, bet ir sudarome galimybę juose veikiantiems verslams diegti inovacijas, skaitmenizuoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Finansavimas numatytas įmonėms, kurios yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su „Spiečiumi“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 tokių erdvių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 20.

    Pastaruoju metu „Spiečiai“ atidaryti Šakiuose, Anykščiuose, Šalčininkuose ir Mažeikiuose, o artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Lazdijuose. Ministerija pabrėžia, kad verslumo infrastruktūros plėtra regionuose siejama su tvaresniu ekonominiu augimu ir naujų darbo vietų kūrimu ne vien didmiesčiuose.

    Kiekvienam subsidijos gavėjui gali būti skirta iki 15 tūkst. eurų. Šios lėšos gali būti investuojamos į skaitmeninimo priemones ir paslaugas, kurios padeda efektyviau valdyti užsakymus, atsargas, gamybą, pardavimus, klientų santykius, taip pat diegti tarptautinius kokybės vadybos standartus ir gerinti veiklos organizavimą.

    Subsidijos skirtos pagal priemonę „Vykdyti verslumo ir įmonių augimo skatinimo priemones“. Priemonę įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra.

  • „Goodweek“ pritraukė 10,69 mln. eurų: DI valdymo platforma žada suvaldyti įmonių „šešėlinį“ naudojimą

    „Goodweek“ pritraukė 10,69 mln. eurų: DI valdymo platforma žada suvaldyti įmonių „šešėlinį“ naudojimą

    Prancūzijos startuolis „Goodweek“, įkurtas Strasbūre, bet šiuo metu veikiantis su būstine Los Andžele, pritraukė 10,69 mln. eurų pradinės investicijos. Bendrovė kuria DI valdymo platformą, skirtą smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris vis dažniau susiduria su nekontroliuojamu DI įrankių naudojimu.

    Investicijų raundui vadovavo Ispanijos rizikos kapitalo fondas Adara Ventures, prie jo prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų Bpifrance. Pasak investuotojų, „Goodweek“ išsiskiria tuo, kad komandoje yra anksčiau didesnes įmones sukūrę ir pardavę įkūrėjai, todėl tikimasi greito produkto komercializavimo.

    Kas yra šešėlinis DI naudojimas?

    Pastaraisiais metais įmonėse sparčiai paplito praktika, kai darbuotojai savarankiškai užsisako DI paslaugas asmeninėmis paskyromis, apeidami IT ir saugumo komandas. Tokia situacija didina riziką, kad konfidencialūs duomenys bus įkelti į išorines sistemas, o įmonė praras kontrolę tiek dėl atitikties reikalavimams, tiek dėl realių išlaidų.

    Be to, kai skyriai perka panašias paslaugas atskirai, dažnai atsiranda dubliuojamos prenumeratos ir sunku tiksliai suprasti, kokią naudą duoda kiekvienas įrankis. „Goodweek“ teigia, kad būtent šią problemą ir bando spręsti, pasiūlydama vieną administravimo vietą DI paslaugoms.

    Vienas langas keliems modeliams

    „Goodweek“ platforma siekia sujungti skirtingus rinkoje populiarius DI modelius ir suteikti įmonėms centralizuotą prieigą, vartotojų valdymą bei išlaidų stebėseną. Bendrovė nurodo, kad taip vadovai gali matyti, kas ir kokiais įrankiais naudojasi, kiek tai kainuoja ir ar yra vidinių taisyklių pažeidimų.

    Įmonė taip pat akcentuoja duomenų izoliavimą ir siekį užtikrinti, kad įmonių informacija nebūtų naudojama trečiųjų šalių modelių mokymui. Tokie pažadai rinkoje tampa vis svarbesni, nes įmonės DI diegia ne tik produktyvumui, bet ir klientų aptarnavimui, dokumentų ruošimui ar vidiniam žinių valdymui.

    „Norime, kad kiekvieno darbas būtų sklandesnis, o DI taptų kasdieniu pagalbininku, o ne rizika įmonei“, – sakė „Goodweek“ vadovas ir vienas įkūrėjų Guillaume Nominé.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Goodweek“ teigimu, pritrauktas kapitalas bus skirtas pardavimų plėtrai ir tarptautinei ekspansijai. Įmonė nurodo, kad per mažiau nei metus išaugo iki 50 darbuotojų, o klientų portfelyje turi beveik 150 bendrovių įvairiose rinkose, įskaitant Prancūziją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Beneliukso šalis ir Šiaurės Ameriką.

    Artimiausiuose planuose minima plėtra į naujas rinkas, tarp jų Lotynų Ameriką ir Aziją. Toks fokusas atspindi platesnę tendenciją: DI įrankių bumas sukuria paklausą ne tik patiems modeliams, bet ir valdymo, saugumo bei kaštų kontrolės sprendimams.

  • „Whiterock“ Šiaurės Airijos SVV jau nukreipė 82 mln. eurų: ką žada kitas etapas?

    82 mln. eurų injekcija SVV

    Belfaste įsikūręs fondų valdytojas „Whiterock“ pranešė, kad per du fondus į Šiaurės Airijos smulkųjį ir vidutinį verslą jau investavo 82 mln. eurų. Abu fondai veikia su British Business Bank parama ir orientuojasi į įmones, kurios siekia augimo kapitalo ar lankstesnio skolinimosi.

    „Whiterock“ teigimu, lėšos nukreiptos į skirtingus sektorius – nuo pažangiosios gamybos iki technologijų ir vartojimo prekių. Tokia diversifikacija leidžia mažinti riziką ir palaikyti įmones skirtinguose plėtros etapuose, ypač kai finansavimo rinka tampa griežtesnė.

    Du fondai ir skirtingi įrankiai

    Investicijos vykdomos per Growth Capital Fund ir Investment Fund for Northern Ireland. Pirmasis dažniau taikomas kaip mažumos dalies kapitalo investicijos augančiose bendrovėse, o antrasis orientuotas į skolos finansavimą, kai įmonei svarbi apyvarta, įrangos įsigijimas ar plėtra neatsisakant akcininkų kontrolės.

    „Whiterock“ vadovas Paulas Millaras pabrėžė, kad vietos komanda, turinti regiono žinių, padeda ne tik suteikti kapitalą, bet ir prisidėti įžvalgomis bei partneryste.

    „Esame Šiaurės Airijoje veikiantis finansuotojas, turintis vietos žinių, todėl verslai vertina mūsų įžvalgas ir partnerystę“, – sakė Paulas Millaras.

    Fondas: dydis, apimtys ir poveikis

    „Whiterock“, įkurtas 2012 metais, šiuo metu valdo daugiau kaip 495 mln. eurų per penkis fondus. Bendrovė skelbia, kad nuo veiklos pradžios yra investavusi daugiau nei 224 mln. eurų, o tai, anot jos, padėjo pritraukti papildomą finansavimą iš kitų rinkos dalyvių ir prisidėjo prie daugiau nei 3 000 darbo vietų sukūrimo.

    Įmonė taip pat pateikė pastarųjų metų investicijų vaizdą: nuo 2024 metų per nuosavo kapitalo fondą investuota 47 mln. eurų į 15 bendrovių, o per skolos fondą – 35 mln. eurų į 60 įmonių. Tarp minimų gavėjų – Drinksology, MANTIS, Around Noon, taip pat Neighbourhood Café, Nomadic Watches, Axial 3D ir BLK BOX.

    British Business Bank atstovė Sue Barnard akcentavo, kad 82 mln. eurų riba yra reikšmingas etapas, rodantis, kaip viešojo ir privataus kapitalo derinys gali didinti prieigą prie finansavimo ir skatinti darbo vietų kūrimą bei inovacijas regione.

    „Tai svarbus etapas, rodantis, kokį poveikį gali turėti viešasis ir privatus finansavimas, padedantis ambicingoms mažesnėms įmonėms augti“, – sakė Sue Barnard.

    Kaip vieną iš pavyzdžių „Whiterock“ išskyrė Neighbourhood Café: įmonei gavus paskolos paramą ir išplėtus veiklą naujoje vietoje 2025 metų vasario mėnesį, ji, fondo teigimu, demonstravo spartesnį augimą ir aptarnauja vidutiniškai apie 11 000 lankytojų per mėnesį. Tolimesnis dėmesys, anot valdytojo, nukreiptas į renginių paslaugų plėtrą, siekiant įvairesnių pajamų šaltinių.

  • Kas iš tikro stabdo smulkų verslą? Plungėje susėda meras, ombudsmenas ir verslo lyderiai

    Rugsėjo 25 dieną Plungėje vyks diskusija apie smulkaus ir vidutinio verslo kasdienius iššūkius bei realias augimo galimybes regionuose. Į Plungės verslo centrą kviečiami verslininkai, savivaldos atstovai ir visi, kuriems aktuali vietos ekonomikos plėtra.

    Renginyje „Smulkus verslas: kas stabdo, o kas augina?“ susitiks nacionalinio lygmens organizacijų atstovai, savivalda ir Plungės verslo bendruomenė. Organizatoriai skelbia, kad pokalbis bus orientuotas į praktinius sprendimus, o ne vien į problemų įvardijimą.

    Diskusijoje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmenas Aleksandr Radčenko. Taip pat dalyvaus Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis bei Plungės pramonininkų sąjungos ir Plungės smulkiojo verslo asociacijos atstovai.

    Numatoma aptarti, kokie veiksniai šiandien labiausiai riboja smulkių įmonių plėtrą: biurokratinės procedūros, administracinė našta, finansavimo prieinamumas, darbo jėgos trūkumas ir energijos bei žaliavų kainų svyravimai. Ne mažiau dėmesio planuojama skirti regionų konkurencingumui ir tam, kaip savivalda gali prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos.

    Pastaraisiais metais smulkus verslas vis dažniau susiduria ir su greitai kintančiais reikalavimais, susijusiais su skaitmenizacija, kibernetiniu saugumu ir DI sprendimų taikymu. Įmonėms tai atveria naujas galimybes, tačiau kartu didina poreikį investuoti į kompetencijas, procesus ir duomenų apsaugą.

    Diskusiją moderuos bendradarbystės centro „Spiečius“ koordinatorė Jurgita Každailytė. Renginio pradžia numatyta 17.00 valandą, o dalyvių taip pat laukia pažintis su Plungės verslo centre veikiančiais verslais.

    Po diskusijos planuojamas neformalus bendravimas ir kontaktų mugė, skirta naujoms partnerystėms ir ryšiams megzti. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda verslui tiesiogiai išsakyti problemas ir lūkesčius sprendimų priėmėjams.

    Renginys vyks Plungės verslo centre, Pramonės pr. 4B, Plungėje. Dalyvavimas numatytas su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI perima buhalteriją, mokesčius ir algas smulkiam verslui

    Berlyne įsikūręs startuolis „Integral“ pranešė užbaigęs A serijos investicijų etapą ir pritraukęs 18 mln. eurų. Bendrovė kuria DI grįstas apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o iš viso nuo įkūrimo jau yra surinkusi daugiau kaip 30 mln. eurų.

    Į investicijų etapą įsitraukė „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat dalyvavo anksčiau investavę fondai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. „Integral“ plėtra tęsiasi po ankstesnių finansavimo etapų ir 2025 metais įvykusio Vokietijos skaitmeninės algų ir personalo paslaugų bendrovės „cleverlohn“ įsigijimo.

    DI agentai vietoje komandų

    „Integral“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Lukas Zörner ir Anil Can Baykal. Bendrovė pabrėžia derinanti licencijuotų mokesčių specialistų darbą ir DI inžineriją, kad įmonėms nereikėtų pačioms valdyti didelės dalies atitikties ir dokumentų srautų.

    Startuolio teigimu, DI agentai gali atlikti užduotis, kurioms įprastai reikėtų visos buhalterių ir mokesčių specialistų komandos. Jie sutikrina sąskaitas ir banko operacijas, paruošia apskaitos įrašus, suformuoja darbo užmokesčio skaičiavimus ir parengia mokesčių deklaracijų dokumentus.

    „Su DI galima perkurti ištisas industrijas nuo pamatų, o ne tik parduoti geresnę programinę įrangą. Apskaitoje, mokesčiuose ir darbo užmokesčio srityje poreikis akivaizdus, nes darbo jėgos trūkumas tik didėja“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandaras Lal.

    Žmogus pasirašo, DI automatizuoja

    „Integral“ akcentuoja, kad automatizavimas nėra atsiejamas nuo profesinės atsakomybės: kiekvieną pateikimą peržiūri ir pasirašo licencijuotas specialistas. Bendrovė tvirtina, kad specialistų peržiūros grįžtamasis ryšys nuolat „moko“ sistemą, todėl automatizavimo lygis didėja su kiekvienu klientu.

    Pasak įmonės, daugiau nei 50 proc. klientų apskaitos procesas jau parengiamas nuo pradžios iki pabaigos, o mėnesinių uždarymų trukmė esą sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Toks modelis taikomas tuo pat metu išlaikant specialistų kontrolę galutiniam rezultatui.

    „Programinė įranga pati nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų, nevykdo darbo užmokesčio ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl mes sukūrėme ne dar vieną įrankį specialistams, o pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o licencijuoti ekspertai atsako už kiekvieną rezultatą“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörner.

    Reguliavimas ir duomenų apsauga

    Bendrovė nurodo, kad su ja susijusi nepriklausoma licencijuota įmonė „Integral Tax“ dirba naudodama „Integral“ platformą ir DI agentus, aptarnaudama verslus visoje Vokietijoje. Teigiama, kad nuo metų pradžios vienam specialistui tenkančių klientų skaičius jau padvigubėjo.

    „Integral“ taip pat pabrėžia veikianti griežtai reguliuojamoje aplinkoje: bendrovė nurodo esanti pripažinta audito įmonė pagal Vokietijos viešųjų auditorių reguliavimą ir prižiūrima atitinkamos profesinės rūmų institucijos. Tai svarbu, nes mokesčių ir apskaitos automatizavimas dažnai susiduria su pasitikėjimo ir atsakomybės ribomis.

    Kalbėdama apie duomenų apsaugą, bendrovė teigia, kad procesai suprojektuoti atitikti BDAR reikalavimus, o klientų duomenys saugomi ir apdorojami tik Europos duomenų centruose. Taip pat akcentuojamos apibrėžtos prieigos teisės, dokumentuotos procedūros ir profesinės paslapties principai.

    „Tikrasis DI pažadas yra sustiprinti tai, ką žmonės gali padaryti, o ne juos pakeisti. „Integral“ parodo, kaip tai atrodo vienoje labiausiai reguliuojamų ir pasitikėjimu grįstų industrijų: agentai padidina licencijuotų specialistų pasiekiamumą“, – sakė investuotojas Reidas Hoffmanas.

    „Integral“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas samdai DI inžinerijos, licencijuotų specialistų ir komercinėse komandose. Taip pat planuojama gilinti automatizavimą sudėtingesniuose apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei plėtoti atitikties sprendimus, pritaikytus reguliuojamam finansiniam darbui.

  • Amsterdamo „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI pagrįstas administravimo paketas smulkiam verslui

    Amsterdamo „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI pagrįstas administravimo paketas smulkiam verslui

    Amsterdame įsikūręs finansinių paslaugų startuolis „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų ankstyvosios stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą administravimo aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui, kur vienoje vietoje sujungiama apskaita, mokesčiai, atlyginimai ir verslo bankininkystė.

    Pasak įmonės, pritrauktos lėšos bus skirtos naujam tyrimų padaliniui, apskaitos ir mokesčių komandų plėtrai bei pasirengimui įžengti į kitas Europos rinkas 2027 metais. Investicijų etapui vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „AlleyCorp“, taip pat prisidėjo „Motive Partners“, „Firstminute Capital“ ir verslo angelai.

    Vienas langas vietoj kelių tiekėjų

    „Neno“ idėja remiasi tuo, kad verslo savininkams dažnai tenka derinti banką, buhalterį, mokesčių konsultantą ir atlyginimų skaičiavimo sprendimus, o duomenys lieka išskaidyti. Startuolis teigia siekiantis didžiąją dalį rutininių procesų perkelti į foną, kad žmogui liktų tik peržiūra ir galutinis patvirtinimas.

    „Vietoj to, kad verslo savininkai derintų bankus, buhalterius ir mokesčių konsultantus, mes pateikiame vieną „padaryta už jus“ būseną, kai suderinimas, atitiktis ir ataskaitos automatiškai vyksta fone“, – sakė „Neno“ įkūrėjas ir vadovas Nickas Knuppe.

    Bendrovė nurodo, kad nuo veiklos pradžios Nyderlanduose 2026 metų pirmąjį ketvirtį jau aptarnauja beveik 200 klientų. Tarp jų minima įvairių sektorių įmonės nuo svetingumo ir personalo valdymo iki elektroninės prekybos ir programinės įrangos kaip paslaugos.

    Ką žada DI buhalterijoje

    „Neno“ teigia, kad vienas didžiausių verslo „laiko rijikų“ yra administraciniai darbai, todėl tikslas yra sutaupyti daugiau kaip 100 valandų per metus. Įmonės pristatomas modelis apima duomenų surinkimą iš verslo banko sąskaitų, įmonės kortelių, sąskaitų apmokėjimo ir gautinų sumų, kad apskaitos įrašai formuotųsi realiu laiku.

    Startuolis savo sprendimą apibūdina kaip realaus laiko agentinę didžiąją knygą, kuri turėtų pagreitinti operacijas, tokias kaip suderinimas ir pridėtinės vertės mokesčio paruošimas. „Neno“ skaičiuoja, kad klientams tai vidutiniškai sutaupo apie 8 valandas administravimo per mėnesį ir gali sumažinti metines apskaitos išlaidas apie 20 proc., tačiau pabrėžia, kad tai priklauso nuo veiklos pobūdžio.

    Rinka spaudžiama ir trūkumo, ir reikalavimų

    „Neno“ orientuojasi į apskaitos, mokesčių ir profesionalių paslaugų segmentą Europoje, kur, bendrovės vertinimu, kasmetinė rinka viršija 200 mlrd. eurų. Įmonė taip pat akcentuoja struktūrinę problemą: dalis smulkių ir vidutinių įmonių apskaitą, atlyginimus ir mokesčius perduoda išorės tiekėjams, o specialistų trūkumas didina spaudimą tradiciniam aptarnavimo modeliui.

    „Neno“ teigimu, naujas kapitalas bus panaudotas „Neno Labs“ startui, tolesniems tyrimams ir produkto vystymui, taip pat naujų specialistų samdai apskaitos, mokesčių ir plėtros komandose. Bendrovė pabrėžia, kad komandą sudaro finansinių technologijų patirties turintys žmonės ir kvalifikuoti apskaitos specialistai, anksčiau dirbę tokiose organizacijose kaip „Mollie“, „Adyen“, „Plaid“, „Deloitte“, „BDO“ ir „EY“.

  • Qonto ir Pennylane: Prancūzijos fintech lyderiai bendradarbiauja, bet dėl SVV rinkos kovoja vis aštriau

    Qonto ir Pennylane: Prancūzijos fintech lyderiai bendradarbiauja, bet dėl SVV rinkos kovoja vis aštriau

    Prancūzijos fintech bendrovės Qonto ir Pennylane pastaraisiais metais tapo vienomis ryškiausių Europos sprendimų smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) tiekėjų. Nors jų paslaugos tarpusavyje integruotos ir klientai gali naudotis abiem, konkurencija stiprėja, nes abi įmonės plečia pasiūlą į vis labiau persidengiančias sritis.

    Paryžiuje įkurta Qonto veiklą pradėjo 2016 metais ir specializuojasi verslo bankininkystėje, pirmiausia orientuotoje į SVV bei laisvai samdomus specialistus. Pennylane įkurta 2020 metais, o jos pagrindas buvo apskaitos programinė įranga ir darbo aplinka įmonėms bei buhalteriams.

    Vienas tikslas, skirtingi keliai

    Qonto skelbia turinti daugiau nei 600 000 SVV ir laisvai samdomų klientų Europoje, o veiklą yra išplėtusi už Prancūzijos ribų. Greta pagrindinės sąskaitos ir mokėjimų funkcijų, platforma siūlo įmonių mokėjimo korteles, išlaidų valdymą, apskaitos automatizavimo įrankius ir trumpalaikio finansavimo sprendimus vienoje sistemoje.

    Bendrovė pastaraisiais metais kalba ir apie svarbų strateginį tikslą: banko licenciją Prancūzijoje. Jei ji būtų suteikta, Qonto galėtų plačiau pati kurti kredito produktus ir aktyviau konkuruoti su tradiciniais bankais, o ne veikti tik su mokėjimo įstaigos licencijos suteikiamomis galimybėmis.

    Pennylane tuo metu savo stiprybę grindžia apskaitos ekosistema ir buhalterių kanalu. Įmonė teigia turinti daugiau nei 800 000 verslo klientų, o didžioji dalis jų ateina per apskaitos įmones, kurios rekomenduoja platformą savo klientams.

    Pastaruoju metu Pennylane plečia veiklą ir į bankinių paslaugų pusę: siūlo verslo sąskaitas per bankininkystės kaip paslaugos partnerius. Tai leidžia platformai priartėti prie „viskas viename“ modelio, kai finansų valdymas, apskaita ir mokėjimai sujungiami į vieną aplinką.

    Kodėl konkurencija aštrėja?

    Abi įmonės viešai pabrėžia, kad jų integracijos yra naudingos klientams, tačiau rinkos logika veda į tiesioginę kovą dėl tų pačių SVV biudžetų. Kai bankinės paslaugos ir apskaitos funkcijos sujungiamos vienoje platformoje, klientui vis dažniau kyla klausimas, ar reikia dviejų tiekėjų, ar pakanka vieno.

    Konkurenciją papildomai kaitina reguliaciniai pokyčiai, ypač Prancūzijoje artėjant privalomam elektroninių sąskaitų faktūrų diegimui B2B segmente. E. sąskaitos faktūros tampa ne tik techniniu reikalavimu, bet ir strateginiu produktu: kas valdys sąskaitų srautą, tas turės daugiau duomenų apie apyvartas, mokėjimų terminus ir pinigų srautus.

    „Elektroninės sąskaitos faktūros Prancūzijoje yra esminė tema, bet ji ateina ir į kitas rinkas, todėl į tai žiūrime kaip į vieną svarbiausių prioritetų“, – sakė Qonto vadovė Philippinė Rougevin-Baville.

    „Akivaizdu, kad vyksta kova tarp bankų ir apskaitos ekosistemos, kas taps pagrindiniu sprendimu sąskaitų faktūrų procese“, – sakė Pennylane vadovas Arthuras Walleris.

    Ko tikėtis toliau?

    Qonto atveju didžiausias artimiausio laikotarpio klausimas yra banko licencijos procesas ir tai, kiek greitai pavyks dar labiau išplėsti kreditavimo bei finansavimo pasiūlą. Kartu įmonė toliau investuoja į plėtrą Europoje, kur SVV skaitmenizacijos tempas auga, o konkurencija su tradiciniais bankais intensyvėja.

    Pennylane ateities kryptis siejama su gebėjimu greitai lokalizuoti apskaitos sprendimus naujoms šalims, nes mokesčių ir apskaitos taisyklės skiriasi iš esmės. Vis dėlto tarptautinė plėtra jau vyksta, o didesnės finansinės injekcijos suteikia galimybę aktyviau dalyvauti rinkos konsolidacijoje ir svarstyti įsigijimus.

    Bendras vardiklis abiem įmonėms išlieka tas pats: SVV reikia realaus laiko matomumo į pinigų srautus, paprastesnės administracijos ir sprendimų, kurie mažina rankinį darbą. Ši paklausa, stiprėjant e. sąskaitų faktūrų reguliavimui ir didėjant automatizacijai, tikėtina, išlaikys aukštą fintech kovos temperatūrą dar ne vienerius metus.

  • Ukrainos atstatymas – proga Lenkijos verslui? Po URC Gdanske MĮV vis dar prašo garantijų

    Gdanske surengta Ukrainos atstatymo konferencija Ukraine Recovery Conference (URC) tapo vienu svarbiausių šių metų regiono verslo ir politikos susitikimų. Dalyviai pabrėžė, kad renginys organizacine ir turinio prasme buvo ypač sėkmingas, o diskusijose daug dėmesio skirta ne tik ekonomikai, bet ir saugumui bei gynybai.

    URC formatas tradiciškai orientuotas į tarptautinių partnerių įsipareigojimus ir konkrečius projektus, tačiau šiemet išryškėjo ir kita tema: ar mažos ir vidutinės įmonės iš tiesų gali realiai įsitraukti į Ukrainos atstatymą. Nors viešai kalbama apie didžiules galimybes, dalis verslo atstovų vis dar vertina rizikas kaip per dideles.

    Kas po URC pasikeitė?

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos atstatymo darbai bus ne vien statybos projektai, bet ir logistikos, energetikos, skaitmenizacijos, infrastruktūros, pramonės bei gynybos pramonės grandinių atnaujinimas. Tai atveria nišas tiek didelėms korporacijoms, tiek specializuotiems rangovams ar technologijų tiekėjams.

    Polsko ir Ukrainos prekybos bendruomenės atstovai pabrėžė, kad URC turinio kokybė išsiskyrė įtrauktu saugumo ir gynybos komponentu, kuris tapo neatsiejamas nuo bet kokių investicinių planų. Taip pat išskirtas analitinis „think-tankų“ forumas, kuriame ekspertai lygino rizikų vertinimus ir siūlė praktinius sprendimus.

    „Dalyvavau URC Berlyne ir Romoje, ir turiu pripažinti, kad ši konferencija buvo geriausia visais atžvilgiais: tiek turiniu, tiek organizavimu“, – sakė Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų pirmasis viceprezidentas Dariuszas Szymczycha.

    Finansavimas auga, bet rizika išlieka

    Europos Komisija paskelbė apie naujus finansinius srautus Ukrainai, įskaitant paramą, susijusią su gynybiniais pajėgumais, pavyzdžiui, dronų gamyba ir technologijų plėtra. Verslui tai svarbus signalas, kad ES rems ne tik humanitarines ar socialines iniciatyvas, bet ir pramoninį pajėgumą bei tiekimo grandines.

    Vis dėlto savivaldai ir regioniniams projektams skirti instrumentai ne visur juda taip greitai, kaip tikėtasi. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad dalis susitarimų dėl savivaldybių komponento vis dar buvo derinimo stadijoje, todėl projektų „vamzdynas“ regionuose gali vėluoti.

    Smulkus verslas laukia garantijų

    URC pasirengime dalyvavę rangovai ir paslaugų teikėjai pabrėžė, kad praktinių galimybių yra, tačiau MĮV labiausiai stabdo investicinė rizika. Jų vertinimu, proveržį lemtų aiškūs rizikos mažinimo mechanizmai: valstybinės ar ES garantijos, draudimas, finansinės priemonės, leidžiančios saugiau dirbti aukštos rizikos aplinkoje.

    Kita dalis verslo atstovų akcentuoja, kad smulkesnės įmonės dažnai geba greitai įgyvendinti projektus ir efektyviau valdyti biudžetus, tačiau be institucinės apsaugos investicijos tampa per jautrios saugumo, mokėjimų ir teisinio stabilumo neapibrėžtumui. Tai lemia, kad potencialas matomas, bet sprendimai atidedami.

    „Tikras lūžis mažoms ir vidutinėms įmonėms įvyks tada, kai plačiau atsiras riziką ribojantys mechanizmai, tokie kaip valstybinės ar ES garantijos“, – sakė BWS EXPO PLUS viceprezidentas Jakubas Czub.

    Kaip vienas iš praktinių žingsnių įvardyti ir Lenkijos vystymo banko Bank Gospodarstwa Krajowego susitarimai su Ukrainos finansų institucijomis. Skelbiama, kad bendradarbiavimas apims bendrus investicinius projektus, finansinių instrumentų vystymą ir paramą MĮV, kad į Ukrainos rinką galėtų žengti ne tik didieji žaidėjai.

    Tuo pat metu dalis projektų vis dažniau planuojami tarptautinių konsorciumų principu, kai kompetencijos sujungiamos tarp kelių šalių įmonių. Tokie modeliai leidžia paskirstyti riziką, lengviau pritraukti finansavimą ir sukurti patikimesnę tiekimo grandinę nuo inžinerijos iki technologijų diegimo.

  • Alytuje startuoliams ir smulkiam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali pretenduoti?

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daliniam projekto, skirto verslo idėjai įgyvendinti, finansavimui. Priemonė orientuota į naujai veiklą pradėjusius smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, kurie veiklą vykdo Alytaus mieste.

    Konkurso laimėtojams numatyta kompensavimo būdu skiriama parama iki 8 000 eurų. Finansavimas gali sudaryti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o pridėtinės vertės mokestis nekompensuojamas, jei pareiškėjas yra PVM mokėtojas.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat būtina, kad įmonės ar filialo registracijos vieta būtų Alytaus mieste, o fizinio asmens atveju – kad Alytuje būtų deklaruota gyvenamoji vieta.

    Svarbi sąlyga – verslas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti plėtojamas ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Tai reiškia, kad priemonė pirmiausia skirta ankstyvos stadijos įmonėms ir pradedantiesiems, kuriems dažniausiai sudėtingiausia padengti pradines investicijas.

    Kompensavimo principas ir terminai

    Parama skiriama kompensavimo principu, todėl pareiškėjams aktualu iš anksto įsivertinti pinigų srautus ir tai, kada realiai bus patirtos išlaidos. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos 13.00 valandos. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama atidžiai susipažinti su konkurso reikalavimais ir atrankos kriterijais, nes nuo jų priklausys paraiškos vertinimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos gyventojai ir įmonės gali kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Verslo skyrių. Savivaldybė skelbia, kad papildomą informaciją teikia Verslo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičiūtė.