Tag: Smulkusis ir vidutinis verslas

  • Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasų rajono savivaldybės taryba spalio 29 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 22 klausimus: nuo biudžeto ir strateginio plano korekcijų iki civilinės parengties, aplinkosaugos bei jaunimo projektų. Posėdžiui vadovavo merė Nijolė Guobienė, dalyvavo ir Seimo narys Tadas Barauskas.

    Posėdžio pradžioje tarybos nariai pateikė pareiškimus, o Virginijus Smalskis informavo apie sprendimą pasitraukti iš tarybos. Savivaldybė teigia, kad dėl pokyčių tarybos sudėtyje toliau bus užtikrintas sprendimų priėmimo tęstinumas.

    Biudžetas ir prioritetai

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimus, apimančius septynias programas. Savivaldybės administracija aiškino, kad korekcijos susijusios su projektų įgyvendinimo eiga, realiais poreikiais ir dalies Europos Sąjungos lėšų persikėlimu į kitus metus.

    Diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė seniūnijų finansavimas, keleivių vežimo išlaidos, Salako kultūros centro fasado remonto situacija ir lėšos skulptūrinei kompozicijai „Choras“. Administracija nurodė, kad dėl fasado rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, motyvuodamas oro sąlygomis ir kokybės užtikrinimo rizikomis.

    Ūkio komiteto siūlymams perskirstyti dalį asignavimų nepritarta, o strateginio plano pakeitimai patvirtinti balsų dauguma. Kartu taryba patikslino ir savivaldybės biudžetą: pajamos bei asignavimai padidinti maždaug 1,16 mln. eurų.

    Po pakeitimų biudžeto pajamos sudarys apie 41,84 mln. eurų, o asignavimai – apie 45,86 mln. eurų. Savivaldybė aiškina, kad korekcijos reikalingos užtikrinti suplanuotų darbų tęstinumą ir laiku suvaldyti išaugusius ar pasikeitusius kaštus.

    Parama verslui: daugiau kriterijų

    Posėdyje atnaujinta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos lėšų naudojimo tvarka. Numatyta, kad tas pats verslo subjektas per kalendorinius metus galės teikti vieną paraišką, o paraiškų vertinime atsiras papildomas prioritetas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Taip pat atsižvelgta į Vyriausybės atstovo pastabas dėl dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę teisėtai naudotis projektui reikalingomis patalpomis, statiniais ar žeme. Siūlymui didinti kompensuojamų įrangos ir baldų įsigijimo išlaidų ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų taryba nepritarė.

    Barščiai, priedanga ir jaunimas

    Taryba pritarė dalyvavimui jungtiniame invazinių rūšių naikinimo ir kontrolės projekte, kuriame numatytas Sosnovskio barščių naikinimas Imbrado seniūnijoje, Grybinės kaimo teritorijoje. Patikslintoje paraiškoje įvardytas 106,93 hektaro plotas, apimantis 76 sklypus, o bendra planuojama vertė siekia apie 414,3 tūkst. eurų.

    Sprendimas dėl invazinių rūšių kontrolės savivaldybėms aktualus ne tik dėl kraštovaizdžio, bet ir dėl saugumo: Sosnovskio barščiai sukelia odos nudegimus, o užleistos teritorijos dažnai brangiai kainuoja jas sutvarkant vėliau. Savivaldybė nurodo sieksianti, kad darbai būtų planuojami nuosekliai ir apimtų teritorijas, kuriose augalai plinta sparčiausiai.

    Vienbalsiai pritarta projektui „Civilinės parengties stiprinimas Zarasų rajone“. Aušros gatvėje, planuojamo baseino rūsio patalpose, numatoma įrengti apie 782 kvadratinių metrų dvejopos paskirties priedangą, kurioje vienu metu galėtų slėptis iki 300 žmonių, o kasdien patalpos būtų pritaikytos sporto veikloms.

    Planuojama projekto vertė siekia apie 1,11 mln. eurų, o savivaldybė įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų pabaigos, pabrėžiant, kad pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti viešąsias paslaugas su civilinės saugos infrastruktūros stiprinimu.

    Taryba pritarė ir projektui „Demokratijos permąstymas per kultūros paveldą“, kuriam finansavimo siekiama pagal „Erasmus+“ programą. Gavus finansavimą, Lietuvos, Prancūzijos, Armėnijos ir Sakartvelo jaunimas dalyvautų veiklose, skirtose pilietiškumui, kritiniam mąstymui ir kultūros paveldo pažinimui, o savivaldybės finansinis prisidėjimas nenumatytas.

    Be to, priimti sprendimai dėl gatvių pavadinimų ir geografinių charakteristikų keitimo, komisijų ir Asmens su negalia gerovės tarybos sudėties atnaujinimo, turto perdavimo bei patalpų suteikimo organizacijoms „Gelbėkit vaikus“ ir Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai. Taip pat pritarta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perlaidojimo projektui iš Antalieptės istorinio centro į Grūtiškės kaimą Turmanto seniūnijoje.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas lapkričio 26 dieną, o komitetų posėdžiai – lapkričio 23 dieną. Savivaldybė pažymi, kad didžioji dalis sprendimų susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais, todėl jų įgyvendinimo eiga bus stebima per artimiausius biudžetinius metus.

  • JK įmonių finansavimui – iki 298 mln. eurų: „Lovey“ plečia skolinimą smulkiajam verslui

    Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo skolintojas ir tarpininkavimo paslaugas teikianti finansinių technologijų bendrovė „Lovey“ pranešė užsitikrinusi iki 298 mln. eurų dydžio vyresniojo užtikrinto kredito liniją. Finansavimą suteikia alternatyvaus turto valdytoja „Pollen Street Capital“, o lėšos bus nukreiptos JK įmonių paskoloms didinti.

    Sandorį sudaro 59 mln. eurų įsipareigotas kapitalas ir papildomas iki 238 mln. eurų plėtros mechanizmas, leidžiantis didinti limitą pagal poreikį. Tokia struktūra „Lovey“ suteikia daugiau lankstumo planuojant paskolų portfelio augimą ir stiprinant vadinamąjį skolinimą iš nuosavos balanso.

    „Ši nauja kredito linija yra svarbus etapas, kuris leis mums nukreipti daugiau kapitalo į JK mažąsias įmones, plėsti skolinimą iš nuosavos balanso ir suteikti daugiau SVV prieigą prie finansavimo tada, kai jo labiausiai reikia“, – sakė „Lovey“ įkūrėjas ir vadovas Jack Smith.

    Pasak bendrovės, didesnė finansavimo bazė leis teikti didesnes paskolas ir greičiau priimti sprendimus, o tai ypač aktualu SVV, kurioms tradiciniai bankai dažnai kelia griežtesnius reikalavimus. „Lovey“ akcentuoja, kad ir toliau derins tiesioginį skolinimą su tarpininkavimo modeliu, suteikiančiu prieigą prie platesnio finansavimo partnerių rato.

    „Lovey“ vadovų teigimu, naujas susitarimas yra kelių mėnesių glaudaus darbo su „Pollen Street Capital“ rezultatas. Bendrovė pabrėžia, kad papildomas likvidumas leis padidinti skolinimo apimtis ir tiksliau atliepti skirtingų sektorių įmonių poreikius.

    Rinkos kontekstas rodo, kad 2026 metais Europoje pastebimas aktyvesnis ne bankinio kreditavimo finansavimas, ypač sąskaitų faktūrų finansavimo, turto finansavimo ir SVV paskolų segmentuose. Tokie sandoriai dažnai kuriami taip, kad dalis lėšų būtų įsipareigota iš anksto, o likusi dalis galėtų būti prijungiama augant portfeliui, kai pasiekiami sutarti rodikliai.

    „Lovey“ buvo įkurta 2016 metais, o bendrovė teigia išaugusi iki maždaug 120 darbuotojų komandos. Pasak įmonės, iki šiol ji yra suteikusi daugiau nei 717 mln. eurų paskolų ir finansavimu pasinaudojo daugiau nei 11 000 JK smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių.

    Bendrovė nurodo, kad tiesioginį skolinimą iš savo balanso pradėjo 2022 metais, remdamasi anksčiau sukaupta patirtimi kaip tarpininkė. Toks perėjimas dažnai laikomas reikšmingu žingsniu finansinių technologijų įmonėms, nes kartu didėja kapitalo poreikis, rizikos valdymo svarba ir reguliaciniai lūkesčiai.

    Naujoji kredito linija papildo ankstesnius „Lovey“ finansavimo susitarimus, tarp jų – 41 mln. eurų dydžio atnaujinamoji kredito linija, kurią suteikė „Paragon Bank“, ir 11 mln. eurų jaunesniojo vidutinės trukmės skolos programą su „LGB Capital Markets“. Tokia kelių šaltinių struktūra leidžia diversifikuoti finansavimą ir stabiliau planuoti skolinimo plėtrą.

    „Lovey“ ir „Pollen Street Capital“ bendradarbiavimas atspindi platesnę tendenciją, kai alternatyvaus kapitalo valdytojai aktyviau finansuoja specializuotus skolintojus. Tokie partnerystės modeliai pastaraisiais metais tapo vienu iš būdų didinti SVV kreditavimo pasiūlą, ypač tada, kai tradicinių bankų apetitas rizikai mažėja.

  • Lenkijos lizingo rinka auga 3 kartus greičiau nei Europoje: 28,2 mlrd. eurų ir 42 proc. investicijų

    Lenkijos lizingo rinka 2025 metais augo gerokai sparčiau nei Europos vidurkis. Naujo lizingo finansavimo vertė per metus padidėjo 9,9 proc. ir pasiekė 28,2 mlrd. eurų, rodo Europos lizingo ir automobilių nuomos asociacijas vienijanti Leaseurope.

    Tuo pat metu visos Europos rinkos augimas siekė 3,2 proc., o bendra naujo finansavimo apimtis sudarė 464 mlrd. eurų. Aktyvus Europos lizingo portfelis išaugo iki maždaug 1,02 trln. eurų, arba 4 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Pagal naujo finansavimo apimtį Lenkija išlaikė penktą vietą Europoje. Didesnės rinkos 2025 metais buvo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Italija.

    Lenkija išsiskyrė augimo tempu

    Vertinant penkias didžiausias Europos lizingo rinkas, būtent Lenkija fiksavo didžiausią augimo tempą. Italijoje naujo finansavimo vertė augo 5,8 proc., Jungtinėje Karalystėje 5,1 proc., Vokietijoje 3,5 proc., o Prancūzijoje smuko 5,8 proc.

    Ryškesnis atsigavimas matėsi ir Vidurio bei Rytų Europoje, kur naujo finansavimo vertė paaugo 10,4 proc. iki 57,8 mlrd. eurų. Augimas apėmė tiek transporto priemonių finansavimą, tiek pramonės mašinas ir įrangą.

    Kita kryptimi judėjo Šiaurės ir Baltijos šalys, kuriose naujo finansavimo apimtys bendrai traukėsi 0,4 proc. Tai rodo, kad Europos lizingo rinkoje 2025 metais ryškėjo skirtingų regionų konjunktūros.

    Lizingas dengia 42 proc. investicijų

    Vienas svarbiausių Lenkijos rodiklių yra lizingo vaidmuo įmonių investicijose. Lizingu finansuojama 42 proc. investicijų į mašinas, įrenginius ir transporto priemones, o tai yra antras rezultatas Europoje.

    Didesnė dalis fiksuota tik Jungtinėje Karalystėje, kur šis rodiklis siekė 44 proc. Europos vidurkis, pagal Leaseurope apžvalgą, sudarė 28 proc., o tokiose rinkose kaip Vokietija ir Italija jis buvo atitinkamai 28 proc. ir 19 proc.

    „Ypač svarbu, kad lizingas Lenkijoje finansuoja 42 proc. investicijų į mašinas, įrenginius ir transportą. Tai parodo, koks reikšmingas šis instrumentas verslui, nes investicijų finansavimo prieinamumas tiesiogiai lemia įmonių plėtrą ir konkurencingumą“, – sakė Lenkijos lizingo asociacijos vadovė Monika Constant.

    Aukšta lizingo dalis praktikoje reiškia, kad įmonės dažnai renkasi šį instrumentą atnaujindamos automobilių parką, įsigydamos gamybos linijas ar kitą veikloje naudojamą įrangą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai svarbus greitis, lankstumas ir aiškiai suplanuotos įmokos.

    Didžiausią dalį sudaro SVV

    Ataskaita taip pat rodo smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmę Lenkijos lizingo rinkai. 2025 metais SVV segmentas sudarė 73 proc. naujo finansavimo, suteikto verslo klientams, o stambios įmonės atitinkamai 27 proc.

    Europos mastu, šalyse pateikusiose detalesnę klientų struktūrą, SVV dalis siekė 71 proc. Tai patvirtina bendrą tendenciją, kad lizingas daugeliu atvejų yra vienas svarbiausių kapitalo investicijų instrumentų mažesnėms įmonėms.

    Europos Komisijos SAFE apklausos duomenys, kuriuos cituoja Leaseurope, rodo, kad 2025 metais 47 proc. Europos Sąjungos SVV lizingą įvardijo kaip reikšmingą finansavimo šaltinį. Per šešis mėnesius iki apklausos lizingu naudojosi 19 proc. SVV.

    Europos lizingo struktūroje dominuoja transporto priemonės, kurios 2025 metais sudarė 74 proc. naujo finansavimo. Likusi dalis teko pramonės mašinoms ir įrangai bei mažesnei nekilnojamojo turto lizingo segmentų daliai, kuri augo sparčiausiai, tačiau išliko palyginti nedidelė.

  • SVV taryba perspėja: sustojus 20 gigantų, kas užtikrins maistą ir kaip įtraukti ūkius?

    Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (SVV taryba) ragina Vyriausybę iš anksto įvertinti, kaip būtų užtikrintas maisto tiekimas, jei sutriktų didžiųjų gamintojų darbas. Tarybos teigimu, kriziniu metu vien pasikliauti keliomis stambiomis įmonėmis yra per didelė rizika, todėl būtina į planavimą įtraukti smulkiuosius ir vidutinius gamintojus, šeimos ūkius bei vietos perdirbėjus.

    Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje diskusijoje pramonės atstovai akcentavo, kad apie 20 didžiausių įmonių pagamina maždaug 80 proc. Lietuvai reikalingo maisto. SVV taryba pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik efektyvumą, bet ir pažeidžiamumą, jei vienu metu iškrenta keli pagrindiniai tiekimo grandinės dalyviai.

    „Kai didžioji maisto gamybos dalis sutelkta nedaugelyje įmonių, būtina numatyti, kaip būtų užtikrinamas tiekimas vienu metu sustojus keliems didiesiems gamintojams“, – sakė SVV tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

    Tarybos vertinimu, rizikos scenarijuose dažnai per mažai dėmesio skiriama žmogiškajam veiksniui. Net ir turint pajėgumus, gamyba gali sustoti dėl darbuotojų trūkumo, riboto judėjimo, logistikos trikdžių ar energijos tiekimo sutrikimų, todėl iš anksto turi būti aišku, kas galėtų greitai perimti dalį gamybos ir tiekimo.

    SVV taryba siūlo savivaldybių lygmeniu nusimatyti aiškius aprūpinimo maistu planus, kuriuose būtų įvertintos šeimos ūkių ir vietos perdirbėjų galimybės. Pasak jos, planuose turėtų atsirasti konkretūs atsakymai, kokius produktus vietos gamintojai galėtų tiekti, kokiais kiekiais, per kiek laiko, taip pat kaip būtų organizuojamas surinkimas, sandėliavimas ir paskirstymas gyventojams.

    Taryba atkreipia dėmesį ir į tarptautinę patirtį: ginkluoto konflikto sąlygomis ar sutrikus įprastoms tiekimo grandinėms būtent smulkesni ūkiai neretai tampa svarbiausiu maisto šaltiniu vietos bendruomenėms. Šį principą, anot SVV tarybos, verta perkelti ir į Lietuvos pasirengimo krizėms modelį, numatant, kokį poreikio procentą realiai galėtų padengti regioniniai gamintojai.

    SVV taryba taip pat kritikuoja tai, kad diskusijose dėl sektoriaus atsparumo dažniau dominuoja stambiosios pramonės balsas, o smulkesnių dalyvių interesai lieka nepakankamai atstovaujami. Ji primena, kad nebuvo kviesta į premjero susitikimą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Agromaisto ir bioekonomikos komitetu, nors sprendimai dėl atsparumo priemonių tiesiogiai paliečia ir mažesnius gamintojus.

    Be to, taryba nurodo, kad dėl atstovavimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką dar rugpjūtį, o vėliau pakartotinai prašė Žemės ūkio ministerijos įtraukti jos atstovus į tarpinstitucinę darbo grupę. Ministerija, pasak SVV tarybos, kaip kliūtį įvardijo juridinio asmens kodo neturėjimą, nors taryba veikia įstatymo pagrindu kaip visuomeninė patariamoji institucija.

    „Juridinio asmens kodo argumentą vertiname kaip formalų pasiteisinimą. Ministerija turėtų labiau ieškoti galimybių įtraukti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, o ne priežasčių palikti juos nuošalyje“, – sakė D. Matukienė.

    SVV taryba ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją priimti aiškų, motyvuotą sprendimą dėl jos įtraukimo į maisto sektoriaus atsparumo priemonių rengimą. Taip pat siūloma viešai paskelbti socialinių partnerių atrankos kriterijus ir praktines taisykles, kas krizės metu atsakytų už produktų surinkimą, maršrutus, paskirstymo vietas ir koordinavimą su savivaldybėmis.

  • Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Europoje ryškėja įgūdžių atotrūkis: vis daugiau darbdavių skelbia nerandantys darbuotojų, atitinkančių pareigų reikalavimus. Eurostato duomenimis, 2023 metais 54 proc. Europos Sąjungos smulkių ir vidutinių įmonių teigė, kad tinkamų kompetencijų stoka yra viena rimčiausių jų problemų.

    Kita tarptautinė apklausa rodo panašią kryptį. „ManpowerGroup“ vertinimu, 2023 metais vidutiniškai 75 proc. darbdavių 21 Europos šalyje susidūrė su sunkumais užpildydami laisvas darbo vietas, o 2018 metais šis rodiklis siekė 42 proc.

    Skirtumai tarp šalių išlieka dideli. Apklausose fiksuota, kad 2023 metais darbdavių, negalinčių rasti reikiamų įgūdžių turinčių kandidatų, dalis svyravo nuo 59 proc. Suomijoje iki 82 proc. Vokietijoje ir Graikijoje.

    Kur šuolis didžiausias?

    Per penkerius metus kai kuriose valstybėse situacija pasikeitė itin sparčiai. Apklausų duomenimis, Airijoje rodiklis šoktelėjo nuo 18 proc. 2018 metais iki 81 proc. 2023 metais, o Jungtinėje Karalystėje – nuo 19 proc. iki 80 proc.

    Didesnis nei Europos vidurkis augimas fiksuotas ir Nyderlanduose, Norvegijoje, Šveicarijoje, Belgijoje bei Italijoje. Tai siejama su sparčia ekonomikos transformacija ir įmonių konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų.

    Įgūdžių trūkumą gilina ir demografinės tendencijos. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad darbo jėgos ir kompetencijų stygius daugelyje valstybių narių didėja beveik dešimtmetį, o tam įtakos turi visuomenės senėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.

    Labiausiai trūksta technikų

    Eurobarometro apklausa, atlikta 2023 metų pabaigoje, parodė, kad įmonės dažniausiai susiduria su techninių specialistų stygiumi. Beveik 42 proc. Europos smulkių ir vidutinių įmonių nurodė, kad joms trūksta technikų, pavyzdžiui, mechanikų ar laboratorijų darbuotojų.

    Kita dažna spraga – klientų aptarnavimo ir pardavimų sritis. Apklausose fiksuota, kad maždaug 23 proc. įmonių, kuriose tokios pareigybės yra, jaučia kompetencijų trūkumą pardavimų specialistų, konsultantų ar registratūros darbuotojų pozicijose.

    Darbdaviai taip pat išskiria dvi pagrindines priežastis. Viena jų – paprasčiausiai per mažas kandidatų skaičius, kita – kandidatų kvalifikacijos, įgūdžių ar patirties neatitikimas darbo vietų poreikiams.

    Kodėl problema auga ir ką tai reiškia?

    Įgūdžių trūkumas dažnai aiškinamas kelių veiksnių sąveika. Prie demografijos prisideda ir spartus technologijų diegimas, ypač DI sprendimų plėtra, dėl kurios keičiasi pareigybių turinys ir reikalingos kompetencijos.

    Prie iššūkių priskiriamos ir darbo sąlygos bei atlygio lūkesčiai, ypač profesijose, kuriose darbas fiziškai sunkus arba reikalauja pamaininio grafiko. Kai kuriais atvejais minimas ir švietimo programų atotrūkis nuo darbo rinkos poreikių, kai parengimas neatitinka realių įmonių lūkesčių.

    Ekspertai pabrėžia, kad spaudimas nemažės ir artimiausiais metais. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ir įmonių investicijos į mokymus, kad darbuotojų kompetencijos neatsiliktų nuo rinkos pokyčių.

    „Investicijos į įgūdžių stiprinimą ir persikvalifikavimą tampa svarbiausiu darbotvarkės klausimu, nes darbo rinka yra įtempta, o reikiamų kompetencijų paklausa auga“, – sakė „ManpowerGroup“ atstovė Mara Stefan.

    Tuo pat metu valstybės ieško sprendimų per aktyvesnes užimtumo, migracijos ir švietimo politikos priemones. Siekiama, kad profesinis rengimas, aukštasis mokslas ir neformalusis mokymasis greičiau reaguotų į tai, kokių darbuotojų realiai reikia ekonomikai.

  • Prancūzijos neobankas „Qonto“ atidarė naują būstinę Paryžiaus centre: beveik dvigubai daugiau erdvės

    Prancūzijos neobankas „Qonto“ atidarė naują būstinę Paryžiaus centre: beveik dvigubai daugiau erdvės

    Prancūzijos neobankas „Qonto“ pristatė naują centrinę būstinę Paryžiaus centre. Įmonė persikelia į apie 11 000 kvadratinių metrų erdvę, kuri yra beveik dvigubai didesnė nei ankstesnė.

    „Qonto“ Europoje aptarnauja daugiau nei 600 000 smulkiojo ir vidutinio verslo bei laisvai samdomų specialistų. Bendrovė konkuruoja su tradiciniais finansų rinkos dalyviais, siūlydama skaitmenines paslaugas vienoje platformoje.

    Be pagrindinės verslo bankininkystės, klientams teikiamos įmonių mokėjimo kortelės, buhalterinės apskaitos ir išlaidų valdymo įrankiai, taip pat trumpalaikio finansavimo sprendimai. Toks modelis leidžia įmonėms kasdienius finansinius procesus tvarkyti vienoje sistemoje.

    Nuo „WeWork“ iki devynių aukštų

    Ankstesnė „Qonto“ būstinė buvo įsikūrusi „WeWork“ erdvėse Paryžiuje, o naujoji apima devynis aukštus. Biure įrengtos trys kavinės, veikia baristos paslauga, o darbuotojams numatytos poilsio ir bendros erdvės.

    Įmonė taip pat akcentuoja socialinės atsakomybės kryptį: baristos paslauga teikiama bendradarbiaujant su „Trèfle“, įtraukaus užimtumo maitinimo paslaugų bendrove, kuri įdarbina ir apmoko žmones su negalia.

    Komfortas ir tvarumo sprendimai

    Naujoje būstinėje įrengta sporto salė, sauna ir terasa su vaizdu į Paryžių. Siekiant mažinti poveikį aplinkai, dalis biuro baldų pasirinkta naudota, o tai tampa vis dažnesne praktika moderniuose biuruose.

    Interjere atsispindi bendrovės augimo istorija: ant sienų pateikiami Europos verslininkų portretai, viena susitikimų erdvė pavadinta pirmojo „Qonto“ kliento vardu. Taip pat įrengtas taškas, kuriame komandos gali klausytis klientų įrašų ir iš arti suprasti jų patirtis.

    „Šiandien „Qonto“ žengia svarbų žingsnį. Būtent čia kursime kitą bendrovės etapą. Judėdami link banko statuso, aiškiai siekiame tapti DI sprendimais paremtu Europos lyderiu bankininkystės ir finansų valdymo srityje smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – sakė „Qonto“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexandre Prot.

    Ekspertų vertinimu, tokie investiciniai žingsniai dažnai signalizuoja ne tik apie augančias komandas, bet ir apie ilgalaikę strategiją: stiprinti darbdavio patrauklumą, gerinti vidinį bendradarbiavimą ir kurti aiškų įmonės identitetą konkurencingoje Europos finansinių technologijų rinkoje.

  • Kodėl Lenkijos SVV taip lėtai diegia DI: kas trečdalis įmonių įvardija darbuotojų kompetencijų stoką

    Beveik kas trečia Lenkijos smulkioji ir vidutinė įmonė per pastaruosius metus neįsidiegė dirbtinio intelekto sprendimų dėl darbuotojų kompetencijų trūkumo, rodo Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) tyrimas. Ekspertai pabrėžia, kad būtent žmonių gebėjimai nulems, ar ekonomika pajėgs išnaudoti technologinę transformaciją.

    PIE vertinimu, vien turėti prieigą prie įrankių nepakanka: įmonėms reikia mokėti DI pritaikyti konkrečiuose procesuose, o tam būtini duomenų naudojimo, analizės ir interpretavimo įgūdžiai. Praktikoje tai reiškia ne tik IT žinias, bet ir gebėjimą suformuluoti užduotis, vertinti rezultatų patikimumą bei suvaldyti rizikas.

    Kompetencijų spraga – pagrindinė kliūtis

    PIE apklausoje 28,8 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė, kad būtent kompetencijų stygius tapo barjeru diegiant DI. Dar 16,5 proc. respondentų įvertino, kad jų organizacijoje praktiškai nėra skaitmeninių kompetencijų, reikalingų tokiems sprendimams.

    Kartu dauguma – 74,9 proc. SVV – teigė turinčios bent bazines skaitmenines kompetencijas, kurios leistų pradėti diegti DI. Tai rodo, kad rinka nėra vienalytė: dalis įmonių pasirengusios žengti pirmuosius žingsnius, tačiau nemaža dalis vis dar susiduria su elementarių įgūdžių trūkumu.

    Skirtumai matomi ir pagal įmonių dydį. PIE duomenimis, 16,3 proc. didelių įmonių taip pat pranešė apie darbuotojų skaitmeninių kompetencijų stygių, tačiau ši problema joms pasireiškia rečiau nei SVV segmente.

    Lenkijos SVV – tarp rečiausiai naudojančių DI ES

    PIE skaičiavimais, DI sprendimus naudoja apie 7 proc. Lenkijos SVV, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 35 proc. Tuo metu didelės įmonės Lenkijoje prie DI prieina dažniau – apie 45,81 proc., tačiau ir čia atotrūkis nuo ES vidurkio, siekiančio apie 83 proc., išlieka reikšmingas.

    Ekspertai akcentuoja, kad toks atsilikimas gali mažinti produktyvumo augimo potencialą. DI dažniausiai diegiamas ten, kur aiškiai apskaičiuojama nauda: klientų aptarnavime, dokumentų apdorojime, rinkodaros analitikoje, tiekimo grandinės prognozėse ar kokybės kontrolėje, tačiau šiems sprendimams būtina paruošta komanda ir duomenų disciplina.

    Kodėl mokymai vis dar neprioritetas

    PIE teigimu, kompetencijų problemą labiausiai padėtų spręsti investicijos į žmogiškąjį kapitalą, pirmiausia darbuotojų mokymai. Vis dėlto tyrimas rodo, kad tokios investicijos Lenkijos SVV sektoriuje nėra savaime suprantamos.

    PIE duomenimis, 2025 metais 41,1 proc. SVV neinvestavo į žmogiškąjį kapitalą ir neplanavo to daryti artimiausiu metu. Tuo pat metu 42,4 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė investavusios į darbuotojų mokymus, o 57,3 proc. planavo tokius veiksmus 2026 metais.

    Institutas taip pat atkreipė dėmesį į vadybinių procesų ir organizacinio kapitalo svarbą, nes DI diegimas dažnai reiškia pokyčius darbo organizavime. Vis dėlto 72,2 proc. SVV 2025 metais neinvestavo į vadybos procesų plėtrą ir neplanavo to daryti 2026 metais, o tai gali apsunkinti sistemingą technologijų įsisavinimą.

    PIE tyrimas atliktas apklausiant 1 000 Lenkijoje veikiančių įmonių, įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis, mikroįmones, mažas, vidutines ir dideles bendroves. Ekspertai pabrėžia, kad norint paspartinti DI plėtrą SVV segmente, reikia ne tik įrankių, bet ir nuoseklių investicijų į žmones bei procesus.

  • Trakų savivaldybė kviečia SVV teikti paraiškas: kompensacijos iki 1 500 eurų ir aiškūs terminai

    Trakų savivaldybė kviečia SVV teikti paraiškas: kompensacijos iki 1 500 eurų ir aiškūs terminai

    Trakų rajono savivaldybė paskelbė kvietimą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams teikti paraiškas finansavimui iš Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos. Parama teikiama išlaidų kompensavimo principu, todėl verslui būtina turėti patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

    Pagal savivaldybės patvirtintą tvarką vienam pareiškėjui per vienus metus galima skirti iki 1 500 eurų. Paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei verslininkai, kurie yra įregistruoti ir veiklą vykdo Trakų rajono savivaldybėje.

    Šios programos lėšos numatytos konkretiems verslo poreikiams: nuo įmonės steigimo kaštų ir verslo planų rengimo iki rinkodaros sprendimų ar dalies palūkanų kompensavimo už banko kreditus. Taip pat galima kompensacija naujų darbo vietų įkūrimui reikalingoms priemonėms ir įrangai.

    Tarp dažniausiai aktualių priemonių išskiriamas įmonės įregistravimo ir su steigimu susijusių išlaidų kompensavimas iki 150 eurų, verslo planų ar investicijų projektų rengimas iki 500 eurų. Dalies palūkanų padengimui gali būti skiriama iki 600 eurų per metus, o interneto svetainės sukūrimui ir rinkodaros priemonėms formuoti – iki 250 eurų.

    Programoje numatyti ir atvejai, kai parama gali padėti atsigauti po nenumatytų įvykių: kompensacijos dėl gaisrų ar stichinių nelaimių padarytos žalos gali siekti iki 1 500 eurų. Taip pat lėšos gali būti naudojamos verslo bendruomenę stiprinančioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, rajono verslo dienos ar profesinių švenčių prizams ir nominacijoms.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metais gegužės 25 dienos iki 2026 metais birželio 23 dienos 16.00 valandos. Paraiška ir priedai turi būti užpildyti kompiuteriu, o dokumentus galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją, atsiuntus paštu arba pateikiant elektroniniu paštu.

    Jei paraiška teikiama elektroniniu paštu, ji privalo būti patvirtinta elektroniniu parašu. Savivaldybė pažymi, kad vertinant paraiškas esminę reikšmę turės pateiktų dokumentų tikslumas ir išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl verslui rekomenduojama iš anksto pasiruošti sąskaitas, sutartis ir kitus priedus.

    Dėl paraiškų teikimo ir programos sąlygų papildomą informaciją teikia Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistė Karolina Mečkovska. Savivaldybė taip pat nurodo, kad detali programos tvarka ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • ILTE pradeda skolinti iš nuosavo kapitalo: kam bus prieinamos naujos investicinės paskolos

    ILTE pradeda skolinti iš nuosavo kapitalo: kam bus prieinamos naujos investicinės paskolos

    ILTE žengia į naują veiklos etapą

    ILTE pradeda teikti investicines paskolas iš nuosavų lėšų, taip įtvirtindama nuolatinį finansavimo šaltinį greta valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų priemonių. Tai laikoma baziniu nacionalinio plėtros banko veikimo modeliu, kai kapitalas gali būti naudojamas tęstinai, ne tik pagal atskirus kvietimus ar programas.

    Naujos paskolos orientuotos į investicinius projektus, kuriems rinkoje trūksta tinkamų finansavimo sprendimų. Dėl finansavimo galės kreiptis smulkusis ir vidutinis verslas, ūkininkai, didelės įmonės bei viešieji juridiniai asmenys.

    Ką keičia skolinimas nuosavomis lėšomis?

    Iki šiol dalis ILTE paskolų buvo teikiamos kaip tikslinės priemonės, finansuojamos asignavimų valdytojų skirtomis lėšomis ir pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Skolinimas iš nuosavo kapitalo tampa papildomu kanalu, kuris leidžia greičiau prisitaikyti prie rinkos poreikių ir valstybės strateginių prioritetų.

    Praktinis pokytis klientams yra didesnis lankstumas: gali būti platesnis finansuojamų projektų ir išlaidų spektras nei siaurai apibrėžtuose tiksliniuose produktuose. Taip pat finansavimas gali būti prieinamas nuolat, o ne tik ribotų kvietimų laikotarpiais.

    „Šiandien ILTE pereina į kitą brandos etapą – šalia jau veikiančių paskolų atsiranda nuolatinis skolinimas nuosavomis lėšomis, būdingas pilnavertei nacionalinio plėtros banko veiklai“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Mažiau administravimo ir individualus vertinimas

    ILTE nurodo, kad šios paskolos nebus laikomos valstybės pagalba, todėl klientams turėtų mažėti administracinė našta. Tai reiškia, kad paskolos suma nebūtų įskaičiuojama į valstybės pagalbos limitus, o pats procesas galėtų būti paprastesnis.

    Kaip ir įprastame bankiniame finansavime, sprendimai būtų priimami individualiai, vertinant projekto ekonominį pagrįstumą, riziką, finansavimo struktūrą. Kiekvienu atveju būtų nustatoma paskolos suma, trukmė, palūkanos ir užstato reikalavimai.

    „Praktikoje tai reiškia, kad galėsime vertinti projektą plačiau – pagal jo ekonominį pagrįstumą, riziką, finansavimo struktūrą ir kuriamą vertę Lietuvai“, – sakė ILTE vadovas Dainius Vilčinskas.

    Didesni projektai ir bendras finansavimas

    Vienas svarbiausių naujo modelio aspektų yra galimybė finansuoti didelės vertės ar sudėtingesnius projektus kartu su partneriais. ILTE galėtų dalyvauti sindikuotose paskolose ar kofinansavimo struktūrose, kai vienam finansuotojui projektas būtų per didelis, per rizikingas arba per kompleksiškas.

    Toks mechanizmas ypač aktualus srityse, kuriose projektai dažnai reikalauja ilgesnio atsipirkimo, didesnių investicijų ir specifinių rizikų valdymo, pavyzdžiui, gynybos, energetikos, viešosios infrastruktūros ar inovacijų sektoriuose.

    Kodėl tai svarbu valstybės kapitalui?

    ILTE teigimu, skolinimas nuosavomis lėšomis leidžia efektyviau naudoti valstybės kapitalą, nes lėšos nebūtų „įšaldomos“ siaurai apibrėžtose priemonėse. Kapitalas galėtų būti nukreipiamas ten, kur konkrečiu metu finansavimo spraga yra didžiausia, o ekonominė grąža valstybei reikšmingiausia.

    Institucija taip pat akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: laikui bėgant ILTE galėtų pritraukti lėšų rinkose, didindama finansavimo pasiūlą ir veikdama kaip katalizatorius privačioms investicijoms. ILTE pažymi, kad veiklos modelis pradedamas įgyvendinti po Europos Komisijos pritarimo, todėl skolinimas turi atitikti Europos Sąjungos taisykles ir būti nukreiptas į realų finansavimo trūkumą rinkoje.

  • Telšių tarybos komiteto posėdis: spręs dėl verslo programos, ežerų pakrančių ir dviračių takų

    2026 metų gegužės 21 dieną 14.00 valandą vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Jis numatytas Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės g. 14, Telšiuose, posėdis vyks mišriu būdu ir bus transliuojamas tiesiogiai.

    Komiteto darbotvarkėje – sprendimai, kurie apima tiek savivaldybės paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, tiek reikšmingus viešosios infrastruktūros ir aplinkos tvarkymo projektus. Tarp pirmųjų klausimų numatytas 2026 metų Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos sąmatos tvirtinimas.

    Projektai prie Germanto ir Masčio ežerų

    Posėdyje planuojama svarstyti kelis su regioninio maršruto Gamtos peizažai plėtra susijusius projektus, tarp jų – Germanto ežero pritaikymą lankymui Telšių rajone. Taip pat numatyti sprendimai dėl pietinės Masčio ežero dalies pritaikymo lankymui ir kitų rekreacinių teritorijų atgaivinimo prie Masčio pakrantės.

    Atskiras klausimas darbotvarkėje – rytinės Masčio ežero pakrantės atgaivinimas, pritaikant ją bendruomenės poreikiams. Savivaldybė tokiais projektais paprastai siekia suderinti gyventojų poilsio infrastruktūrą, turizmo srautų valdymą ir viešųjų erdvių kokybės gerinimą, todėl komitete bus vertinama projekto apimtis ir reikalingo finansavimo pagrįstumas.

    Darnaus judumo sprendimai mieste

    Komitetas taip pat svarstys kelis sprendimus dėl judumo infrastruktūros, įskaitant dviračių takų įrengimą Telšių mieste Miško, Alyvų ir Plungės gatvėse. Numatyta svarstyti ir dviračių stovėjimo vietų bei dviračių saugyklų įrengimą, taip pat darnaus judumo priemonių diegimą mieste.

    Tokie projektai dažniausiai vertinami per saugumo, patogumo ir alternatyvių kelionių būdų skatinimo prizmę, ypač kai kalbama apie kasdienį susisiekimą į darbą ar ugdymo įstaigas. Komiteto lygmenyje sprendžiama, ar numatytos priemonės atitinka prioritetus ir ar finansavimas planuojamas tvariai.

    Turtas, nuoma ir socialiniai klausimai

    Darbotvarkėje – ir klausimai, susiję su savivaldybei perduodamu valstybės nekilnojamuoju turtu bei žemės sklypų nuomos klausimais, įskaitant nuomos sutarčių nutraukimus ir aukciono organizavimą. Taip pat numatyta svarstyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio klausimą.

    Be infrastruktūros ir turto valdymo temų, posėdyje bus aptariami socialinės paramos teikimo tvarkos klausimai ir ankstesnių sprendimų pakeitimai dėl piniginės socialinės paramos lėšų naudojimo. Tarp švietimo ir viešųjų paslaugų klausimų numatyti sprendimai dėl ugdymo įstaigų paslaugų įkainių pakeitimų bei bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano koregavimo.

    Taip pat bus svarstomas projektas dėl Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ plėtros, numatant sprendimus dėl pritarimo ir lėšų skyrimo. Dar vienas darbotvarkės klausimas – leidimas įsigyti M3 klasės transporto priemonę, tai yra mikroautobusą, kai savivaldybėms tokie pirkimai dažniausiai siejami su pavėžėjimo, įstaigų veiklos ar socialinių paslaugų užtikrinimu.

    Posėdžio darbotvarkėje taip pat numatytas Biržuvėnų dvaro sodybos ledainės taikomųjų tyrimų, tvarkybos darbų projekto parengimo ir tvarkybos darbų klausimas. Tokiems paveldo objektų projektams paprastai keliami reikalavimai dėl tyrimų, sprendinių suderinamumo su paveldo apsauga ir ilgalaikio objekto panaudojimo.