CP v2

Tag: Smulkusis verslas

  • Verslo susitikimas Švenčionyse: rajono projektai, ILTE finansavimas ir naujos partnerystės gegužę

    Kas kviečiami ir kodėl

    Švenčionių rajone organizuojamas verslo susitikimas, į kurį kviečiami verslininkai, įmonių atstovai ir planuojantys pradėti savo veiklą. Renginys skirtas tiems, kurie ieško aiškesnės krypties dėl vietos projektų, finansavimo ir praktinių bendradarbiavimo galimybių.

    Tokio formato susitikimai dažniausiai padeda greičiau susiorientuoti, kokie savivaldybės planai artimiausiam laikotarpiui ir kur verslui atsiveria realios nišos. Taip pat tai proga užmegzti tiesioginius ryšius su institucijomis ir partneriais, o ne informaciją rinkti pavieniui.

    Kokios temos bus pristatomos

    Renginio metu numatoma aptarti rajono aktualijas, planuojamus projektus ir verslo plėtros kryptis. Tai apima ir savivaldybės prioritetus, kurie dažnai lemia, kokiose srityse atsiranda daugiau viešųjų užsakymų, infrastruktūros pokyčių ar skatinimo priemonių.

    Taip pat bus pristatyta Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro veikla bei bendradarbiavimo galimybės. Praktikoje tokie centrai tampa tarpininku tarp verslo, renginių, turizmo srauto ir vietos iniciatyvų, todėl aktualu tiek paslaugų sektoriui, tiek gamybai ar prekybai.

    Dar viena numatyta tema – ILTE finansavimo sprendimai ir praktinė informacija, kokios galimybės šiuo metu prieinamos verslui. Finansavimo dalis dažnai yra svarbiausia smulkesnėms įmonėms ar naujiems projektams, kai sprendžiama dėl investicijų, apyvartinių lėšų ar plėtros.

    Kada ir kur vyks susitikimas

    Verslo susitikimas vyks 2026 metais gegužės 19 dieną 14:00 valandą. Vieta – Švenčionių miesto kultūros centro konferencijų salė, Vilniaus g. 2, Švenčionyse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad būtina išankstinė registracija. Registruotis galima el. paštu arba telefonu +370 683 61441.

    Renginio informacija pateikiama Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro vardu. Susitikime žadama ne tik pristatyti aktualijas, bet ir sudaryti sąlygas gyvam kontaktui bei klausimams, kurie įprastai lieka už oficialių pranešimų ribų.

  • Lenkijoje ZUS įmokos verslui artėja prie 2 000 eurų per mėnesį: ką žada 2027 metų prognozės

    Lenkijoje artėja svarbus terminas smulkiajam ir vidutiniam verslui: iki gegužės 20 dienos reikia pateikti metinį sveikatos draudimo įmokos perskaičiavimą už praėjusius metus. Priklausomai nuo galutinių pajamų, daliai įmonių tai reikš priemoką, o kitoms gali atsirasti permoka ir grąžinimo teisė.

    Šis perskaičiavimas vyksta tuo metu, kai Vyriausybė viešina naujas makroekonomines prognozes, nuo kurių tiesiogiai priklauso privalomų socialinių įmokų dydžiai. Verslo organizacijos ir mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais administracinė našta ir kaštai gali augti greičiau, nei daugelis planuoja.

    Kas stumia įmokas aukštyn?

    Lenkijoje vadinamosios „didelės“ ZUS socialinės įmokos individualiai dirbantiems ir mažoms įmonėms yra skaičiuojamos nuo bazės, susietos su prognozuojamu vidutiniu atlyginimu. Vyriausybės patvirtintuose daugiametėse makroekonominėse gairėse numatyta, kad 2027 metais vidutinis darbo užmokestis gali siekti 9 971 zlotą, tai yra apie 2 310 eurų.

    Tokiu atveju, taikant standartinę formulę, socialinės įmokos (įskaitant ligos draudimą, bet neįtraukiant sveikatos draudimo įmokos) 2027 metais gali sudaryti apie 2 039 zlotus per mėnesį, tai yra maždaug 470 eurų. Tai reikštų, kad vien socialinės įmokos peržengtų 2 000 zlotų ribą, kuri Lenkijos viešojoje erdvėje dažnai įvardijama kaip psichologinis slenkstis.

    „Verslininkų ZUS 2027 metais peržengs 2 000 zlotų per mėnesį“, – sakė mokesčių konsultantas Piotras Juszczykas.

    Per šešerius metus – daugiau nei dvigubai

    Ilgesnio laikotarpio dinamika ypač iškalbinga. 2021 metais pilnos socialinės įmokos Lenkijoje siekė 998,37 zlotus per mėnesį, tai yra apie 230 eurų, o 2027 metais prognozuojamas lygis būtų apie 2 039 zlotus, arba maždaug 470 eurų.

    Skirtumas sudaro apie 1 041 zlotą per mėnesį, tai yra maždaug 240 eurų, o tai atitinka daugiau nei 104 proc. augimą per šešerius metus. Metine išraiška tai reikštų papildomai apie 12 500 zlotų, arba maždaug 2 890 eurų, palyginti su 2021 metais.

    Šalia socialinių įmokų verslui svarbi ir sveikatos draudimo įmoka, kurios minimalus dydis priklauso nuo minimalios algos ir taikomų taisyklių. Nors kai kuriems mokesčių režimams buvo taikyti pereinamieji pakeitimai, konsultantai pabrėžia, kad nuo 2026 metų minimalios bazės griežtėjimas reiškia didesnę tikimybę, kad minimalios sveikatos įmokos didės kartu su minimalia alga.

    Ar padės vadinamosios ZUS atostogos?

    Lenkijoje numatyta lengvata, dažnai vadinama „ZUS atostogomis“, leidžia vieną pasirinktą mėnesį per metus nemokėti socialinių įmokų ir Darbo fondo įmokos. Tačiau svarbi detalė ta, kad ši lengvata neapima sveikatos draudimo įmokos, kuri ir toliau turi būti mokama.

    Įvertinus socialinių ir minimalios sveikatos įmokos sumą, 2027 metais bendra mėnesinė našta daliai verslų gali priartėti prie 2 500 zlotų, tai yra apie 580 eurų, o per metus viršyti 30 000 zlotų, arba maždaug 6 940 eurų. Dėl to mokesčių specialistai ragina įmones jau dabar peržiūrėti kainodarą, pinigų srautus ir rezervus, kad planuojami kaštai netaptų staigmena.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad galutiniai dydžiai priklausys nuo faktinės ekonomikos raidos, minimalaus atlyginimo sprendimų ir teisės aktų pakeitimų. Vis dėlto dabartinės prognozės rodo aiškią kryptį: verslo privalomų įmokų „grindys“ artimiausiais metais kyla, todėl finansinis planavimas tampa ne mažiau svarbus nei pardavimai.

  • Zarasų savivaldybė ieško nuomininko: 21,40 kv. m patalpos D. Bukonto g. su 5 metų sutartimi

    Zarasų savivaldybė ieško nuomininko: 21,40 kv. m patalpos D. Bukonto g. su 5 metų sutartimi

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė viešą konkursą išnuomoti 21,40 kv. m ploto patalpas pastate-pasaže D. Bukonto g. 1B, Zarasuose. Nuomos sutartis planuojama penkeriems metams, o dalyvių registracija ir dokumentų priėmimas baigsis 2026 metų gegužės 11 dieną 9.00 valandą.

    Patalpos yra pastate, kurio unikalus numeris 4394-0003-4054, o nuomojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-3 ir 1-4. Savivaldybė nurodo, kad patalpos nuomojamos komercinei veiklai, daugiausia susijusiai su prekyba ir maisto produktų gamyba ar perdirbimu.

    Pradinis nuompinigių dydis nustatytas 167,56 euro per mėnesį už visą nuomojamą plotą be PVM. Nuomotojas nurodo, kad nėra PVM mokėtojas, o nuompinigiai turi būti mokami kas mėnesį iš anksto, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos.

    Numatyti ir delspinigiai už pavėluotus mokėjimus: 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Norint dalyvauti konkurse, reikės sumokėti pradinį įnašą, kuris lygus trims mėnesiams pradinio nuomos mokesčio.

    Pradinis įnašas siekia 502,68 euro ir turi būti sumokėtas iki paraiškos pateikimo, prieš atvykstant registruotis konkurso dalyviu. Savivaldybė taip pat numato, kad paraiška ir kiti dokumentai turi būti pateikti užklijuotame voke, ant kurio aiškiai nurodomas nuomojamo turto adresas ir žyma, kad tai skirta turto nuomos konkursui.

    Konkurso dalyviai dokumentus turi pristatyti adresu Zarasai, Sėlių a. 22, 305A kabinetas. Komisijos posėdis, kurio metu bus nagrinėjami pateikti pasiūlymai, numatytas 2026 metų gegužės 11 dieną 10.00 valandą tuo pačiu adresu.

    Apžiūrėti patalpas galima nuo konkurso paskelbimo dienos iki 2026 metų gegužės 8 dienos 15.00 valandos, laiką suderinus iš anksto. Savivaldybė pabrėžia, kad apžiūra organizuojama tik susitarus, todėl dalyviams rekomenduojama neatidėlioti.

    Konkurso sąlygose įvardytos galimos veiklos apima nespecializuotą ir specializuotą mažmeninę prekybą, įvairių maisto produktų prekybą, taip pat kai kurių maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų gamybą. Tai reiškia, kad patalpos orientuojamos į smulkius prekybininkus, maisto gamintojus ar tarpininkavimo paslaugas teikiančius verslus.

    Jeigu patalpos bus naudojamos produkcijos pardavimui, nuomininkui keliama sąlyga užtikrinti, kad bent dalis produkcijos būtų užauginta ar pagaminta Zarasų rajone, o likusi dalis būtų lietuviškos kilmės. Prekiaujant privaloma turėti kilmę pagrindžiančius dokumentus, pavyzdžiui, sutartis.

    Veiklą patalpose reikės pradėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nuomos sutarties pasirašymo. Sezono metu nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos numatyta, kad veikla turi vykti mažiausiai 5 dienas per savaitę ir ne trumpiau kaip 4 valandas per dieną, o penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais ši trukmė taip pat turi siekti bent 4 valandas.

    Pereinamuoju laikotarpiu nuo balandžio 15 dienos iki gegužės 31 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos reikalaujama dirbti penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais ne trumpiau kaip po 4 valandas. Gruodžio 22–31 dienomis veiklą reikės vykdyti bent 7 dienas per šį laikotarpį ir ne trumpiau kaip 4 valandas per dieną, taip pat per savivaldybės organizuojamos Kalėdinės mugės laiką.

    Kartu numatyta, kad likusiu ne sezono laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki balandžio 14 dienos ir nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 21 dienos veiklos vykdymas nėra privalomas. Savivaldybė taip pat pasilieka teisę tikrinti, ar laikomasi sutarties sąlygų, o jų nesilaikant sutartis gali būti nutraukta ir patalpos turėtų būti atlaisvintos per 14 kalendorinių dienų.

    Papildomai nurodoma, kad dalyvauti konkurse gali tik Zarasų rajono savivaldybėje registruoti juridiniai asmenys ir Zarasų rajone gyvenamąją vietą deklaravę fiziniai asmenys. Tai reiškia, kad konkursas orientuotas į vietos verslą ir gyventojus, siekiant, kad patalpos būtų panaudotos rajono ekonominei veiklai stiprinti.

    Jeigu patalpose būtų planuojamos maitinimo paslaugos, prieš pradedant veiklą nuomininkas turėtų savo lėšomis įrengti riebalų gaudyklę ir gartraukį. Visus reikalingus inžinerinių sistemų montavimo darbus reikės iš anksto suderinti su nuomotoju, o turtą sugadinus nuomininko kaltės atveju nuostoliai būtų atlyginami.

    Pasibaigus sutarčiai arba ją nutraukus anksčiau, patalpos turės būti grąžintos sutvarkytos ir tvarkingos pagal perdavimo ir priėmimo aktą. Nuomotojas taip pat numato, kad pavasario, rudens ir žiemos laikotarpiais už nuomą bus taikomas nuompinigių dydis, lygus 5 proc. nuomos sutartyje nurodyto nuompinigių dydžio.

  • Dovanų platforma „Flowwow“ tampa „Udora“: atsiskiria nuo Rusijos ir pritraukia 8,5 mln. eurų plėtrai Europoje

    Dovanų prekyvietė „Flowwow“ keičia pavadinimą į „Udora“ ir skelbia užbaigusi prekės ženklo atnaujinimą, susietą su ilgesnį laiką planuotu atsiskyrimu nuo buvusių operacijų Rusijoje. Bendrovė teigia, kad nuo šiol veiks kaip visiškai savarankiškas verslas, orientuotas į tarptautines rinkas, o Europos augimas įvardijamas kaip vienas pagrindinių prioritetų.

    Kartu „Udora“ pranešė pritraukusi 8,5 mln. eurų privačių investicijų, kurias ketina skirti gilesniam įsitvirtinimui Europos šalyse, prekių katalogo plėtrai ir personalizacijos sprendimams. Bendrovės teigimu, būstinė įsikūrusi Dubajuje, o Rusijoje veikianti dalis ir toliau vystysis atskirai savo ekosistemoje.

    Kas keičiasi klientams ir pardavėjams?

    „Udora“ veikia kaip tarpininkaujanti platforma, jungianti pirkėjus su vietiniais floristais, konditeriais ir smulkiaisiais gamintojais. Bendrovė nurodo, kad dirba daugiau nei 50 rinkų ir per 1 500 miestų, o kataloge siūloma daugiau nei 150 000 prekių daugiau nei 25 kategorijose.

    Modelis paremtas vietiniais nepriklausomais pardavėjais: užsakymus įgyvendina smulkusis ir vidutinis verslas, o platforma suteikia skaitmeninę infrastruktūrą, rinkodaros įrankius ir prieigą prie pasikartojančių pirkėjų. Tokia schema, pasak bendrovės, leidžia mažesniems pardavėjams pasiekti auditoriją, kurios savarankiškai jie nepasiektų.

    Europa ir DI personalizacija

    Bendrovė sako, kad Europoje paklausiausios kategorijos išlieka gėlės, po jų rikiuojasi konditerija, augalai ir personalizuotos dovanos. Tolimesnė plėtra numato asortimento didinimą, įtraukiant daugiau namų dekoro, dovanų rinkinių ir kitų regioninėms progoms pritaikytų sprendimų.

    Svarbi kryptis yra DI pagrįsta personalizacija: planuojama gerinti dovanų paieškos ir pirkimo patirtį, pritaikant pasiūlymus pagal naršymo ir pirkimo istoriją. Taip pat minimi norų sąrašai, prenumeratos tipo dovanos ir platesnės pristatymo galimybės, įskaitant siuntimą paštu tose kategorijose, kur tai aktualu.

    Augimo tikslai po investicijų

    „Udora“ tikisi, kad po prekės ženklo atnaujinimo ir investicijų pavyks paspartinti augimą, didinti pardavėjų bazę ir plėsti kategorijas. Bendrovė viešai komunikuoja tikslus pasiekti 350 000 užsakymų pasauliniu mastu ir auginti pardavėjų skaičių 40 proc.

    Taip pat nurodoma ambicija pasiekti apie 23 mln. eurų bendrąją prekių vertę, kurią turėtų lemti plėtra į naujas kategorijas ir didesnis pasikartojančių pirkėjų srautas. Europos rinkose, kur elektroninė prekyba yra brandi ir konkurencinga, tokie tikslai reikš ir agresyvesnį vietinį prisitaikymą bei aiškesnį diferenciavimą nuo bendrinių prekyviečių.

    „Udora yra projekto evoliucija po dešimtmečio, kai jungėme žmones per vietinius kūrėjus. Dabar pereiname į etapą, kai siekiame giliau įsitvirtinti rinkose, kuriose veikiame, geriau prisitaikyti kiekviename regione ir kurti pažangias technologijas, kad dovanų atradimas bei pirkimas būtų paprastesnis“, – sakė „Udora“ vadovas ir įkūrėjas Slava Bogdan.

  • Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Europos Sąjungoje (ES) daugėja jaunų žmonių, kurie renkasi ne samdomą darbą, o nuosavą veiklą. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 20–29 metų amžiaus verslininkai sudaro apie 8 proc. ES darbo jėgos, tai yra daugiau nei 2 000 000 žmonių.

    Tokia statistika atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis dažniau kuria paslaugas ir produktus skaitmeninėje ekonomikoje, renkasi individualią veiklą arba mažas įmones. Tam įtakos turi paprastesnės nuotolinio darbo galimybės, e. prekybos augimas ir lengviau pasiekiami mokymai bei finansavimo programos.

    Kur jaunų verslininkų daugiausia?

    Didžiausi jaunų verslininkų rodikliai ES fiksuojami Slovakijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Šiose šalyse jaunų žmonių, kurie dirba sau, dalis siekia apie 10–12 proc., o tai išsiskiria ES mastu.

    Eurostato duomenimis, į 8–10 proc. intervalą patenka ir grupė valstybių, tarp jų Čekija, Prancūzija, Nyderlandai, Latvija, Kipras, Belgija, Lenkija, Suomija, Kroatija, Danija ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva pagal jaunų verslininkų dalį laikosi tarp aukštesnių ES rezultatų.

    Mažiausios jaunų verslininkų proporcijos nurodomos Airijoje ir Bulgarijoje, taip pat Ispanijoje. Skirtumus dažnai lemia darbo rinkos struktūra, samdomo darbo patrauklumas, mokesčių ir socialinių įmokų modeliai bei tai, kaip lengva pradėti veiklą be didelio pradinio kapitalo.

    Paauglių verslininkų šuolis

    Be 20–29 metų amžiaus grupės, ES išskiriama ir 15–19 metų paauglių kategorija. Skaičiuojama, kad ES jau yra apie 69 000 paauglių verslininkų, o jų skaičius nuo 2022 metų išaugo maždaug 10 proc.

    Šioje grupėje ryškus lyčių skirtumas: apie 47 000 sudaro vaikinai, o apie 22 000 – merginos. Ekspertai tokias disproporcijas dažnai sieja su skirtingu įsitraukimu į technologinius projektus, finansinio raštingumo įgūdžiais ir socialiniais stereotipais, kurie vis dar veikia profesinius pasirinkimus.

    Daugiausia paauglių verslininkų ES fiksuojama Nyderlanduose ir Italijoje, kur jų skaičius siekia atitinkamai apie 12 000 ir 11 000. Už ES ribų išsiskiria Turkija, kur, Eurostato apžvalgoje minimu vertinimu, nuosavą veiklą vykdo apie 33 000 paauglių.

    Ką rodo darbo rinkos fonas?

    Eurostatas taip pat vertina, kad ES 20–29 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia apie 66 proc. Per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis paaugo maždaug 6 procentiniais punktais, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    Nyderlandai išsiskiria kaip viena stipriausių ES valstybių pagal jaunimo užimtumą, čia dirba apie 84 proc. jaunų žmonių, o Malta ir Vokietija taip pat demonstruoja aukštus rezultatus. Tuo metu Italijoje jaunimo užimtumas yra vienas mažiausių ES ir siekia apie 48 proc., todėl verslumo augimas čia vertinamas ir kaip alternatyva ribotoms galimybėms samdomame sektoriuje.

    Analitikai pastebi, kad jaunimo verslumas dažnai auga ten, kur kartu egzistuoja ir skaitmeninių paslaugų paklausa, ir poreikis susikurti darbo vietą patiems. Praktikoje tai reiškia daugiau smulkaus verslo, individualios veiklos, projektinio darbo bei paslaugų eksporto per skaitmenines platformas.

  • Elektrėnų savivaldybė skelbia paramą smulkiajam verslui ir kaimo plėtrai: paraiškos gegužę

    Elektrėnų savivaldybė kviečia teikti paraiškas paramai iš Smulkiojo verslo ir kaimo plėtros programos lėšų. Paraiškos priimamos nuo gegužės 4 dieną iki gegužės 17 dieną.

    Dėl paramos gali kreiptis Elektrėnų savivaldybėje registruotos ir veiklą vykdančios labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Taip pat paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, dirbantys su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, ir Ūkininkų ūkių registre registruoti ūkininkai.

    Gyventojams, vykdantiems veiklą kaip fiziniams asmenims, taikoma papildoma sąlyga: metinės pajamos iš ūkinės veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. su darbo santykiais deklaruotų metinių pajamų. Savivaldybė pabrėžia, kad programa skirta stiprinti vietos verslumą, konkurencingumą ir gerinti ūkininkavimo sąlygas.

    Ką galima kompensuoti?

    Programos nuostatuose numatyta galimybė kompensuoti verslo planų, investicijų projektų ar paraiškų kitai finansinei paramai rengimo išlaidas. Taip pat gali būti kompensuojamos dalyvavimo parodose, mugėse ir verslo misijose Lietuvoje bei užsienyje patirtos išlaidos.

    Paramos lėšomis gali būti dengiamos kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, sertifikavimo ar atestavimo išlaidos. Numatyta ir galimybė kompensuoti naujos įmonės steigimo išlaidas, jei buveinė ir veikla yra Elektrėnų savivaldybėje.

    Be to, kompensuojamos naujų interneto svetainių ir elektroninio pašto kūrimo išlaidos. Savivaldybė taip pat numato paramą veiklai reikalingiems inžineriniams sprendimams, pavyzdžiui, elektros prijungimui ar galios padidinimui, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrengimui, taip pat melioracijos sistemų remonto darbams ir medžiagoms, kai infrastruktūra nepriklauso valstybei.

    Į kompensuojamas išlaidas įtrauktas įrangos ir technikos įsigijimas, tačiau mobiliojo ryšio priemonės nekompensuojamos. Ūkininkams aktuali ir galimybė kompensuoti gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymo išlaidas.

    Kaip pateikti paraišką?

    Užpildytą ir pasirašytą paraišką su patvirtintais priedais galima pateikti paštu Elektrėnų savivaldybės administracijai arba atsiųsti elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina pareiškėjus iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai parengti tinkamai, nes nuo pateiktos informacijos tikslumo priklauso paraiškos vertinimo sklandumas.

    Programos lėšų skyrimo nuostatai ir paraiškų formos skelbiami Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje skiltyse, skirtose verslininkams ir smulkiojo verslo rėmimui. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Elektrėnų savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialistę Ireną Vainiūnienę.

    Tokios savivaldybių finansuojamos priemonės pastaraisiais metais įgauna didesnę reikšmę, nes smulkios įmonės ir ūkininkai dažnai pirmieji pajunta sąnaudų augimą bei investicijų brangimą. Praktikoje net ir dalinis projektų, mokymų ar infrastruktūros gerinimo išlaidų kompensavimas gali padėti greičiau įgyvendinti planus ir sustiprinti veiklos tęstinumą regione.