CP v2

Tag: Smurtas artimoje aplinkoje

  • Marijampolė patvirtino pagalbos algoritmus: ką daryti kriziniais ir smurto artimoje aplinkoje atvejais

    Marijampolė patvirtino pagalbos algoritmus: ką daryti kriziniais ir smurto artimoje aplinkoje atvejais

    Marijampolės savivaldybė patvirtino aiškią tvarką, kaip organizuojama skubi pagalba kriziniais atvejais ir smurto artimoje aplinkoje situacijose. Ji skirta žmonėms, kurie dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės negali likti namuose be artimųjų pagalbos.

    Sprendimas įtvirtintas Marijampolės savivaldybės mero 2026 metais gegužės 12 dieną pasirašytu potvarkiu, kuriuo atnaujintas socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama nedelsiant, nepriklausomai nuo paros meto.

    Dokumente numatyti trys pagrindiniai praktiniai įrankiai: savivaldybės socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų, galinčių bet kuriuo metu priimti ir padėti, sąrašas bei du atskiri algoritmai. Vienas jų taikomas kriziniais atvejais, kitas – smurto artimoje aplinkoje situacijose.

    Algoritmai apibrėžia veiksmų seką, kai žmogus dėl būklės negali saugiai likti namuose: kaip identifikuojamas poreikis, kur kreipiamasi, kas priima sprendimus dėl paslaugų skyrimo ir kaip organizuojamas laikinas saugus apgyvendinimas ar kita būtina pagalba. Toks suvienodintas veikimas ypač svarbus tada, kai sprendimus reikia priimti greitai, o situacija yra jautri.

    Savivaldybė nurodo, kad vadovaujantis patvirtintais algoritmais bus organizuojamos ir teikiamos reikalingos socialinės paslaugos. Už šios srities koordinavimą atsakingas Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir su jais dirbantiems specialistams sudaromos aiškesnės sąlygos veikti be delsimo, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui ar sveikatai. Kuo tiksliau aprašyta, kas ir kada daroma, tuo mažesnė rizika, kad pagalba užtruks dėl neapibrėžtumo ar informacijos stokos.

  • Smurtas artimoje aplinkoje Ignalinos rajone: mažiau orderių, bet kyla klausimų dėl tvarkos

    Smurtas artimoje aplinkoje Ignalinos rajone: mažiau orderių, bet kyla klausimų dėl tvarkos

    Ignalinos rajono savivaldybėje birželio 4 dieną įvyko Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos posėdis. Jame aptarta smurto artimoje aplinkoje situacija rajone, gyventojams suteikiama pagalba ir apsaugos nuo smurto orderių taikymo praktika.

    Posėdžiui vadovavo savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius, o aktualią informaciją pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato atstovai. Daugiausia dėmesio skirta 2026 metų sausio–gegužės mėnesių duomenims ir tam, kaip jie turėtų būti vertinami pasikeitus teisinei ir procedūrinei tvarkai.

    Skaičiai mažėja, bet ne rizika

    Komisijai pristatyta statistika rodo, kad 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu Utenos apskrityje fiksuoti 1 062 smurto artimoje aplinkoje įvykiai. Ignalinos rajone per tą patį laiką užregistruotas 131 įvykis, tai yra 60 atvejų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Taip pat nurodyta, kad rajone fiksuota 16 administracinių nusižengimų dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimų. Per penkis mėnesius pritaikyti 49 apsaugos nuo smurto orderiai, tai yra 52 mažiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.

    Vis dėlto posėdyje akcentuota, kad mažėjantys orderių skaičiai nebūtinai reiškia mažesnį realių pavojingų situacijų skaičių. Komisijos nariai atkreipė dėmesį į pasikeitusią orderio skyrimo tvarką ir riziką, kad dalis incidentų gali būti vertinami siauriau, nei gyventojai tikisi kreipdamiesi pagalbos.

    Klausimai dėl apgyvendinimo Didžiasalyje

    Komisija aptarė ir praktinius iššūkius, susijusius su asmenų, gavusių apsaugos nuo smurto orderį, laikinu apgyvendinimu. Nurodyta, kad 15 orderį gavusių asmenų minėtu laikotarpiu buvo apgyvendinti Didžiasalyje esančiose patalpose, kurias administruoja Didžiasalio seniūnija.

    Posėdyje kalbėta apie signalus, jog į šias patalpas užsuka pašaliniai asmenys, pasitaiko alkoholio vartojimo atvejų, o naktimis nėra budinčiojo. Komisijos vertinimu, tokie veiksniai gali mažinti saugumą ir kelti papildomų rizikų tiek apgyvendintiems asmenims, tiek aplinkiniams.

    Prevencija ir pagalbos pasiekiamumas

    Aptarta ir tai, kiek gyventojai realiai pasinaudoja siūloma pagalba. Pranešta, kad per 2026 metų sausio–gegužės laikotarpį į Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą pagalbos kreipėsi 4 vyrai smurtautojai ir 2 smurtą patyrusios moterys.

    Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi Utenos moterų centro vadovė Žydrūnė Šalkauskienė pabrėžė, kad vien statistikos mažėjimas neturėtų tapti pagrindu daryti pernelyg optimistines išvadas.

    „Tai, kad orderių mažiau, nebūtinai reiškia, jog smurto atvejų mažėja, kartais pasikeičia pats vertinimas“, – sakė Ž. Šalkauskienė.

    Komisija taip pat aptarė informavimo priemones, socialinių paslaugų žemėlapių aktualizavimą ir planuojamus mokymus jaunimui mokyklose. Susitikime akcentuota, kad prevencinės priemonės, ypač nukreiptos į jaunus žmones, gali būti viena efektyviausių ilgalaikių strategijų mažinant smurtą artimoje aplinkoje.

    Komisijos narių teigimu, svarbu ne tik fiksuoti įvykius ir taikyti teisines priemones, bet ir užtikrinti, kad pagalba būtų lengvai pasiekiama, o sprendimai būtų priimami nuosekliai ir vienodai visais atvejais, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui.

  • Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Šiauliuose startavo nemokamų psichologinių konsultacijų iniciatyva „EMOCINIS VEDLYS“, skirta gyventojams, kurie išgyvena įtampą, emocinį nuovargį ar tiesiog ieško saugios erdvės pokalbiui. Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba aktuali ne tik krizės metu, bet ir tuomet, kai norisi aiškiau suprasti savo savijautą bei sprendimus.

    Konsultacijose galima aptarti įvairias temas: nerimą, nuotaikų svyravimus, liūdesį, pyktį, ilgalaikę įtampą, vienišumo jausmą ar užsitęsusias negatyvias emocijas. Taip pat numatyta pagalba sprendžiant santykių sunkumus, konfliktus šeimoje, skyrybų krizę bei sudėtingą laikotarpį po išsiskyrimo.

    Projektas orientuotas ir į praktinius gyvenimo iššūkius: sprendimų atidėliojimą, pokyčių baimę, vidinę krizę bei savęs paieškas. Konsultacijose galima kalbėtis apie patiriamą mobingą, įsidarbinimo sunkumus, žalingus įpročius ar priklausomybių rizikas, taip pat apie patirtą ar patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.

    Numatyta, kad konsultacijos vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais „Šiaurės Lietuvos kolegijoje“ (Tilžės g. 22, Šiauliai). Dalyvavimui būtina išankstinė registracija, o konkretus konsultacijos laikas derinamas individualiai pagal registracijoje pateiktus kontaktus.

    Kaip registruotis ir kam skirta?

    Registracija vykdoma iš anksto, o dėl konsultacijų laiko su užsiregistravusiu asmeniu susisiekiama ir suderinamas patogus vizito laikas. Taip pat nurodomas kontaktinis telefono numeris: +370 679 43 636.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad emocinė parama gali būti svarbi ir netekties, sunkios ligos, dvasinės krizės ar suicidinių minčių atvejais. Tokiais atvejais raginama nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda sumažinti rizikas ir rasti aiškesnius tolesnius žingsnius.

    Projekto finansavimas

    Iniciatyva įgyvendinama pagal projektą „Psichologinė emocinė pagalba Šiaulių miesto gyventojams: daugiau vidinės harmonijos“. Projektas finansuojamas Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, laimėjus visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatinimo projektų finansavimo konkursą.

    Tokio tipo savivaldybių finansuojamos programos paprastai siekia mažinti psichologinės pagalbos prieinamumo barjerus, ypač kai žmones sustabdo kaina, nežinojimas nuo ko pradėti ar baimė kreiptis. Organizatoriai tikisi, kad nemokamos konsultacijos taps pirmu žingsniu į stabilesnę emocinę savijautą ir ilgalaikes pagalbos galimybes.

  • Elektrėnuose ieškota veiksmingesnio atsako į smurtą artimoje aplinkoje: ką keičia bendras algoritmas

    Elektrėnų savivaldybėje gegužės 29 dieną surengtas tarpinstitucinis susitikimas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir koordinuotam reagavimui. Į savivaldybės viešąją biblioteką susirinko savivaldybės įstaigų, policijos, vaiko teisių apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Renginyje akcentuota, kad saugi aplinka be smurto nepasiekiama vien dokumentais ar deklaracijomis. Praktikoje lemiama tampa pirmoji reakcija, informacijos perdavimas ir tai, kaip greitai žmogus nukreipiamas realiai pagalbai.

    Nuo reagavimo iki pagalbos

    Renginį pradėjusi vicemerė ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Inga Kartenienė apžvelgė pastarųjų trejų metų patirtį. Pasak jos, institucijų susitarimai veikia tik tada, kai sutampa visų grandžių supratimas, kas ir kada turi būti padaryta.

    Elektrėnų policijos komisariato atstovai pristatė reagavimo praktiką, kai pranešimas apie smurtą vertinamas kaip neatidėliotinas signalas, o ne formalus incidentas. Taip pat aptarta, kaip užtikrinamos apsaugos priemonės ir kokie sprendimai priklauso nuo rizikos vertinimo pirmosiomis valandomis.

    Vaiko teisių apsaugos specialistai priminė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais vaikas dažnai yra tiesioginis ar netiesioginis nukentėjusysis net ir tuomet, kai smurtas nukreiptas į suaugusį. Dėl to institucijų veiksmai turi būti suderinti taip, kad pagalba šeimai prasidėtų kuo greičiau ir būtų tęstinė.

    Socialinės paramos skyriaus atstovai pristatė savivaldybėje prieinamas paslaugas ir pagalbos priemones, pabrėždami koordinavimo svarbą. Praktinis tikslas yra aiškus: žmogui neturi tekti klaidžioti tarp institucijų, kartojant tą pačią istoriją skirtingiems specialistams.

    Kai sistema gali traumuoti antrą kartą

    Mokslinėje renginio dalyje Mykolo Romerio universiteto dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė kalbėjo apie pakartotinę viktimizaciją, kai nukentėjusįjį papildomai sužeidžia neempatiškas ar formalus institucijų bendravimas. Tai gali pasireikšti abejingumu, kaltinimu, spaudimu ar nepagrįstais lūkesčiais, kad žmogus pats „susitvarkys“.

    „Jei institucijų reakcija yra formali ir nejautri, nukentėjęs žmogus gali patirti antrinę traumą ir prarasti pasitikėjimą pagalbos sistema“, – sakė Aistė Bakaitytė-Bagdonė.

    Renginyje taip pat aptarta vyrų patiriamo smurto tema, kuri dažnai lieka mažiau matoma. Prof. dr. Gediminas Navaitis ir VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Donatas Nėnius pristatė tyrimų kryptis ir iššūkius, susijusius su pagalbos pasiekiamumu bei socialinėmis nuostatomis.

    Diskusijos apie nematomus barjerus

    Praktinėje dalyje vyko dvi moderuotos diskusijos apie algoritmo veikimą realiose situacijose. Pirmoje aptarta, kokie barjerai trukdo užtikrinti prevenciją ir empatišką pagalbą visiems, įskaitant atvejus, kai nukentėjusieji bijo kreiptis ar nepasitiki institucijomis.

    Antroje diskusijoje dėmesys sutelktas į klausimą, ar vyrų patiriamas smurtas yra pakankamai atpažįstamas ir ar pagalbos kelias jiems yra aiškus. Dalyviai sutarė, kad matomumas prasideda nuo gebėjimo atpažinti situaciją, o pagalbos efektyvumas priklauso nuo suderintos institucijų reakcijos.

    Renginio apibendrinimas buvo konkretus: tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje srityje yra ne siekiamybė, o funkcinė būtinybė. Tik nuoseklus ir koordinuotas procesas leidžia užtikrinti, kad reagavimas būtų operatyvus, o pagalba žmogų pasiektų laiku.

  • Elektrėnų smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia NVO: kaip prisijungti iki birželio 15 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje formuojama naujos kadencijos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia prisijungti nevyriausybines organizacijas, dirbančias prevencijos ir intervencijos srityse. Komisija veikia kaip tarpinstitucinė platforma, padedanti suderinti savivaldybės, teisėsaugos, socialinių ir kitų paslaugų veiksmus.

    Komisija sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, o jos kadencija trunka 3 metus. Pagrindinis tikslas – gerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiems ir riziką patiriantiems asmenims, taip pat stiprinti priemones, kurios mažina smurto pasikartojimo tikimybę.

    Ko siekia komisija savivaldybėje

    Komisija siekia užtikrinti sklandų, koordinuotą institucijų atsaką į smurtą artimoje aplinkoje ir nuosekliai stebėti, kaip veikia pagalbos grandinė. Tai apima paslaugų organizavimo sprendimus, tarpžinybinį bendradarbiavimą, reagavimo spragų identifikavimą ir rekomendacijų teikimą.

    Savivaldybių lygmens koordinavimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, kad pagalba žmogų pasiektų laiku: nuo saugumo užtikrinimo ir krizės suvaldymo iki ilgalaikės psichologinės, teisinės ar socialinės pagalbos. Praktikoje didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ten, kur trūksta aiškaus institucijų susitarimo, informacijos apsikeitimo ir tęstinių paslaugų.

    Ką turi pateikti NVO

    Nevyriausybinės organizacijos, norinčios dalyvauti komisijos veikloje, iki 2026 metais birželio 15 dienos turi pateikti informaciją apie deleguojamą narį ir jo pakaitinį asmenį. Pakaitinis asmuo dalyvautų posėdžiuose tada, kai pagrindinis narys negalėtų atvykti.

    Pateikiami duomenys turi apimti organizacijos pavadinimą, atstovo vardą ir pavardę, pareigas organizacijoje bei kontaktus, įskaitant elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Informaciją prašoma atsiųsti komisijos sekretorei elektroniniu paštu, o iškilus klausimams galima kreiptis telefonu 0 528 58 092.

    Kodėl NVO įsitraukimas svarbus

    NVO dažnai yra arčiausiai bendruomenės ir pirmosios pastebi pasikartojančias rizikas, su kuriomis susiduria smurtą patiriantys žmonės. Jų praktinė patirtis, ryšiai su pagalbos gavėjais ir gebėjimas lanksčiau teikti paslaugas gali padėti savivaldybei tiksliau įvertinti realius poreikius.

    Įsitraukimas į komisiją suteikia galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, prisidėti prie veiksmingesnio pagalbos maršruto kūrimo ir kartu su institucijomis ieškoti priemonių, kurios mažina smurto artimoje aplinkoje mastą. Savivaldybė tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir NVO aktyvumo formuojant saugesnę aplinką gyventojams.

  • Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajono savivaldybėje mero potvarkiu patvirtintas pagalbos organizavimo algoritmas, skirtas pažeidžiamiems asmenims krizinėse situacijose. Juo siekiama aiškiai apibrėžti, kaip ir per kiek laiko turi būti suteikiamos skubios socialinės paslaugos, kai žmogus dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės negali saugiai likti namuose.

    Algoritmas taikomas išskirtiniais atvejais, kai asmens artimieji ar kiti nuolatinę priežiūrą teikiantys žmonės dėl krizės laikinai negali pasirūpinti pagalbos reikalingu žmogumi. Tokiose situacijose svarbiausias tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta nedelsiant, o atsakomybės nebūtų „mėtomos“ tarp skirtingų tarnybų.

    Dokumentas taip pat apima atvejus, kai asmuo patiria smurto artimoje aplinkoje pavojų ir dėl sveikatos būklės negali likti be pagalbos. Algoritme numatyta pagalbos organizavimo tvarka, kai prižiūrintis asmuo kelia grėsmę ir jam paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

    Ką tiksliai nustato algoritmas?

    Patvirtintas algoritmas apibrėžia veiksmų seką ir atsakingų institucijų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikta sklandžiai. Praktikoje tai reiškia aiškesnį sprendimų priėmimo procesą, greitesnį informacijos perdavimą ir mažesnę riziką, kad žmogus krizės metu liks be priežiūros.

    Tokia tvarka aktuali ir socialinių paslaugų darbuotojams, ir sveikatos priežiūros bei viešojo saugumo grandims, nes krizinėse situacijose dažnai prireikia kelių institucijų veiksmų vienu metu. Savivaldybė pabrėžia, kad algoritmas orientuotas į skubią pagalbą ir būtinos pagalbos suteikimą, kai delsimas gali sukelti realią riziką žmogaus sveikatai ar saugumui.

    Gyventojams tai turėtų reikšti aiškesnį kelią, kur kreiptis ir kaip bus organizuojama pagalba, jei prižiūrimas artimasis staiga nebegali likti namuose vienas. Algoritmas taip pat sustiprina reagavimą situacijose, kai krizė susijusi su smurto artimoje aplinkoje grėsme ir būtina greitai užtikrinti žmogaus saugumą.

  • Kaišiadorių rajone stiprinama prevencija: institucijos tarėsi dėl paslaugų, siuntimų ir naujos registracijos sistemos

    Kaišiadorių rajone stiprinama prevencija: institucijos tarėsi dėl paslaugų, siuntimų ir naujos registracijos sistemos

    2026 metais gegužės 29 dieną Socialinės paramos skyrius surengė tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame aptartas prevencinių paslaugų teikimas Kaišiadorių rajone. Susitikimo tikslas buvo suderinti veiksmus, kad pagalba gyventojus pasiektų greičiau, o nukreipimas į paslaugas būtų aiškesnis.

    Pasitarime dalyvavo Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų, paslaugas teikiančių įstaigų, visuomenės sveikatos biuro atstovai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Dėmesys skirtas tam, kaip skirtingos grandys dalijasi informacija ir kaip atpažįsta situacijas, kai šeimai ar asmeniui reikalinga prevencinė pagalba.

    Paslaugos šeimai ir smurto prevencija

    Kaišiadorių šv. Faustinos ugdymo centras pristatė Bendruomeninių šeimos namų veiklą ir kompleksines paslaugas šeimai. Aptarta, kokias konsultacijas ir pagalbą galima suteikti šeimoms, patiriančioms sunkumus, ir kaip šias paslaugas padaryti labiau matomas rajono gyventojams.

    Susitikime taip pat nagrinėta smurto artimoje aplinkoje tema ir prevencinių paslaugų suteikimo galimybės. Dalyviai aptarė praktinius iššūkius, su kuriais susiduriama, kai reikia greitai reaguoti, užtikrinti saugumą ir nukreipti žmogų į tinkamas paslaugas.

    Kur stringa nukreipimas į pagalbą?

    Akcentuota, kad prevencinių paslaugų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo atvejų identifikavimo ir savalaikio siuntimo. Pabrėžta, jog specialistai, kurie yra arčiausiai žmogaus kasdienybėje, dažniausiai pirmieji pamato rizikos ženklus ir gali paskatinti kreiptis pagalbos.

    Diskusijoje išskirta, kad svarbiausi informacijos ir nukreipimo taškai yra gydytojai, ugdymo įstaigos, seniūnijos ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Dalyviai sutarė, kad be nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir aiškių siuntimo kelių dalis žmonių pagalbos taip ir nepasiekia.

    Siūloma bendra registracijos platforma

    Socialinės paramos skyriaus iniciatyva aptarta galimybė sukurti paslaugų teikimo platformą, kur gyventojai galėtų matyti organizuojamus mokymus, temas, jų periodiškumą ir registruotis gauti paslaugas. Tokia sistema galėtų sumažinti informacijos išsibarstymą, o gyventojams suteikti vieną aiškų kanalą kreiptis.

    Taip pat siūlyta aktyviau pristatyti Bendruomeninių šeimos namų pasiūlą ugdymo įstaigose, kad mokyklų ir darželių specialistai geriau žinotų, kokia pagalba prieinama ir kaip ją rekomenduoti šeimoms. Sutarta, kad tokie tarpinstituciniai pasitarimai turėtų vykti ir ateityje, siekiant stebėti pokyčius ir spręsti iškylančias problemas.

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.

  • Kriminalinės naujienos ir avarijos: kas nutiko keliuose ir kokias detales tiria pareigūnai

    Lietuvoje kasdien fiksuojamos eismo nelaimės ir įvairūs nusikaltimai, tačiau didžiausią visuomenės dėmesį paprastai patraukia įvykiai keliuose, kai nukenčia žmonės ar paralyžiuojamas eismas. Tokiose situacijose svarbiausia tampa ne tik avarijos aplinkybės, bet ir tai, kaip greitai suteikiama pagalba bei atstatomas eismo saugumas.

    Policija, ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos pabrėžia, kad įvykio vietoje kritinės yra pirmosios minutės. Pirminė informacija dažnai būna fragmentiška, todėl vėliau patikslinami duomenys apie sužeistuosius, transporto priemonių skaičių, eismo ribojimus ir galimas nelaimės priežastis.

    Pastaraisiais metais tyrimuose vis dažniau pasitelkiami vaizdo registratorių įrašai, miestų stebėjimo kameros, automobilio telemetrijos duomenys ir liudytojų pateikta medžiaga. Tai leidžia tiksliau rekonstruoti judėjimo trajektorijas, įvertinti greitį, manevrus ir pažeidimus, o kartu greičiau atsijoti klaidingas versijas.

    Eismo įvykių statistikai reikšmingi keli veiksniai, kurie kartojasi skirtinguose pranešimuose: nepasirinktas saugus greitis, neatidumas, pavojingas lenkimas, neprisisegti saugos diržai, taip pat vairavimas apsvaigus. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad rizika ypač išauga tamsiuoju paros metu ir sudėtingomis oro sąlygomis, kai vairuotojai per vėlai prisitaiko prie kelio dangos.

    Kriminalinių įvykių suvestinėse greta avarijų neretai minimi ir kiti incidentai, kuriuose svarbus operatyvus reagavimas: smurtas artimoje aplinkoje, vagystės, sukčiavimai bei konfliktai viešose vietose. Institucijos ragina apie tokius atvejus pranešti nedelsiant, nes greita reakcija didina galimybę užkirsti kelią didesnei žalai ir identifikuoti įtariamuosius.

    Gyventojams primenama, kad pamačius avariją ar nusikaltimą svarbu užtikrinti savo saugumą, aiškiai nurodyti vietą ir aplinkybes, o jei įmanoma, suteikti pirmąją pagalbą iki atvykstant tarnyboms. Specialistai taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose skelbiama nepatikrinta informacija gali trukdyti tyrimui, todėl verta remtis tik oficialiais pranešimais ir atsakingai vertinti detales.

  • Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia

    Europos Tarybos duomenimis, maždaug 1 iš 5 žmonių su negalia yra patyrę smurtą. Tai reiškia, kad ši grupė su smurto rizika susiduria gerokai dažniau nei žmonės be negalios.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią pažeidžiamumą dažnai patiria moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Smurtas gali pasireikšti ne tik fizine prievarta, bet ir psichologiniu spaudimu, ekonominiu kontroliavimu, nepriežiūra ar išnaudojimu.

    Kur smurtas dažniausiai vyksta?

    Smurtas ir prievarta gali vykti artimoje aplinkoje, kai žmogus yra priklausomas nuo partnerio ar artimųjų pagalbos. Riziką didina situacijos, kai auka turi ribotas galimybes išeiti iš namų, gauti informaciją ar savarankiškai kreiptis pagalbos.

    Ne mažiau svarbi ir institucinė aplinka, kai žmogus gyvena ar lankosi globos, slaugos ar kitose priežiūros įstaigose. Tokiais atvejais smurtas kartais lieka nepastebėtas, nes auka bijo pasekmių, jaučiasi bejėgė arba neturi patikimo kanalo pranešti.

    Ką daryti pastebėjus smurtą?

    Jei smurtas vyksta dabar arba kyla tiesioginė grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pranešti gali ne tik nukentėjęs žmogus, bet ir kaimynai, artimieji ar atsitiktiniai liudytojai.

    Emocinę paramą ir teisinę konsultaciją suteikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras telefonu +370 700 55516. Ši pagalba gali būti svarbi tiek patyrus smurtą, tiek svarstant, kaip saugiai nutraukti smurtinę situaciją ir kokių veiksmų imtis toliau.

    Ekspertai primena, kad smurtas nėra privatus reikalas, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią pasikartojimui ir užtikrinti žmogaus saugumą.