Tag: Smurtas artimoje aplinkoje

  • Człuchove girtas 45-erių vyras su mačete grasino tėvui mirtimi – sulaikė policija

    Człuchovo mieste Lenkijoje 45 metų vyras atėjo į savo tėvo butą nešinas mačete ir ėmė jam grasinti mirtimi. 73-ejų senjoras, išėjęs iš buto, iškvietė policiją.

    Kaip skelbia Człuchovo apskrities policija, incidentas įvyko spalio 29 dieną. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą agresyvų vyrą sulaikė ir paėmė iš jo pavojingą daiktą.

    Patikrinus blaivumą nustatyta, kad užpuolikas buvo stipriai neblaivus – jo organizme aptikta apie 2,5 promilės alkoholio. Nukentėjęs tėvas pateikė pareiškimą, prašydamas sūnų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

    Kitą dieną, spalio 30-ąją, prokuroras įtariamajam paskyrė policijos priežiūrą, taip pat uždraudė artintis prie nukentėjusiojo arčiau nei per 50 metrų ir su juo kontaktuoti. Vyrui gresia iki 3 metų laisvės atėmimo.

    Senjoro reakcija padėjo išvengti nelaimės

    Policijos teigimu, 73 metų vyras elgėsi itin ramiai: pasitraukė iš buto ir, laukdamas pareigūnų laiptinėje, iš karto nurodė, kur yra agresyvus sūnus. Tai leido pareigūnams greitai suvaldyti situaciją.

    Bylą toliau nagrinės teismas, kuris vertins surinktus duomenis ir spręs dėl galutinės atsakomybės taikymo.

  • Moterų prieglaudos įvardijo 4 kasdienius daiktus, kurių nuolat trūksta labdarai

    Moterų prieglaudoms nuolat reikia ne tik maisto ar laikinų nakvynės vietų – didelis poreikis išlieka ir kasdieniams daiktams, kurie padeda išlaikyti orumą bei bent šiek tiek komforto. Prieglaudų atstovai įvardija keturias paramos rūšis, kurių dažniausiai pritrūksta.

    Kaip rašoma „EatingWell“, moterys ir mergaitės sudaro apie 39 proc. benamystę patiriančių žmonių, o apie 57 proc. benamystę patiriančių moterų teigia, kad prie būsto nestabilumo prisidėjo smurtas artimoje aplinkoje. Tokiose situacijose prieglaudos tampa saugia vieta, kur suteikiamas stogas virš galvos, maistas ir kitos bazinės paslaugos.

    Prieglaudų atstovai pabrėžia, kad parama nėra vien „būtiniausių“ daiktų rinkinys. Kartais smulkūs, bet kokybiški dalykai – pavyzdžiui, tinkamos plaukų priežiūros priemonės – žmogui gali reikšti galimybę vėl jaustis pasirūpintam.

    Prieš atnešant daiktų svarbu susisiekti su konkrečia prieglauda: vienur priimami tik nauji, kitur – ir švelniai naudoti daiktai, taip pat gali skirtis reikalingi dydžiai ar prioritetai.

    Viso dydžio higienos priemonės

    Prieglaudoms ypač trūksta pilno dydžio asmens higienos priemonių – šampūno, kondicionieriaus, kūno losjono. Taip pat dažnai prašoma dušo želės ir dezodoranto.

    Akcentuojama, kad poreikiai skiriasi: praverčia įvairiems plaukų tipams tinkantys produktai, taip pat odos priežiūros priemonės. Tarp didelio poreikio pavyzdžių minimos ir priemonės skirtingų tekstūrų plaukams bei plaukų gaubtai (bonnet).

    Šilti drabužiai

    Artėjant šaltiems orams, labai reikalingi šilti aksesuarai: kepurės, pirštinės, šalikai. Kai kur praverčia ir rankų šildyklės.

    Jei dovanojami dėvėti drabužiai, prašoma atnešti švarius ir geros būklės – be dėmių, skylių ar akivaizdaus nusidėvėjimo. Taip pat raginama rinktis patogius ir funkcionalius drabužius, kurie leistų jaustis gerai kasdienybėje.

    Dovanų kortelės

    Dar viena pagalbos forma – dovanų kortelės. Prieglaudų atstovai sako, kad jos suteikia daugiau savarankiškumo: žmogus pats gali išsirinkti tai, ko labiausiai reikia jam ar vaikams.

    Ypač išskiriamos maisto prekių parduotuvių dovanų kortelės. Vis dėlto prieš perkant rekomenduojama pasiteirauti prieglaudos, kokių parduotuvių kortelės būtų tinkamiausios ir ar jos apskritai priimamos.

    Patalynė

    Prieglaudos dažnai priima paklodes, antklodes ir pagalves – tiek naudojimui apsistojimo metu, tiek išsinešti išvykstant. Pabrėžiama, kad smurtą patyrę žmonės neretai atvyksta neturėdami beveik nieko.

    Prieš dovanojant patalynę verta pasitikslinti, ar priimami tik nauji daiktai, ar tinka ir švelniai naudoti, taip pat – kokių dydžių labiausiai reikia.

  • Po teismo sprendimo ji grįžo pas biologinę mamą: netrukus 3 metų mergaitė mirė nuo smurto

    Lenkijoje visuomenę sukrėtė beveik trejų metų mergaitės mirtis po ilgalaikio smurto. Teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę biologinei motinai, o jos partneriui – 6 metus. Mergaitės istorija vėl aptarinėjama artėjant Vėlinių laikotarpiui, kai žmonės masiškai lanko kapus.

    Mergaitė po gimimo kurį laiką augo globos sistemoje ir buvo prižiūrima ją mylėjusių žmonių. Vėliau, teismo sprendimu, ji buvo grąžinta biologinei motinai, kuriai suteikta galimybė auginti vaiką. Būtent po šio sprendimo, kaip nustatyta byloje, prasidėjo vaiko kančios, pasibaigusios tragedija.

    Medikus pribloškę sužalojimai

    2021 metų gegužę vaikas buvo atvežtas į ligoninę Torunėje itin sunkios būklės. Byloje minėta, kad sužalojimų mastas šokiravo net patyrusius medikus, o pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos. Mergaitė mirė 2021 metų birželio 12 dieną.

    Teismas konstatavo, kad mirtis buvo susijusi su žiauriu smurtu ir nepriežiūra, o ne atsitiktine nelaime. Teisinėje praktikoje tokiose bylose itin svarbu nustatyti ne tik tiesioginį smurtautoją, bet ir aplinkinių atsakomybę, kai vaikas paliekamas pavojuje, nors grėsmė akivaizdi.

    Bausmės motinai ir jos partneriui

    Motina buvo pripažinta kalta dėl itin žiauraus smurto, nulėmusio vaiko mirtį, ir nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Jos partneriui skirta 6 metų bausmė už tai, kad jis nesiėmė veiksmų, nors, kaip nustatyta byloje, galėjo sustabdyti smurtą ar kreiptis pagalbos.

    Skelbiama, kad 2025 metų gegužę apeliacinis teismas Gdanske paliko nuosprendį galioti. Byloje taip pat minėta, jog kaltinamoji bandė teisme aiškinti, esą dalį sužalojimų galėjo padaryti kitas vaikas, tačiau teismas šios versijos nepatvirtino.

    Tragedija išryškino spragas

    Ši istorija išryškino sudėtingą dilemą, su kuria susiduria vaiko teisių apsauga: kaip suderinti biologinių tėvų teisę auginti vaiką ir būtinybę užtikrinti realų saugumą. Specialistai pabrėžia, kad sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą turi būti lydimas intensyvios priežiūros, aiškių rizikos vertinimų ir greitų reakcijos mechanizmų, jei kyla įtarimų dėl smurto.

    Artėjant lapkričio 1 ir 2 dienoms tokios istorijos vėl sugrįžta į viešumą: žmonės kapinėse pamato mažų vaikų kapus ir ieško atsakymų, kas nepastebėjo pavojaus laiku. Vaiko kapą, kaip pasakojo vietos gyventojai, prižiūri žmonės, kurie ją augino globos laikotarpiu.

    „Po jos mirties labiausiai įstrigo globėjos ašaros – atrodė, kad ji neteko savo vaiko“, – sakė vienas pašnekovas, prisiminęs laidotuvių dieną.

  • Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas artimoje aplinkoje ne visada prasideda nuo fizinės jėgos – dažnai pirmieji signalai būna kontrolė, žeminimas, grasinimai ar nuolatinis kaltinimas. Specialistai pabrėžia, kad ypač paauglystėje svarbu atpažinti ribas peržengiantį elgesį ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje 9–10 klasių mokiniams surengtas susitikimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Jo metu aptarta, kaip atpažinti smurto formas, kodėl smurtas gali slėptis po kasdienėmis situacijomis ir kuo skiriasi konfliktas nuo sistemingo žmogaus menkinimo.

    Susitikime kalbėjusi Zarasų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Mėta Paulauskė akcentavo, kad emocinis ir psichologinis smurtas dažnai normalizuojamas. Pasak jos, tokie veiksmai kaip nuolatinis tikrinimas, pavydas, izoliavimas nuo draugų ar spaudimas atiduoti slaptažodžius gali būti kontrolės požymiai.

    Kaip atpažinti, kad tai ne „drama“

    Ekspertai nurodo, kad vienas svarbiausių kriterijų – pasikartojimas ir galios disbalansas, kai vienas žmogus nuolat bando valdyti kitą per baimę, gėdą ar kaltę. Smurtu gali tapti ne tik stumtelėjimas ar smūgis, bet ir grasinimai, turto niokojimas, šantažas, prievarta verčiant daryti tai, ko nenori.

    Paauglių santykiuose smurtas neretai pasireiškia ir skaitmeninėje erdvėje, kai reikalaujama nuolat atsiskaityti, su kuo bendrauji, prašoma įrodyti buvimo vietą, verčiama siųsti intymius vaizdus ar vėliau jais manipuliuojama. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad kaltė tenka smurtaujančiam asmeniui, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas.

    Kur ieškoti pagalbos ir kaip reaguoti

    Susitikime mokiniai buvo skatinami nelikti abejingi, jei smurtą patiria patys arba jį pastebi šalia. Saugiausia pirmiausia kreiptis į patikimą suaugusį žmogų: tėvus, globėjus, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar klasės vadovą, nes sprendžiant smurto situacijas svarbiausia yra saugumas.

    Lietuvoje veikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia konsultacijas ir nukreipia į reikiamas paslaugas. Skubiais atvejais, kai kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, būtina kreiptis į skubios pagalbos tarnybas numeriu 112.

    Sveiki santykiai prasideda nuo ribų

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta asmeninėms riboms ir sutikimo principui. Sveikuose santykiuose žmogus turi teisę pasakyti „ne“, nesiaiškinti dėl savo sprendimo ir nepatirti spaudimo keisti nuomonę dėl baimės būti nubaustam ar atstumtam.

    Specialistai pabrėžia, kad pagarba, pasitikėjimas ir galimybė laisvai bendrauti su artimaisiais yra pagrindiniai saugių santykių požymiai. Prevencija prasideda nuo gebėjimo įvardyti netinkamą elgesį ir drąsos laiku ieškoti pagalbos.

  • Kraupi šeimos tragedija Kornovace: girtas pavydas ar planas? Teismas bylą uždarė

    Lenkijoje prasidėjo byla dėl 39 metų Monikos nužudymo šeimos namuose Kornovace netoli Racibórzo. Kaltinamas jos sutuoktinis, kalnakasiu dirbęs Łukaszas I., o teismas nusprendė procesą nagrinėti neviešai. Sprendimas aiškinamas nepilnamečių vaikų interesų apsauga.

    Bylos duomenimis, moteris buvo dviejų sūnų mama, o konfliktas šeimoje, tyrėjų vertinimu, gilėjo jau kurį laiką. Kaip viena iš įtampą didinusių aplinkybių minimi įtarimai dėl neištikimybės, tačiau galutines išvadas dėl motyvų pateiks teismas.

    Nužudymas namuose ir pareigūnų veiksmai

    Ikiteisminio tyrimo metu skelbta, kad tragedija įvyko 2025 metų lapkričio 29 dieną ryte, kilus konfliktui namuose. Prokuratūra teigia, jog buvo panaudotas virtuvinis peilis, o sužalojimai buvo padaryti kaklo, krūtinės ir pilvo srityse.

    Į įvykio vietą buvo iškviestos tarnybos, o pirmasis atvykęs pareigūnas pradėjo gaivinimą. Vėliau medikai tęsė gyvybės gelbėjimą, tačiau moters išgelbėti nepavyko, nurodoma tyrimo medžiagoje.

    Kaltinimai, prisipažinimas ir galima bausmė

    Įtariamasis iš įvykio vietos, kaip skelbta, nepasišalino ir buvo sulaikytas policijos. Prokuratūra nurodo, kad per apklausą jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir davė parodymus, o teismas skyrė suėmimą.

    Vėliau kaltinamasis aktas perduotas nagrinėti apygardos teismui Rybnikuose. Pagal Lenkijos teisę už nužudymą gali grėsti ilga laisvės atėmimo bausmė, įskaitant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tačiau konkreti bausmė priklausys nuo teismo nustatytų aplinkybių.

    Kodėl procesas neviešas?

    Teismas nusprendė posėdžius rengti už uždarų durų, todėl proceso detalės, liudytojų parodymai ir bylos medžiagos turinys viešai nebus skelbiami. Tokia praktika taikoma, kai būtina apsaugoti nepilnamečių interesus ir užtikrinti jų privatumo apsaugą.

    Teisininkai atkreipia dėmesį, kad smurto artimoje aplinkoje bylose dažnai vertinami ne tik tiesioginiai įvykio faktai, bet ir ankstesni santykių konfliktai, grasinimai, kontrolės požymiai bei rizikos signalai. Sprendžiant dėl kaltės, teismui ypač svarbios ekspertų išvados ir nuoseklus įrodymų vertinimas.

  • Seriale: policijos reidas atskleis šiurpą, o rastas kūdikis suartins Kodurą ir Darią

    Lenkų serialo Barwy szczęścia 3428 serijoje žiūrovų laukia viena įtempčiausių siužeto linijų: per policijos reidą pareigūnai aptiks apleistą kūdikį ir priims sprendimą, kuris pakeis jų santykius. Kaimynų skundai ir smurto artimoje aplinkoje signalai nuves iki buto, kuriame, kaip rodoma, vaikas paliktas likimo valiai.

    Serijoje vaizduojama, kad Marciną Kodurą ir jo kolegę Darią iškvietimas atveda į vadinamąjį girtuoklių landynę. Iš už durų girdimas kūdikio verksmas priverčia pareigūnus veikti skubiai, o viduje jie randa šešių mėnesių Oskarą, kuris, kaip pateikiama siužete, yra alkanas ir sušalęs.

    Vaiko tėvai pavaizduojami kaip neblaivūs ir nereaguojantys į situaciją, todėl jie išvežami į blaivyklą. Medikai, apžiūrėję kūdikį, konstatuoja, kad jam nereikia skubios hospitalizacijos, tačiau kyla kita problema: kur vaiką saugiai apgyvendinti tą pačią naktį.

    Sprendimas, kuris laužo rutiną

    Seriale akcentuojama, kad tokiose situacijose realiame gyvenime sprendimus dažniausiai priima vaiko teisių apsaugos specialistai, o vaikui laikinai organizuojama saugi aplinka, kol sprendžiamas globos klausimas. Tačiau siužete parodoma, jog dėl vietų trūkumo įstaigose ir laiko spaudimo pareigūnai susiduria su dilema, kuri nepalieka patogių pasirinkimų.

    Marcinui priėmus sprendimą kūdikį parsivežti į savo butą, Daria iš pradžių prieštarauja, nes tai, kaip rodoma, neatitinka įprastų procedūrų. Vis dėlto galiausiai ji pasilieka padėti, nes supranta, kad be papildomų rankų kūdikio priežiūra gali tapti rimtu išbandymu.

    „Negalime jo čia palikti, – sako Marciną vaidinantis herojus, pabrėždamas, kad svarbiausia yra vaiko saugumas.“

    Naktis, kuri suartina

    Likusi dalis serijos sukasi apie tai, kaip pareigūnai improvizuoja tapę laikinais globėjais: maitina, perrengia ir ramina kūdikį. Daria, turinti patirties prižiūrint jaunesnius šeimos narius, imasi iniciatyvos, o Marcinui tenka pripažinti, kad su nusikaltėliais jis susitvarko lengviau nei su kūdikio kasdienybe.

    Kūdikio priežiūra tampa ne tik emociniu išbandymu, bet ir esminiu santykių tašku: bendra atsakomybė ir naktis po vienu stogu sukuria artumą, kurio anksčiau nebuvo. Serialas šią liniją naudoja kaip pretekstą parodyti, kaip krizės situacijos atskleidžia žmonių charakterį ir suartina net tuos, kurie dar vakar buvo tik kolegos.

    „Su nusikaltėliais turiu patirties, bet su kūdikiu ne itin, – prisipažįsta Marcin, prašydamas Darios nepalikti jo vieno.“

    Serijos pabaigoje užuominomis paliekama, kad šis įvykis turės tęstinių pasekmių: klausimai dėl vaiko ateities, tėvų atsakomybės ir institucinių sprendimų taps tolesnės dramos varikliu. Kartu tai atliepia ir platesnę temą, kuri dažnai aptariama viešojoje erdvėje: kaip greitai ir efektyviai sistemos grandys sureaguoja, kai vaikui reikia skubios pagalbos.

    3428 serija Lenkijoje numatyta spalio 27 dieną, antradienį, 20.05 valandą per TVP2.

  • Siaubas Lenkijos Malopolskos regione: sūnus peiliu mirtinai sužalojo motiną, prisipažino

    Lenkijos Malopolskos regione, Chrzanowo apskrityje esančiame Zagurže, tiriama kraupi žmogžudystė. Prokuratūra pranešė, kad 49 metų vyrui pareikštas įtarimas nužudžius savo 73 metų motiną. Įtariamasis, anot pareigūnų, prisipažino kaltę ir pateikė tyrėjams paaiškinimus.

    Moters kūnas rastas 2026 metų spalio 6 dieną viename gyvenamajame name. Pirminiai duomenys leido greitai atmesti natūralios mirties versiją, nes ant kūno buvo nustatytos dvi durtinės žaizdos krūtinės srityje. Įvykio vietoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti visas tragedijos aplinkybes.

    Įtarimai krito sūnui

    Kaip nurodė prokuratūra, pagrindiniai įtarimai nuo pat pradžių krito žuvusiosios sūnui. Policija pradėjo jo paiešką, o netrukus vyras buvo sulaikytas. Tolimesni veiksmai buvo derinami su prokurorais, kad būtų užtikrintas įrodymų rinkimas ir proceso skaidrumas.

    Įtariamasis buvo pristatytas į Chrzanowo prokuratūrą, kur jam pareikšti įtarimai dėl nužudymo. Prokuratūros atstovas spaudai Tomaszas Waszczukas informavo, kad vyras per apklausą prisipažino padaręs nusikaltimą.

    Teismas skyrė suėmimą

    Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės, ir teismas pritarė griežčiausiam sprendimui. Įtariamasis suimtas, artimiausius mėnesius jis praleis areštinėje, kol bus tęsiamas tyrimas.

    Pagal Lenkijos teisę už nužudymą gali grėsti ilga laisvės atėmimo bausmė, įskaitant ir įkalinimą iki gyvos galvos. Tyrėjai toliau tikrins įtariamojo parodymus, vertins ekspertų išvadas ir aiškinsis, kas lėmė šį smurtinį incidentą šeimoje.

  • Floridoje vyras nušovė partnerę ir pervažiavo automobiliu: viską matė jo 5 metų dukra

    Floridoje teisėsauga tiria itin žiaurų smurto artimoje aplinkoje atvejį: 40 metų vyras įtariamas nušovęs savo 30 metų partnerę ir vėliau pervažiavęs ją automobiliu. Tyrėjų teigimu, automobilyje tuo metu buvo ir vyro 5 metų dukra, kuri galėjo matyti įvykius.

    Vietos pareigūnai nurodo, kad iškvietimas buvo gautas dėl konflikto, o atvykus į įvykio vietą moteris rasta be gyvybės ženklų. Vyras sulaikytas, jam pareikšti įtarimai, o dėl tikslių aplinkybių atliekami procesiniai veiksmai, vertinami liudytojų parodymai ir vaizdo medžiaga.

    Kas žinoma apie tyrimą

    Institucijos pabrėžia, kad pirminė informacija gali keistis, nes ekspertai dar tikslina šūvio aplinkybes, sužalojimų pobūdį ir tai, kokia seka vyko smurtas. Teismui sprendžiant dėl kardomųjų priemonių, prokurorai paprastai remiasi rizikos vertinimu, ankstesnių incidentų duomenimis ir įrodymais, surinktais įvykio vietoje.

    Vaiko buvimas šalia tokio nusikaltimo tyrime vertinamas atskirai: pareigūnai ir socialinės tarnybos aiškinasi, ar mažametė patyrė tiesioginę grėsmę, ar jai reikalinga skubi psichologinė pagalba ir saugi globa. Tokiais atvejais vaiko apklausos vykdomos specializuota tvarka, siekiant sumažinti pakartotinę traumą.

    Smurtas artimoje aplinkoje: ką rodo tendencijos

    JAV smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena dažniausių sunkių nusikaltimų priežasčių, o ekspertai nuolat pabrėžia, kad riziką didina grasinimai, ginklų prieinamumas, eskalavę konfliktai ir ankstesni smurto epizodai. Teisėsaugos praktikoje kritiniu laikotarpiu laikomos skyrybos, išsiskyrimas ar bandymas palikti smurtautoją.

    Krizių centrų specialistai akcentuoja, kad smurtą patiriantys žmonės dažnai delsia kreiptis pagalbos dėl baimės, finansinės priklausomybės ar spaudimo iš aplinkos. Matoma ir kita tendencija: vis daugiau institucijų ragina pranešti apie grasinimus ir smurto ženklus kuo anksčiau, nes ankstyvas įsikišimas kartais padeda užkirsti kelią tragiškoms pasekmėms.

    Kur kreiptis pagalbos

    Jeigu patiriate smurtą ar grasinimus, pagalbos galima ieškoti nedelsiant kreipiantis į policiją skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat veikia specializuotos pagalbos centrai ir emocinės paramos linijos, kurios gali padėti sudaryti saugumo planą, rasti laikiną prieglobstį ir teisinę konsultaciją.

    Jeigu smurtą mato vaikai, specialistai ragina tai vertinti kaip ypač pavojingą situaciją, nes traumuojanti patirtis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo greičiau suteikiama psichologinė ir socialinė pagalba, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą ir užtikrinti vaiko saugumą.

  • Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasų rajono savivaldybėje vykusi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos diskusija parodė, kad smurtas šeimoje dažnai nėra vienkartinis konfliktas. Specialistai akcentavo sisteminį smurtą, kai kontrolė ir bauginimas pamažu apima vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių.

    Posėdyje dalyvavo savivaldybės, policijos, vaiko teisių, probacijos, socialinių paslaugų, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat įžvalgomis dalijosi specializuotos kompleksinės pagalbos centro komanda, dirbanti Anykščių, Zarasų ir Visagino savivaldybėse.

    Pagalba regionuose turi būti pasiekiama

    Specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė Regina Jacikienė pabrėžė, kad regionuose itin svarbu išlaikyti pagalbą kuo arčiau žmogaus. Vyresniems ar atokiau gyvenantiems žmonėms kelionė į kitą miestą gali tapti realia kliūtimi ieškant teisinės, psichologinės ar socialinės pagalbos.

    Centro specialistai dažniausiai informaciją apie smurto atvejį gauna iš policijos, tačiau kreiptis galima ir savarankiškai. Nukentėjusiesiems suteikiamos konsultacijos, padedama susigaudyti, kokias paslaugas konkrečioje savivaldybėje galima gauti ir kokie sprendimai realiai įgyvendinami čia ir dabar.

    Smurtas prasideda ne nuo smūgio

    Psichologės Vida Krasauskienė ir Laima Milovančevičė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas ilgai gali likti nepastebėtas. Jis neretai prasideda nuo pavydo, menkinimo, nuolatinės kritikos, reikalavimo atsiskaityti, kur ir su kuo žmogus buvo.

    Vėliau kontrolė gali virsti ryšių su artimaisiais ribojimu, spaudimu atsisakyti darbo, finansų ir sprendimų kontrolės perėmimu. Tokiose situacijose svarbu vertinti ne atskirą epizodą, o visą smurto istoriją ir tai, kaip ji eskaluojasi.

    Diskusijoje akcentuota, kad klausimas, kodėl žmogus neišeina, dažnai supaprastina problemą. Išėjimui reikalingos realios sąlygos, tokios kaip saugi vieta gyventi, pajamos, vaikų priežiūra, transportas, teisinė pagalba ir patikimas palaikymo tinklas.

    Femicidas dažniausiai turi įspėjimų

    Komisijos narė, teisininkė konsultantė Mėta Paulauskė pristatė femicido sąvoką ir pabrėžė, kad tokie nužudymai dažniausiai nėra netikėti. Iki tragedijos neretai eina kontrolė, izoliavimas, grasinimai, fizinio smurto sunkėjimas, sisteminis persekiojimas, o ypač pavojingas gali būti laikotarpis po santykių nutraukimo.

    „Užuot klausę, kodėl ji neišėjo, turėtume klausti, kaip užtikrinti, kad išėjusi ji liktų gyva ir saugi“, – sakė M. Paulauskė.

    Posėdyje aptarta, kad didelės rizikos signalai dažnai kartojasi ir stiprėja. Tarp jų minimi grasinimai nužudyti ar nusižudyti, smaugimas, įkyrus sekimas, laukimas prie namų ar darbovietės, ginklo turėjimas ar demonstravimas, taip pat pasikartojantys apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimai.

    Pasak dalyvių, institucijoms svarbu neapsiriboti vieno įvykio fiksavimu, o sutelkti dėmesį į visą situacijos dinamiką. Tarp priemonių, kurios gali sustiprinti prevenciją, įvardytas nuoseklesnis mirtino smurto rizikos vertinimas, aiškesni bendri saugumo planai ir griežtesnis reagavimas į persekiojimą.

    Posėdyje priminta, kad smurtas nėra susijęs tik su socialine atskirtimi ar priklausomybėmis. Smurtą patiria ir dirbantys, išsilavinę, visuomenėje gerai vertinami žmonės, tačiau jie dažniau vengia viešumo ir pagalbos ieško tyliai, todėl tikrasis mastas gali būti didesnis nei matomas iš policijos iškvietimų.

    Taip pat pažymėta, kad pagalbos gali prireikti ir vyrams, tačiau stereotipai apie pažeidžiamumo slėpimą neretai trukdo kreiptis. Mažose bendruomenėse ypač svarbus konfidencialumas, nes baimė būti atpažintam ar apkalbėtam gali sulaikyti nuo sprendimo ieškoti pagalbos.

    Komisija aptarė ir darbą su smurtaujantys asmenimis, nes be elgesio keitimo vien draudimais problemos neišspręsi. Praktika rodo, kad į smurtinio elgesio keitimo programas savanoriškai kreipiamasi retai, o didesnis įsitraukimas atsiranda tuomet, kai tai tampa teisinio proceso ar probacijos dalimi.

    Diskusijoje pabrėžta, kad pokyčiai įmanomi tik prisiėmus atsakomybę už smurtą ir dirbant ilgą laiką, mokantis atpažinti emocijas bei valdyti elgesį. Nukentėjusiojo kaltinimas ar atsakomybės perkėlimas aukai buvo įvardyti kaip vieni pavojingiausių mitų, stabdančių pagalbą.

    Kalbėta ir apie prevencijos priemones jaunimui, nes kontrolės požymiai santykiuose vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę. Specialistai akcentavo, kad telefono tikrinimas, draudimas bendrauti su draugais, pavydas ir nuolatinė partnerio kontrolė nėra meilės įrodymas, o galimas smurto pradžios signalas.

    Posėdžio dalyviai sutarė, kad veiksminga prevencija neįmanoma be tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Savivaldybės, policijos, vaiko teisių, socialinių paslaugų, švietimo, probacijos ir pagalbą teikiančių organizacijų susikalbėjimas tiesiogiai lemia, ar žmogus laiku gaus realią apsaugą.

    Esant tiesioginiam pavojui sveikatai ar gyvybei būtina skambinti numeriu 112.

  • Probacijos pareigūnai rugsėjį sugriežtins kontrolę: dėmesys smurtui ir seksualiniams nusikaltimams

    Probacijos pareigūnai rugsėjį sugriežtins kontrolę: dėmesys smurtui ir seksualiniams nusikaltimams

    Lietuvos probacijos tarnyba rugsėjo mėnesį visoje Lietuvoje vykdys sustiprintas prevencines priemones, kuriomis siekiama griežčiau kontroliuoti probacijoje esančius asmenis. Patikrinimai vyks tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, didesnį dėmesį skiriant didesnės rizikos atvejams.

    Pagrindinis priemonių tikslas – mažinti pakartotinių nusikaltimų tikimybę ir užtikrinti visuomenės saugumą. Tarnyba nurodo, kad prevenciniai patikrinimai bus orientuoti į asmenis, nuteistus už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus, ypač nukreiptus prieš moteris ir vaikus.

    Kaip vyks patikrinimai?

    Probacijos pareigūnai vertins nusikalstamo elgesio rizikas ir tikrins, kaip laikomasi teismo paskirtų įpareigojimų. Tarp jų gali būti draudimas lankytis tam tikrose vietose, nebendrauti su konkrečiais asmenimis ar asmenų grupėmis, taip pat kitos elgesio ribojimo priemonės.

    Kontrolė bus vykdoma pasitelkiant elektroninio stebėjimo priemones, sistemingus patikrinimus ir tiesioginį bendravimą su prižiūrimaisiais. Taip pat bus tikrinama, ar nevartojamos psichiką veikiančios medžiagos, ir vertinama, ar laikomasi kitų nustatytų sąlygų.

    Į patikrinimus įsitrauks ir specialistai

    Prevencinių priemonių metu dirbs probacijos specialistų komandos, kurias sudarys pareigūnai, psichologai ir resocializacijos specialistai. Jie lankysis prižiūrimųjų gyvenamosiose vietose, bendraus su jų artimaisiais ir vertins kasdienės aplinkos veiksnius, galinčius didinti riziką.

    Gyvenamojoje aplinkoje bus nustatomas socialinės, psichologinės ar kitokios pagalbos poreikis, o prireikus teikiamos konsultacijos ne tik probacijoje esantiems asmenims, bet ir jų artimiesiems. Tarnyba pabrėžia, kad kontrolė derinama su pagalbos priemonėmis, nes ilgalaikiai pokyčiai dažnai priklauso nuo nuoseklaus darbo su elgesio priežastimis.

    Programos smurtui mažinti

    Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, šiais metais daugiau nei 1 700 probacijoje esančių asmenų buvo teismo įpareigoti arba savanoriškai lankė pykčio valdymo ir elgesio keitimo programas, skirtas smurtavusiems artimoje aplinkoje. Tokios programos paprastai orientuotos į smurto atpažinimą, impulsų kontrolę, atsakomybės prisiėmimą ir saugesnių elgesio modelių formavimą.

    Tarnyba pažymi, kad sustiprintos priemonės rugsėjį yra prevencinio pobūdžio ir skirtos anksti pastebėti rizikos signalus. Tikimasi, kad intensyvesnė priežiūra, kartu su konsultacijomis ir programomis, prisidės prie pakartotinių smurto atvejų mažinimo.