Tag: Smurtas

  • Góra Kalwaria: gatvėje rastas miręs sumuštas vyras, įvykį tiria prokuroras

    Antradienio paryčiais Lenkijos Góra Kalvarioje gatvėje rastas žiauriai sumuštas vyras – jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

    Kaip skelbia lenkų portalas „Miejski Reporter“, sužalotas vyras aptiktas lapkričio 10 dienos rytą Grójecka gatvėje, į įvykio vietą buvo iškviestos gelbėjimo tarnybos.

    Pranešama, kad vyras buvo rastas smarkiai sumuštas, tačiau medikų pastangos buvo bevaisės – konstatuota mirtis.

    Įvykio vietoje tęsiami procesiniai veiksmai, juose dalyvauja prokuroras. Pareigūnai aiškinasi, kas nutiko ir kokios buvo smurto aplinkybės.

    Tyrėjai aiškinasi įvykio aplinkybes

    Kol kas viešai nepateikiama daugiau detalių apie tai, kaip ir kada vyras buvo užpultas bei ar nustatyti galimi įtariamieji.

    Taip pat nenurodoma, ar įvykis galėjo vykti kitoje vietoje ir ar vyras į Grójecka gatvę pateko jau sužalotas.

    Kol vyksta tyrimas, pareigūnai renka pirminę informaciją ir tikslina įvykio eigą.

  • Marta Nawrocka po išpuolio Krokuvoje prabilo apie tragediją: „Sunku patikėti“

    Po ginkluoto išpuolio Krokuvoje, per kurį žuvo šeši žmonės, o dar keliolika buvo sužeisti, į tragediją sureagavo ir Lenkijos pirmoji ponia Marta Nawrocka. Ji socialiniuose tinkluose paskelbė emocingą įrašą, kuriame teigė esanti sukrėsta įvykių.

    Kaip rašoma lenkų žiniasklaidoje, toks smurto protrūkis sukrėtė visą šalį – aukų ir sužeistųjų skaičius itin didelis, o pats įvykis vertinamas kaip beprecedentis Krokuvos mastu.

    Vieši pirmosios ponios pasisakymai tokiais atvejais dažniausiai tampa ne tik užuojautos ženklu aukoms ir jų artimiesiems, bet ir visuomenę vienijančiu signalu, kad tragedija paliečia visą šalį.

    Šis įvykis aktualus ir Lietuvos skaitytojams: artimoje kaimyninėje valstybėje įvykęs didelio masto išpuolis primena, kaip greitai kasdienybę gali sugriauti smurtas, o pagalbos nukentėjusiesiems tema tampa bendru regiono rūpesčiu.

    Kas žinoma apie išpuolį Krokuvoje

    Originalioje informacijoje nurodoma, kad išpuolis buvo įvykdytas panaudojus ginklą. Per ataką žuvo šeši žmonės, o sužeistųjų – keliolika.

    Kol kas pateiktoje medžiagoje daugiau detalių apie užpuolimo aplinkybes, galimus motyvus ar įtariamąjį nenurodoma, todėl papildomų išvadų daryti negalima.

    Pirmosios ponios reakcija

    Marta Nawrocka savo įraše pabrėžė, kad ją sukrėtė ši tragedija. Jos žinutė – jautrus viešas kreipimasis po įvykio, kuris sukrėtė Lenkiją.

    Pateiktoje ištraukoje visas įrašo turinys necituojamas, tačiau akcentuojama, kad tai buvo „jaudinantys žodžiai“ ir emocinga reakcija į Krokuvoje įvykusį išpuolį.

  • Paaugliai surengė jaunuoliui pragarą: žemino, filmavo telefonu ir grasino, jei kreipsis į policiją

    Lenkijoje Kolos apskrityje jaunas vyras patyrė žiaurų fizinį ir psichologinį smurtą. Užpuolikai jį ne tik mušė ir žemino, bet ir viską fiksavo mobiliaisiais telefonais, darydami nuotraukas bei vaizdo įrašus.

    Pasak pareigūnų, smurtas buvo lydimas bauginimo: nukentėjusiajam esą grasinta susidorojimu, jei jis praneš teisėsaugai. Tokia taktika dažnai naudojama siekiant priversti auką tylėti ir apsunkinti tyrimą, nes žmonės bijo keršto.

    Incidentu operatyviai susidomėjo Kłodavos policijos pareigūnai, pradėję aiškintis įvykio aplinkybes ir galimus dalyvius. Tyrėjams svarbūs ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir skaitmeniniai pėdsakai, įskaitant filmuotą medžiagą bei susirašinėjimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad smurto filmavimas ir platinimas gali dar labiau traumuoja auką, nes pažeminimas persikelia į viešą erdvę. Tokiais atvejais atsakomybė gali grėsti ne tik tiems, kurie smurtavo, bet ir tiems, kurie padėjo įrašus platinti ar ragino tęsti patyčias.

    Teisėsaugos praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad delsti pranešti apie smurtą rizikinga, net jei grasinama. Pareigūnai ragina kreiptis kuo anksčiau, išsaugoti įrodymus telefone, neperduoti jų tretiesiems asmenims ir, jei įmanoma, fiksuoti grasinimus.

  • Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Kas nutiko Paryžiuje

    Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, šeštadienį vykstant didelėms demonstracijoms, buvo užpulta „Euronews“ žurnalistų komanda. Incidentas įvyko netoli Respublikos aikštės, kai žurnalistai fiksavo protestų eigą ir su jais susijusius neramumus.

    Pasak „Euronews“ korespondentų, juos užpuolė kaukėti asmenys, kurie tuo metu plėšė netoliese esančią parduotuvę. Žurnalistai teigė, kad buvo bandyta atimti jų darbo priemones ir sutrukdyti filmavimui.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo mušti operatorių, bandė atimti mikrofoną ir apsupo mus“, – sakė „Euronews“ korespondentė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pasakojo, kad užpuolikai stūmė operatorių prie sienos, smogė kumščiais, kliuvo ir pačiai žurnalistei. Pasak jos, operatorius rimtesnių sužalojimų išvengė, nes dėvėjo apsauginius akinius ir kaukę.

    Prarasta medžiaga ir įtampos fonas

    „Euronews“ nurodė, kad susistumdymo metu iš komandos buvo atimta kamera. Vėliau ji grąžinta, tačiau be atminties kortelės, todėl visas tą dieną užfiksuotas vaizdas buvo prarastas.

    Korespondentė taip pat teigė mačiusi degančius objektus netoli plėšiamos parduotuvės ir girdėjusi intensyvias policijos sirenas. Pasak jos, ramus protesto etapas šioje miesto dalyje buvo pasibaigęs, o situacija perėjo į atvirus susirėmimus ir plėšimus.

    „Gatvėse, tiesą sakant, chaosas. Daug jaunų žmonių atrodo pasirengę konfliktui, vyksta plėšimai, o ankstesnė dienos ramybė šioje vietoje jau visiškai baigėsi“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Kiti išpuoliai ir raginimai socialiniuose tinkluose

    Dar viena „Euronews“ korespondentė Valerie Gauriat pranešė apie atskirą incidentą Respublikos aikštėje. Ji teigė, kad interviu metu pro šalį ėjęs kaukėtas asmuo jai trenkė per pakaušį ir žodžiais užsipuolė žiniasklaidos atstovus.

    Šie išpuoliai siejami su socialiniuose tinkluose pasirodžiusiais raginimais nukreipti agresiją į žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, kad būtų apsunkintas protestų nušvietimas. Tokie raginimai paprastai grindžiami teiginiais apie tariamą dezinformaciją, tačiau praktikoje jie virsta spaudimu ir smurtu prieš žurnalistus.

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai per masines demonstracijas žurnalistai patiria fizinį pavojų, o situaciją paaštrina minios dinamika, kaukėti provokatoriai ir agresyviai nusiteikę radikalūs protestuotojai. Žiniasklaidos organizacijos pabrėžia, kad laisvas ir saugus įvykių nušvietimas yra būtina demokratinės visuomenės sąlyga.

  • Girl therapy audra: „TikTok“ plinta vaizdo įrašai, kur moterys tyčia verčia vyrus į vandenį

    Girl therapy audra: „TikTok“ plinta vaizdo įrašai, kur moterys tyčia verčia vyrus į vandenį

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ klipai, žymimi kaip „girl therapy“ – juose moterys netikėtai pargriauna, pastumia ar įstumia vyrus į vandenį, nuo lieptų ar net kalnų takų. Vaizdo įrašai dažnai pateikiami kaip humoras ir tariamai nekaltas porų žaidimas, tačiau vis daugiau vartotojų kelia klausimą, kur baigiasi pramoga ir prasideda smurtas.

    Tipinis scenarijus panašus: vyras eina priekyje su kuprine, lipa ant pontono ar stovi valtyje, o šalia esanti partnerė staiga stumteli taip, kad jis griūva į vandenį ar ant akmenų. Tokie įrašai renka milijonus peržiūrų, o komentaruose dalis auditorijos tai vadina simboliniu atsaku į nusivylimą santykiais ir pasimatymų kultūra.

    Vis dėlto net ir trumpas kritimas gali baigtis rimtomis traumomis, ypač jei žmogus krenta ant slidžių uolų, į seklumą ar netikėtai patiria smūgį į galvą. Specialistai primena, kad staigus pastūmimas atima galimybę apsisaugoti, o vandens telkiniuose papildomai išauga skendimo rizika, jei asmuo sutrinka, įsipainioja į įrangą ar gauna traumą.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: trumpi viraliniai klipai dažnai skatina vis rizikingesnį turinį, nes algoritmai apdovanoja šokiruojančius vaizdus. Dėl to „nekaltas pokštas“ kai kuriuose įrašuose perauga į situacijas, kuriose aiškiai matyti, kad žmogus apie „išdaigą“ nebuvo informuotas ir tam nesutiko.

    Psichologiniu požiūriu tokie įrašai neretai aiškinami kaip internetinės įtampos iškrova ir bandymas pelnyti pritarimą bendruomenėje, tačiau tai nekeičia esmės: fizinis veiksmas prieš kitą asmenį be sutikimo nėra terapija. Jei poros nori filmuoti humoristinį turinį, saugiausia tai daryti iš anksto susitarus, pasirenkant aplinką be papildomų pavojų ir neprovokuojant situacijų, kurios gali baigtis trauma.

    Platformų taisyklės paprastai draudžia turinį, skatinantį pavojingus veiksmus ar patyčias, tačiau praktikoje ribos dažnai išsitrina, kai vaizdo įrašas pateikiamas kaip juokelis. Dėl to diskusija apie „girl therapy“ vis dažniau persikelia į klausimą, ar socialiniai tinklai netapo erdve, kur rizika ir agresija normalizuojamos vien dėl peržiūrų.

  • Mokslininkai priblokšti: aptiko seniausią smurto pėdsaką – žmogui į veidą smogė akmuo

    Mokslininkai priblokšti: aptiko seniausią smurto pėdsaką – žmogui į veidą smogė akmuo

    Tarptautinė mokslininkų komanda, tyrusi Qafzeh urvo dabartinio Izraelio teritorijoje radinius, nustatė vieną seniausių aiškių žmogaus patirto smurto požymių. Analizuotas jauno vyro skeletas, žymimas Qafzeh 25, datuojamas maždaug prieš 100 000 metų.

    Pagrindinis įrodymas – gilus, tiesus įpjovimas kairėje apatinio žandikaulio pusėje, perėjęs ir per dantį. Tyrėjai teigia, kad tokį pažeidimą greičiausiai paliko aštrus akmeninis įrankis, o trauma buvo patirta dar žmogui esant gyvam.

    Žaizda sugijo, vyras išgyveno

    Labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad kaulas rodė gijimo požymių. Tai reiškia, kad nukentėjęs vyras po smūgio išgyveno ir dar kurį laiką gyveno, o pats sužalojimas, tikėtina, nesukėlė mirtinos infekcijos.

    Tokie duomenys svarbūs ne tik smurto rekonstrukcijai, bet ir ankstyvųjų žmonių socialinių ryšių supratimui. Jei žmogus po sunkios veido traumos galėjo išgyventi, tai gali reikšti, kad bendruomenė jį prižiūrėjo, aprūpino maistu ir padėjo atsigauti.

    Kodėl tai laikoma smurto įrodymu?

    Nors teoriškai sužalojimas galėjo įvykti nelaimingo atsitikimo metu, mokslininkai labiau linksta prie konflikto tarp žmonių versijos. Vienas argumentų – žaizdos vieta kairėje veido pusėje, kuri dažnai siejama su sužalojimais per artimą konfrontaciją, ypač jei smogiantis asmuo buvo dešiniarankis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie aiškūs pjautiniai sužalojimai iš vidurinio paleolito laikotarpio archeologinėje medžiagoje yra itin reti. Dėl to Qafzeh 25 atvejis gali būti vienas seniausių patikimai dokumentuotų sužalojimų, padarytų aštriu įrankiu.

    Ką dar atskleidė kaulai?

    Atlikus išsamią analizę, pastebėti ir dantų sveikatos požymiai: kariesas bei emalio pažeidimai. Tyrėjai nurodo, kad panašios problemos aptiktos ir kituose Qafzeh urve palaidotuose žmonėse.

    Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl šios vietovės gyventojai galėjo dažniau turėti dantų ėduonį nei kai kurios kitos pleistoceno laikotarpio populiacijos, įskaitant neandertaliečius. Tarp galimų paaiškinimų minimi mitybos ypatumai, genetika ir specifinės aplinkos sąlygos.

    Šis atradimas paremtas šiuolaikiniais metodais, įskaitant didelės raiškos kompiuterinę tomografiją ir mikroskopinę analizę. Tokios technologijos leidžia tiksliau atskirti gyvenimo metu patirtas traumas nuo vėliau atsiradusių pažeidimų, kurie galėjo susiformuoti palaidojimo ar kasinėjimų metu.

  • Vokietiją sukrėtę skaičiai: BKA fiksavo 486 nusikaltimus prieš žiniasklaidą 2025 metais

    Vokietiją sukrėtę skaičiai: BKA fiksavo 486 nusikaltimus prieš žiniasklaidą 2025 metais

    Vokietijos Federalinis kriminalinės policijos biuras BKA skelbia, kad 2025 metais užfiksavo 486 nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš žiniasklaidą ir žurnalistus. Iš jų 54 atvejai priskirti smurtiniams nusikaltimams, kai pagrindinis taikinys buvo žurnalistai ar redakcijos.

    BKA nurodo, kad smurtinių veikų struktūroje dominavo sužalojimai: 41 atvejis buvo kūno sužalojimai. Dar 13 atvejų įvardyti kaip pasipriešinimo pareigūnams ar teisėtiems nurodymams nusikaltimai.

    Kas dažniausiai smurtavo?

    Pagal BKA statistiką, didžiausia smurtinių nusikaltimų dalis priskirta asmenims, siejamiems su „užsienio ideologija“: iš viso 26 atvejai. Šiai grupei teko visi 13 pasipriešinimo atvejai ir dar 13 kūno sužalojimų atvejų.

    Kairiojo ekstremizmo spektre BKA užfiksavo 15 smurtinių nusikaltimų, ir visi jie buvo kūno sužalojimai. Dešiniojo ekstremizmo spektre registruoti 9 smurtiniai atvejai, taip pat visi priskirti kūno sužalojimams.

    Daugiausia nusikaltimų – dešiniajame spektre

    Iš 486 nusikalstamų veikų 181 atvejis nebuvo aiškiai priskirtas jokiai ideologinei kategorijai, todėl statistikoje liko neklasifikuotas. Tarp priskirtų kategorijų didžiausia dalis teko dešiniojo ekstremizmo spektrui – 150 nusikaltimų.

    Antroje vietoje atsidūrė „užsienio ideologijai“ priskirti atvejai – 102 nusikaltimai. Kairiojo ekstremizmo spektre fiksuoti 43 atvejai, o su „religine ideologija“ siejami 10 nusikaltimų.

    Kodėl šie skaičiai svarbūs?

    Ekspertai Europoje vis dažniau pabrėžia, kad grėsmės žurnalistams apima ne tik fizinį smurtą, bet ir sistemingą bauginimą, priekabiavimą internete bei bandymus trukdyti darbui viešuose renginiuose. Tokios tendencijos ypač suaktyvėja politinės įtampos, protestų ar rinkimų laikotarpiais.

    Institucijos pabrėžia, kad nusikaltimų prieš žiniasklaidą apskaita ir aiškus jų priskyrimas kategorijoms tampa svarbia prevencijos dalimi. Tai leidžia tiksliau vertinti, kuriose aplinkose ir kokio pobūdžio grėsmės žurnalistams kyla dažniausiai, ir atitinkamai planuoti policijos bei saugumo priemones.