CP v2

Tag: Smurtiniai nusikaltimai

  • Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno teismas 2026 metų rugpjūčio 6 dieną afganistaniečiui Farhad N. skyrė įkalinimą iki gyvos galvos dėl automobiliu įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo dviejų metų mergaitė ir jos mama. Per ataką taip pat nukentėjo dešimtys žmonių, daliai jų sužalojimai buvo sunkūs.

    Teismas vyrą pripažino kaltu dėl dviejų nužudymų, 23 pasikėsinimų nužudyti ir 22 kūno sužalojimų epizodų, iš jų 19 įvardyti kaip sunkūs. Byloje taip pat konstatuotas ypatingas kaltės sunkumas, o tai Vokietijoje paprastai reiškia gerokai mažesnę tikimybę kada nors išeiti į laisvę.

    Pagal teismo nustatytas aplinkybes, Farhad N. apvažiavo policijos automobilį ir įsibėgėjęs įvažiavo į maždaug 1 400 žmonių profesinės sąjungos eiseną. 37 metų moteris ir jos mažametė dukra po smūgio patyrė kritines galvos traumas ir po kelių dienų mirė.

    „Kai kurių nukentėjusiųjų kančia tęsiasi iki šiol, o vienas jų sakė, kad gyveno vieną gyvenimą iki išpuolio ir kitą po jo“, – teismo posėdyje cituotas nukentėjusiojo pasakojimas.

    Teismui pirmininkavęs teisėjas nurodė, kad dar didesnių aukų išvengta tik todėl, jog partrenktų žmonių minia sulėtino ir galiausiai sustabdė automobilį. Pasak jo, po išpuolio vietoje buvo likę plačiai išsibarstę nuolaužų ir asmeninių daiktų, o dalis žmonių ilgai gydosi ir susiduria su psichologinėmis pasekmėmis.

    Radikalizacija internete ir motyvas

    Prokuratūra teigė, kad vyras veikė vedinas religinės motyvacijos ir po atakos šaukė religinį šūkį. Vis dėlto teisėsauga nurodė neturinti duomenų, kad jis būtų priklausęs organizuotai džihadistų struktūrai ar veikęs kaip konkrečios grupuotės narys.

    Byloje akcentuota ir socialinė izoliacija bei nerimas, kurie, prokurorų vertinimu, galėjo prisidėti prie jo elgesio. Pats Farhad N. teisme motyvų neatskleidė, o teismo vertinimu jis siekė susikurti idealizuotą savęs įvaizdį, tačiau turėjo trapų savivertės jausmą.

    Gynyba prašė vyrą siųsti į psichiatrijos įstaigą, tačiau teismo paskirti ekspertai nurodė, kad jo psichikos sveikatos problemos nemažino atsakomybės už veiksmus. Todėl teismas pasirinko griežčiausią bausmę ir papildomai įvertino išpuolio pavojingumą visuomenei.

    Imigracijos ir saugumo įtampa

    Šis išpuolis įvyko prieš Vokietijos federalinius rinkimus 2025 metais ir tapo vienu iš rezonansinių nusikaltimų, kurie kaitino diskusijas apie imigracijos politiką bei vidaus saugumą. Tuo laikotarpiu viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio sulaukė klausimai dėl prieglobsčio procedūrų, deportacijų ir radikalizacijos prevencijos.

    Taip pat pabrėžta, kad ataka įvyko Miuncheno saugumo konferencijos išvakarėse, kai mieste būna sustiprintos saugumo priemonės ir susitelkia aukšto rango politikos bei gynybos atstovai. Vokietijos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad radikalizacija internete tapo viena svarbiausių ankstyvojo perspėjimo ir prevencijos sričių.

    Ką žinoma apie nuteistąjį

    Farhad N. į Vokietiją atvyko 2016 metais būdamas nepilnametis ir, kaip nurodyta byloje, buvo be suaugusiųjų palydos. Jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, tačiau jam leista likti šalyje ir dirbti.

    Policija teigė, kad vyras dirbo apsaugos srityje ir intensyviai sportavo, domėjosi kultūrizmu. Tyrimo duomenimis, per mėnesius iki išpuolio jis galėjo radikalizuotis vartodamas internete platinamą ekstremistinį turinį, susijusį su radikaliais Afganistano pamokslininkais.

  • Vokietijos geležinkelio stotys – smurto karštieji taškai: ką keičia peilių ir alkoholio draudimai

    Vokietijos geležinkelio stotys – smurto karštieji taškai: ką keičia peilių ir alkoholio draudimai

    Smurto statistika ir „karštieji taškai“

    Vokietijoje daugėjant diskusijų dėl saugumo viešose erdvėse, geležinkelio stotys vis dažniau įvardijamos kaip vietos, kur smurtas matomas labiausiai. Federalinė policija nuo šio savaitgalio sustiprino patruliavimą dešimtyje didžiųjų miestų stočių, siekdama atgrasyti nuo nusikaltimų ir greičiau reaguoti į incidentus.

    Pagal oficialiai skelbiamus 2025 metų duomenis, daugiausia smurtinių nusikaltimų fiksuota Leipcigo centrinėje stotyje, kur registruoti 859 atvejai. Toliau rikiuojasi Dortmundo centrinė stotis su 735 atvejais ir Berlyno centrinė stotis, kur užfiksuoti 654 smurtiniai nusikaltimai.

    Platesnė statistika rodo, kad pernai Vokietijos geležinkelio stotyse iš viso registruota 27 800 smurtinių nusikaltimų. Į šį skaičių patenka ir 980 fiksuotų peilių atakų bei daugiau nei 2 200 užregistruotų seksualinių nusikaltimų.

    Dar vienas ryškus rodiklis susijęs su pareigūnų saugumu: apie 5 660 smurto atvejų buvo nukreipti prieš federalinės policijos pareigūnus. Policija taip pat nurodo, kad įtariamieji dažniau buvo ne Vokietijos piliečiai nei vokiečiai, tačiau šis pjūvis savaime nepaaiškina priežasčių ir kelia klausimų dėl socialinių veiksnių.

    Kodėl stotyse smurtas matomas labiau

    Kriminologas Dirkas Baieris stotis vadina nusikalstamumo židiniais, tačiau pabrėžia, kad čia smurtas labiau matomas ir dėl intensyvesnio policijos darbo. Didesnis pareigūnų skaičius reiškia daugiau patikrinimų, daugiau fiksuojamų pažeidimų ir, atitinkamai, daugiau įrašų statistikoje.

    „Mano požiūriu, Vokietijoje nėra didelės stoties, kuri būtų teritorija, į kurią neįmanoma eiti“, – sakė Dirkas Baieris.

    Šį vertinimą papildo ir kasdienė realybė: net šalia problemų keliančių vietų, pavyzdžiui, Frankfurto prie Maino centrinės stoties, veikia parduotuvės, juda šeimos, o daliai žmonių apsipirkimas ar persėdimas nesukelia didesnio nerimo. Vis dėlto atvira narkotikų vartojimo ir socialinės atskirties problema aplinkinėse gatvėse kuria nesaugumo jausmą ir kelia politinį spaudimą ieškoti greitų sprendimų.

    Siūlymai: kameros, daugiau patrulių ir draudimai

    Saugumo priemonių kryptys Vokietijoje išsiskiria: dalis politikų labiau remia technologinius sprendimus, kiti akcentuoja fizinį pareigūnų buvimą. CDU atstovai viešai kalba apie didesnį vaizdo kamerų tinklą, kuris, jų teigimu, padėtų ir prevencijai, ir tyrimams, kartu mažinant policijos darbo krūvį.

    Tuo metu Žaliųjų atstovai pabrėžia, kad vaizdo stebėjimas gali būti naudingas, bet negali pakeisti pareigūnų gatvėje. Jie kritikuoja sprendimą tūkstančius federalinės policijos pareigūnų skirti sienų kontrolei, argumentuodami, kad daugiau naudos duotų sustiprintas darbas būtent stotyse ir jų prieigose.

    Lygiagrečiai plečiami ir konkretūs ribojimai. Bavarijoje kai kuriose stotyse nuo penktadienio iki sekmadienio įvedami ginklų draudimai, apimantys peilius ir pavojingus įrankius, o pareigūnams suteikiama teisė sustabdyti ir patikrinti asmenis net ir neturint konkretaus įtarimo.

    Kelne nuo balandžio galioja alkoholio draudimas centrinėje stotyje, o vėliau jis išplėstas ir į kitas didžiąsias Reino-Rūro regiono stotis. „Deutsche Bahn“ taip pat gali taikyti savo taisykles, nes stočių teritorijose turi teisę nustatyti vidaus tvarką, įskaitant alkoholio vartojimo ribojimus.

    Diskusijų fone primenama, kad smurtas transporto mazguose nėra vien Vokietijos problema. Pastaruoju metu panašūs incidentai, įskaitant išpuolius peiliu, fiksuojami ir kitose Europos šalyse, o tai rodo bendresnę tendenciją: dideli srautai, socialinė įtampa ir anonimiškumas sukuria aplinką, kurioje prevencijai reikia ne vienos priemonės.