CP v2

Tag: Smurto prevencija

  • Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių rajono savivaldybės administracija papildomai kviečia teikti paraiškas visuomenės sveikatos projektų įgyvendinimui. Paraiškos priimamos iki birželio 12 dienos.

    Projektai finansuojami vadovaujantis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 metais kovo 1 dieną patvirtintu Visuomenės sveikatos projektų vykdymo finansavimo tvarkos aprašu. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškas verta planuoti iš anksto ir pateikti su visais privalomais dokumentais.

    Kurios veiklos gali gauti finansavimą

    Finansavimas numatytas veikloms, skirtoms vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimui, sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymui. Taip pat remiama lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevencija, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikos mažinimą.

    Parama gali būti skiriama ir psichikos sveikatos stiprinimui, savižudybių bei smurto prevencijai. Į finansuojamas sritis įtraukiama ir alkoholio, tabako, narkotikų bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, sveikatingumo renginių organizavimas, sveikos mitybos skatinimas.

    Taip pat numatoma galimybė finansuoti tyrimus, reikalingus saugios aplinkos kūrimui. Tokie projektai paprastai apima situacijos vertinimą, rizikų nustatymą ir priemonių parinkimą, kad sprendimai būtų paremti duomenimis.

    Kokios kryptys laikomos prioritetinėmis

    Savivaldybė nurodo, kad finansavimas skiriamas prioriteto tvarka, jei projektai atitinka bendruomenės sveikatos tarybos nustatytas prioritetines kryptis. Šiame kvietime kaip prioritetai įvardijami psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija, taip pat sveikatingumo renginių organizavimas.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektų idėjos, kurios tiesiogiai sprendžia psichologinės gerovės, emocinės sveikatos ar bendruomenės įsitraukimo į aktyvias veiklas klausimus, gali turėti didesnes galimybes gauti finansavimą. Paraiškas rengiančioms organizacijoms svarbu aiškiai pagrįsti problemą, tikslinę grupę ir planuojamą poveikį.

    Kaip pateikti paraišką

    Paraiška ir visi privalomi dokumentai turi būti pateikiami viename pdf faile el. paštu. Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių paraiškų teikimas per Elektroninius valdžios vartus šiuo metu negalimas.

    Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo tvarkos konsultuoja Anykščių rajono savivaldybės administracija, nurodytu telefonu ir el. paštu. Paraiškas teikiantiems pareiškėjams rekomenduojama prieš siunčiant dar kartą pasitikrinti, ar pridėti visi priedai ir ar dokumentai sujungti į vieną failą.

  • Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius sparčiai augo, o bendras žmonių, gyvenančių su psichikos sveikatos sutrikimais, skaičius pasaulyje pasiekė apie 1,2 mlrd. Tai rodo medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta Global Burden of Disease 2023 tyrimo analizė, apžvelgusi duomenis iki 2023 metų.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad nuo 1990 metų bendras psichikos sutrikimų paplitimas išaugo apie 95 proc. Labiausiai išsiskyrė didžiojo depresinio sutrikimo ir nerimo sutrikimų šuolis: atitinkamai apie 131 proc. ir 158 proc., todėl šios būklės tapo dažniausiai registruojamais psichikos sveikatos sutrikimais pasaulyje.

    „Atsiliepti į pasaulio gyventojų psichikos sveikatos poreikius, ypač pažeidžiamiausių, yra pareiga, o ne pasirinkimas“, – rašė tyrimo autoriai.

    Kas patiria didžiausią naštą?

    Analizė pabrėžia, kad sutrikimų našta pasiskirsto netolygiai: moterims priskiriama apie 620 mln. atvejų, vyrams – apie 552 mln. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad lyčių skirtumus lemiančių priežasčių įrodymai vis dar nevienodi, o kai kurios sritys išlieka nepakankamai ištirtos.

    Publikacijoje minimi galimi paaiškinimai apima tiek socialinius veiksnius, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos riziką, tiek struktūrines nelygybes, įskaitant diskriminaciją. Taip pat išskiriami biologiniai pokyčiai, susiję su nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, bei didėjantis vaidmenų ir atsakomybių krūvis.

    Tarp moterų dažniausiai fiksuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, o taip pat dažniau minimi tam tikri valgymo sutrikimai ir bipolinis sutrikimas. Vyrų grupėje dažniau pasitaiko neurovystymosi ir elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, elgesio sutrikimai ar autizmo spektro sutrikimas.

    Didžiausia psichikos sveikatos sutrikimų našta pasauliniu mastu nustatyta 15–19 metų paauglių grupėje. Tai sustiprina signalą, kad prevencija ir ankstyva pagalba mokyklose bei pirminėje sveikatos priežiūroje gali būti kritiškai svarbūs.

    Kodėl atvejų daugėja?

    Tyrimo autoriai išskiria kelis reikšmingus rizikos veiksnius: vaikystėje patirtą seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje ir patyčias. Šie veiksniai siejami su įvairiais sutrikimais, tarp jų depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir kai kuriomis elgesio problemomis.

    Vis dėlto pažymima, kad vien šie veiksniai nepaaiškina viso šuolio. Tyrime nurodoma, kad rizikos veiksnių paplitimas laikui bėgant ne visada didėjo, o jų paaiškinama dalis 2023 metais sudarė apie 18 proc. psichikos sutrikimų DALY rodiklio, kuris parodo dėl ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.

    Todėl augimas siejamas su platesniu kontekstu: genetinių ir biologinių veiksnių sąveika, skurdu, didėjančia nelygybe, taip pat didelėmis krizėmis, tokiomis kaip karai, pandemijos, stichinės nelaimės ir klimato kaitos padariniai. Šie sukrėtimai veikia tiek tiesiogiai, didindami stresą ir netektis, tiek netiesiogiai, silpnindami bendruomenių atsparumą ir paslaugų prieinamumą.

    Sveikatos sistemos nespėja paskui poreikį

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad psichikos sutrikimai yra vienos svarbiausių negalios priežasčių pasaulyje, o jų keliama žmogiškoji ir ekonominė našta didėja. Tai atsiliepia šeimoms, darbdaviams ir valstybėms per mažesnį produktyvumą, mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir augantį spaudimą sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.

    Autoriai įspėja, kad paslaugų plėtra daugelyje šalių neauga proporcingai poreikiui. Kitaip tariant, žmonių, kuriems reikia pagalbos, daugėja greičiau nei didėja galimybės laiku gauti diagnostiką, psichoterapiją, vaistus ar tęstinę psichosocialinę paramą.

    Ekspertai akcentuoja, kad efektyviausios priemonės dažnai yra kompleksinės: ankstyvas atpažinimas, pagalba vaikams ir paaugliams, smurto prevencija, patyčių mažinimas, priklausomybių gydymas, taip pat lengviau pasiekiamos psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėse. Kartu vis didesnis dėmesys skiriamas ir darbo vietų politikai, kuri mažintų perdegimą bei padėtų laiku nukreipti pagalbai.

  • Tauragėje vyks nemokamas seminaras apie seksualinį smurtą: kaip atpažinti ženklus ir reaguoti

    Atviras seminaras Tauragėje

    Gegužės 20 dieną Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyks atviras edukacinis seminaras apie seksualinį smurtą. Renginys planuojamas nuo 13.00 iki 16.30 valandos, dalyvavimas nemokamas.

    Seminarą rengia projektas „Nematomi paukščiai“ kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Organizatoriai kviečia visus, norinčius geriau suprasti, kaip atpažinti seksualinį smurtą ir kokios pagalbos formos yra veiksmingiausios.

    Ką aptars ir kuo tai svarbu?

    Renginyje bus kalbama apie seksualinio smurto formas, sutikimo sampratą ir dažniausius su tuo susijusius mitus. Taip pat dėmesys bus skiriamas požymiams, kurie gali padėti laiku pastebėti, kad žmogui reikalinga pagalba.

    Organizatoriai akcentuoja, kad net ir turint gerų ketinimų netinkama reakcija gali dar labiau apsunkinti nukentėjusiojo situaciją. Todėl seminaro metu bus aptariama, ką svarbu daryti susidūrus su galimu seksualiniu smurtu, ir kokių veiksmų geriau vengti.

    Diskusijos ir praktinės užduotys

    Numatytos ne tik paskaitos, bet ir diskusijos bei praktinės užduotys. Toks formatas leidžia dalyviams saugiau įsigilinti į realias situacijas ir išmokti, kaip reaguoti empatiškai, nevertinant ir nekaltinant.

    Seminaro turinys orientuotas į kasdienes aplinkybes, kai apie patirtą smurtą prabyla artimas žmogus, kolega ar mokinys. Siekiama suteikti aiškius principus, kaip išklausyti, kaip pasiūlyti pagalbą ir kaip nukreipti į specialistus.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Kartu pabrėžiama, jog pateikiamos nuomonės yra autorių ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Europos Komisijos pozicija.

  • Prekyba žmonėmis prasideda nuo pasitikėjimo: kokie ženklai rodo, kad žmogus tampa pažeidžiamas

    Ne grasinimai, o ryšys

    Apie prekybą žmonėmis dažnai galvojama kaip apie tolimą ir lengvai atpažįstamą nusikaltimą, tačiau praktikoje išnaudojimas neretai prasideda visai kitaip. Pirmasis etapas dažniausiai būna pasitikėjimo kūrimas: dėmesys, rūpestis, pažadai padėti ar „išgelbėti“ iš sudėtingos situacijos.

    Tokiose situacijose žmogus įtraukiamas palaipsniui, o kontrolė stiprėja iš lėto. Dėl to iš šalies viskas gali atrodyti kaip nauja draugystė ar romantiškas ryšys, o ne grėsmė.

    Kada pažeidžiamumas didėja?

    Į išnaudojimo situacijas dažniau patenkama ne dėl „naivumo“, o dėl tam tikro gyvenimo laikotarpio, kai padaugėja emocinio ar socialinio nesaugumo. Riziką didina vienišumas, konfliktai šeimoje, netikrumas dėl ateities, finansiniai sunkumai, patiriamas stresas ar stiprus noras kuo greičiau pabėgti iš dabartinių aplinkybių.

    Tokiais momentais sustiprėja poreikis būti priimtam ir suprastam, todėl lengviau patikėti žmogumi, kuris greitai sukuria artumo įspūdį. Ypač jautriai į tai reaguoja paaugliai ir jauni žmonės, ieškantys priklausymo ir savo vietos tarp bendraamžių.

    „Prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo baimės, o nuo pasitikėjimo kūrimo ir emocinio prisirišimo“, – pabrėžia psichologė Jurgita Bareišienė.

    Svarbu suprasti, kad rizika nėra vien tik socialinės atskirties ar labai mažas pajamas gaunančių šeimų problema. Išoriškai gyvenimas gali atrodyti stabilus, tačiau viduje gali būti daug vienišumo, emocinio nesaugumo, menkos savivertės ar saugaus ryšio stokos.

    Ženklai, kuriuos verta pastebėti

    Vienas dažniausių pavojingų situacijų bruožų yra per greitai kuriamas artumas ir spaudimas pasitikėti „be klausimų“. Taip pat neramina elgesys, kai žmogus skatinamas atsiriboti nuo artimųjų, slepia ryšį, ima jaustis kaltas, jam nuolat primenama „skola“ už pagalbą ar dovanas.

    Kontrolė gali pasireikšti ir kasdienybėje: nurodinėjama, su kuo bendrauti, kur eiti, ką sakyti, ko nesakyti. Tačiau žmogui, kuris tuo metu ypač ieško saugumo ar pripažinimo, tokie signalai ne visada atrodo kaip grėsmė.

    Prevencija prasideda ne tik nuo informacijos apie rizikas, bet ir nuo psichologinio atsparumo. Jį stiprina saugūs santykiai, galėjimas būti išgirstam, gebėjimas pasakyti „ne“, pasitikėjimas savo nuojauta ir žinojimas, kad pagalbos prašymas nėra silpnumas.

    Vaikams ir paaugliams ypač svarbu turėti suaugusį žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti nebijant būti išjuoktam ar pasmerktam. Kai šalia yra palaikymas, žmogus tampa mažiau pažeidžiamas manipuliacijoms ir išnaudojimui.

    Jei įtariate prekybą žmonėmis ar išnaudojimą, pagalbos galima kreiptis skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat verta pasitarti su specialistais savo savivaldybėje ar švietimo bei socialinių paslaugų įstaigose, kurios teikia psichologinę ir kompleksinę pagalbą šeimai.

    Tekstas parengtas pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos narės, Utenos švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jurgitos Bareišienės informaciją.

  • Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Paskutinis balandžio trečiadienis iš pirmo žvilgsnio atrodo įprasta diena, tačiau daugelyje šalių jis įgauna aiškią socialinę prasmę. Tądien minima Tarptautinė džinsų diena, skirta solidarumui su seksualinio smurto aukomis ir visuomenės dėmesiui šiai jautriai problemai.

    Prie iniciatyvos šiemet prisijungė ir Pakruojo rajono savivaldybės vadovai bei administracijos darbuotojai, darbą pasirinkę pradėti vilkėdami džinsus. Tokiu simboliniu gestu siekiama priminti, kad seksualinis smurtas nėra aukos kaltė, o stereotipai apie aprangą neturi jokio pagrindo.

    Kas yra Tarptautinė džinsų diena?

    Tarptautinė džinsų diena pasaulyje žinoma kaip „Denim Day“ ir kasmet minima paskutinį balandžio trečiadienį. Iniciatyva kviečia visuomenę ne tik apsivilkti džinsus, bet ir kalbėti apie sutikimo svarbą, aukų palaikymą bei atsakomybę, kuri visada tenka smurtautojui.

    Šios dienos esmė yra reakcija į vadinamąjį aukos kaltinimą, kai po seksualinės prievartos bandoma aiškinti, kad smurtą esą išprovokavo išvaizda, elgesys ar apranga. Tarptautinė džinsų diena primena, kad tokie aiškinimai normalizuoja smurtą ir apsunkina kreipimąsi pagalbos.

    „Džinsų alibi“ istorija ir jos pamoka

    Minėjimo ištakos siejamos su devintojo dešimtmečio pabaigoje Italijoje įvykusia byla, kai vairavimo instruktorius seksualiai išnaudojo savo mokinę. Nors vyras iš pradžių buvo nuteistas, vėliau, apskundus sprendimą, jis buvo išteisintas, argumentuojant, kad mergina vilkėjo itin aptemptus džinsus, todėl esą „turėjo padėti“ juos nusimauti.

    Šis argumentas vėliau plačiai imtas vadinti „džinsų alibi“ ir tapo simboliu, kaip teisinėje ir visuomeninėje praktikoje gali būti perkelta atsakomybė nuo smurtautojo aukai. Būtent todėl džinsai pasirinkti kaip ženklas, kad apranga nėra ir negali būti prievartos priežastis ar pasiteisinimas.

    Kodėl tokie minėjimai svarbūs savivaldoje?

    Viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimas į socialines iniciatyvas dažnai turi praktinį efektą, nes padeda aiškiau pasiekti gyventojus ir mažinti tylą, kuri vis dar gaubia seksualinį smurtą. Matomumas taip pat skatina kalbėti apie pagalbos galimybes, prevenciją ir empatiją nukentėjusiems.

    Pakruojo rajono savivaldybės prisijungimas prie Tarptautinės džinsų dienos primena, kad jautrios temos nėra vien privačios istorijos. Tai visuomenės saugumo ir žmogaus teisių klausimas, kuriam reikia nuoseklaus dėmesio, švietimo ir aiškios žinutės: atsakomybė visada tenka smurtavusiam asmeniui.

  • Džinsų diena Tauragėje: savivaldybė jungiasi prie iniciatyvos ir kviečia garsiau kalbėti

    Džinsų diena Tauragėje: savivaldybė jungiasi prie iniciatyvos ir kviečia garsiau kalbėti

    Balandis laikomas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu, o paskutinį mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė džinsų diena. Ši iniciatyva primena, kad seksualinis smurtas išlieka jautri, bet visuomenei svarbi tema, apie kurią būtina kalbėti atsakingai.

    Prie Tarptautinės džinsų dienos šiemet prisijungė Tauragės rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė pabrėžia, kad simbolinis prisidėjimas yra ir aiški žinutė nukentėjusiems: jie turi teisę būti išgirsti, o pagalba turi būti prieinama.

    „Ši diena primena, kaip svarbu apie seksualinio smurto problemą kalbėti atvirai ir atsakingai. Tik didindami visuomenės sąmoningumą, stiprindami prevenciją ir ieškodami veiksmingų sprendimų galime mažinti šio smurto mastą bei užtikrinti, kad nukentėjusieji būtų išgirsti, apginti ir sulauktų reikiamos pagalbos“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė.

    Savivaldybė akcentuoja, kad prevencija prasideda nuo aiškaus visuomenės supratimo: atsakomybė už smurtą tenka smurtautojui, o ne nukentėjusiajam. Todėl viešas kalbėjimas, švietimas ir institucijų bendradarbiavimas yra svarbūs žingsniai mažinant stereotipus ir didinant pasitikėjimą pagalbos sistema.

    Pažymima, kad Tarptautinė džinsų diena pasaulyje siejama su solidarumu ir pagarba asmens orumui, o džinsai tapo simboliu, kviečiančiu atsisakyti kaltinimo aukai ir atkreipti dėmesį į sutikimo svarbą. Tauragės rajono savivaldybės atstovai ragina bendruomenę nelikti abejingai ir kurti aplinką, kurioje smurtui nėra vietos.

    Apie iniciatyvos prasmę ir prisijungimą prie jos viešai kalbėta ir vietos žiniasklaidoje, aptariant, kodėl tokios dienos reikalingos ne tik kaip simbolis, bet ir kaip paskata realiems pokyčiams. Savivaldybė kviečia rūpintis vieni kitais ir, susidūrus su smurtu ar įtarus jį, ieškoti pagalbos bei pranešti atsakingoms institucijoms.

  • Mažeikių savivaldybė prisijungė prie Džinsų dienos: aiški žinutė seksualiniam smurtui – ne

    Mažeikių rajono savivaldybė balandžio 29 dieną prisijungė prie tarptautinės Džinsų dienos iniciatyvos, skirtos solidarumui su seksualinio smurto aukomis. Savivaldybė pranešė, kad darbo aplinkoje vadovai ir specialistai vilkėjo džinsus kaip palaikymo simbolį.

    Šia akcija siekiama priminti, kad seksualinis smurtas nėra aukos kaltė, o visuomenės pareiga – reaguoti, tikėti nukentėjusiaisiais ir skatinti kreiptis pagalbos. Džinsų diena daugelyje šalių minima kaip visuomenės švietimo priemonė, kviečianti atsisakyti stereotipų ir kaltinimo aukai.

    Savivaldybės komunikacijoje akcentuota aiški pozicija, kad seksualiniam smurtui turi būti sakomas nedviprasmiškas ne. Tokie vieši gestai, nors ir simboliniai, padeda kurti saugesnę aplinką bendruomenėse ir normalizuoja kalbėjimą apie patirtą smurtą.

    Seksualinio smurto prevencijos ir pagalbos srityje svarbiausia užtikrinti lengvai pasiekiamas, konfidencialias konsultacijas, emocinę paramą bei aiškius kreipimosi kelius. Praktikoje tai reiškia ne tik institucijų reagavimą, bet ir darbdavių bei organizacijų pastangas kurti nulinės tolerancijos kultūrą.

    Džinsų dienos idėja kasmet primena, kad pagarbos ir sutikimo principai turi galioti visose situacijose, o nukentėjusiesiems būtina reali pagalba, o ne vertinimai. Mažeikių rajono savivaldybė kviečia bendruomenę išlikti neabejingą ir palaikyti tuos, kurie susidūrė su seksualiniu smurtu.

  • Kodėl balandžio 29 dieną darbovietėse dėvimi džinsai: Trakų savivaldybė prisijungė prie akcijos

    Kodėl balandžio 29 dieną darbovietėse dėvimi džinsai: Trakų savivaldybė prisijungė prie akcijos

    Balandžio 29 dieną dalis Lietuvos darboviečių pasirinko paprastą, bet lengvai atpažįstamą žinutę: dėvėti džinsus kaip solidarumo ženklą, išreiškiant nepritarimą seksualiniam smurtui ir palaikymą nukentėjusiems.

    Prie iniciatyvos šią dieną prisijungė ir Trakų rajono savivaldybės kolektyvas. Savivaldybė pabrėžė, kad tai yra sąmoningas pasirinkimas, skirtas atkreipti dėmesį į problemą ir parodyti, jog smurtas nėra toleruojamas.

    Tarptautiniu mastu ši akcija siejama su „Denim Day“ judėjimu, kuris kasmet kviečia prisidėti prie pokalbio apie sutikimą, aukų kaltinimo problemą ir pagalbos mechanizmus. Džinsai čia tampa ne mados detale, o vizualiu priminimu, kad smurtas gali paliesti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmones.

    Specialistai pabrėžia, kad viešas institucijų įsitraukimas svarbus ne tik dėl simbolikos. Tokios akcijos skatina darbuotojus ir bendruomenes drąsiau kalbėti apie ribas, sutikimą, pagalbos galimybes, taip pat prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo organizacijose.

    Trakų rajono savivaldybė ragina neapsiriboti vien simboliniu gestu ir primena, kad neabejingumas prasideda nuo kasdienių veiksmų: jautrios reakcijos, palaikymo ir aiškios pozicijos prieš bet kokias smurto formas.

    „Šiandien dėvime džinsus kaip solidarumo, palaikymo ir neabejingumo ženklą“, – teigė Trakų rajono savivaldybė.

  • Tarptautinė džinsų diena Birštone: savivaldybės darbuotojai primena, kodėl svarbu nekaltinti aukų

    Birštono savivaldybės darbuotojai prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos iniciatyvos, kviečiančios atkreipti dėmesį į seksualinį smurtą ir keisti visuomenėje vis dar pasitaikančias aukų kaltinimo nuostatas. Šią dieną dėvimi džinsai tampa solidarumo ženklu ir priminimu, kad smurtas nėra aukos atsakomybė.

    Iniciatyvos žinutė paprasta: seksualinis smurtas gali vykti įvairiose aplinkose, todėl apie jį būtina kalbėti be užuolankų. Savivaldybė pabrėžia, kad problema gali pasireikšti šeimoje, mokykloje, darbo vietoje, elektroninėje erdvėje ir platesnėje visuomenėje.

    Tarptautinė džinsų diena siejama su tarptautiniu judėjimu, skatinančiu švietimą apie sutikimo svarbą ir pagarbų požiūrį į nukentėjusius. Ekspertai ne kartą yra akcentavę, kad aukų kaltinimas mažina tikimybę kreiptis pagalbos, o viešas palaikymas ir aiškūs institucijų signalai prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo.

    Birštono savivaldybės atstovai ragina šią temą aptarti garsiai ir atsakingai, stiprinant prevenciją ir visuomenės sąmoningumą. Pasak jų, svarbiausia siekti, kad seksualinio smurto atvejų mažėtų, o nukentėję žmonės būtų išgirsti, apginti ir laiku gautų reikalingą pagalbą.

    Tarptautinės džinsų dienos proga primenama, kad smurto prevencija prasideda nuo kasdienių pasirinkimų: netoleruoti menkinančių komentarų, neplatinti gandų, gerbti ribas ir skatinti kreiptis pagalbos. Kuo daugiau institucijų ir bendruomenių prisideda prie šios žinutės, tuo lengviau kurti aplinką, kurioje atsakomybė visada tenka smurtautojui.

    Birštono savivaldybės informacija.

  • Kalvarijos savivaldybė prisijungė prie Džinsų dienos: ką reiškia šis solidarumo gestas?

    Balandžio 29 dieną Kalvarijos savivaldybės administracijos darbuotojai prisijungė prie Tarptautinės Džinsų dienos minėjimo ir šia proga į darbą atėjo vilkėdami džinsus. Tai simbolinis gestas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į seksualinio smurto problemą ir palaikyti nukentėjusiuosius.

    Džinsų diena pasaulyje minima kaip visuomeninė iniciatyva, kviečianti ne kaltinti auką, o kalbėti apie sutikimo, pagarbos ir saugumo principus. Jos esmė primena, kad atsakomybė už smurtą visada tenka smurtautojui, o stereotipai apie aprangą ar elgesį negali būti pateisinimas.

    Kalvarijos savivaldybė pabrėžė, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes skatina sąmoningumą bendruomenėje. Kuo daugiau institucijų viešai rodo paramą, tuo lengviau nukentėjusiesiems kreiptis pagalbos ir kalbėti apie patirtą smurtą.

    Kodėl svarbu kalbėti viešai?

    Seksualinis smurtas dažnai išlieka nutylėtas dėl baimės, gėdos ar nepasitikėjimo, kad bus sulaukta pagalbos. Viešos kampanijos ir solidarumo ženklai prisideda prie aplinkos, kurioje aiškiau suprantama, kur kreiptis, ir kodėl svarbu reaguoti į bet kokias prievartos apraiškas.

    Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad prevencijoje itin svarbi nuosekli edukacija apie ribas ir sutikimą, taip pat institucijų pasirengimas priimti pranešimus jautriai ir profesionaliai. Džinsų dienos minėjimas primena, kad pagarba ir saugumas yra visos visuomenės atsakomybė.

    Kalvarijos savivaldybės iniciatyva šiemet tapo dar vienu priminimu, jog net ir paprastas, kasdienis drabužis gali tapti aiškia žinute: palaikymas nukentėjusiesiems yra būtinas, o tylėjimas padeda tik smurto kultūrai išlikti.