Tag: Šnipinėjimo programos

  • Milijonai telefonų galėjo būti pasiekti per reklamas: tyrėjai sieja schemą su Izraelio šnipinėjimo įrankiais

    Milijonai telefonų galėjo būti pasiekti per reklamas: tyrėjai sieja schemą su Izraelio šnipinėjimo įrankiais

    Milijonai telefonų visame pasaulyje galėjo būti pasiekti per internetinės reklamos ekosistemą, kuri, tyrėjų teigimu, buvo išnaudota šnipinėjimo programinei įrangai pristatyti ir taikiniams identifikuoti. Tyrimą atliko Toronto universiteto laboratorija „Citizen Lab“ kartu su kibernetinio saugumo bendrove „Confiant Threat Intelligence“.

    Tyrėjai aprašė metodą, pavadintą „AdFection“, kai pasitelkiamos teisėtos reklamos pirkimo ir rodymo grandinės, kad būtų nukreipiama į infrastruktūrą, siejamą su komercinių šnipinėjimo priemonių tiekėjais. Skirtingai nei įprastos apgaulės, tokio tipo atakose nebūtinai reikia, kad žmogus spustelėtų nuorodą.

    Kaip reklamos tampa atakos kanalu

    Atakos esmė siejama su realaus laiko siūlymų sistema, kai reklamos plotas parduodamas automatiškai, o skelbimai parenkami pagal vartotoją ir jo įrenginį. Tyrėjų vertinimu, prisijungimas prie šios ekosistemos gali suteikti galimybę stebėti įrenginius, atrinkti taikinius ir potencialiai vykdyti vadinamąsias nulinio spustelėjimo atakas.

    Analizuodami didelės apimties reklamos įrašus, tyrėjai nustatė, kad su schema siejami skelbimai per kelis mėnesius pasirodė itin plačiai, įvairiose šalyse, dideliame skaičiuje svetainių ir mobiliųjų programėlių. Tarp vietų, kuriose fiksuotas tokių skelbimų rodymas, minimos ir tarptautinių organizacijų bei Europos institucijų svetainės.

    Kas siejama su operacija?

    Tyrime minėta Izraelio bendrovė „Discover-Tech“, kuri viešai prisistato kaip reklamos technologijų verslas. Tyrėjai teigia, kad jos platforma galėjo sudaryti sąlygas komercinių šnipinėjimo įrankių naudotojams identifikuoti, sekti ir atrinkti įrenginius, pasitelkiant reklamas kaip ryšio kanalą.

    Kaip viena iš su infrastruktūra siejamų šnipinėjimo priemonių įvardyta „Candiru“ kenkėjiška programa. Tyrėjų duomenimis, analizuojant žurnalistų ir darbuotojų įrenginius žiniasklaidos tinkle „Al Jazeera“, buvo nustatyta, kad dešimtys telefonų buvo atrinkti kaip taikiniai, o dalis jų galėjo būti užkrėsti.

    „Prisijungimas prie internetinės reklamos ekosistemos samdomų šnipinėjimo programų pramonei suteikia slapta veikiantį pristatymo kanalą“, – sakė „Citizen Lab“ vyresnysis tyrėjas Billas Marczakas.

    Kodėl tai kelia riziką ir ką tai reiškia vartotojams

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai, jog įrenginys buvo nukreiptas į su schema siejamus serverius, nebūtinai reiškia užkrėtimą. Vis dėlto toks mastas rodo sisteminę riziką: reklamos grandinėje dalyvauja daug tarpininkų, o automatizuotas skelbimų pirkimas gali būti išnaudotas ir žvalgybai, ir nusikalstamoms operacijoms.

    Kibernetinio saugumo praktikoje reklamos tiekimo grandinės laikomos patraukliu taikiniu, nes jos leidžia pasiekti dideles auditorijas, o kenksminga veikla gali būti užmaskuota kaip įprastas reklamos srautas. Tyrėjai ragina stiprinti reklamos technologijų patikras, auditus ir incidentų tyrimus, ypač kai skelbimai pasirodo institucijų ir tarptautinių organizacijų svetainėse.

    „Discover-Tech“ ir su ja siejama bendrovė „Integrity Labs“, tyrime minima kaip susijusi su „Candiru“ įsigijimu, į prašymą pakomentuoti viešai iškart nereagavo. Tyrimo išvados paskatino raginimus papildomai įvertinti, ar institucijų infrastruktūra ir vartotojai galėjo būti paveikti.

  • Buvęs europarlamentaras, tyręs „Pegasus“, pats tapo taikiniu: nustatyti du užkrėtimo atvejai

    Buvęs europarlamentaras, tyręs „Pegasus“, pats tapo taikiniu: nustatyti du užkrėtimo atvejai

    Toronto universiteto „Citizen Lab“ teismo ekspertizė nustatė, kad buvusio europarlamentaro Stelios Kouloglou telefonas buvo ne kartą užkrėstas šnipinėjimo programa „Pegasus“ tuo metu, kai jis dirbo Europos Parlamento komitete, tyrusiame piktnaudžiavimą šia technologija. Ši informacija sustiprino įtarimus, kad paties tyrimo darbas galėjo būti stebimas ar net paveiktas.

    Tyrėjų teigimu, užkrėtimas fiksuotas mažiausiai du kartus: 2022 metų spalio 21 dieną ir 2023 metų kovo 6–7 dienomis. Abu laikotarpiai sutapo su itin svarbiais PEGA komiteto darbo etapais, kai buvo ruošiamos misijos ir baigiama rengti galutinė ataskaita.

    Kas galėjo būti atskleista

    „Pegasus“ laikomas vienu pažangiausių komercinių šnipinėjimo įrankių, galinčiu suteikti prieigą prie privačių žinučių, elektroninių laiškų ir kitų telefone vykstančių komunikacijų. „Citizen Lab“ pažymi, kad tokia prieiga galėjo atverti kelią susipažinti su konfidencialiais PEGA komiteto narių ir jų komandų apsikeitimais, taip pat jautriomis parlamentinėmis procedūromis.

    Šis atvejis svarbus tuo, kad viešai tai yra pirmasis dokumentuotas pavyzdys, kai „Pegasus“ taikiniu tapo aktyviai komitete dirbęs asmuo. Tai kelia papildomų klausimų dėl Europos institucijų gebėjimo apsaugoti savo narius ir procesus nuo valstybinių ar su valstybėmis siejamų kibernetinių operacijų.

    Įtariamieji neįvardijami, bet matomas kampanijos pėdsakas

    Tyrėjai nenurodo, kuri konkreti valstybė ar organizacija galėjo būti atsakinga už atakas. Vis dėlto ataskaitoje minimi sutapimai su anksčiau fiksuota „Pegasus“ kampanija Europoje, kai buvo taikomasi į Rusijos ir Baltarusijos kilmės žurnalistus bei aktyvistus.

    Tokie sutapimai, „Citizen Lab“ vertinimu, leidžia daryti prielaidą, kad operaciją galėjo vykdyti vienas iš „NSO Group“ klientų, turėjęs galimybę naudoti „Pegasus“ keliose Europos valstybėse. „Pegasus“ licencijas, kaip skelbiama viešuose tyrimuose, paprastai perka valstybinės institucijos, o naudojimas dažnai grindžiamas nacionalinio saugumo ar kovos su nusikalstamumu argumentais.

    Politinis atgarsis ir spaudimas institucijoms

    Pats S. Kouloglou teigė neabejojantis, kad įsilaužimai buvo tiesiogiai susiję su jo vaidmeniu PEGA komitete ir darbais, kuriuos tuo metu vykdė europarlamentarai. Pirmasis užkrėtimas fiksuotas ruošiantis tyrimų misijoms, antrasis – kai Briuselyje vyko intensyvios diskusijos dėl galutinio komiteto teksto.

    Buvusi PEGA komiteto narė Sophie in ’t Veld pabrėžė, kad esminis klausimas yra ne vien tai, kas konkrečiai vykdė ataką, bet ir kodėl, nepaisant daugybės viešai nuskambėjusių atvejų, Europos Komisijos atsakas į šnipinėjimo programų piktnaudžiavimą, jos vertinimu, išliko nepakankamas.

    Ši istorija vėl išryškina platesnę problemą: komercinių šnipinėjimo priemonių rinka auga, o jų panaudojimo ribos dažnai lieka neaiškios, ypač kai taikiniais tampa politikai, žurnalistai ar tyrimus vykdantys pareigūnai. Europos institucijoms tai reiškia ne tik privatumo, bet ir demokratinių procesų apsaugos iššūkį.