CP v2

Tag: Socialinė apsauga

  • Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur nukeliauja mokesčių eurai

    Gyventojai moka mokesčius, o jų pajamos sudaro reikšmingą viešųjų finansų dalį visoje Europoje. Būtent iš šių lėšų valstybės finansuoja paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė apsauga.

    Eurostato duomenimis, 2024 metais mokesčių pajamos Europos Sąjungoje sudarė 40,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo pat metu valdžios sektoriaus išlaidos buvo dar didesnės ir pasiekė 49,6 proc. BVP.

    Daugiausia – socialinei apsaugai

    Vertinant ne tik bendrą išlaidų lygį, bet ir tai, kaip išlaidos paskirstomos, ryškėja aiški tendencija: didžiausia dalis tenka socialinei apsaugai. Europos Sąjungoje jai 2024 metais buvo skirta 19,6 proc. BVP, tai sudaro apie 40 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų.

    Kitaip tariant, maždaug du iš penkių viešųjų išlaidų eurų Europos Sąjungoje nukeliauja socialinei apsaugai. Ši sritis apima pensijas, nedarbo išmokas, paramą ligos ar negalios atveju, taip pat priemones, susijusias su tėvystės ar motinystės pareigomis, būstu ir socialine atskirtimi.

    Tarp Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos socialinė apsauga visur yra didžiausia biudžeto išlaidų kategorija. Skirtumai tarp šalių dideli: nuo 26 proc. Vengrijoje iki 45,9 proc. Suomijoje.

    Kodėl palyginimai ne visada akivaizdūs

    Vien procentinės dalies reitingai gali klaidinti, nes valstybių BVP ir nominalios biudžetų apimtys smarkiai skiriasi. Todėl ta pati procentinė dalis skirtingose šalyse gali reikšti visiškai kitokias realias sumas vienam gyventojui.

    Dėl to ekonomistai dažnai siūlo vertinti ir išlaidas vienam gyventojui, taip pat atsižvelgti į perkamąją galią. Tai leidžia tiksliau palyginti, kiek realiai „nuperkama“ viešųjų paslaugų ir išmokų skirtingose valstybėse.

    Europos Centrinio Banko analizėje pabrėžiama, kad vieno optimalaus socialinių išlaidų lygio, tinkančio visoms šalims, nėra. Skirtumus lemia demografija, darbo rinkos struktūra ir pensijų sistemų sandara.

    Sveikata dažniausiai antra, bet ne visur

    Vidutiniškai Europos Sąjungoje antra didžiausia išlaidų kategorija yra sveikatos apsauga, kuriai tenka apie 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Vis dėlto devyniose šalyse antra vieta atitenka kitoms sritims, o tai atspindi skirtingus politinius prioritetus ir finansavimo modelius.

    Sveikatos išlaidų dalis ypač skiriasi: nuo 6,7 proc. Šveicarijoje ir 10 proc. Vengrijoje iki 24,3 proc. Airijoje. Šiuos skirtumus iš dalies aiškina tai, kad kai kur didesnę dalį sveikatos paslaugų kainos padengia namų ūkiai, draudimas ar mišrūs modeliai, o ne vien valstybės biudžetas.

    Sudėjus socialinę apsaugą ir sveikatos apsaugą, daugiau nei pusė valdžios sektoriaus išlaidų tenka šioms dviem sritims maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių. Europos Sąjungoje bendra šių kategorijų dalis siekia apie 55 proc.

    Kitos didžiosios eilutės: administravimas, ekonomika, švietimas

    Po socialinės apsaugos ir sveikatos didžiausios išlaidų kategorijos Europos Sąjungoje yra bendrosios viešosios paslaugos, ekonomikos reikalai ir švietimas, kurių kiekviena sukasi apie 10 proc. ribą. Bendrosios viešosios paslaugos apima valstybės administravimą, viešuosius finansus, užsienio reikalus, viešąją skolą ir pervedimus tarp valdžios lygių.

    Šios kategorijos dalis ypač nevienoda: nuo 7,5 proc. Bulgarijoje iki 21,2 proc. Vengrijoje. Kai kur, pavyzdžiui, Vengrijoje, Graikijoje ar Italijoje, bendrosios viešosios paslaugos tampa antra didžiausia biudžeto eilute po socialinės apsaugos.

    Ekonomikos reikalams priskiriamos išlaidos, susijusios su užimtumu ir verslu, žemės ūkiu, energetika, pramone, transportu, ryšiais ir ekonominiais tyrimais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Malta ar Latvija, ši eilutė yra antroje vietoje, o dalis gali siekti apie penktadalį visų išlaidų.

    Švietimas kaip antra didžiausia kategorija išsiskiria Šveicarijoje, kur jam tenka 16,3 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Tuo metu gynybai Europos Sąjungoje vidutiniškai skiriama 3,5 proc., o tokios sritys kaip aplinkos apsauga, būstas ir bendruomenės paslaugos ar kultūra sudaro palyginti nedidelę bendro biudžeto dalį.

  • Portugalijos pensijų perteklius tik popieriuje: ataskaita įspėja dėl mažėsiančių išmokų

    Portugalijos pensijų perteklius tik popieriuje: ataskaita įspėja dėl mažėsiančių išmokų

    Portugalijos socialinės apsaugos sistemos finansinė padėtis oficialiose ataskaitose atrodo palanki, tačiau naujas ekspertų parengtas tyrimas teigia, kad matomas pensijų sistemos perteklius gali būti klaidinantis. Pasak ataskaitos autorių, ilgainiui pensijų išmokos gali mažėti, o reali sistemos našta būti didesnė, nei rodo atskirai pateikiami skaičiai.

    Ataskaita „Pensijų reforma Portugalijoje: tvariai ir teisingai sistemai – kartų sutartis“ siekia sujungti bendrojo režimo ir valstybės tarnautojų pensijas administruojančios „Caixa Geral de Aposentações“ duomenis. Tokiu būdu, kaip teigiama dokumente, 2025 metais susidaro beveik 1 940 000 000 eurų deficitas, nors oficialiai, vertinant tik dalį sistemos, gali būti fiksuojamas perteklius.

    Ataskaitai vadovavęs ekonomistas ir profesorius Jorge Bravo pabrėžia, kad dabartinis vaizdas pagerėja dėl struktūrinių pokyčių, kurie nėra ilgalaikė išeitis. Prie jų priskiriamas laipsniškas valstybės tarnautojų pensijų sistemos persiorientavimas į bendrą režimą ir didesnės imigracijos įtaka, padidinusi įmokas mokančiųjų skaičių.

    „Noriu palikti geresnes apsaugos sąlygas būsimoms kartoms“, – sakė Jorge Bravo.

    Vienas iš ryškiausių perspėjimų susijęs su vadinamuoju pakeitimo rodikliu, kuris parodo, kokią buvusio atlyginimo dalį sudaro pirmoji pensijos išmoka. Ataskaitoje teigiama, kad šis rodiklis dabar siekia apie 68 proc., tačiau prognozuojama, kad 2045–2065 metais jis gali sumažėti dar 10–12 procentinių punktų, priklausomai nuo demografinių ir ekonominių prielaidų.

    Pasiūlymai: nuo vaikų sąskaitų

    Darbo grupė siūlo kelias kryptis, kaip didinti gyventojų finansinį atsparumą senatvėje ir mažinti vien tik valstybės pensijos riziką. Viena idėjų – „Grão a Grão“ programa, kai visiems šalyje gyvenantiems vaikams automatiškai būtų atidaroma taupymo sąskaita su nedidele reguliaria valstybės įmoka.

    Numatoma, kad artimieji galėtų ją papildyti, o lėšos būtų naudojamos tik sulaukus pensinio amžiaus, nors kai kuriais atvejais galėtų būti panaudojamos kaip užstatas, pavyzdžiui, studijų paskolai. Asmeninių finansų ekspertė Bárbara Barroso pažymi, kad ankstyvas kaupimo startas yra privalumas, tačiau pabrėžia skirtumą tarp taupymo ir investavimo.

    „Turime pakeisti taupymą investavimu. Ilgalaikio kaupimo be rizikos ir be kapitalo rinkų neįmanoma išspręsti“, – sakė Bárbara Barroso.

    Automatinis įtraukimas ir antra pakopa

    Kita siūloma priemonė – papildomas kaupimas su automatiniu įtraukimu, paliekant teisę atsisakyti. Schema būtų aktyvuojama pradedant dirbti, o įmokas mokėtų darbuotojas, darbdavys ir valstybė; bendra įmoka galėtų siekti 8–10 proc. atlyginimo.

    Asmeninių finansų ekspertė Bárbara Barroso tokį modelį vadina vienu efektyviausių būdų didinti kaupimą, nes jis padeda įveikti žmonių polinkį atidėlioti sprendimus. Panašius modelius naudoja ir kitos šalys, o automatinio įtraukimo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktinis būdas išplėsti pensijų sistemos antrąjį ramstį.

    Trečias siūlymų blokas – specialiai pensijai pritaikyti valstybės vertybiniai popieriai, panašūs į taupymo ar iždo sertifikatus, tik su išmokėjimu dalimis per laiką. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė gali būti patrauklesnė artėjantiems prie pensijos, o jaunesniems, turintiems 20–30 metų horizontą, dažniau rekomenduojamas labiau diversifikuotas investavimas.

    Raginimas nelaukti reformos

    Pranešama, kad Portugalijos Vyriausybė struktūrinių socialinės apsaugos reformų artimiausiu metu neplanuoja, nors pati buvo užsakiusi tyrimą ir jis vasaros pabaigoje pateiktas atsakingai ministrei. Vis dėlto kalbinti ekspertai ragina gyventojus nelaukti politinių sprendimų ir pradėti formuoti papildomą pensijos dalį savarankiškai.

    José Santiago Gavino atkreipia dėmesį, kad technologijos supaprastino investavimą: daugelyje finansinių programėlių galima automatizuoti periodines įmokas nuo kelių eurų, o sudėtinės palūkanos ypač svarbios pradedant anksti. Bárbara Barroso taip pat primena, kad dalis gyventojų turi finansinių galimybių, tačiau vis tiek delsia, o didelė lėšų suma laikoma indėliuose, kurie ilgainiui gali neatsverti infliacijos.

  • Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Gegužės 25–27 dienomis Italijos Vičencos mieste surengta tarptautinė trijų dienų konferencija Europe in Action 2026, į kurią susirinko daugiau kaip 500 dalyvių iš Europos šalių. Renginyje daugiausia dėmesio skirta žmonių su intelekto negalia savarankiškumui, įtraukčiai bendruomenėje ir žmogaus teisių užtikrinimui.

    Konferencijoje dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė, atvejo vadybininkė Rūta Keparutienė. Pasak savivaldybės, tokie vizitai padeda savivaldybių darbuotojams perimti praktinius sprendimus, kurie vėliau gali būti pritaikomi vietos paslaugų tinkle.

    Akcentas – atvejo vadyba

    Apie situaciją Lietuvoje pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė. Tarptautinei auditorijai pristatyta negalios politikos pertvarka ir Lietuvoje taikomas atvejo vadybos modelis, skirtas darbui su intelekto ir psichosocialine negalia.

    Konferencijoje pabrėžta, kad atvejo vadybininkas, dirbdamas savivaldybėje, gali tapti jungiamąja grandimi tarp socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisinių klausimų sprendimo. Tokiu būdu siekiama mažinti paslaugų fragmentaciją, kai žmogui ar jo artimiesiems tenka patiems koordinuoti pagalbą tarp skirtingų institucijų.

    Ką perima savivaldybės?

    Renginio dalyviai iš įvairių šalių dalijosi gerąja patirtimi, kaip sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo savarankiškiau, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir aktyviai dalyvauti bendruomenės veiklose. Daug dėmesio skirta individualizuotai pagalbai, paslaugų prieinamumui ir nuosekliam asmens kelio planavimui nuo poreikių įvertinimo iki realios paramos.

    Tokiuose susitikimuose savivaldybėms ypač svarbios praktinės įžvalgos, kaip organizuoti paslaugas taip, kad jos būtų pasiekiamos laiku ir vieno langelio principu. Tai aktualu ir Lietuvos savivaldybėms, kurios, plėtojant bendruomenines paslaugas, vis dažniau ieško būdų, kaip geriau suderinti skirtingų sričių specialistų darbą.

    Italijos socialinio verslo pavyzdžiai

    Konferencijos metu pristatyti ir Italijos socialinio verslo pavyzdžiai, kai žmonės su negalia įdarbinami kavinėse, restoranuose, ūkiuose ar kitose veiklose. Šie modeliai dažnai remiasi nuoseklia pagalba darbo vietoje, aiškiomis užduotimis ir komandos pasirengimu, kad darbuotojas galėtų sėkmingai įsilieti į kolektyvą.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai akcentavo, kad įtraukios bendruomenės kūrimas nėra vien socialinės srities klausimas. Tam reikalingas platesnis požiūris, apimantis švietimą, sveikatos paslaugas, užimtumą ir vietos bendruomenių įsitraukimą, o savivaldybės praktika dažnai tampa lemiamu veiksniu, ar žmogus realiai gauna reikalingą pagalbą.

    Tauragės rajono savivaldybė nurodo, kad tarptautiniai mainai leidžia įvertinti, kurios priemonės veikia geriausiai, ir ieškoti sprendimų, tinkamų vietos situacijai. Tikimasi, kad parsivežtos įžvalgos prisidės prie dar nuoseklesnio pagalbos organizavimo Tauragės rajone, stiprinant žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia įtrauktį.

  • Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenimo kokybės indekse – 30 vieta: kur lenkia šalies vidurkį?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenimo kokybės indekse – 30 vieta: kur lenkia šalies vidurkį?

    Kaip sudarytas gyvenimo kokybės indeksas

    Žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu sudarė Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą, kuriame įvertintos visos 60 savivaldybių. Tyrime naudota 140 rodiklių sistema, apimanti tiek viešųjų paslaugų prieinamumą, tiek socialinę ir ekonominę aplinką.

    Rodikliai sugrupuoti į 12 sričių: sveikatos apsauga, ekonomika, švietimas, infrastruktūra, aplinka ir tvarumas, saugumas, užimtumas ir pajamos, socialinė apsauga ir skurdas, demografija, būstas, gyventojų apklausos, kultūra ir sportas. Galutinis rezultatas skaičiuotas 1 000 taškų skalėje, kad būtų matomi savivaldybių skirtumai.

    Metodika remiasi tarptautine praktika, dažnai taikoma viešosios politikos vertinimuose: lyginama statistika, paslaugų prieinamumas ir gyventojų patirtys. Dalis rodiklių imta ne tik iš naujausių, bet ir iš ankstesnių metų duomenų, nes ne visi rodikliai savivaldybių lygmeniu atnaujinami kasmet.

    Kaišiadorių rajono rezultatas ir kontekstas

    Kaišiadorių rajono savivaldybė indekse surinko 592,19 taško ir užėmė 30 vietą iš 60. Tai reiškia vidurinę poziciją nacionaliniame kontekste, kur ryškiausiai matosi tiek stabilios stiprybės, tiek sritys, kuriose reikėtų papildomų sprendimų.

    Tokio tipo reitingai dažniausiai naudojami kaip orientyras planuojant investicijas ir paslaugų tobulinimą, nes vienoje vietoje suvedami skirtingų sričių duomenys. Praktikoje tai leidžia savivaldybėms tiksliau identifikuoti, kur labiausiai atsiperka lėšos ir vadybiniai pokyčiai.

    Stiprybės ir sritys, kur reikia proveržio

    Geriausiai Kaišiadorių rajono savivaldybė įvertinta infrastruktūros, aplinkos ir tvarumo bei socialinės apsaugos srityse. Infrastruktūros kategorijoje surinkta 68,79 taško, o aplinkos ir tvarumo srityje – 55,16 taško, kas rodo palyginti palankią kasdienę gyvenamąją aplinką.

    Socialinės apsaugos ir skurdo kategorijoje savivaldybė surinko 45,72 taško, o gyventojų apklausų kategorijoje – 42,61 taško. Pastarasis rodiklis svarbus tuo, kad atspindi ne vien statistiką, bet ir tai, kaip žmonės vertina paslaugas bei gyvenimo sąlygas savo savivaldybėje.

    Tuo metu didesni iššūkiai fiksuojami švietimo, sveikatos apsaugos ir saugumo srityse. Tokie rezultatai paprastai signalizuoja apie paslaugų prieinamumo, kokybės ir ilgalaikių investicijų poreikį, ypač ten, kur gyventojai jautriausiai pajunta pokyčius kasdienybėje.

    Tyrimo rengėjai akcentuoja, kad didelių, neįveikiamų atotrūkių tarp savivaldybių nėra, tačiau kiekviena jų turi skirtingą starto poziciją ir savus prioritetus. Kaišiadorių rajono atvejis rodo, kad tvirtesnė bazė infrastruktūroje ir socialinėje srityje gali tapti pagrindu kryptingai gerinti jautriausias paslaugas.

    Indekso rezultatai savivaldybei gali būti naudojami kaip analitinis įrankis planuojant biudžetą, projektus ir paslaugų plėtrą. Kuo aiškiau įvardijamos silpnosios vietos, tuo paprasčiau išmatuoti, ar priimti sprendimai realiai gerina gyvenimo kokybę.

  • Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Seime surengtuose nacionaliniuose apdovanojimuose Šeimai draugiškiausia savivaldybė pirmą kartą pagerbtos savivaldybės, kurios kryptingai stiprina šeimoms palankią aplinką. Renginys subūrė savivaldos, ministerijų ir bendruomenių atstovus, akcentuotas realių sprendimų vaidmuo kasdienėje šeimų gerovėje.

    Tarp apdovanotųjų atsidūrė Marijampolės savivaldybė, pelniusi įvertinimą nominacijoje Už ilgalaikes investicijas į šeimai palankų švietimą. Komisija išskyrė nuoseklų dėmesį kokybiškam ir prieinamam ugdymui, mokymuisi visą gyvenimą ir kompleksinei pagalbai vaikams bei šeimoms.

    Marijampolės savivaldybės vardu apdovanojimą atsiėmė vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Pasak savivaldybės atstovų, įvertinimas siejamas su ilgalaikiais sprendimais, kurie padeda šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei užtikrina stabilesnę paslaugų kokybę skirtingoms amžiaus grupėms.

    Nacionaliniai apdovanojimai surengti bendradarbiaujant kelioms ministerijoms, o pačią iniciatyvą organizatoriai pristato kaip paskatą savivaldybėms dalintis praktika, kuri veikia. Tokie įvertinimai dažniausiai atkreipia dėmesį į ankstyvosios pagalbos šeimai svarbą, įtraukaus ugdymo plėtrą ir paslaugų prieinamumą ne tik didmiesčiuose.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimas yra švietimo bendruomenės ir su šeimomis dirbančių specialistų bendro darbo rezultatas. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimas taps papildomu impulsu tęsti pradėtas priemones ir dar labiau stiprinti šeimoms palankias paslaugas visame regione.

  • Projektas KOPA įsibėgėjo: nemokama pagalba šeimoms jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje vykdomas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) per įgyvendinimo laikotarpį jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės pagalbos modelis orientuotas į prevenciją ir psichosocialinę paramą, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau, nelaukiant, kol jos taps gilesnės.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o paslaugos teikiamos visose šalies savivaldybėse.

    Kas įeina į kompleksines paslaugas

    Kaip nurodo Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė, kompleksiškumas reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas. Tai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimus.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė J. Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Projekto logika paremta tuo, kad ankstyva pagalba mažina riziką, jog laikini sunkumai virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinėmis problemomis.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    KOPA veikia nacionaliniu mastu, o koordinavimas savivaldybėse patikėtas Bendruomeniniams šeimos namams. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos organizuojamos arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, o esant poreikiui sudaromos papildomos sąlygos, kad pagalba būtų realiai pasiekiama.

    Projekte numatoma spręsti ir paslaugų prieinamumo kliūtis, kurios dažnai lemia, kad žmonės atidėlioja pagalbą. Kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad konsultacijos ir užsiėmimai būtų įmanomi šeimoms, auginančioms vaikus.

    Rezultatai ir aktualiausios temos

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgyjamus kasdien pritaikomus įgūdžius.

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Didelė dalis tikslinės grupės yra darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus, todėl projektas siejamas su ilgalaike šeimos politikos kryptimi ir socialinės atskirties prevencija.

    Paslaugų turinys pritaikomas prie realių krizių, su kuriomis susiduria šeimos: skyrybų ir santykių konfliktų, priklausomybių, pogimdyminės depresijos, vienišumo, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimo. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip sritys, kuriose ankstyva psichosocialinė pagalba leidžia sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek šeimai, tiek bendruomenei.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad būtent tokia partnerystė padeda paslaugas pritaikyti skirtingų regionų poreikiams.

    Gyventojai, norintys gauti paslaugas, gali kreiptis į savo savivaldybėje veikiantį Bendruomeninių šeimos namų koordinavimo centrą, kuris nukreipia į tinkamiausias konsultacijas ar užsiėmimus. KOPA tikslas išlieka tas pats: kad pagalba būtų ne išimtis, o lengvai pasiekiama kasdienė praktika.

  • Parama būstui įsigyti: prašymai startuos gegužės 19 dieną, svarbu suspėti iki lėšų pabaigos

    Parama būstui įsigyti: prašymai startuos gegužės 19 dieną, svarbu suspėti iki lėšų pabaigos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir gali apimti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymus gyventojai galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Ministerija atkreipia dėmesį, kad priėmimas gali baigtis ir anksčiau, jei kvietimui numatytos lėšos bus išnaudotos.

    Kur ir kaip pateikti prašymą

    Prašymai gali būti pateikiami Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat ir kitais savivaldybių taikomais kanalais. Pavyzdžiui, Zarasų rajono savivaldybės administracija nurodo galimybę teikti prašymus atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą.

    Teikiant prašymą per atstovą, jo teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar pasirinktas pateikimo būdas užtikrina, kad prašymas bus gautas laiku.

    Kaip bus sprendžiama dėl teisės į paramą

    Ministerija primena, kad prašymų priėmimas ir nagrinėjimas vykdomas pagal nustatytus tvarkos aprašus, reglamentuojančius tiek prašymų nagrinėjimą, tiek valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų ir subsidijų teikimą. Šie dokumentai apibrėžia procedūras, terminus ir sprendimų priėmimo eigą.

    Pasibaigus kvietimo terminui ministerija, įvertinusi paramai būstui įsigyti skirtas lėšas ir poreikį pagal gautus prašymus, atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas dėl pažymų, patvirtinančių teisę į paramą būstui įsigyti, išdavimo.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams svarbu ne tik pateikti prašymą laiku, bet ir užtikrinti, kad pateikti duomenys ir dokumentai būtų tikslūs. Savivaldybės ir SPIS sistemoje pateikiama informacija padeda sekti procesą ir išvengti situacijų, kai prašymas stringa dėl trūkstamų duomenų.

  • Ankstyvoji pagalba dar iki nustatant negalią: kas gali kreiptis ir kokios nemokamos paslaugos priklauso

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos primena apie ankstyvosios pagalbos paslaugas žmonėms, kuriems matomi akivaizdūs negalios požymiai, tačiau dar nėra nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Ši pagalba skirta ir šeimos nariams, kurie dažnai pirmieji susiduria su praktiniais bei emociniais iššūkiais.

    Ankstyvosios pagalbos esmė – padėti laiku susiorientuoti sistemoje, gauti patikimą informaciją ir reikiamą palaikymą, kol vyksta sveikatos būklės vertinimas ir sprendžiami formalūs klausimai. Paslauga Lietuvoje pradėta teikti 2024 metais, o 2026 metais jos teikimas tęsiamas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Ankstyvoji pagalba apima informavimą ir konsultavimą, emocinę bei psichologinę pagalbą, taip pat atstovavimą. Praktikoje tai gali reikšti aiškius atsakymus, kur kreiptis, kokius dokumentus pildyti, kokių paslaugų galima tikėtis ir kaip pasiruošti vertinimo procesui.

    Pagalba teikiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą šabloną. Agentūra nurodo, kad paslaugos gali būti teikiamos iki 6 mėnesių iki neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo ir iki 12 mėnesių po nustatymo, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 2 paslaugas.

    Kas gali kreiptis ir kiek tai kainuoja?

    Dėl ankstyvosios pagalbos gali kreiptis pats asmuo, turintis akivaizdžių negalios požymių, jei jam dar nenustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Taip pat kreiptis gali šeimos nariai, kuriems dažnai tenka rūpintis kasdieniais sprendimais, lydėjimu ar informacijos paieška.

    Visos ankstyvosios pagalbos paslaugos teikiamos nemokamai, nes jos įgyvendinamos pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus projektus. Dėl konkrečių paslaugų teikėjų ir kontaktų rekomenduojama kreiptis į agentūrą arba savivaldybę, kuri nukreips į tuo metu paslaugas teikiančias organizacijas.

  • Lenkijoje daugėja sutarčių iki gyvos galvos: senjorai butus ir namus keičia į priežiūrą

    Lenkijoje sparčiai daugėja vadinamųjų iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių, kai vyresnio amžiaus žmonės perduoda būsto nuosavybę mainais į priežiūrą ir išlaikymą. Šalies Teisingumo ministerijos duomenys rodo, kad tokių susitarimų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo maždaug dvigubai, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordai.

    Šių sutarčių esmė paprasta: būsto savininkas perleidžia butą ar namą kitam asmeniui, o mainais gauna įsipareigojimą rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Praktikoje tai gali reikšti kasdienę pagalbą, apmokamas sąskaitas, maistą, sveikatos priežiūros organizavimą ar periodines išmokas, priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų.

    Kodėl senjorai renkasi šį kelią?

    Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir senjorų pajamų spaudimu. Nors pensijos daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis, jų dažnai nepakanka padengti būsto išlaikymo, vaistų, slaugos ar pagalbos namuose kaštų, ypač didesniuose miestuose.

    Priežastis yra ir demografija: visuomenė sensta, o šeimos struktūra keičiasi, todėl ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi artimųjų, galinčių nuolat padėti. Dėl to būstas kai kam tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir realia priemone užsitikrinti kasdienę priežiūrą.

    Kokie objektai dažniausiai perleidžiami?

    Statistika rodo, kad didžioji dalis tokių sutarčių sudaroma dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto, pirmiausia butų ir namų. Mažesnę dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau ir šiame segmente pastaruoju metu matomas augimas.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad iki gyvos galvos išlaikymo modelis ypač patrauklus tiems, kurie turi nuosavą būstą, bet neturi pakankamų santaupų arba nenori imti paskolų, parduoti turto ir nuomotis. Tokiu būdu senjorai siekia stabilumo, o ne vienkartinės didelės sumos.

    Ką būtina žinoti prieš pasirašant?

    Lenkijoje tokios sutartys paprastai turi būti tvirtinamos notaro, todėl formaliai jos yra aiškiai reglamentuotos. Vis dėlto reali rizika dažniausiai slypi ne dokumento formoje, o konkrečiose sąlygose: kaip apibrėžiama priežiūra, kas laikoma tinkamu išlaikymu, kokios yra šalių teisės ir ką daryti kilus ginčui.

    Teisininkai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad senjorams svarbu ne tik suprasti finansinę naudą, bet ir įvertinti praktinius aspektus: ar pagalba bus teikiama nuolat, ar numatytas pakaitinis sprendimas ligos atveju, kaip užtikrinamas būsto naudojimas iki gyvenimo pabaigos. Dėl to vis dažniau akcentuojama profesionalios konsultacijos reikšmė prieš priimant sprendimą, kuris dažnai tampa negrįžtamas.

    „Didėjantis iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių skaičius rodo, kad daliai senjorų tai tampa realia išeitimi, kai pensijos nepadengia oraus gyvenimo ir priežiūros poreikių“, – teigiama apibendrinant tendenciją.

  • Balandžio 30 dieną – bendras komitetų posėdis: biudžetas, ekonomika, aplinka ir švietimo klausimai

    2026 metais balandžio 30 dieną 9.00 valandą vyks bendras Biudžeto, ekonomikos, aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų bei Švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos komitetų posėdis.

    Toks formatas paprastai pasirenkamas tada, kai svarstomi kelioms sritims vienu metu aktualūs klausimai ir sprendimams reikia suderinto požiūrio į finansavimą, teisės aktų taikymą ir poveikį gyventojams.

    Šįkart posėdyje vienoje darbotvarkėje sujungiamos viešųjų finansų, ekonomikos, aplinkosaugos ir kaimo reikalų temos kartu su švietimo, kultūros, sveikatos bei socialinės apsaugos klausimais, todėl tikėtina, kad dėmesys bus skiriamas ir prioritetų derinimui.

    Posėdžio darbotvarkė skelbiama savivaldybės kanaluose, o ją peržiūrėti verta iš anksto, nes nuo joje numatytų sprendimų dažnai priklauso tiek lėšų paskirstymo kryptys, tiek praktiniai įgyvendinimo terminai.

    Gyventojams, bendruomenėms ir suinteresuotoms organizacijoms rekomenduojama sekti oficialią informaciją dėl galimų darbotvarkės patikslinimų ir vėlesnių sprendimų įgyvendinimo eigos.